f7fcbeae-572f-44ac-bed4-9ffefae5e404 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2501-580/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00287-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui K. P., atsakovo atstovui advokatui N. S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sakis“ dėl prekių ženklų savininko teisių gynimo ir n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ praÅ¡o: 1.1. pripažinti tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Sakis“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Scandia“) sudarytÄ 2007-06-29 Prekės ženklo nuomos sutartį Nr. 20070629/01 ir 2011-04-01 Licencinę sutartį Nr. 20110401 dėl prekės ženklo naudojimo negaliojančiomis; 1.2. taikyti restitucijÄ ir iÅ¡ UAB „Sakis“ priteisti likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ 2 365 193,47 Eur; 1.3. priteisti 1 089 171,59 Eur palÅ«kanas; 1.4. priteisti 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 1.5. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nurodė, kad: 2.1. atsakovas 2006-06-21 pateikė paraiÅ¡kÄ dėl prekių ženklo „VILNIAUS TAUPOMOJI KASA KREDITO UNIJA“ (toliau – Prekių ženklas) įregistravimo, ženklas įregistruotas 2007-05-14, Å¡iuo metu ženklas iÅ¡registruotas, nepratęsus galiojimo termino. IeÅ¡kovas nuo 2006-05-26 savo pavadinime naudoja žodžius „Vilniaus taupomoji kasa“ (ankstesnis pavadinimas „Jotijos kraÅ¡tas“). IeÅ¡kovas ir atsakovas 2007-06-29 sudarė Prekės ženklo nuomos sutartį Nr. 20070629/01 dėl prekių ženklo nuomos (toliau – Nuomos sutartis).

Nuomos sutarties galiojimo terminas pasibaigė 2008-12-31. IeÅ¡kovas ir atsakovas 2011-04-01 sudarė Licencinę sutartį Nr. 20110401 dėl Prekės ženklo naudojimo (toliau – Licencinė sutartis). Licencinės sutarties galiojimo terminas pasibaigė 2013-05-01; 2.2. ieÅ¡kovas atsakovui pagal abi sutartis sumokėjo ne mažiau kaip 8 166 540 Lt (2 365 193,47 Eur). Tai patvirtinta Å¡alių 2013-11-29 susitarimu. Vilniaus apygardos teismas 2014-02-07 ieÅ¡kovui iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , nutartis įsiteisėjo 2014-04-07; 2.3. abi sutartis praÅ¡o pripažinimo negaliojančiomis CK 1.82 straipsnio pagrindu, kaip sandorius, sudarytus privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujančius juridinio asmens tikslams.

Ieškovui nebuvo jokio pagrindo sudaryti Nuomos sutartį ir Licencinę sutartį, buvo aišku, jog sutarčių sudarymas nenaudingas ir pažeidžia interesus. Vėliau nei ieškovo pavadinimas įregistruotas Prekių ženklas pažeidė ieškovo interesus. Prekių ženklo registracija galėjo būti pripažinta negaliojančia Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes ieškovo pavadinimas ir prekių ženklo žodinė išraiška, yra iš esmės tapati; ieškovo pavadinimas įregistruotas anksčiau nei pateikta paraiška;

ženklu žymimos prekės ir (ar) paslaugos atitinka ieÅ¡kovo veiklÄ . IeÅ¡kovas, veikdamas protingai ir rÅ«pestingai, privalėjo minėtÄ registracijÄ ginčyti, o ne sudaryti Nuomos sutartį ir Licencinę sutartį; 2.4. bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių interesai yra pažeidžiami, ir tais atvejais, jeigu įmonė tam tikrÄ turtÄ Ä¯gyja už žymiai didesnę kainÄ , nei tikroji rinkos vertė. Sudarant Nuomos sutartį vos po mėnesio nuo Prekių ženklo registracijos, Prekių ženklas visuomenėje nebuvo plačiai žinomas, todėl ženklo vertė negalėjo bÅ«ti didelė.

IeÅ¡kovas Prekių ženklu pradėjo naudotis nuo įregistravimo ir ženklÄ vystė iÅ¡imtinai savo pastangomis ir už savo lėšas. 8 166 540 Lt ( 2 365 193,47 Eur) sumokėjimas yra niekuo nepagrįstas; 2.5. ieÅ¡kovo paskolų komiteto pirmininku nuo 2007-04-06 iki 2008-04-25 buvo V. V., nuo 2010-04-09 iki 2011-10-17 V. V. buvo stebėtojų tarybos nariu. IeÅ¡kovo stebėtojų tarybos pirmininku nuo 2007-04-06 iki 2014-03-06 buvo A. D.. Atsakovo vadovu nuo 2002-06-04 iki 2006-01-13 buvo A. D., nuo 2006-01-13 iki 2006-06-08 vadovu buvo V.

V.. IeÅ¡kovo vadovaujantys asmenys V. V. ir A. D. buvo tiesiogiai susiję su atsakovu. Atsakovui negalėjo bÅ«ti nežinoma apie ieÅ¡kovo pavadinimÄ , todėl atsakovas Prekių ženklo registracijÄ atliko akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai, siekdamas nepagrįstai praturtėti ieÅ¡kovo sÄ skaita; 2.6. Nuomos sutarties ir Licencinės sutarties sudarymas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). V. V. ir A. D., prieÅ¡ tapdami ieÅ¡kovo vadovais, buvo atsakovo vadovais; už naudojimÄ si Prekių ženklu sumokėta nepagrįstai didelė kaina.

V. V. ir A. D. (kartu su kitais ieÅ¡kovo vadovais) siekė imituoti sutartinius santykius su atsakovu ir neteisėtai pasisavinti ieÅ¡kovo pinigines lėšas. Toks nesÄ Å¾iningo veikimo modelis atsispindi ieÅ¡kovo atliktoje Inspektavimo ataskaitoje, kurioje konstatuojama, kad ieÅ¡kovas finansavo su jo vadovais susijusias įmones, dirbtinai permokėdamas už Prekių ženklÄ . Abiejų sutarčių sudarymas iÅ¡ esmės pažeidė ieÅ¡kovo ir jo kreditorių interesus, nes prisidėjo prie nemokumo atsiradimo; 2.7. turi bÅ«ti taikoma vienaÅ¡alė restitucija ir atsakovas turi grÄ Å¾inti visÄ pagal Nuomos sutartį ir Licencinę sutartį ieÅ¡kovo sumokėtÄ sumÄ â€“ 8 166 540 Lt ( 2 365 193,47 Eur); 2.8. bankroto administratorius apie sandorius galėjo sužinoti ne anksčiau, nei nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

3. Atsakovas UAB „Sakis“ prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad: 3.1. ieÅ¡kovas neįrodinėja, kad ieÅ¡kovo valdymo organai pažeidė steigimo dokumentuose įtvirtintÄ kompetencijÄ ir nebuvo kompetentingi sudaryti Nuomos ar Licencinę sutartį. IeÅ¡kovas realiai įrodinėja CK 6.66 straipsnio pagrindÄ arba žalos padarymÄ , bet ne prieÅ¡taravimÄ juridinio asmens steigimo dokumentams. Abi sutartys yra teisės aktų numatyti ir įprasti komerciniais sandoriai, kuriuos turi teisę sudaryti bet kuris privatus juridinis asmuo.

Negalima teigti, kad nuostolingas sandoris automatiÅ¡kai prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui ar veiklos tikslams. Svarstytina, ar buvo priimtas ekonomiÅ¡kai pagrįstas verslo sprendimas (verslo rizikos taisyklė); 3.2. ieÅ¡kovo pretenzija rodo, kad 2016-12-14 ieÅ¡kovas disponavo visais su Prekių ženklo naudojimu susijusiais dokumentais, kuriuos įvertinęs kartu su advokatu nekonstatavo sandorių niekinio pobÅ«džio, o pareiÅ¡kė buvusiems ieÅ¡kovo valdymo organų nariams reikalavimÄ dėl padarytos žalos atlyginimo.

Pretenzijos reiÅ¡kimas traktuotinas, kaip po bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovo atliktas sandorių patvirtinimas, užkertantis keliÄ jų nuginčijimui; 3.3. asmenys, su kurių buvimu atsakovo vadovais siejamas atsakovo nesÄ Å¾iningumas, pareigas ėjo iki 2006-06-08. Nuomos sutartis sudaryta 2007-06-29, Licencinė sutartis sudaryta 2011-04-01. Sutarčių sudarymo metu Å¡alys neturėjo jokių sÄ sajų, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ; 3.4. ieÅ¡kovo pavadinimas yra tekstinis, o Prekių ženklas – grafinis.

ŽenklÄ sudaro raudonos ir pilkos spalvos konkretaus Å¡rifto užraÅ¡ai su Gedimino pilies atvaizdu, todėl ženklai nėra tapatÅ«s. IeÅ¡kovas galėjo naudoti savo pavadinimÄ be Prekių ženklo ar sukurti grafiÅ¡kai skirtingÄ logotipÄ ; 3.5. nė vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų požymių nereiÅ¡kia prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Sutarčių sudarymas savaime nepažeidžia nei vieÅ¡osios tvarkos nei geros moralės, nes yra įprasti, teisės aktuose numatyti sandoriai; 3.6. ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminus.

Nuomos sutartis sudaryta 2007 m., prieÅ¡ 14 metų; Licencinė sutartis sudaryta 2011-04-01, prieÅ¡ 10 metų. Pagal ieÅ¡kovo pateiktus argumentus taikytinas teisės gynimo bÅ«das yra žalos atlyginimas, o ne sandorių nuginčijimas. 2016-12-14 ieÅ¡kovas turėjo visus duomenis apie sutartis. Prekių ženklų įstatymo 18 straipsnis numatė trijų mėnesių terminÄ Å¾enklo registracijai ar paraiÅ¡kai ginčyti bei ikiteisminę ginčo procedÅ«rÄ . IeÅ¡kovas yra praleidęs terminus Prekių ženklo registracijai ginčyti.

Dėl sutarčių sudarymo turėjo būti priimti ieškovo valdymo organų sprendimai, kurie nėra ginčijami šiuo ieškiniu. Sprendimams taikomas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje numatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Prašė taikyti ieškinio senatį, įskaitant CK 1.125 straipsnio 4 dalies, 8 dalies ir 9 dalies (dėl palūkanų), CK 6.66 straipsnio 3 dalies, Prekių ženklų įstatymo 56, 58 straipsnių. Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nustato, kad bankroto administratorius privalo patikrinti įmonės sandorius ir per šešis mėnesius pareikšti ieškinius dėl ginčijamų sandorių.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė praėjus daugiau kaip septyneriems metams nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo; 3.7. ieÅ¡kovas nepateikia įrodymų dėl sandorio nenaudingumo, remiasi melagingomis aplinkybėmis. Nuomos sutartyje pirmojo Prekių ženklo naudojimo pusmečio 2007 m. atlyginimas yra 51 000 Lt. Ar ieÅ¡kovas vertina 2007 m. nuomos mokestį ar visÄ ieÅ¡kinio sumÄ , nėra aiÅ¡ku. IeÅ¡kovas nepateikia įrodymų, kad Prekių ženklÄ vystė iÅ¡imtinai savo pastangomis ir už savo lėšas.

Prekių ženklas buvo gerai žinomas, jis buvo atsakovo vystomas, intensyviai reklamuojamas. Atsakovas yra investavęs itin reikÅ¡mingas sumas. 2013 m. turto įkeitimo sutartyje nurodyta, kad pagal vertinimo ataskaitÄ 2013-01-25 Prekės ženklo vertė buvo 6 000 000 Lt; 3.8. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

IeÅ¡kovas neturi galimybės grÄ Å¾inti gautos naudos – teisės naudoti Prekių ženklu. Atsakovo padėtis nesÄ Å¾iningai pablogėtų, nes ieÅ¡kovas gautų ir teisę naudotis Prekių ženklu ir atgautų visas lėšas. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

4. Ginčas byloje kilo dėl Prekių ženklo nuomos bei licencinės sutarties nutraukimo, kaip prieÅ¡taraujančių juridinio asmens tikslams bei prieÅ¡taraujančių vieÅ¡ajai tvarkai ir restitucijos taikymo, įpareigojant kitÄ Å¡alį grÄ Å¾inti pagal sutartis gautas lėšas bei sumokėti palÅ«kanas. Faktinės aplinkybės 5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nuo 2006-05-26 pakeitė pavadinimÄ ir savo pavadinime naudoja žodžius „Vilniaus taupomoji kasa“ (ankstesnis pavadinimas „Jotijos kraÅ¡tas“ buvo naudojamas nuo 1997-09-04 iki 2006-06-25).

BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2019-12-04 Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡o su istorija 14.85 punkte pažymėta, kad Lietuvos bankas 2006-05-11 registrui pateikė praneÅ¡imÄ dėl licencijos iÅ¡davimo. Ä®vykio apraÅ¡yme nurodyta, kad praneÅ¡imu praÅ¡oma registruoti 2006-03-22 įvykusiame visuotiniame kredito unijos narių susirinkime patvirtintus kredito unijos įstatų nuostatų, susijusių su kredito unijos pavadinimu, visuotinio narių susirinkimo ir valdybos kompetencija, pakeitimus.

Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o 14.84 punkte pažymėta, kad 2006-05-25 įregistruota 2005-11-28 pažyma apie laikinÄ pavadinimo įraÅ¡ymÄ .

6. Atsakovas UAB „Sakis“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Scandia“, naudotas nuo 1993-08-19 iki 2018-08-24) Valstybiniam patentų biurui 2006-06-21 pateikė paraiÅ¡kÄ dėl vaizdinio prekių ženklo „VILNIAUS TAUPOMOJI KASA KREDITO UNIJA“ įregistravimo, ženklas įregistruotas 2007-05-14, Å¡iuo metu iÅ¡registruotas, nepratęsus galiojimo termino. Prekių ženklas buvo registruotas Nicos klasifikacijos 36 klasei: finansinės operacijos, piniginės operacijos. Prekių ženklÄ sudaro: pirmoje eilėje pavaizduota raudonos spalvos stilizuota Gedimino pilis; antroje eilėje – žodinis užraÅ¡as pilkos spalvos didžiosiomis raidėmis „VILNIAUS TAUPOMOJI KASA“; trečioje eilėje – žodinis užraÅ¡as mažesnėmis raudonos spalvos raidėmis „KREDITO UNIJA“.

7. IeÅ¡kovas teismui pateikė tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2013-11-29 sudarytÄ SusitarimÄ dėl sutartinių santykių modifikavimo ir įskaitymo. Susitarime nurodyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2007-06-29 sudarė Prekės ženklo nuomos sutartį Nr. 20070629/01. Nuomos sutarties galiojimo terminas iki 2008-01-01. IeÅ¡kovas ir atsakovas 2011-04-01 sudarė Licencinę sutartį Nr. 20110401 dėl prekės ženklo naudojimo. Licencinės sutarties galiojimo terminas pasibaigė 2013-05-01. 2013-04-02 tarp Å¡alių sudaryta Prekės ženklo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20130403/01 dėl Prekės ženklo pardavimo, pagal kuriÄ pirkėjas yra sumokėjęs pardavėjui 630 792,40 Eur (2 178 000 Lt), tačiau Prekių ženklas neperduotas pirkėjui.

IeÅ¡kovas atsakovui pagal abi sutartis – Nuomos sutartį ir Licencinę sutartį, sumokėjo ne mažiau kaip 2 365 193,47 Eur (8 166 540 Lt). Atsižvelgdamos į tai, Å¡alys susitaria sudaryti licencinę sutartį dėl neatlygintinio Prekių ženklo naudojimo neribotÄ laikÄ . 2013-11-29 sudaryta Licencinė sutartis Nr. 11/29, kuria atsakovas ieÅ¡kovui suteikė teisę naudotis Prekių ženklu.

8. IÅ¡ atsakovo pateiktos Nuomos sutarties matyti, jog 2007-06-29 sudaryta Nuomos sutartimi ieÅ¡kovas iÅ¡sinuomojo Prekių ženklÄ iki 2007-12-31 už bendrÄ 51 000 Lt sumÄ , skaičiuojamÄ už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31. 2011-04-01 sudaryta Licencine sutartimi atsakovas ieÅ¡kovui suteikia teisę naudoti Prekių ženklÄ , o ieÅ¡kovas įsipareigoja, bendradarbiaudamas su atsakovu, populiarinti, reklamuoti Prekių ženklÄ , naudodamas Nicos klasifikacijos 36 klasės paslaugoms: piniginės operacijos ir kitos finansinės paslaugos. Mokestis nustatytas sutarties Priede Nr. 1, kuris nepateiktas.

9. Vilniaus apygardos teismas 2014-02-07 ieÅ¡kovui iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , nutartis įsiteisėjo 2014-04-07. Dėl CK 1.82 straipsnio taikymo 10. IeÅ¡kovas praÅ¡o abi sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.82 straipsnio pagrindu, kaip sandorius, sudarytus privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujančius juridinio asmens tikslams. Laiko, kad ieÅ¡kovui nebuvo reikalinga sudaryti Nuomos sutartį ir Licencinę sutartį, sutarčių sudarymas buvo nenaudingas ir pažeidė ieÅ¡kovo interesus, nes Prekių ženklas įregistruotas vėliau už ieÅ¡kovo pavadinimÄ , dėl ko ieÅ¡kovas galėjo ginti teises Prekių ženklų įstatymo nustatyta tvarka; turtas įgytas už žymiai didesnę kainÄ , nei tikroji rinkos vertė; sandoriai sudaryti tarp susijusių asmenų, dėl ko Å¡alių veiksmai yra nesÄ Å¾iningi.

11. CK 1.82 straipsnio 1 dalis nurodo, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis tikrai veikė nesÄ Å¾iningai (Å¡io kodekso 2.74, 2.83-2.85 straipsniai).

Su CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu koreliuoja CK 2.83 straipsnio normos, reglamentuojančios sandorių, sudarytų pažeidžiant privačiojo juridinio asmens valdymo organų kompetencijÄ , teisines pasekmes. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetencijÄ , sukelia prievoles juridiniam asmeniui, iÅ¡skyrus atvejus, kai sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė Å¡ios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti.

12. IeÅ¡kovo pateikti argumentai rodo, jog CK 1.82 straipsnio 1 dalimi remiamasi, įrodinėjant ginčo sandorių prieÅ¡taravimÄ juridinio asmens tikslams. Pagal kasacinio teismo praktikÄ CK 1.82 straipsnio taikymas (egzistuojant visoms Å¡io straipsnio taikymui svarbioms aplinkybėms) pateisinamas, jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumÄ apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose ir teismas konstatuoja aiÅ¡kų, akivaizdų sandorio nenaudingumÄ , o tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2014).

13. IeÅ¡kovo įstatų 1.5 punkte nurodyta, kad ieÅ¡kovo tikslas yra tenkinti savo narių Å«kinius ir socialinius poreikius, teikti savo nariams kokybiÅ¡kas ir savalaikes finansines paslaugas, užtikrinti finansinį stabilumÄ ir patikimumÄ . IeÅ¡kovas, kaip privatus juridinis asmuo ir kredito įstaiga, siekia savo dalyvių intereso tenkinimo ir pelno siekimo.

14. PrieÅ¡taravimas juridinio asmens tikslams grindžiamas tuo, kad sandorių sudarymas buvo žalingas įmonei ir kreditorių interesams. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad ieÅ¡kovui nebuvo poreikio sudaryti sutartis, nes ieÅ¡kovas galėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl Prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi ieÅ¡kovo pavadinimas ir prekių ženklo žodinė iÅ¡raiÅ¡ka, yra iÅ¡ esmės tapati.

15. Sutiktina su ieÅ¡kovu, kad ieÅ¡kovas turėjo įstatyme numatytÄ teisę reikalauti Prekių ženklo registracijÄ pripažinti negaliojančia. Tokia ieÅ¡kovo teisė pirmiausiai kyla iÅ¡ CK 2.39 straipsnio. CK 2.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog juridinis asmuo privalo turėti pavadinimÄ , pagal kurį bÅ«tų galima jį atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Pagal CK 2.39 straipsnio 3 dalį juridinio asmens pavadinimas neturi prieÅ¡tarauti vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panaÅ¡umo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus.

Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panaÅ¡umo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus. CK 2.42 straipsnio 1 dalis nurodo, kad neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu arba naudoti kito juridinio asmens pavadinimÄ be jo sutikimo. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimÄ yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimÄ , kuris neatitinka Å¡io kodekso 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimÄ ir atlyginti tais veiksmais padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , o jeigu pažeista Å¡io straipsnio 1 dalis, – taip pat reikalauti, kad asmuo perduotų viskÄ , kÄ gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimÄ be jo savininko sutikimo.

16. CK 2.42 straipsnio 1 dalies nuostata, jog neleidžiama įgyti teisių, prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu, taip pat reiÅ¡kia ir tai, jog prisidengdamas ieÅ¡kovo pavadinimu atsakovas negalėjo įgyti teisių į Prekių ženklÄ , jei jis klaidintų visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panaÅ¡umo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus (CK 2.39 straipsnio 3 dalis). Nustatyto pažeidimo atveju ieÅ¡kovo teisės galėtų bÅ«ti ginamos CK 2.42 straipsnio 2 dalies pagrindu, reikalaujant, kad atsakovas ieÅ¡kovui perduotų viskÄ , kÄ gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimÄ be jo savininko sutikimo, t. y. reikalauti perduoti Prekių ženklÄ .

1. Prekių ženklo registracijos metu galiojusios Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio redakcijos 1 dalies 4 punkte taip pat buvo įtvirtinta, kad ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu ženklas yra tapatus juridinio asmens pavadinimui arba klaidinamai panaÅ¡us į juridinio asmens pavadinimÄ , priklausantį kitam asmeniui, kuris teisę į tÄ pavadinimÄ Lietuvos Respublikoje įgijo iki paraiÅ¡kos įregistruoti ženklÄ padavimo arba prioriteto datos, jeigu datoje nurodytÄ dienÄ juridinis asmuo turėjo teisę į tÄ pačiÄ ar panaÅ¡iÄ veiklÄ , kuriai gali bÅ«ti priskiriamos įregistruotu ženklu žymimos prekės ir (ar) paslaugos. Turi bÅ«ti nustatyta:

1) ankstesnė teisė;

2) klaidinamas panašumas;

3) panaši veikla.

2. Ä®statyme nenustatyta specialių, skirtingų negu taikomi vertinant prekių ženklų panaÅ¡umÄ juridinių asmenų panaÅ¡umo vertinimo kriterijų. Teismų praktikoje Å¡ie klausimai sprendžiami iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-469/2017). IeÅ¡kovo juridinio asmens pavadinimo ir atsakovo Prekių ženklo lyginimas tiek CK 2.42 straipsnio taikymo, tiek Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo klausimu yra atliekamas pagal prekių ženklų lyginimo taisykles.

3. Byloje iÅ¡tirtais dokumentais patvirtinta, jog ieÅ¡kovo pavadinimas „Vilniaus taupomoji kasa“ yra ankstesnis už Prekių ženklÄ . Jau buvo apraÅ¡yta, kad dar 2006-05-11 Lietuvos bankas Juridinių asmenų registrui pateikė praneÅ¡imÄ , kurio apraÅ¡yme nurodyta, kad praneÅ¡imu praÅ¡oma registruoti 2006-03-22 įvykusiame visuotiniame kredito unijos narių susirinkime patvirtintus kredito unijos įstatų nuostatų, susijusių su kredito unijos pavadinimu, pakeitimus. CK 2.39 straipsnio 4 dalis nurodo, jog juridinio asmens pavadinimas yra saugomas nuo tos dienos, kai Juridinių asmenų registrui pateikiamas praÅ¡ymas įregistruoti juridinį asmenį.

Yra pagrindas teigti, jog ieÅ¡kovo pavadinimas saugomas nuo 2006-05-11. IeÅ¡kovas remiasi juridinio asmens pavadinimo registravimo data 2006-05-25, kuri taip pat yra ankstesnė. Juridinių asmenų registre 2006-05-25 įregistruota 2005-11-28 pažyma apie laikinÄ pavadinimo įraÅ¡ymÄ . Nuo 2006-05-26 ieÅ¡kovas veikė nauju vardu „Vilniaus taupomoji kasa“. Palyginimui, atsakovas Valstybiniam patentų biurui paraiÅ¡kÄ dėl prekių ženklo „VILNIAUS TAUPMOJI KASA KREDITO UNIJA“ įregistravimo pateikė 2006-06-21.

4. Turi bÅ«ti įvertinta, ar ženklai yra klaidinamai panaÅ¡Å«s. Žymenys turi bÅ«ti lyginami, laikantis to, kad suklaidinimo galimybė turi bÅ«ti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panaÅ¡umo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrÄ Å¾ymenų sukuriamÄ Ä¯spÅ«dį vidutiniam vartotojui. Sulyginus ieÅ¡kovo juridinio asmens pavadinimÄ ir Prekių ženklÄ , matyti, jog ieÅ¡kovo pavadinimas ir Prekių ženklo žodinė iÅ¡raiÅ¡ka yra iÅ¡ esmės tapati, nes vaizdiniame ženkle yra nurodyta ieÅ¡kovo įmonės rÅ«Å¡is bei pavadinimas, daugiau jokių įrašų nėra. Papildomas elementas – stilizuotos Gedimino pilies vaizdas.

5. Vertinant sudėtinio prekių ženklo vienos ar kelių konkrečių sudedamųjų dalių dominavimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į kiekvienos iÅ¡ Å¡ių sudedamųjų dalių bÅ«dingas savybes, jas palyginti su kitų sudedamųjų dalių savybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-823/2020). Dominuojančiu prekių ženklo elementu pripažįstamas elementas, kuris dėl savo vizualinio iÅ¡skirtinumo (dydžio, padėties ženklo kompozicijoje, naudojamų spalvų) ar semantinės reikÅ¡mės yra pirmiausia vartotojo pastebimas ir iÅ¡lieka jo atmintyje.

Atsižvelgus į Å¡iuos teisės aiÅ¡kinimus, sprendžiama, jog dominuojantis elementas yra žodinė Prekių ženklo dalis. Gedimino pilies vaizdas papildo ženklÄ , pabrėždamas juridinio asmens pavadinime nurodytÄ kredito unijos veiklos vietÄ . Prekių ženkle naudojamas nežymiai stilizuotas Å¡riftas, kuris yra artimas naudojamam kanceliarinės kalbos raÅ¡tuose. Kadangi dominuojanti žodinė žymenų dalis sutampa, tai rodo, jog ieÅ¡kovo juridinio asmens pavadinimas vizualiai, fonetiÅ¡kai bei semantiÅ¡kai yra dideliu laipsniu panaÅ¡us į atsakovo Prekių ženklÄ .

Ypač iÅ¡skirtinis yra semantinis tapatumas. Prekių ženklas nurodo konkretų įmonės pavadinimÄ ir veiklos rūšį bei naudoja Vilniaus miesto apibÅ«dinimui dažniausiai vartojamÄ simbolį – Gedimino pilį, kuri koreliuoja su įmonės pavadinime nurodytu miesto pavadinimu. Prekių ženklas yra akivaizdžiai sukurtas ieÅ¡kovo įmonės naudojimui, nes dėl akivaizdaus ryÅ¡io su įmonės pavadinimu bei veiklos rÅ«Å¡imi, jo nebÅ«tų galima panaudoti jokios kitos įmonės veiklai žymėti.

6. Ieškovas, kaip kredito unija, pagal įstatuose nurodytas veiklos sritis teikė finansines paslaugas, Prekių ženklas taip pat registruotas piniginėms ir finansinėms operacijoms, buvo naudotas tik ieškovo teikiamoms paslaugoms žymėti, nes neilgai trukus po Prekių ženklo įregistravimo (2007-05-14), buvo sudaryta Nuomos sutartis (2007-06-29). Prekių ženklas buvo registruotas toms pačioms paslaugoms, kurias teikė ieškovas, todėl visuomenės suklaidinimo galimybė dėl prekių ir paslaugų tiekėjo, jo steigėjo, dalyvių, buveinės, veiklos tikslo yra labai aukšto laipsnio.

7. Padarius šį sulyginimÄ , yra pagrindas konstatuoti, jog ieÅ¡kovas turėjo akivaizdžiÄ galimybę ginti savo teises Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei CK 2.42 straipsnio pagrindu ir turėti tvirtus lÅ«kesčius, jog jo reikalavimas dėl Prekių ženklo naudojimo bÅ«tų tenkintas ir Prekių ženklas bÅ«tų jam perduotas. Sutiktina su ieÅ¡kovu, kad jam nebuvo bÅ«tinybės sudaryti Nuomos sutartį ir Licencinę sutartį. IeÅ¡kovas galėjo imtis veiksmų ginti savo teises, o atsakovas dėl Prekių ženklo iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«do nebÅ«tų galėjęs Prekių ženklo naudoti kitos įmonės veikloje, nes jokia kita įmonė negalėtų įgyti tokio paties, kaip ieÅ¡kovo, juridinio asmens pavadinimo.

8. Atsakovo atstovas teismui nurodė, jog ieškovo interesas dėl sutarčių sudarymo kilo dėl to, jog ieškovas po pavadinimo pakeitimo neturėjo lėšų prekių ženklų vystymui, dėl ko susitarė su atsakovu dėl galimumo naudotis atsakovo įregistruotu Prekių ženklu. Konkrečios aplinkybės, kad sutartys buvo sudarytos vadovaujantis šiais sumetimais dėl sunkios ieškovo turtinės padėties, teismui nebuvo nurodytos. Taigi, šalių sudarant sutartis turėti lūkesčiai negali būti įvertinami.

IeÅ¡kovui yra iÅ¡kelta bankroto byla, dėl ko ankstesni įmonės vadovai nuÅ¡alinti nuo pareigų, nėra pagrindo teigti, jog nemokumo administratoriui buvo žinoma derybų dėl sutarčių sudarymo tikslai bei eiga ir jis galėtų teikti civilinio proceso reikalavimus įrodymams atitinkančius paaiÅ¡kinimus, susijusius su ginčo sutarčių sudarymo motyvais. Negalint nustatyti tikrųjų kentimų, sutartys aiÅ¡kintinos vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai.

AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys.

9. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl sutartyse nurodytos Prekių ženklo nuomos kainos. IeÅ¡kovas teigė, jog turtas įgytas už žymiai didesnę kainÄ , nei tikroji rinkos vertė, bei pažymėjo, kad bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių interesai yra pažeidžiami, ir tais atvejais, jeigu įmonė tam tikrÄ turtÄ Ä¯gyja už žymiai didesnę kainÄ , nei tikroji rinkos vertė. Atsakovas įrodinėjo, jog jis Prekių ženklas buvo vertingas ir jo vystymui atsakovas turėjo didelių iÅ¡laidų.

10. Nuomos sutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡sinuomojo Prekių ženklÄ už bendrÄ 51 000 Lt sumÄ . 2011-04-01 Licencine sutartimi atsakovas suteikė teisę naudoti Prekių ženklÄ , o ieÅ¡kovas įsipareigojo, bendradarbiaudamas su atsakovu, populiarinti, reklamuoti Prekių ženklÄ , naudodamas Nicos klasifikacijos 36 klasės paslaugoms: piniginės operacijos ir kitos finansinės paslaugos. Mokestis nustatytas sutarties Priede Nr. 1, kuris nepateiktas. Prie ieÅ¡kinio pateiktoje Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos 2013-04-29 Inspektavimo ataskaitoje nurodyta, kad nuo 2011-04-01 visu tikrinamuoju laikotarpiu ieÅ¡kovas atsakovui mokėjo kas mėnesį po 200 000 Lt (be PVM), o nuo 2011-12-01 įmokos iÅ¡augo iki 300 000 Lt (be PVM). 2013-11-29 Susitarime dėl sutartinių santykių modifikavimo ir įskaitymo nurodyta, kad ieÅ¡kovas atsakovui pagal abi sutartis sumokėjo ne mažiau kaip 2 365 193,47 Eur (8 166 540 Lt).

Teismo posėdžio metu atsakovas pateikė naujus argumentus, kad ši suma yra panaši, tačiau turi būti įvertinta, jog atsakovas nuo gautų pajamų turėjo mokėti įvairius mokesčius.

11. Atsakovas įrodinėjo, kad Prekių ženklas buvo vertingas ir gerai žinomas, jis buvo vystomas, intensyviai atsakovo reklamuojamas. Atsakovas rėmėsi Prekių ženklo vertės nustatymo duomenimis. 2009-07-01 parengtoje A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ Prekinio ženklo rinkos vertės nustatymo ataskaitoje nustatyta Prekių ženklo vertė yra 926 784 Eur (3 200 000 Lt). 2013-12-11 Sutartinio įkeitimo sutartimi atsakovas ieÅ¡kovo naudai įkeitė Prekių ženklÄ , nurodoma, jog įkeitimo vertė 1 737 720,11 Eur (6 000 000 Lt), nustatyta pagal 2013-01-25 Verslo vertinimo ataskaitÄ Nr. 130125/IJP.

Atsakovas pateikė „Vilmorus“ atliktÄ Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ gyventojų apklausÄ , parengtÄ pagal 2011 m. gruodžio 12-28 dienomis surinktus duomenis. IÅ¡ apklausos matyti, jog 61,6 proc. apklaustųjų yra girdėję apie kredito unijÄ . Ä® klausimÄ , „ar žinote Å¡iÄ kredito unijÄ / esate matę šį logotipÄ ?“, teigiamai atsakė 48,1 proc. Logotipas nurodytas, kaip apklausos ataskaitos priedas, tačiau teismui nepateiktas. Atsakovo praÅ¡ymu ieÅ¡kovas pateikė Prekių ženklo vertinimo ataskaitos projektÄ , sudarytÄ 2013-01-25 UAB „Nill Nill“.

Išvadoje labiausiai tikėtina rinkos kaina nurodoma nuo 115 848 Eur (400 000 Lt) iki 347 544 Eur (1 200 000 Lt).

12. Atsakovas su atsiliepimu teikė iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ sÄ skaitų registro, kad 2011 metais užsakė marÅ¡kinėlius, atliko monitoringÄ , užsakė lipdukus, nuotraukas, vizitines korteles, iÅ¡kabas ir kita. Viso 2011 m. iÅ¡leido 95 257,73 Eur (328 905,90 Lt); 2012 m. iÅ¡leido 237 443,55 Eur (819 845,08 Lt); 2013 m. iÅ¡leido 27 988,62 Eur (96 639,12 Lt). 2021-09-30 atsakovas teikė sÄ skaitas, kurios patvirtintų patirtas iÅ¡laidas. Vertinant pateiktas sÄ skaitas iÅ¡ dalies galima sutikti su ieÅ¡kovo vertinimu, jog iÅ¡ sÄ skaitų negalima nustatyti, ar buvo pirktos prekės ir paslaugos, kurios yra susijusios su Prekių ženklu.

Dalyje pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovas pirko susijusias paslaugas: 2 500 Lt vertės paslaugos pagal 2012-05-28 darbų priėmimo aktÄ ; 30 250 Lt paslaugos pagal 2012-12-14 Paslaugų teikimo sutartį su VÅ¡Ä® „Kino pavasaris“; 5 000 Lt pagal 2012-05-30 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ; 7 133,55 Lt pagal 2011-12-01 autorinę sutartį; 7 133,55 Lt pagal 2011-12-08 autorinę sutartį; 7 960,52 Lt pagal 2012-07-11 autorinę sutartį; sÄ skaitos su UAB „Inorek and Grey“ bei kai kurios kitos. Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos 2013-04-29 Inspektavimo ataskaitoje nurodyta, kad ieÅ¡kovas Lietuvos bankui atsisakė pateikti reklamai iÅ¡leidžiamas sumas.

Atsakovas papildomas sÄ skaitas teikė prieÅ¡ pat teismo posėdį, nors dar 2021-09-16 parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog duomenis teiks, tokiais veiksmais apsunkindamas kitai Å¡aliai susipažinimÄ su didelės apimties dokumentais, analizę ir argumentų teikimÄ . Ä®vertinus procesinį elgesį, vertinama, kad pateiktos sÄ skaitos tik iÅ¡ dalies pagrindžia atsakovo nurodytas investicijų į Prekių ženklÄ sumas.

13. Kaip jau minėta, Nuomos sutartis buvo sudaryta iÅ¡ karto po Prekių ženklo įregistravimo. Per pusantro mėnesio nuo įregistravimo iki Nuomos sutarties sudarymo, kurdamas Prekių ženklo vertę, atsakovas turėjo imtis iÅ¡skirtinės reklaminės kampanijos, kad per tokį trumpÄ laiko tarpÄ Å¾enklas taptų atpažįstamas ir žinomas. Atsakovo pateikti duomenys apie iÅ¡laidas Prekių ženklo vystymui prasideda nuo 2011 metų, Nuomos sutartis sudaryta dar 2007-06-29, t. y. prieÅ¡ 4 metus iki nurodytų investicijų.

Jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų 2007 metais investicijomis didinęs Prekių ženklo žinomumÄ , nepateikta. Svarbu tai, kad Nuomos sutartyje nėra nurodyta jokių atsakovo įsipareigojimų vykdyti Prekių ženklo reklamÄ ar teikti panaÅ¡ias paslaugas. 2011-04-01 Licencine sutartimi ne atsakovas, o ieÅ¡kovas įsipareigoja, bendradarbiaudamas su atsakovu, populiarinti, reklamuoti Prekių ženklÄ . Tokios sutarčių nuostatos kelia pagrįstų abejonių, ar atsakovo nurodytos investicijos į Prekių ženklÄ buvo atliekamos pagal Nuomos ir Licencinę sutartis, ar pagal kitus Å¡alių susitarimus.

Ginčo sutartyse nėra nurodytas įsipareigojimas, jog atsakovas turi pareigÄ užtikrinti, kad bÅ«tų iÅ¡laikomas tam tikras Prekių ženklo žinomumas ar vertė. Teismui nepateikti duomenys, kokių susitarimų pagrindu atsakovas vykdė ankstesniame punkte apraÅ¡ytas ir atsakovo įrodinėtas investicijas į Prekių ženklÄ .

14. Nuomos sutartimi buvo nustatyta gana didelė Prekių ženklo naudojimo kaina, nors teismui nebuvo pateikta duomenų apie atsakovo vykdytÄ Å¾enklo vystymÄ iki Nuomos sutarties sudarymo. Negalima sutikti su atsakovo aiÅ¡kinimu, kad Nuomos sutarties sudarymo metų Prekių ženklas jau buvo gerai žinomas. Nuomos sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas jau vienerius metus naudojosi nauju juridinio asmens pavadinimu, todėl labiau tikėtina, jog Prekių ženkle naudojamas žodžių junginys galėjo tapti žinomu dėl ieÅ¡kovo veiklos vystymo, o ne dėl atsakovo pastangų populiarinti Prekių ženklÄ . Sprendžiant dėl ženklo žinomumo, yra sudėtinga iÅ¡skirti, kiek buvo žinoma ieÅ¡kovo veikla, nes Nuomos sutarties sudarymo metu jis jau naudojo pavadinimÄ vienerius metus, tuo labiau, kad Prekių ženklas iÅ¡ esmės yra ieÅ¡kovo pavadinimo užraÅ¡as.

15. Nuomos sutartis sudaryta metai po ieÅ¡kovo pavadinimo pakeitimo, atsakovas veiksmus dėl Prekių ženklo reklamos pradėjo 2011 metais, 2009-07-01 ataskaitoje nurodytos galimos Prekių ženklo vertės 926 784 Eur (3 200 000 Lt) atsiradimÄ galimÄ atsiradimÄ sÄ lygoję veiksniai nenustatyti. 2013-01-25 Verslo vertinimo ataskaita Nr. 130125/IJP nustatyta Prekių ženklo įkeitimo vertė 1 737 720,11 Eur (6 000 000 Lt) yra iÅ¡ esmės skirtinga nuo vertės, nustatytos tos pačios datos (2013-01-25) UAB „Nill Nill“ Prekių ženklo vertinimo ataskaitos projektu (nuo 115 848 Eur (400 000 Lt) iki 347 544 Eur (1 200 000 Lt)).

Galimas skirtumas sudaro net 15 kartų. Nors UAB „Nill Nill“ galutinės ataskaitos neparengė, tačiau atliko gana iÅ¡samų vertinimo akto projektÄ . „Vilmorus“ gyventojų apklausoje pateiktas klausimas „ar žinote Å¡iÄ kredito unijÄ / esate matę šį logotipÄ ?“, į kurį teigiamai atsakė 48,1 proc. apklaustųjų, apima tiek juridinio asmens pavadinimo, tiek Prekių ženklo žinomumo vertinimÄ , todėl negali bÅ«ti priskiriamas vienam iÅ¡ jų. Logotipas, kaip apklausos ataskaitos priedas, teismui nepateiktas.

16. Atsakovo pateikti atsikirtimai ir įrodymai nepagrindžia, kad jis būtų atlikęs reikšmingas investicijas, dėl kurių būtų išaugusi Prekių ženklo vertė. Apibendrinant sprendžiama, jog vertinant analogiškų šalims protingų asmenų požiūriu abiejose sutartyse nustatyta naudojimosi Prekių ženklu kaina yra itin didelė ir nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

17. CK 1.82 str. nurodytu pagrindu ginčijant sandorį juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis tikrai veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. IeÅ¡kovas turi įrodyti, jog kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. IeÅ¡kovo ir atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovas įrodinėjo, remdamasis tuo, kad sandoriai sudaryti tarp per vadovus susijusių asmenų.

A. D. nuo 2007-04-06 iki 2014-03-06 buvo ieškovo stebėtojų tarybos pirmininku. V. V. nuo 2007-04-06 iki 2008-04-25 buvo ieškovo paskolų komiteto pirmininku, o nuo 2010-04-09 iki 2011-10-17 buvo stebėtojų tarybos nariu. A. D. atsakovo vadovu buvo nuo 2002-06-04 iki 2006-01-13, o V. V. atsakovo vadovu buvo nuo 2006-01-13 iki 2006-06-08. Ieškovo vadovaujantys asmenys V. V. ir A. D. prieš sudarant Nuomos sutartį, iš atsakovo įmonės perėjo į ieškovo įmonę ir tapo ieškovo vadovaujančiais asmenimis, A.

D. ieÅ¡kovo stebėtojų tarybos pirmininku buvo iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Sutiktina su ieÅ¡kovu, jog atsakovui negalėjo bÅ«ti nežinoma apie ieÅ¡kovo pavadinimÄ . Kadangi tiek CK 2.39 straipsnis, tiek Prekių ženklų 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas draudė registruoti į kito juridinio asmens pavadinimÄ klaidinamai panašų Prekių ženklÄ , atsakovui turėjo bÅ«ti suprantama, kad Prekių ženklo registracija atliekama pažeidžiant teisę. Prekių ženklas buvo užregistruotas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo naudojimui ir iÅ¡ karto jam iÅ¡nuomotas už didelę kainÄ , nors Prekių ženklo vertė Nuomos sutarties sudarymo dienÄ galėjo bÅ«ti prilyginta tik ieÅ¡kovo veiklos žinomumui, o atskiros kÄ tik įregistruoto Prekių ženklo vertės negalėjo bÅ«ti.

Dėl aplinkybių akivaizdumo yra pagrindas nustatyti sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .

18. Sandoriui CK 1.82 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiu teismas turi konstatuoti ne tik aplinkybes, reiÅ¡kiančias jo ekonominį nenaudingumÄ , bet ir aplinkybes, sleidžiančias ginčo sandorį kvalifikuoti kaip akivaizdžiai virÅ¡ijantį normaliÄ gamybinę–ūkinę rizikÄ , akivaizdų nuostolingumÄ ir ekonominį nenaudingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2011). Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad Prekių ženklo registracija atlikta tik konkretaus juridinio asmens – ieÅ¡kovo, naudojimui, Prekių ženklas registruotas praėjus metams nuo juridinio asmens pavadinimo pakeitimo, vykdant Nuomos ir Licencinę sutartis sumokėta nepagrįstai didelė nuomos kaina, nenumatytos pareigos atsakovui užtikrinti Prekių ženklo vertę, ieÅ¡kovo vadovaujantys asmenys prieÅ¡ Nuomos sutarties sudarymÄ dirbo atsakovo vadovais, daroma iÅ¡vada, kad Nuomos sutarties ir Licencinės sutarties sudarymas buvo žalingas ieÅ¡kovui ir jo kreditorių interesams, sutartys sudarytos nesÄ Å¾iningai, siekiant nepagrįstai praturtėti ieÅ¡kovo sÄ skaita.

IeÅ¡kovas negavo naudos, o tik nepagrįstai buvo sumažintas jo turimo turto kiekis. IeÅ¡kovas sutartimis įgijo teisę naudotis tuo, kas jam ir taip bÅ«tų priklausę, jei jis bÅ«tų gynęs savo teises įstatymų nustatyta tvarka. Sutartimis buvo įsigyta neapibrėžtos vertės turto nuomos teisė, nenustatant turtui jokių vertinimo kriterijų. Tai rodo aiÅ¡kų, akivaizdų sandorių nenaudingumÄ , o tokių sandorių palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių.

19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu, yra bÅ«tinas sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir akivaizdus sandorio žalingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-126/2013). Atsižvelgiant į nurodytus sprendimo motyvus, darytina iÅ¡vada, jog Nuomos sutartis ir Licencinė sutartis turi bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieÅ¡taraujančios ieÅ¡kovo veiklos tikslams Dėl CK 1.81 straipsnio taikymo 20.

IeÅ¡kovas nurodė dar vienÄ sandorių negaliojimo pagrindÄ ir įrodinėjo, kad Nuomos sutarties ir Licencinės sutarties sudarymas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir bei gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). CK 1.81 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017 nurodyta, kad sandorio turinys geros moralės požiÅ«riu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sÄ Å¾iningumo ir nesÄ Å¾iningumo) sampratÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumÄ nusako asmens psichikos bÅ«klė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes.

Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus. SÄ Å¾iningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

21. IeÅ¡kovas teigia, kad V. V. ir A. D. siekė imituoti sutartinius santykius su atsakovu ir neteisėtai pasisavinti ieÅ¡kovo pinigines lėšas. IeÅ¡kovas nepateikė pakankamų įrodymų Å¡iam faktui nustatyti, aiÅ¡kiai neatskleidė, kokiu bÅ«du veikė V. V. ir A. D. ir nepagrindė, kad naudos iÅ¡ sandorių turėjo Å¡ie asmenys. IeÅ¡kovas rėmėsi Lietuvos banko Inspektavimo ataskaita, tačiau iÅ¡ Å¡ios ataskaitos duomenų negalima patvirtinti nesÄ Å¾iningumo fakto, kuris leistų sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu.

AnalogiÅ¡kai, kaip neįrodyti, atmestini ir ieÅ¡kovo argumentai dėl to, jog ginčo sutarčių sudarymas sÄ lygojo ieÅ¡kovo bankrotÄ , buvo pažeistos kreditorių teisės bei padaryta neigiama įtaka valstybės finansiniam stabilumui. Nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog tik dėl ginčo sutarčių sudarymo ieÅ¡kovas tapo nemokus. Dėl ieÅ¡kinio senaties 22. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminus. Nuomos sutartis sudaryta prieÅ¡ 14 metų (2007-06-29), o Licencinė sutartis sudaryta prieÅ¡ 10 metų (2011-04-01).

Atsakovas pažymi, jog Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nustato, kad bankroto administratorius privalo patikrinti įmonės sandorius ir per šešis mėnesius pareikšti ieškinius dėl ginčijamų sandorių. Ieškovas ieškinį pareiškė praėjus daugiau kaip septyneriems metams nuo bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo vertinimu, bankroto administratorius apie sandorius galėjo sužinoti ne anksčiau nei nuo bankroto bylos iškėlimo, todėl bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

23. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto byla iÅ¡kelta 2014-02-07, galiojant Ä®monių bankroto įstatymui. Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte buvo numatyta, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius teisme pagal įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidÄ , kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Å iuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos. Å iame punkte nurodytÄ 6 mėnesių terminÄ administratoriaus praÅ¡ymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau tai nėra ieÅ¡kinio senaties terminas. Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieÅ¡kinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taikylės. Å is laikotarpis ne apibrėžia ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ , bet juo siekiama užtikrinti operatyviÄ ir sklandžiÄ Ä¯monės bankroto proceso eigÄ , sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas.

IeÅ¡kinio senaties terminas iÅ¡lieka priklausomas nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o Å¡i atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ administratorius sužinojo apie įmonės sandorius.

25. Byloje pareikÅ¡tiems reikalavimams taikomas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris Å¡iuo atveju nėra praleistas. Bankroto administratoriaus sužinojimo apie sandorius termino eiga prasideda nuo jo susipažinimo ar pareigos susipažinti su dokumentais dienos. Kadangi bankroto byla iÅ¡kelta 2014-02-07, tai 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas. Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas įtvirtina minimalų 36 mėnesių terminÄ , per kurį sudarytus sandorius turi patikrinti administratorius, tačiau nenustato maksimalaus sudarytų sandorių tikrinimo termino.

Todėl administratorius turi teisę ginčyti ir per ilgesnį laiko tarpÄ nei 36 mėnesiai bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius 26. Atsakovo vertinimu, turi bÅ«ti taikomas ne sandorių negaliojimo institutas, o žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas 2016-12-14 pretenzija ir ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas siekia žalos atlyginimo, todėl teismas turi taikyti realų teisių gynimo bÅ«dÄ . Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina, nes ieÅ¡kinio teisinis pagrindas atitinka faktinį pagrindÄ . Tai, kad ieÅ¡kovas 2016-12-14 pareiÅ¡kė pretenzijÄ BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ vadovams, neatima teisės iÅ¡ ieÅ¡kovo reikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Atsakovo argumentai, jog byloje turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, atmestini.

27. Taip pat atsakovas praÅ¡o taikyti ankstesnės redakcijos Prekių ženklų įstatymo 18 straipsnio numatytÄ 3 mėn. terminÄ registracijai ar paraiÅ¡kai nuginčyti. Å is reikalavimas taip pat nėra pagrįstas. Byloje keliamas klausimas dėl sandorio negaliojimo pagal CK 1.82 straipsnį, o ne dėl Prekių ženklo registracijos nuginčijimo. Aplinkybės, susijusios su Prekių ženklo registravimu, yra svarbios nustatant ginčo sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ ir Å¡ių sandorių žalingumÄ . Nėra teisinio pagrindo byloje taikyti Prekių ženklų įstatyme reglamentuotus ieÅ¡kinio senaties terminus.

28. Atsakovas nurodo, kad dėl sutarčių sudarymo turėjo būti priimti ieškovo valdymo organų sprendimai, kurie nėra ginčijami šiuo ieškiniu, nes jiems taikomas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje numatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Kadangi byloje nėra ginčijami ieškovo valdymo organų sprendimai, tai ir ieškinio senaties terminas byloje netaikytinas. Pastebėtina, jog nei įstatymai, nei teismų praktika nereikalauja, prašant sandorius pripažinti negaliojančiais, ginčyti ir valdymo organų sprendimus.

Taip pat byloje nėra reiÅ¡kiamas Pauliano ieÅ¡kinys, dėl ko CK 6.66 straipsnio 3 dalies numatytas ieÅ¡kinio senaties terminas netaikomas. Dėl restitucijos taikymo 29. Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, turi bÅ«ti taikoma vienaÅ¡alė restitucija ir atsakovas turi grÄ Å¾inti visÄ pagal Nuomos sutartį ir Licencinę sutartį ieÅ¡kovo sumokėtÄ sumÄ â€“ 8 166 540 Lt ( 2 365 193,47 Eur). CK 1.82 straipsnio 4 dalis nurodo, kad tokiems sandoriams yra taikomos Å¡io kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

30. Atsakovas prašė teismo vadovautis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi ir visiÅ¡kai netaikyti restitucijos. Atsakovo vertinimu, dėl restitucijos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų, nes ieÅ¡kovas negalėtų grÄ Å¾inti teisės naudotis ženklu. CK 6.145 straipsnis nurodo, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (1 dalis). IÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (2 dalis).

31. Kaip matyti iÅ¡ CK 6.145 straipsnio pateikiamo teisinio reguliavimo, restitucija gali bÅ«ti netaikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais, įvertinus nepagrįstÄ ir nesÄ Å¾iningÄ vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių padėties pagerėjimÄ ar pablogėjimÄ . Byloje nagrinėjamoje situacijoje restitucijos netaikymo pagrindimÄ sudaranti teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė negali bÅ«ti konstatuojama.

32. Dėl CK 6.145 straipsnio 2 dalis iÅ¡imtinio atvejo aiÅ¡kinimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant restitucijÄ , sÄ Å¾iningumo principas (bet ne asmens sÄ Å¾iningumas) yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas sprendžiant klausimÄ dėl restitucijos Å¡alių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį įgijėjo sÄ Å¾iningumas yra vienas aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restitucijÄ iÅ¡ viso ir ar vykdyti jÄ natÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013, 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2013).

Byloje buvo konstatuotas Å¡alių nesÄ Å¾iningumas, sudarant sandorį, ieÅ¡kovui yra iÅ¡kelta bankroto byla, dėl ko atsiranda vieÅ¡asis interesas ginti kreditorių teises, ieÅ¡kovas be sutarčių sudarymo galėjo įgyti tas pačias teises, atsakovas nepateikė aiÅ¡kių duomenų dėl galimų investicijų į Prekių ženklÄ . Tuo remiantis sprendžiama, jog bÅ«tų nesÄ Å¾iningÄ aptariamÄ atvejį laikyti iÅ¡imtiniu CK 6.145 straipsnio 2 dalies tvarka.

33. IeÅ¡kovas prašė nustatyti restitucijos dydį pagal sumÄ , kuri nurodyta 2013-11-29 sudarytame Susitarime dėl sutartinių santykių modifikavimo ir įskaitymo. Atsakovas su Å¡ia suma iÅ¡ dalies sutiko, tačiau teismo posėdžio metu iÅ¡kėlė argumentÄ , jog visos Å¡ios sumos atsakovas negavo, kadangi turėjo mokėti įvairius mokesčius. Sutiktina su ieÅ¡kovu, jog minimas motyvas pateiktas pavėluotai. CPK 142 straipsnio 3 dalis nustato, jog teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti atsiliepime į ieÅ¡kinį, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimÄ byloje.

Atsakovas motyvus dėl to, kad iÅ¡ pagal sutartis gautos sumos sumokėjo mokesčius, galėjo nurodyti ankstesnio teismo proceso eigoje. Motyvas buvo nurodytas tik paskutinio teismo posėdžio metu ir pateiktas kaip prielaida, jog taip galėjo bÅ«ti, nurodant, kad atsiskaitant pagal sÄ skaitas mokamas Pridėtinės vertės mokestis. Viena, argumentas pareikÅ¡tas per vėlai, jo nagrinėjimas iÅ¡ esmės vilkintų bylos nagrinėjimÄ , antra, nėra pateikta argumento pagrįstumÄ patvirtinančių duomenų.

Tokiais duomenimis Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti sumokėtų mokesčių deklaracijos, pridėtinės vertės mokesčio atskaitos analizė. Dėl paminėtų priežasčių argumentas atmetamas ir restitucijos suma nustatoma pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Dėl palÅ«kanų dydžio 34. IeÅ¡kovas teikė palÅ«kanų apskaičiavimo pažymÄ , kuria paskaičiuota 1 089 171,59 Eur palÅ«kanų. Paskaičiuotos 6 proc. metinės palÅ«kanos nuo 2 365 193,47 Eur už laikotarpį nuo 2013-11-29 iki 2021-06-23, viso už 2 763 dienas.

Atsakovas pareigos mokėti palūkanas neginčijo, tačiau prašė taikyti senatį.

35. Atsakovas prašė palūkanoms taikyti senatį. CK 1.125 straipsnio 9 dalis nustato, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Ieškinio senaties terminas atsakovo reikalavimu taikytinas sumažinant palūkanas iki 5 m., skaičiuojant nuo 2016-06-23 iki 2021-06-23, t. y. už 1 825 dienas (2 365 193,47 x 6 proc. x 5 m.). Palūkanos už 5 metus sudaro 709 558,04 Eur.

36. Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 6 proc. procesines palÅ«kanas. Atsakovui neginčijant, palÅ«kanos priteistinos CK 6.210 straipsnio pagrindu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 37. IeÅ¡kovas 2021-09-15 praÅ¡ymu prašė priteisti 1 331 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio parengimÄ . Atsakovas UAB „Sakis“ 2021-09-30 praÅ¡ymu prašė priteisti 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ . IeÅ¡kinio tenkinimo procentas sudaro 89 proc. IeÅ¡kovui priteistina 1 184,59 Eur, atsakovui – 33 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Taip pat iÅ¡ atsakovo priteistinas žyminis mokestis į valstybės pajamas, nuo kurio ieÅ¡kovas atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti tarp BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Sakis“ sudarytÄ 2007-06-29 sudarytÄ Prekės ženklo nuomos sutartį Nr. 20070629/01 ir 2011-04-01 sudarytÄ Licencinę sutartį Nr. 20110401 dėl prekės ženklo naudojimo negaliojančiomis.

Taikyti restitucijÄ ir iÅ¡ UAB „Sakis“ priteisti BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2 365 193,47 Eur bei 709 558,04 Eur palÅ«kanas, viso 3 074 751,51 Eur (tris milijonus septyniasdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 51 centÄ ). Priteisti iÅ¡ UAB „Sakis“ BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų metines palÅ«kanas nuo (3 074 751,51 Eur) bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021-06-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti iÅ¡ UAB „Sakis“ BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai 1 184,59 Eur (tÅ«kstantį Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus 59 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ UAB „Sakis“ naudai 33 Eur (trisdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Sakis“ 12 431 Eur (dvylika tÅ«kstančių keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė .