f7ff2e6a-fa04-4283-85fc-2c6e04b7e503 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr

Pranešėja Daiva

Pranytė–Zalieckienė                                             Baudžiamoji

byla Nr. 1A-99/2011

Teisėja Alberta Baltušytė                                                                 Procesinio

sprendimo kategorija:

 (S)

1.2.25.4.3.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.1.

2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. sausio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės, teisėjų Virginijos Švedienės, Stasio Lemežio, sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,

dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui, gynėjui adv. Anatolijui Novikovui,

nuteistajam R. K.,

nukentėjusiajam N. V. (N. V.),

nukentėjusiojo atstovui Vladislav Latušinskij, vertėjai Olgai Vostrenkovai,

           viešame teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. K., civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) atstovo

J. S., nukentėjusiojo N. V. (N. V.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R.

K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

           Iš R. K. N. V. naudai priteista 41547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų, viso priteista 43547,20 Lt.

           IÅ¡ UADB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bÅ«stinė (duomenys neskelbtini), ir R. K. solidariai N. V. naudai priteista - 3452,80 Lt neturtinei žalai atlyginti, 6542,00 Lt už sugadintÄ transporto priemonę, 178,21 Lt už medikamentus, negautų pajamų už laikotarpį nuo 2008-11-10 iki 2010-10-01 – 18048,41 Lt, viso 28221,42 Lt, o nuo 2010-10-01 iki 2011 12 06 - po 852,79 Lt kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

           Kitoje dalyje nukentėjusiojo N. V. civilinis ieškinys netenkintas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

R. K. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. 2008-07-18 apie 00.10 val. Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį motociklÄ Suzuki GSX-R 1000, v.n. (duomenys neskelbtini), važiavo Liepkalnio gatve nuo miesto centro link Rudaminos, buvo neatidus ir neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , matomumÄ , ties sustojimu „Šalčininkų“ pradėjo lenkti priekyje

važiavusį automobilį VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamÄ Latvijos piliečio V. P., iÅ¡važiavo į

prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir susidÅ«rė su ja važiavusiu motociklu Suzuki GSX-R 750, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamu N. V., po to dar atsitrenkė į automobilį VW Passat, kurį lenkė, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta vairuotojo N. V. sveikata. Taip R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 172, 180.3 punktų reikalavimus (KET redakcija, galiojusi iki 2008-09-01).

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus

miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

Apeliantas skunde nurodo, jog išvada apie veikos pobūdį byloje padaryta nesilaikant reikalavimo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Apelianto nuomone, toliau analizuojami įrodymai negali būti laikomi objektyviais, nes jie yra subjektyvūs.

Jei tikėti nukentėjusiojo parodymais, kÄ padarė pirmos instancijos teismas, tai pastarasis važiuodamas provėža, kuriÄ palieka sunkvežimiai, savo motociklo korpusu turėjo bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje. Tokia provėža yra visiÅ¡kai prie pat skiriamosios juostos, provėžos plotis apie 20 cm, motociklo plotis - 72 cm. Jei darytume prielaidÄ , jog provėža yra 10 cm nuo skiriamosios juostos, tai nukentėjusiojo motociklo korpusas apie 15 cm buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas net nesistengė iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ių faktinių duomenų, nors tiek jis, tiek jo gynėjas jas nurodė.

Pirmos instancijos teismas besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi nukentėjusiojo bei liudytojo parodymais, kurie, apelianto įsitikinimu, yra melagingi, nes akivaizdu, jog jie važiuodami lenktyniavo ir nukentėjusysis atliko tokį pat veiksmÄ kaip ir jis, t.y. lenkė kitÄ transporto priemonę, tÄ patvirtina tiek jo nuoseklÅ«s parodymai, jog jam pasirodė, kad iÅ¡ priekio atvažiuoja maÅ¡ina (sunkvežimis), tiek lengvojo automobilio vairuotojas, kuriam irgi atrodė, jog iÅ¡ priekio atvažiuoja sunkvežimis dėl plačiai iÅ¡sidėsčiusių žibintų.

Jei prieÅ¡ais atvažiuojantys motociklai bÅ«tų važiavę vienas paskui kitÄ , taip kaip jie teigia, tai tarp jų žibintų bÅ«tų siauras tarpas ir neatrodytų, jog prieÅ¡ais atvažiuoja sunkvežimis. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad jo motociklas iÅ¡lindo į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ 30 cm, nes nėra jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų. Teismas nevertino to fakto, jog jis dar nebuvo pavijęs lengvojo automobilio, kai įvyko susidÅ«rimas, nes atsitrenkė į jo galÄ ir tik po to buvo nusviestas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

Jis dar tik buvo pradėjęs lenkti lengvÄ jį automobilį, prieÅ¡ tai įsitikinęs, kur yra skiriamoji juosta. Be to, ekspertas teisiamajame posėdyje akivaizdžiai patvirtino, jog negalima nustatyti tikslios avarijos vietos ir atsakyti, kurio iÅ¡ motociklo vairuotojo veiksmai lėmė eismo įvykį. Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus visi eismo dalyviai, jei jie nelenkia kitos transporto priemonės, privalo laikytis deÅ¡inės, todėl jei tikėti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, kad jie nelenktyniavo, tai nukentėjusysis privalėjo laikytis deÅ¡inės. Todėl nukentėjusiojo veiksmai, apelianto nuomone, taip pat turi bÅ«ti traktuotini kaip prieÅ¡ingi KET 172, 180.3 punktų reikalavimams.

Apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nuosprendį grindė iÅ¡imtinai ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, iÅ¡ esmės netikrinant jų remiantis patikimumo ir leistinumo kriterijais, neįpareigojo kaltinimÄ palaikančio prokuroro surinkti naujus įrodymus, nes įrodymais pripažįstami tik duomenys, iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka, įrodymai tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant duomenis gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Pirmos instancijos teismas turėjo aiÅ¡kintis, koks atstumas yra tarp provėžos ir skiriamosios juostos, ir koks jos plotis. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, atliekant paskutinę autoįvykio ekspertizę, apeliantui net nebuvo praneÅ¡ta apie jos darymÄ ir nepasiÅ«lyta pateikti ekspertams savo klausimų, tuo suvaržant jo teisę į gynybÄ . Tuo pačiu buvo pažeistas ir BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas.

Pirmos instancijos teismas taip pat netinkamai pritaikė ir LR BK 281 str. nuostatas, nesilaikė LAT suformuotos vienodos teismų praktikos. Apelianto nuomone, bÅ«tent nukentėjusiojo padarytas KET pažeidimas, nesilaikymas deÅ¡inės, nesant bÅ«tinumo lenkti kitÄ transporto priemonę, Å¡iuo atveju buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Taigi teismas, iÅ¡tyręs faktines bylos aplinkybes, neteisingai nustatė BK 281 straipsnyje numatytÄ priežastinio ryÅ¡io nusikaltimo sudėties požymį ir padarė iÅ¡vadas, prieÅ¡taraujančias faktinėms bylos aplinkybėms.

IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad apeliantui inkriminuoti KET punktų pažeidimai, tačiau neatskleista Å¡ių pažeidimų esmė, apsiribota tik KET nurodytų punktų turinio iÅ¡dėstymu. Nuosprendyje, nurodant pažeidimÄ , dėstoma, kad jis neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas ir t.t.

IÅ¡ nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo tik kelis iÅ¡ LR CK 6.250 str. 2 d. iÅ¡vardintų kriterijų. Apelianto įsitikinimu, teismas privalėjo pasisakyti dėl visų minėtame straipsnyje nurodytų kriterijų. Pirmos instancijos teismas nepasisakė ir dėl LR CK 6.282 str. nuostatų taikymo, nors tiek jo gynėjas, tiek draudimo bendrovės atstovas nurodė, jog nukentėjusiojo veiksmai turi bÅ«ti įvertinti Å¡io straipsnio prasme priteisiant žalos dydį ar visai atleidžiant nuo žalos atlyginimo. Nukentėjusysis, neturėdamas teisės vairuoti motociklÄ , tyčia darė teisės pažeidimÄ ir, kaip pats parodė teismo posėdžio metu, kad tai darė ne pirmÄ kartÄ . Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , apelianto nuomone, akivaizdu, kad teismas jo atžvilgiu priteisė per didelę neturtinę žalÄ , nespręsdamas atleidimo nuo žalos atlyginimo klausimo.

IÅ¡ civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinio skundo turinio seka, jog jis praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-12 nuosprendį ir R. K. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba 60 procentų sumažinti nukentėjusiajam priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ , kitas priteistas sumas, nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ UADB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam priteistos periodinės kompensacijos, panaikinti ir Å¡ioje dalyje nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. K. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, kadangi nebuvo surinkta pakankamai jo kaltės įrodymų. Priimdamas nuosprendį, teismas rėmėsi tik prielaidomis, interpretavo liudytojų parodymus, kurių pagrindu padarytos tikėtinos nuteistojo kaltės iÅ¡vados.

Å ioje byloje esančiais objektyviais bylos duomenimis, apelianto manymu, laikytina Lietuvos teismo ekspertizių centro Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad pagal objektyvius duomenis nesant galimybei nustatyti motociklų susidÅ«rimo vietÄ kelio link Å alčininkų važiuojamosios dalies skersinių matmenų atžvilgiu, taip pat negalima nustatyti, kuris iÅ¡ motociklų vairuotojų susidariusioje kelio situacijoje, važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, sudarė pagrindinę sÄ lygÄ Å¡iam eismo įvykiui kilti. Posėdžio metu ekspertas patvirtino, kad rėmėsi tik byloje esančiuose dokumentuose užfiksuotais objektyviais daviniais, o subjektyvių duomenų, tokių kaip liudytojų parodymai, jų nurodyti važiavimo greičiai ar matmenys, nevertino. Ekspertas dar kartÄ nurodė, kad pagal objektyvius duomenis nustatyti, kas yra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo nėra galimybės.

Liudytojas O. P. ir nukentėjęs N. V., apelianto įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme davė melagingus parodymus. Teismo posėdžio metu specialistas

V. Å . ekspertiniu

požiÅ«riu paneigė nukentėjusio N. V. ir liudytojo O. P. versijÄ , kad jie, važiuodami motociklais, nevažiavo greta

vienas kito ir tarp jų per važiuojamosios dalies ilgį buvo apie 4 metrų

atstumas. Ekspertas nurodė, kad tokiu atveju, po nuteistojo R. K. ir nukentėjusio N. V. susidūrimo, susidūrimo su

krentančiu N. V. motociklu nebūtų išvengęs ir pats liudytojas. O tai dar labiau sustiprina įtarimus ir kaltinamojo parodymus, kad prieš eismo įvykį O. P. ir N. V. lenktyniavo. Be to,

atsižvelgiant į tai, kad liudytojas O. P. yra nukentėjusio asmens N. V. draugas, jo ir nukentėjusio asmens parodymai turėtų būti

vertinami labai kritiškai.

Civilinio atsakovo nuomone, patikimu įrodymų Å¡altiniu taip pat galėtų bÅ«ti laikomi neÅ¡aliÅ¡ko liudytojo V. P. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡is yra nurodęs, kad jam artėjant prie Vilniaus miesto pabaigos ženklo, jis pamatė dvi prieÅ¡prieÅ¡ais artėjančias Å¡viesas. Tada iÅ¡girdo susidÅ«rimo garsÄ . PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ prieÅ¡prieÅ¡ais važiavę motociklai važiavo vienas Å¡alia kito. Ar paskui jo automobilį važiavęs motociklas buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingo eismo juostÄ , jis nematė. PrieÅ¡ eismo įvykį jis važiavo savo eismo juosta, jo manymu, Å¡ios juostos viduriu. Kokiu atstumu nuo jo automobilio jį lenkė iÅ¡ paskos važiavęs motociklas, jis nematė.

Nuosprendis turi bÅ«ti motyvuotas, tai yra turi bÅ«ti nurodyta iÅ¡sami įrodymų analizė bei kokiÄ aplinkybę jie įrodo. Tuo tarpu skundžiamas

apkaltinamasis nuosprendis tokių motyvų stokoja. Apelianto nuomone, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas neturėjo

tam pakankamai duomenų, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenurodė aiškių nuteistojo kaltės įrodymų, motyvuotai neatmetė kaltinamojo versijos.

Civilinio atsakovo nuomone, bÅ«tent nukentėjęs asmuo pažeidė reikalavimÄ važiuoti savo eismo juosta kuo arčiau jos deÅ¡inio kelkraščio - nevažiavo viena eile su kita transporto priemone, kaip teigia pats bei patvirtino kiti byloje liudiję asmenys, važiavo kairiÄ ja autobusų eismo palikta vėže. Teismas nemanė bÅ«tinu nustatyti, ar tokia vėžė egzistuoja ir koks tikslus kairiosios vėžės atstumas nuo menamos važiuojamosios aÅ¡inės linijos, be to, techniniu požiÅ«riu važiuoti motociklu iÅ¡važinėta vėže yra labai sudėtinga,

todėl atsižvelgiant į byloje nustatytÄ aplinkybę, kad nukentėjusio asmens ir liudytojo P. motociklai važiavo

greta vienas kito, tikėtina, kad bÅ«tent N. V. galėjo važiuoti visai greta arba kirsdamas menamÄ aÅ¡inę

linijÄ . Apie Å¡io kelių eismo taisyklių reikalavimo nesilaikymo įtaikÄ eismo įvykio kilimui teismas nepasisakė.

Teismas nuosprendyje nurodo, kad jei automobilis VW Passat važiavo ties savo eismo juostos viduriu, o jo plotis 1.75 m, kelio juostos plotis - 3.3 m, tai nuo automobilio kairiojo Å¡ono iki kelio juostos atstumas yra 78 cm. Kaltininko motociklo plotis 72 cm. Kad saugiai aplenkti automobilį, motociklui reikėjo iÅ¡važiuoti apie 30 cm menamos aÅ¡inės linijos. Å iuo atveju visas Å¡is teiginys iÅ¡vedamas iÅ¡ subjektyvaus liudytojo parodymo, kad jis važiavo važiuojamosios dalies viduriu, tačiau jei jis važiavo 30 cm (o tai Å¡iek tiek daugiau nei automobilio padangos plotis) arčiau deÅ¡inio kelkraščio, nuteistasis galėjo saugiai, nekirsdamas aÅ¡inės linijos, aplenkti priekyje važiuojantį automobilį. Jei vėžės tarp centrų yra apie du metrus, tai važiuojant įsivaizduojama ar tikrÄ ja vėže,

priešpriešais važiuojantis nukentėjęs motociklas N. V. judėjo apie 65 cm atstumu nuo įsivaizduojamos kelio

važiuojamosios dalies ašinės linijos. Nukentėjusio N.

V. vairuojamo motociklo plotis yra apie 0.72 cm. Realus motociklų susidÅ«rimas galėjo įvykti, jei nukentėjusysis N. V. važiavo savo vėže, o kaltinamojo motociklas lenkdamas iÅ¡lindo 30 cm į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Gi byloje nėra duomenų, kad tokios vėžės toje kelio atkarpoje yra, o jei yra - nėra žinomas tikslus kairės vėžės atstumas nuo menamos aÅ¡inės linijos bei tai, ar motociklu įmanoma ja važiuoti, todėl Å¡ioje teismo iÅ¡vadoje nėra nei vieno objektyvaus duomens, iÅ¡ kurio galima bÅ«tų daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Teismo iÅ¡vadomis konstatuojamas nuteistojo KET 172 ir 180.3 taisyklių pažeidimas yra nepagrįstas realiais skaičiavimais, tik teismo spėjimais, o vienintelis nustatytas KET reikalavimo pažeidimas (164 p.) - važiuoti kuo arčiau eismo juostos deÅ¡inės pusės, kurio nesilaikė pats nukentėjusysis, ir buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti. Taigi, nesant nuteistojo objektyvių kaltės įrodymų, jo atžvilgiu turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis vairavo motociklÄ neturėdamas tokios teisės, tÄ konstatuoja ir teismas, tačiau nurodo, kad tai

neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad jei N. V. šios pareigos būtų laikęsis

ir nedaręs Å¡iurkÅ¡taus teisės pažeidimo, jis nebÅ«tų dalyvavęs kelių eisme, arba bent jau važiuodamas motociklu, ir tokių pasekmių nebÅ«tų kilę, todėl visiÅ¡kai nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Å¡is faktas nereikÅ¡mingas, nustatant paties nukentėjusiojo kaltę dėl kilusio įvykio, juk nustatant priežastingumo dėl atsiradusių pasekmių sekÄ , bÅ«tina Å¡iuos nukentėjusio asmens veiksmus vertinti kaip lėmusius arba pirminius, dėl kurių ir atsirado žala.

Kita vertus, įstatymo leidėjas aiÅ¡kiai nurodo, kad nustačius nukentėjusio asmens didelį neatsargumÄ , LR CK 6.282 str., priteisiant žala, yra taikoma visais atvejais. Didelis nukentėjusio asmens neatsargumas apibÅ«dinamas kaip paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo

taisyklių ignoravimas. Todėl net ir tuo atveju, jei bus nustatyta, kad R. K. yra atsakingas už eismo įvykio sukėlimÄ , priteistinas

žalos atlyginimas yra ženkliai, mažiausiai 60 procentų, mažintinas, likusios priteistos sumos taip pat mažintinos 60 procentų, o nuosprendis dalyje, kur iš UADB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam priteisiamos periodinės kompensacijos, naikintinas.

Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-12 nuosprendį ir priteisti jo naudai 80000,00 litų neturtinės žalos, t.y. iš UADB (duomenys neskelbtini) 3452,80

Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ir iÅ¡ R. K. 76547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Apelianto nuomone,

skundžiamas nuosprendis civilinio ieškinio priteisimo dalyje nepagrįstas, todėl keistinas. Apeliantas skunde nurodo, jog po eismo įvykio jis nuo 2008-07-18 iki 2008-07-30 gydėsi VGPU ligoninėje. 2008-07-18 3.00 val. jam buvo atlikta operacija, kurios metu amputuotas kairės kojos šlaunikaulis, taip pat atlikta IV-V

delnakaulių osteosintezė. 2008-07-23 atlikta dar viena operacija. Laikotarpyje nuo 2008-07-30 iki 2008-08-15, taip pat nuo

2008-08-25 iki 2008-09-24 gydymas buvo tęsiamas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centras. Gydymo metu buvo baigtas pirminis protezavimas, atliktas tolerancijos fiziniam krÅ«viui didinimas, kojų raumenų stiprinimas, mokymas užsidėti protezÄ , mokymas eiti su protezu ir ramentais, kairės plaÅ¡takos pirÅ¡tų judesių amplitudės didinimas, raumenų jėgos didinimas. 2008-11-10 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Vilniaus VI teritorinis skyrius iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad jo darbingumo lygis yra 40% ir jis gali dirbti tik pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc. Pakartotiniai VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centras jis buvo gydomas nuo 2009-01-26 dienos. Epikrizėje nurodyti tokie reabilitacijos tikslai ir uždaviniai: nusilpusių raumenų stiprinimas, tolerancijos fiziniam krÅ«viui didinimas, mobilumo didinimas, apsitarnavimo įgÅ«džių lavinimas, palaikyti psichoemocinį stabilumÄ , individualaus protezo gamyba ir pritaikymas, ligonio mokymas naudotis protezu.

Apelianto teigimu, po patirtos traumos jis patiria daug nepatogumų, jo judėjimas yra apribotas, nebegali gyventi sau įprasto gyvenimo, negali sportuoti ir laisvai judėti. Jo fizinė bÅ«klė, sveikata, asmeninis gyvenimas, pasitikėjimas savimi nebebus tokie, kokie buvo iki įvykio. Jis nuolat iÅ¡gyvena dėl to, kad jam amputuota koja, kad jis nėra toks, kokie yra jo bendraamžiai. IlgÄ laikÄ po eismo įvykio jis negalėjo pats savarankiÅ¡kai savimi rÅ«pintis, buvo reikalinga nuolatinė slauga ir priežiÅ«ra. Pasikeitė ne tik jo, bet ir jo Å¡eimos gyvenimas, dėl ko jis labai pergyvena. Esant dabartiniai situacijai, kai jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, jis negalės ir dirbti tame pačiame darbe, dėl ko ženkliai pablogėjo ir jo finansinė situacija. Nors 40% darbingumo lygis yra nustatytas iki 2011-12-06, tačiau akivaizdu, kad jis bus pratęsiamas. Jis liko invalidu visam gyvenimui, turi mokytis gyventi visiÅ¡kai kitomis sÄ lygomis negu iki eismo įvykio, atsižvelgiant į savo fizinę bÅ«senÄ , į savo ribotas galimybes ne tik rasti atitinkamÄ darbÄ , bet ir sukurti Å¡eimÄ ir t.t.

Apelianto įsitikinimu, teismo sprendimas dėl jo baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, visiÅ¡kai neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams, taip pat ir formuojamai teismų praktikai.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundÄ tenkinti, nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo skundus atmesti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo skundÄ tenkinti, nuteistojo ir civilinio atsakovo skundus atmesti, prokuroras prašė visus skundus atmesti.

Nuteistojo

R. K., civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) atstovo

J. S., nukentėjusiojo N. V. (N. V.) apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliantas R. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu,

nepripažįsta savo kaltės dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta N. V. sveikata, ir mano, jog išvada apie jo veikos pobūdį

byloje padaryta, nesilaikant reikalavimo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes (LR BPK 20 straipsnio 5 dalis).

BylÄ apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie apelianto skundo argumentai atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytų aplinkybių ir vertintini kaip nuteistojo siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus, laikydamasis LR BPK 20 str. reikalavimų juos įvertino bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apelianto kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra pilnai įrodyta. Apeliantas 2008-07-18 apie 00.10 val. Vilniuje, važiuodamas jam priklausančiu motociklu Suzuki GSX-R 1000, v/n (duomenys neskelbtini), Liepkalnio gatve nuo miesto centro link Rudaminos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 172, 180.3 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta vairuotojo N. V. sveikata. Tuo pačiu pažymėtina, jog prieÅ¡ingai nei nurodoma R. K. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teisme, bylÄ pradėjus nagrinėti iÅ¡ esmės, 2009-05-27 nutartimi, siekiant iÅ¡samiai atskleisti įvykio aplinkybes, baudžiamoji byla buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«rai ikiteisminiam tyrimui papildyti. GrÄ Å¾inus prokuratÅ«rai bylÄ ikiteisminiam tyrimui papildyti, buvo atlikta visa eilė procesinių veiksmų: atlikta papildoma kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ra, surinkta papildoma informacija, susijusi kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, ženklinimu bei kelio reljefu, paskirta užduotis atlikti autotechninį objektų tyrimÄ , gauta specialisto iÅ¡vada, gauti specialisto iÅ¡vadÄ davusio eksperto V. Å . paaiÅ¡kinimai, pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ atlikta liudytojo V. P. apklausa. Taigi, nagrinėjamu atveju teigti, jog apylinkės teismas iÅ¡vadÄ dėl apelianto kaltės padarė, neiÅ¡samiai iÅ¡tyręs bylos aplinkybes, nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina tai, kad nukentėjusysis bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis 2008-07-17 vakare, apie vidurnaktį, su draugu O. važiavo iÅ¡ Rudaminos link Vilniaus. Jis važiavo savo judėjimo juosta, laikydamasis arčiau kelio skiriamosios juostos. Iki susidÅ«rimo, jo motociklo kairioji rankena nuo skiriamosios juostos buvo apie metrÄ . Jo draugas O. P. važiavo

ta pačia eismo juosta, kaip ir jis, tik deÅ¡iniau, apie metrÄ nuo kelkraščio. O. P. nuo jo buvo atsilikęs apie 4 metrus. Nukentėjusysis

parodė, jog jis iki susidÅ«rimo nebuvo kirtęs aÅ¡inės linijos. Kai jis pamatė R. K. motociklÄ , jis buvo pilnai įvažiavęs į jo judėjimo

juostÄ (b.t. 2, b.l. 143-145). IÅ¡ esmės tokius pat parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.t. 1, b.l. 59-60).

Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jis važiavo saugiu atstumu nuo ašinės linijos savo eismo juosta, jis ne tik, kad nebuvo išvažiavęs, bet jam ir nebuvo poreikio išvažiuoti į

prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , patvirtina ne tik nukentėjusiojo draugas O. P., bet ir iki eismo įvykio nei nukentėjusiojo, nei

apelianto nepažinojęs automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. P.. Liudytoju apklaustas O.

P. parodė, jog įvykio dienÄ jis kartu su N. V. motociklais

važiavo iÅ¡ Rudaminos į Vilnių. Jie važiavo apie 60 km/h greičiu. N. V. važiavo kaire vėže, o jis važiavo deÅ¡ine – ne pilnÄ

metrÄ nuo deÅ¡iniojo kelkraščio. Tarp jo ir N. V. į ilgį atstumas buvo apie 4 metrus. Kylant į kalniukÄ , jis pamatė automobilio Å¡viesas. Priartėjus automobiliui N. V. nekeitė savo važiavimo krypties, atstumas nuo jo iki skiriamosios juostos buvo apie vienÄ metrÄ . Judėjimo metu iki susidÅ«rimo nei jis, nei nukentėjusysis nebuvo iÅ¡važiavę į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ (b.t. 2, b.l. 145-146). IÅ¡, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p., pagarsintų liudytojo V. P. parodymų seka, jog jis įvykio dienÄ apie 12 val. nakties važiavo link Vilniaus miesto pabaigos ženklo, keliu link muitinės, į Lydos pusę. Jo judėjimo kryptimi nebuvo nei vienos maÅ¡inos, prieÅ¡inga kryptimi į jo pusę važiavo du motociklai. Motociklai pasirodė gana staigiai, iÅ¡ pradžių nebuvo matoma, kad tai motociklai, atrodė kaip automobilis, nes važiavo greta. Už jo važiavo dar vienas motociklas. Å oninis atstumas tarp jo ir prieÅ¡inga kryptimi važiavusių motociklų buvo nepavojingas. Nebuvo taip, kad jis turėtų pasitraukti. Kadangi prieÅ¡ingos krypties eismo juostoje nebuvo kitos maÅ¡inos, todėl liudytojas nemano, kad motociklams, važiavusiems prieÅ¡inga eismo juosta nei jis, buvo priežasčių iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ (b.t. 45-46). Beje, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats apeliantas apklausos metu taip pat nenurodė, jog nukentėjusysis bÅ«tų iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ (b.t. 2, b.l. 146-147).

PrieÅ¡ingai aukščiau iÅ¡dėstytiems nukentėjusiojo parodymams, apelianto parodymus apie tai, kad jis, lenkdamas jo važiavimo kryptimi važiavusį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini), automobilį, nebuvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ paneigia ne tik nukentėjusiojo, minėtų liudytojų parodymai, bet ir specialisto V. Å . teisiamojo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas O. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nukentėjusiojo ir apelianto vairuojamų motociklų susidÅ«rimas įvyko nukentėjusiojo ir liudytojo važiuojamojoje juostoje. Be to, pastarieji parodė, jog apelianto važiavimo juosta važiavęs VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini), automobilis važiavo savo judėjimo juostos viduriu (b.t. 2, b.l. 144, 146). Liudytojas V. P. parodė, jog jis važiavo maždaug per vidurį savo eismo juostos. Motociklas, kuris važiavo už jo, privažiavo ir matyt norėjo jį lenkti, o kelyje toje vietoje buvo paaukÅ¡tėjimas. Motociklo vairuotojas per tÄ paaukÅ¡tėjimÄ , matyt, nepastebėjo, kad iÅ¡ priekio atvažinėjo dar du motociklai (b.t. 2, b.l. 45-46).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas baudžiamojoje byloje autotechninį tyrimÄ atlikęs specialistas V. Å . parodė, jog galimybė aplenkti automobilį neiÅ¡važiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ Å¡iuo atveju bÅ«tų buvusi, jeigu V. P. vairuojamas automobilis bÅ«tų judėjęs ties važiuojamosios dalies deÅ¡iniu kraÅ¡tu (analogiÅ¡ka iÅ¡vada pateikta ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), o jeigu važiavo ties viduriu, tai lenkiant reikėjo iÅ¡važiuoti už ženklinimo juostos. Jeigu automobilis važiuoja ties savo juostos viduriu, o jo plotis 1.75 m, kelio juostos plotis –

3.3 m, tai nuo automobilio kairiojo Å¡ono iki kelio ženklinimo juostos atstumas yra apie 78 cm. R. K. motociklo plotis yra 0.72 m (bÅ«tent tokie automobilio ir motociklo Suzuki GSX-R 1000 duomenys yra nurodyti minėtos specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje). Kad saugiai aplenkti automobilį, motociklui reikėjo iÅ¡važiuoti apie 30 cm už menamos aÅ¡inės linijos. Specialistas teisiamojo posėdžio metu parodė ir tai, kad atstumas tarp vėžių centro yra 2 metrai. Jei motociklas važiuoja vėžios centru, iki įsivaizduojamos dalies aÅ¡inės linijos lieka apie 0.65 m. Jei motociklo gabaritas yra 0.72 m, tai laisvos juostos yra 0.36 m, taigi, motociklas važiuoja neįvažiuodamas į prieÅ¡ingÄ juostÄ . Taigi, teigti, jog teisiamojo posėdžio metu nebuvo aiÅ¡kintos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo judėjimu provėža, nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad papildomame 2009-07-09 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole yra nurodyta, jog eismo įvykio zonoje yra įkalnė, žiūrint nuo Rudaminos pusės link Žirnių g. Įkalnė prasideda 215 m atstumu nuo kelio ženklo Nr. 550 (gyvenvietės pradžia, „Vilnius”), važiuojant Liepkalnio gatve nuo Rudaminos, ir baigiasi ties minėtu ženklu, toji vieta yra įkalnės viršūnė. Nuo kelio ženklo Nr. 550 prasideda tiesus ruožas (b.t. 2, b.l. 2-7). Kaip matyti iš 2008-07-18 sudaryto eismo įvykio vietos plano, būtent ties kelio ženklais Nr.

550 („Gyvenvietės pradžia”), Nr. 551 („Gyvenvietės pabaiga”) yra motociklų stiklo šukių ir plastikinių detalių nuolaužų išsibarstymo zonos pradžia, žiūrint link Šalčininkų (b.t. 1, b.l. 5). Gi specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog motociklų susidūrimas įvyko ties stiklo šukių ir plastikinių detalių nuolaužų išsibarstymo zonos, kurios pradžia buvo ties kelio ženklu Nr. 551, žiūrint link Šalčininkų, tikėtina viduriu. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog apeliantas važiavo Liepkalnio gatve nuo miesto centro link Rudaminos, kur iki kelio ženklo Nr. 551 („Gyvenvietės pabaiga”) maksimalus leistinas greitis yra 60 km/h, pasibaigus gyvenvietės zonai, kelio ženklu Nr. 329 nustatytas maksimalus leistinas greitis

70 km/h. Tuo tarpu minėtoje specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog motociklo Suzuki GSX-R 1000, v/n (duomenys neskelbtini), greitis betarpiÅ¡kai prieÅ¡ pradedant slysti važiuojama dalimi, tikėtina buvo apie 82 km/h. Nustatyti kokiu greičiu prieÅ¡ susidÅ«rimÄ važiavo motociklo Suzuki GSX-R 1000, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. K., negalima (b.t. 2, b.l. 15-21). Kita vertus, specialistas V. Å . teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog motociklo Suzuki GSX-R 1000 greitis po eismo įvykio, kada jis pradėjo slysti buvo ne mažesnis kaip 82 km/h. Kadangi po susidÅ«rimo motociklas dar judėjo ir trenkėsi į automobilio Å¡onÄ , tai jo greitis dar Å¡iek tiek sumažėjo, nes buvo slydimo pėdsakai, todėl galima teigti, kad motociklo greitis iki susidÅ«rimo buvo ne mažesnis kaip 82 km/h (b.t. 2, b.l. 148).

Pažymėtina tuo pačiu ir tai, kad pagrįstai kritiÅ¡kai teismas vertino apelianto parodymus apie įvykio aplinkybes. Apelianto parodymai apie jo važiavimo greitį, susidÅ«rimo vietÄ , automobilio lenkimo aplinkybes neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apelianto prieÅ¡taringa pozicija dėl įvykio aplinkybių

atsispindi ir jo apeliaciniame skunde, kur jis iš pradžių nurodo, jog jis dar nebuvo pavijęs lengvojo automobilio, kai įvyko

susidÅ«rimas, nes atsitrenkė į jo galÄ ir tik po to buvo nusviestas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Ir čia pat apeliantas nurodo, jog jis dar tik buvo pradėjęs lenkti lengvÄ jį automobilį, prieÅ¡ tai įsitikinęs, kur yra skiriamoji juosta. Kyla klausimas, kaip apeliantas galėjo pradėti lenkti automobilį, jeigu kaip jis teigia, jo iki susidÅ«rimo net nebuvo pasivijęs.

Apeliantas skunde nurodo, jog atliekant autoįvykio ekspertizę, apeliantui net nebuvo praneÅ¡ta apie jos darymÄ ir nepasiÅ«lyta pateikti ekspertams savo klausimų, tuo suvaržant jo teisę į gynybÄ . Tuo pačiu buvo pažeistas ir BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas. Pažymėta tai, kad apeliantas supainiojo ekspertizės skyrimo tvarkÄ (LR BPK 209 str.) su objektų tyrimo tvarka (LR BPK 205 str.). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo paskirta užduotis atlikti autotechninių objektų tyrimÄ . Gi Baudžiamojo proceso kodekso 205 str. nuostatos nenumato, kad ikiteisminį tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas, prieÅ¡ paskirdamas užduotį atlikti objektų tyrimÄ , privalo apie tai informuoti proceso dalyvius bei suteikti jiems galimybę pateikti praÅ¡ymus dėl klausimų specialistui. Taigi, esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybės, teigti, kad tokiu bÅ«du buvo suvaržyta apelianto teisė į gynybÄ bei LR BPK 7 str. įtvirtintas rungimosi principas, nėra jokio pagrindo. Juolab, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekiant iÅ¡samiai iÅ¡tirti įvykio aplinkybes, į teisiamÄ jį posėdį paaiÅ¡kinimams duoti buvo iÅ¡kviestas objektų tyrimÄ atlikęs ir specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) surašęs specialistas V. Å ., kuris beje atsakė ir į apelianto gynėjo pateiktus klausimus.  Â

Teisėjų kolegijos nuomone, svarbu Å¡iuo atveju atkreipti dėmesį ir į tai, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vados, tame tarpe ir iÅ¡vada, jog pagal objektyvius duomenis nesant galimybei nustatyti motociklų susidÅ«rimo vietÄ kelio link Å alčininkų važiuojamosios dalies skersinių matmenų atžvilgiu, taip pat negalima nustatyti, kuris iÅ¡ motociklų vairuotojų susidariusioje kelio eismo situacijoje važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, sudarė pagrindinę sÄ lygÄ Å¡iam eismo įvykiui kilti,

kaip teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino objektų tyrimÄ atlikęs specialistas V. Å ., buvo padarytos remiantis tyrimui pateiktais

objektyviais duomenimis (kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, eismo įvykio vietos planais, transporto priemonių techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolais ir pan.), o ne subjektyviais duomenimis, atliekant tyrimÄ jam nebuvo pateikti subjektyvÅ«s duomenys (pvz. nukentėjusiojo, liudytojų parodymai). Gi teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , vertino byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ .

 Taigi, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog apeliantas buvo neatidus ir neatsargus, pradėjo lenkti priekyje važiavusį automobilį nepasirinkęs saugaus greičio, neatsižvelgęs į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ bei matomumÄ , neįsitikinęs, ar lenkimui bÅ«tina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančioms transporto priemonėms, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo N. V. sveikata. BÅ«tent R. K. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, aplinkybės, kad N. V. vairavo motociklÄ , turėdamas teisę vairuoti tik B vairavimo kategorijai priklausančias transporto priemones, ir nevažiavimas arčiau deÅ¡iniojo jo važiuojamosios dalies kelio kraÅ¡to, nagrinėjamu atveju tiesiogiai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui.

Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad teisingai, nepažeisdamas Baudžiamojo kodekso nuostatų reglamentuojančių bausmės skyrimÄ , pirmosios instancijos teismas paskyrė apeliantui ir bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 312 str. 3 d., civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinis skundas nagrinėtinas tik ta apimtimi, kiek jis yra susijęs su civiliniu ieškiniu, kiti apeliacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėti.

Pažymėtina tai, kad tiek apeliantas R. K., tiek nukentėjusysis N. V., tiek civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) atstovas ginčija skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, teisingai taikė įstatymų nuostatas, reglamentuojančias nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ ir pagrįstai nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

LR BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. CK 6.283 str. 1 d. numato, jog jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos tiek sugadinto turto (motociklo Suzuki GSX-R 750, v/n (duomenys neskelbtini)) vertė, tiek nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos medikamentams yra nustatyti ir pagrįsti byloje esančiais įrodymais (b.t. 2, b.l. 121-126). Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo naudai priteisė patirtÄ Å¾alÄ dėl turto sugadinimo, taip pat pastarojo turėtas iÅ¡laidas.

Taip pat pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam buvo priteistos ir negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę R.

K. neteisėtų veiksmų. Civiliniame kodekse nurodyta negautų pajamų sÄ voka turi bÅ«ti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė iÅ¡raiÅ¡ka (LAT 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Skundžiamu nuosprendžiu paskaičiuotos ir priteistos negautų pajamų iÅ¡mokos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais (b.t. 1, b.l. 151, 153; b.t. 2, b.l. 127-132), todėl Å¡ioje dalyje keisti skundžiamÄ nuosprendį taip pat nėra pagrindo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Draudimo bendrovės atstovas ne tik byloje pateikė analogiÅ¡kus nukentėjusiojo negautų pajamų paskaičiavimus, bet teisiamojo posėdžio metu sutiko su tokiu nukentėjusiojo negautų pajamų priteisimu, tuo atveju, jeigu bus nustatyta, jog R. K. kaltas dėl eismo įvykio, jo padaryti KET pažeidimai yra priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis. CK 6.288 straipsnyje reglamentuojamas žalos atlyginimo mokėjimas, jame nustatyta, kad su nukentėjusio asmens suluoÅ¡inimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala atlyginama periodinėmis iÅ¡mokomis arba visos žalos dydžio vienkartine iÅ¡moka, jeigu žala atlyginama periodinėmis iÅ¡mokomis, tai Å¡ios iÅ¡mokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal Å¡io įstatymo nuostatÄ teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo

ir protingumo kriterijus. Kaip išplaukia iš 6.250 straipsnio 2 dalies turinio, kaltininko turtinės padėties

kriterijus nėra pirmutinis. Ä®statymas tarp neturtinės žalos nustatymo kriterijų į pirmÄ planÄ iÅ¡kelia neturtinės žalos pasekmes.

Apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam nuteistojo R. K. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes, nukentėjusiojo patirtÄ fizinį skausmÄ , patiriamus fizinius nepatogumus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl netektos kojos, bendravimo ir lavinimosi galimybių sumažėjimÄ , taip pat atsižvelgė į žalÄ padariusio asmens kaltę ir asmenybę, paties nuteistojo eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, jo turtinę padėtį, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.Â

Siekiant iÅ¡samiau apraÅ¡yti aplinkybes, į kurias apylinkės teismas atsižvelgė nustatydamas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog N. V. padaryta kairės plaÅ¡takos IV-V delnakaulių lūžiai, kairės Å¡launies dalinė amputacija distalinėje dalyje su kelio ir blauzdos minkÅ¡tųjų audinių sutraiÅ¡kymu, kairės girnelės, Å¡launikaulio iÅ¡orinio krumplio, Å¡eivikaulio skeveldriniu lūžimais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2008-07-18), minėto eismo įvykio metu, vairuojant motociklÄ ir susidÅ«rus su kitu motociklu. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodytos kairės kojos traumos ji buvo amputuota Å¡launies apatinės dalies srityje, t.y. N. V. prarado

60 procentų bendro darbingumo (b.t. 1, b.l. 56-57).

Po eismo įvykio VGPU ligoninėje N. V. gydėsi nuo 2008-07-18 iki 2008-07-30. 2008-07-18 3.00 val. buvo atlikta operacija, kurios metu buvo amputuota kairės kojos Å¡launikaulis, taip pat atlikta IV-V delnakaulių osteosintezė. 2008-07-23 atlikta dar viena operacija. Laikotarpyje nuo 2008-07-30 iki 2008-08-15, taip pat nuo 2008-08-25 iki 2008-09-24 gydymas buvo tęsiamas VÄ® (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centras. Gydymo metu buvo baigtas pirminis protezavimas, atliktas tolerancijos fiziniam krÅ«viui didinimas, kojų raumenų stiprinimas, mokymas užsidėti protezÄ , mokymas eiti su protezu ir ramentais, kairės plaÅ¡takos pirÅ¡tų judesių amplitudės didinimas, raumenų jėgos didinimas. 2008-11-10 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus VI teritorinis skyrius iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad N. V. darbingumo lygis procentais yra 40%. N. V. gali dirbti tik pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc. Pakartotiniai

nukentėjusysis buvo gydomas VĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centras nuo 2009-01-26 dienos. Epikrizėje

nurodyti tokie reabilitacijos tikslai ir uždaviniai: nusilpusių raumenų stiprinimas, tolerancijos fiziniam krÅ«viui didinimas, mobilumo didinimas, apsitarnavimo įgÅ«džių lavinimas, palaikyti psichoemocinį stabilumÄ , individualaus protezo gamyba ir pritaikymas, ligonio mokymas naudotis protezu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , daug nepatogumų, didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl kairės Å¡launies dalinės amputacijos jo judėjimas yra apribotas, jis negali gyventi sau įprasto gyvenimo, negali sportuoti, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Jis ilgÄ laikÄ po eismo įvykio negalėjo pats savimi pasirÅ«pinti, buvo reikalinga nuolatinė slauga ir priežiÅ«ra. BÅ«damas jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), nukentėjusysis neteko 60 procentų darbingumo (nustatytas iki 2011-12-06), dėl ko jis negali dirbti darbo, kurį dirbo iki eismo įvykio (dirbo AB (duomenys neskelbtini) dailidės, betonuotojo pareigose, 2008-11-12 pagal LR DK 136 str. 1 d. 4 p. buvo atleistas iÅ¡ darbo), dėl ko ženkliai pablogėjo jo finansinė padėtis. Svarbu pažymėti ir tai, kad nukentėjusiojo eismo įvykio metu patirti sužalojimai yra neatstatomi, amputavus dalį kairės kojos, jis visÄ gyvenimÄ privalės neÅ¡ioti protezÄ .

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegijÄ daro iÅ¡vadÄ , jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo naudai priteisė 45 000 litų neturtinei žalai atlyginti: 41547,20 Lt iÅ¡ R. K. ir 3452,80 Lt iÅ¡ UADB (duomenys neskelbtini), apeliantų skunduose nėra pateikta objektyviai pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl neturtinės žalos priteisimo teisingumu.

Nepagrįstu laikytinas apeliacinių skundų teiginys, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam priteistinos žalos dydis nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti nustatomas taikant LR CK 6.282 str. nuostatas dėl nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo. Pažymėtina, kad pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydis gali bÅ«ti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalÄ atmestas, atsižvelgus į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ ar sudarė sÄ lygas jai atsirasti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame

nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad N. V. vairavo motociklÄ , turėdamas teisę vairuoti tik B

vairavimo kategorijai priklausančias transporto priemones, tiesiogiai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Nukentėjusiojo padarytas KET pažeidimas nėra aplinkybė, kuri būtų pagrindas konstatuoti abipusę kaltę (dėl kilusių padarinių) ir dėl to mažinti nukentėjusiajam priteistos žalos dydį.

Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, keisti skundžiamÄ nuosprendį nėra pagrindo.

Pagal LR BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti proceso iÅ¡laidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos taikomos ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi nukentėjusiojo praÅ¡omos priteisti proceso iÅ¡laidos yra pagrįstos pinigų priėmimo kvitu Nr. (duomenys neskelbtini), jos priteistinos iÅ¡ nuteistojo R. K..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d.

1 p.,

n u t a r i a :

nuteistojo R. K., civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) atstovo J. S., nukentėjusiojo N. V. (N. V.) apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iÅ¡ nuteistojo R. K. nukentėjusiojo N. V. naudai 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) už suteiktÄ advokato teisinę pagalbÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                 Daiva Pranytė-Zalieckienė                                      Teisėjai                                                                      Virginija Švedienė

                                                     Â

               Stasys Lemežis