Legislator Case Law & Legislation
f8003a3b-7dd3-4f5e-8f85-43d5cef5bb38 AI generated

f8003a3b-7dd3-4f5e-8f85-43d5cef5bb38 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number f8003a3b-7dd3-4f5e-8f85-43d5cef5bb38
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2-10120-996/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05715-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.1.3; 1.3.2.5.7; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui D. B., jo atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ atstovams J.

Legislator headnote

AI generated

f8003a3b-7dd3-4f5e-8f85-43d5cef5bb38 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: IeÅ¡kinys atmetamas. Byloje ginčas kilo dėl atsisakymo priimti į darbÄ teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. lapkričio 19 d. ir 2021 m. gruodžio 13 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymais dėl jo priėmimo į autobuso vairuotojo pareigas (el. b. apyraÅ¡o t. II, l. 183, 184), atsakovė skundžiamu raÅ¡tu atsisakė priimti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 185), ieÅ¡kovas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su 2022 m. sausio 4 d. praÅ¡ymu dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti su juo darbo sutartį (el. b. apyraÅ¡o t.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-10120-996/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05715-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.1.3; 1.3.2.5.7; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui D. B., jo atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ atstovams J.

P., T. G., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ atstovei J. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. B. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ dėl darbo ginčo. Teismas n u s t a t ė : D. B. (toliau – ieÅ¡kovas) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. apyraÅ¡o t. II, l. 136–162, t. III, l. 85–87) uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ (toliau – atsakovė, bendrovė), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. DGKS-715 darbo byloje Nr. APS-131-216 (toliau – sprendimas) ir praÅ¡ydamas pripažinti atsakovę jį diskriminavus dėl nepriėmimo į darbÄ , panaikinti atsakovės 2021 m. gruodžio 21 d. raÅ¡tÄ Nr. S11-676(1.20) „Dėl JÅ«sų praÅ¡ymo“ (toliau – skundžiamas raÅ¡tas) ir įpareigoti atsakovę per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti jį į autobuso vairuotojo pareigas.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad pas atsakovę dirbo nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2021 m. spalio 22 d., tuo metu atsakovė neužtikrino jo teisės į saugiÄ darbo aplinkÄ , nesukontroliavo profesinės rizikos veiksnių, nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti, jis darbo metu patyrė prieÅ¡iÅ¡kus, agresyvius, užgaulius, įžeidžiančius veiksmus, kuriais buvo kėsinamasi į jo garbę ir orumÄ , fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumÄ , įvyko nelaimingas atsitikimas darbe.

Teigė, kad jis įstumtas bejėgę padėtį ir iki Å¡iol lieka iÅ¡stumtas iÅ¡ autobusų vairuotojų darbo rinkos pas atsakovę, nes 2021 m. lapkričio 19 d. ir 2021 m. gruodžio 13 d. praÅ¡ymais kreipėsi į atsakovę dėl jo priėmimo atgal į autobusų vairuotojo pareigas, tačiau skundžiamu raÅ¡tu atsakovė atsisakė tai padaryti. Nurodė, kad jam kyla abejonių, ar asmenys, turėję darbinės patirties pas atsakovę, palyginti su asmenimis, kurie darbinės patirties pas atsakovę neturėjo, priimant į darbÄ nėra diskriminuojami.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, atsakovės atsisakymas priimti jį į darbÄ pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 straispnio 1 dalyje įtvirtintÄ Å¡alių bendradarbiavimo bei DK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nediskriminavimo principÄ . Teigė, kad skundžiamu raÅ¡tu atsakovė jam taikė diskriminuojančiÄ sÄ lygÄ â€“ jo darbinę patirtį pas atsakovę, o skundžiamo raÅ¡to tikslas absoliučiai apriboti jo teisę dirbti pas atsakovę autobuso vairuotojo pareigose, todėl, ieÅ¡kovo vertinimu, skundžiamas raÅ¡tas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, kad teismas yra panaikinęs jam atsakovės taikytÄ drausmės pažeidimÄ Å½vėryno žiede, yra turėjęs dar du darbo pareigų pažeidimus: vienÄ , kai apakintas saulės kliudė veidrodėlį, antrÄ , kai pravažiavo tamsoje stotelę vykdamas naujai jam paskirtu marÅ¡rutu, taip pat turėjo konfliktÄ Vilkpėdės žiede su kitu vairuotoju – įlipo į jo autobusÄ ir iÅ¡metė jo asmeninius daiktus per langÄ , tačiau toks jo elgesys buvo sÄ lygotas prieÅ¡ tai to vairuotojo elgesio; atsakovė nesirÅ«pino jo psichologine, finansine bÅ«kle, darbo vieta pas atsakovę yra nesaugi, kelianti pavojų jo sveikatai, darbo metu jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas, mobingas, su keleiviais konfliktų neturėjo, jam buvo priskirtas naujas autobusas; jo iÅ¡silavinimas vidurinis, Å¡iuo metu studijuoja logistikÄ , turi paskolÄ ir du vaikus, dabar įsidarbino staklių operatoriumi, bet yra prastovoje, naujoje darbovietėje atlyginimas mažesnis 200–300 Eur, sunku iÅ¡laikyti vaikus; mano, kad nepriėmimu į darbÄ atsakovė jam kerÅ¡tauja, kad jis laimėjo prieÅ¡ jÄ bylÄ , jį diskriminuoja; pas atsakovę nepriėmimo į darbÄ kriterijai yra tik lietuvių kalbos mokėjimas ir neturėjimas nuobaudų už girtavimÄ , todėl jis turėjo bÅ«ti priimtas į darbÄ ; atsakovė mano, kad policijos iÅ¡kvietimas į darbo vietÄ esant įvykiui tai jau konflikto sudarymas, atsakovė visada nurodo kviesti policijÄ Ä¯vykus įvykiui.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas J. P. papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas yra geras žmogus ir atsakingas vairuotojas, tačiau į darbÄ nepriimamas dėl savo principingumo, ieÅ¡kovas kelia klausimus dėl įvairių problemų, o atsakovė problemas nori nuslėpti; pas atsakovę trÅ«ksta vairuotojų, tačiau ieÅ¡kovo nepriima, atsakovė ieÅ¡kovÄ Ä¯vertino Å¡aliÅ¡kai. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas T. G. papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė nėra pasitvirtinusi tvarkos ir kriterijų, kad skaidriai galėtų vykdyti darbuotojų atrankÄ .

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (el. b. apyraÅ¡o t. IV, l. 59–61). Atsakovė paaiÅ¡kino, kad 2021 m. spalio 22 d. paties ieÅ¡kovo iniciatyva Å¡alis sieję darbo santykiai buvo nutraukti, 2021 m. gruodžio 13 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į jÄ su praÅ¡ymu priimti jį į darbÄ vairuotojo pareigoms, skundžiamu raÅ¡tu ieÅ¡kovas buvo informuotas, kad atsižvelgiant į jo ankstesnį darbÄ bendrovėje jo praÅ¡ymÄ atsisakyta tenkinti. Pažymėjo, kad bendrovei netiko ieÅ¡kovo dalykinės savybės, jo elgesys buvusių darbo santykių metu, tuo tarpu asmuo, norintis dirbti tam tikrÄ darbÄ , turi ne tik atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus, bet ir privalo turėti tam tikras dalykines savybes.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai paaiÅ¡kino, kad dalykinės savybės vertinamos ir priimant naujÄ darbuotojÄ pirmÄ kartÄ , tada nustatomas 3 mėn. iÅ¡bandymo laikotarpis, o nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas bendrovėje jau buvo dirbęs 2 metus, todėl buvo įvertinta ieÅ¡kovo 2 metų patirtis, elgesys darbo metu, iÅ¡ paties ieÅ¡kovo pusės daug nusiskundimų bendrove, nors bendrovė buvo jam skyrusi naujÄ autobusÄ , motyvavusi, bet ieÅ¡kovas to nevertino; atrankos kriterijų bendrovė pasitvirtinusi nėra, tačiau darbdavė turi diskrecijos teisę įvertinti dalykines savybes, įsivertinti, ar darbuotojas tinkamas darbui, įvertinus ieÅ¡kovo bendrÄ elgesio kontekstÄ , tiek darbo pareigų pažeidimus, tiek elgesį su kolega, įlipant į pastarojo autobusÄ ir iÅ¡metant kuo toliau per langÄ jo asmeninius daiktus, jį vėl priimti į darbÄ buvo atsisakyta, jokios diskriminacijos jo atžvilgiu nebuvo.

IeÅ¡kinys atmetamas. Byloje ginčas kilo dėl atsisakymo priimti į darbÄ teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. lapkričio 19 d. ir 2021 m. gruodžio 13 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymais dėl jo priėmimo į autobuso vairuotojo pareigas (el. b. apyraÅ¡o t. II, l. 183, 184), atsakovė skundžiamu raÅ¡tu atsisakė priimti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 185), ieÅ¡kovas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su 2022 m. sausio 4 d. praÅ¡ymu dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti su juo darbo sutartį (el. b. apyraÅ¡o t.

III, l. 97–29), kurį iÅ¡nagrinėjusi Darbo ginčų komisija sprendimu ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (el. b. apyraÅ¡o t. IV, l. 161–166). DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 26 straispnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiÅ¡kia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, sveikatos bÅ«klės, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, iÅ¡skyrus atvejus dėl asmens iÅ¡pažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl iÅ¡pažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosÄ , yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaikÄ pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.

DK 26 straispnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidÄ , kad darbuotojas patyrė diskriminacijÄ , darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. DK 41 straispnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sÄ Å¾iningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos iÅ¡saugojimo pareigų. Draudžiama iÅ¡ darbuotojo reikalauti informacijos, kuri nėra susijusi su jo sveikatos bÅ«kle, kvalifikacija ar kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių nekilo, kad ieÅ¡kovas bendrovėje autobuso vairuotojo pareigose dirbo nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2021 m. spalio 22 d. ir paties ieÅ¡kovo iniciatyva Å¡alis sieję darbo santykiai buvo nutraukti DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. IeÅ¡kovas niekaip nepagrindė savo teiginių, kad darbo santykių metu bendrovėje jo atžvilgiu buvo taikomas psichologinis smurtas ar mobingas. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas po mėnesio laiko nuo darbo santykių pabaigos vėl panoro įsidarbinti bendrovėje tose pačiose pareigose, kas rodo, kad jį darbo sÄ lygos ir atmosfera darbe tenkino, prieÅ¡ingu atveju, esant mobingui, psichologiniam smurtui, akivaizdu, darbuotojas nesiektų grįžti į darbÄ savo iniciatyva.

Matyti, kad ieÅ¡kovas savo praÅ¡yme atsakovei priimti jį atgal į darbÄ pats pripažino, kad dirbdamas darė klaidų, netinkamai reagavo (el. b. apyraÅ¡o t. II, l. 183), taigi, pats suprato savo netinkamÄ elgesį darbe. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas taip pat pripažino daręs darbo pareigų pažeidimus, tik jų nesureikÅ¡mino (kliudė veidrodėlį, pravažiavo stotelę), taip pat pripažino konfliktavęs su kitu vairuotoju, kolega (įlipęs į kolegos autobusÄ iÅ¡metė pro langÄ jo asmeninius daiktus).

Å iuo gi atveju atsakovė skundžiamame raÅ¡te bÅ«tent įvertinusi ieÅ¡kovo buvusiÄ 2 metų darbinę patirtį bendrovėje, darbo drausmės pažeidimus (vieno darbo pareigų pažeidimo panaikinimas teisme nelemia darbdavės pozicijos darbuotojo atžvilgiu pasikeitimÄ ar jo elgesio vertinimÄ ), konfliktus su vairuotojais, Darbo tvarkos taisyklių ir pareiginių nuostatų 28.3 punkto nesilaikymÄ , ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priimti jį vėl į darbÄ bendrovėje netenkino (el. b. apyraÅ¡o t. II, l. 185).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007 iÅ¡aiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbÄ nevertintina kaip absoliuti. Å i nuostata jokiu bÅ«du negali bÅ«ti traktuojama kaip garantuojanti, jog kiekvienas asmuo turės darbÄ arba jog asmuo gaus konkretų pageidaujamÄ darbÄ . Nurodyta nuostata neužkerta galimybės tam tikrais pagrindais apriboti priėmimo į darbÄ .

Darbdavė turi diskrecijos teisę pasirinkti darbui tinkamÄ darbuotojÄ vertindama jo dalykines ir asmenines savybes. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovė turėjo pagrindÄ spręsdama ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priimti atgal į darbÄ tenkinimo klausimÄ Ä¯vertinti jo 2 metų darbinę patirtį bendrovėje, jo buvusį elgesį ir asmenines savybes, kaip kad kiekvienu atveju priimant naujÄ darbuotojÄ Ä¯ darbÄ vertinamos jo dalykinės ir asmeninės savybės – tam tokiu atveju ir yra įstatymo įtvirtintas iÅ¡bandymo laikotarpio institutas, vietoj iÅ¡bandymo laikotarpio nustatymo (kas taikoma naujai pirmÄ kartÄ priimamiems darbuotojams), ieÅ¡kovui buvo taikytas jau žinomos jo darbinės patirties, elgesio, asmeninių savybių vertinimas.

Vien ta aplinkybė, kad bendrovėje nepatvirtinti priimamų į darbÄ darbuotojų vertinimo kriterijai, aukščiau teismo padarytų iÅ¡vadų nekeičia, nes darbo teisėje nusistovėjusi iÅ¡bandymo vertinimo praktika naujiems darbuotojams arba jau dirbusio darbuotojo buvusios darbo patirties, elgesio, asmeninių savybių vertinimas iÅ¡ karto naujo įdarbinimo metu, nebenustatant iÅ¡bandymo laikotarpio. Ä®statymas nesuteikia teismui teisės įpareigoti darbdavę priimti į darbÄ asmenį, kurio prieÅ¡ tai buvusi darbo patirtis, elgesys, asmeninės savybės bendrame darbinės veiklos kontekste darbdavės netenkina.

Vertinti, ar konkretus darbuotojas tinkamas darbui yra darbdavės prerogatyva ir kompetencija. IeÅ¡kovo teiginiai apie jo diskriminavimÄ atsisakant priimti jį į darbÄ niekuo nepagrįsti, labai abstraktÅ«s, iÅ¡ jų negalima daryti patikimos prielaidos apie tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų galėjo patirti diskriminacijÄ , todėl nėra pakankamo pagrindo remiantis DK 26 straipsnio 5 dalies nuostatomis perkelti darbdavei pareigÄ Ä¯rodyti, kad ieÅ¡kovo nurodytos diskriminacijos nebuvo. Tokios teismo iÅ¡vados atitinka teismų praktikÄ (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-999-852/2019, 29 punktas).

Teismas jokio diskriminavimo ieÅ¡kovo atžvilgiu nenustatė. Ä®vertinęs visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir pripažinti atsakovę jį diskriminavus dėl nepriėmimo į darbÄ , taip pat nėra pagrindo skundžiamo akto naikinimui, todėl tokie ieÅ¡kovo reikalavimai atmetami, taip pat atmetamas iÅ¡vestinis ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovę priimti jį į autobuso vairuotojo pareigas. Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Vilniaus apygardos teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieÅ¡kinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau atsakovė nei praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nei įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Kartu teismas pažymi, kad nors ieÅ¡kovas prašė skirti atsakovei 100 Eur baudÄ už jo praÅ¡omų dokumentų į bylÄ nepateikimÄ , tačiau, pastebėtina, teismas tokio ieÅ¡kovo praÅ¡ymo nebuvo tenkinęs, todėl nėra pagrindo spręsti baudos atsakovei skyrimo klausimÄ .

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo D. B. ieÅ¡kinį atmesti. Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. vasario 15 d. sprendimÄ Nr. DGKS-715 darbo byloje Nr. APS-131-216 laikyti netekusiu galios. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ieva Stanislovaitienė