2024-12-18 Nr. AB-18521-3-61-3-10039-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1538-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10039-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūnas Dirvonas (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. IT08 „Sprendimas dėl pažeidimo“ įpareigoti pareiškėją grąžinti 12 888,95 Eur dydžio išlaidų sumą (toliau – ir Sprendimas, 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas), arba 2) pakeisti 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir netaikyti pareiškėjui finansinės korekcijos, arba 3) pakeisti 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti galimą pažeidimą ir spręsti dėl mažesnės korekcijos taikymo. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad, siekdamas įgyvendinti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos projektą Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0011 „Socialinio būsto plėtra“ (toliau – ir Projektas), 2019 m. rugsėjo 4 d. inicijavo derybų būdu vykdomą pirkimą „Sostinės savivaldybė perka vieno, dviejų, trijų ir keturių kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“ (toliau – ir Pirkimas). Inicijuodamas Pirkimą, pareiškėjas nustatė terminą – iki 2019 m. spalio 11 d. – suinteresuotiems asmenims pateikti siūlymus įsigyti butą(-us).

3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmė įsakymą Nr. 30-3100/18(2.1.1E-TD2) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu komisijos sudarymo ir šios komisijos veiklos reglamento tvirtinimo“ (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymas) sudaryti socialinio būsto pirkimo komisiją (toliau – ir Pirkimo komisija). Prieš pradėdami vykdyti funkcijas, pagal 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymo nustatytą tvarką visi Pirkimo komisijos nariai pasirašė nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.

4. Pareiškėjas 2019 m. spalio 11 d. uždarame voke gavo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Laisvės 77“ pasiūlymą „Dėl socialinio būsto pirkimo“ (registracijos Nr. A50-29549/19). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos informacijos valdymo sistemoje 2019 m. spalio 11 d. buvo užregistruotas tik voko gavimo faktas.

5. 2019 m. spalio 16 d. posėdžio metu Pirkimo komisija priėmė protokolą Nr. A16-919/19(2.1.42-AD23) (registracijos data: 2019 m. spalio 22 d.) (toliau – ir 2019 m. spalio 16 d. protokolas). Priimdama minėtą protokolą, Pirkimo komisija konstatavo, kad suinteresuoti viešojo pirkimo kandidatai (toliau – ir suinteresuoti Pirkimo dalyviai) per nustatytą terminą pareiškėjui įteikė 12 uždarų vokų, susijusių su pasiūlymais įsigyti butą(-us). Atplėšusi minėtus uždarus vokus, Pirkimo komisija nustatė, kad, teikdamas uždarą voką, vienas iš suinteresuotų Pirkimo dalyvių nepateikė pasiūlymo / paraiškos įsigyti butą. Dėl šios priežasties šio suinteresuoto Pirkimo dalyvio įteikto voko turinio Pirkimo komisija toliau nevertino. Nagrinėdama likusius suinteresuotų Pirkimo dalyvių pasiūlymus įsigyti butą(-us), Pirkimo komisija analizavo duomenis apie visus suinteresuotus Pirkimo dalyvius, siūlomų pirkti butų adresus, plotus bei kainas. Posėdžio metu šeši Pirkimo komisijos nariai nustatė, kad UAB „Laisvės 77“ pateikė pasiūlymą įsigyti penkis butus. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, Pirkimo komisija įrašė UAB „Laisvės 77“ pateikto pasiūlymo duomenis į pasiūlymų vertinimo lentelę.

6. 2019 m. spalio 30 d. posėdžio metu Pirkimo komisija svarstė UAB „Laisvės 77“ pateiktą pasiūlymą pirkti 5 (penkis) butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

7. 2020 m. balandžio 30 d. posėdžio metu Pirkimo komisija kartu su UAB „Laisvės 77“ atstovais derėjosi dėl UAB „Laisvės 77“ nuosavybės teise priklausančių 5 butų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo.

8. 2020 m. liepos 16 d. pareiškėjas ir UAB „Laisvės 77“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-3617 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo (toliau – ir Pirkimo-pardavimo sutartis).

9. Atsakovas 2023 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į pareiškėją su pranešimu, informuodamas jį apie pradėtą tyrimą dėl Pirkimo metu atliktų teisės aktų pažeidimų (toliau – ir 2023 m. lapkričio 15 d. pranešimas). Teikdamas 2023 m. lapkričio 15 d. pranešimą, atsakovas pranešė, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir Valstybės kontrolė) audito metu įvertino pareiškėjo atliktą Pirkimą. Minėto audito metu Valstybės kontrolė nustatė, kad, vykdydamas Pirkimą, pareiškėjas neužtikrino tinkamos audito sekos, t. y. nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jo priimtus sprendimus dėl Pirkimą laimėjusio asmens ir Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovas nurodė, kad, remdamasis Valstybės kontrolės nustatytais duomenimis, jis pradėjo tyrimą, siekdamas nustatyti, ar, vykdydamas Pirkimą, pareiškėjas nepažeidė Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 (toliau – ir Aprašas), Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės), ir pareiškėjo bei atsakovo sutarties dėl Projekto vykdymo (toliau – ir Projekto sutartis) nuostatose numatytų reikalavimų.

10. Nesutikdamas su atsakovo pradėtu tyrimu, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, teikdamas paaiškinimus dėl vykdytų Pirkimo procedūrų. Pareiškėjas nurodė, kad Valstybės kontrolės nustatytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas yra formalus ir nesukelia jokių neigiamų pasekmių. Vykdydamas Pirkimo procedūras, pareiškėjas laikėsi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų reikalavimų.

11. Atsakovas 2023 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą įpareigoti pareiškėją iki 2024 m. vasario 25 d. grąžinti 12 288,95 Eur dydžio sumą. Priimdamas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą, atsakovas nurodė, kad Valstybės kontrolės audito metu pareiškėjas nepateikė UAB „Laisvės 77“ pateikto pasiūlymo įsigyti butus. Atsakovas pažymėjo, kad, atsisakydamas pateikti UAB „Laisvės 77“ pasiūlymą įsigyti butus, pareiškėjas neįrodė, kad minėtas pasiūlymas buvo tinkamai užpildytas. Taip pat pareiškėjas neįrodė, kad UAB „Laisvės 77“ atitiko Socialinių būstų pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų ir vertinimo kriterijų aprašo, patvirtinto 2018 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1707 (toliau – ir Pirkimo sąlygos), nustatytus reikalavimus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, atsakovas konstatavo, kad, vykdydamas Pirkimo procedūras, pareiškėjas nesilaikė Aprašo, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių ir Projekto sutarties nuostatose numatytų reikalavimų.

12. Pareiškėjas pažymėjo, kad, vykdydamas Pirkimą, jis siekė įsigyti 95 butus. Skelbdamas viešą kvietimą teikti pasiūlymus dėl buto(-ų) įsigijimo, Pirkimo procedūras jis vykdė ištisus metus. Visus su Pirkimu susijusius skelbimus pareiškėjas skelbė nuosekliai, ne ilgesniais nei dviejų savaičių laikotarpiais, išskyrus atvejus, kai Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu pakeisdavo Pirkimo sąlygų nuostatas. Vykdydamas Pirkimą, pareiškėjas siekė gauti kuo didesnį kiekį pasiūlymų dėl buto(-ų) įsigijimo ir neatmetė nei vieno minėto pasiūlymo dėl to, kad buvo surinktas Pirkimo sąlygų nuostatose numatytas minimalus pasiūlymų kiekis.

13. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad, analizuodama Pirkimo metu pateiktus pasiūlymus įsigyti butą(-us), Pirkimo komisija atmetė keturių suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktus pasiūlymus kaip neatitinkančius Pirkimo sąlygų reikalavimų. Nagrinėdama UAB „Laisvės 77“ pasiūlymą, Pirkimo komisija nustatė, kad minėtas pasiūlymas buvo įteiktas per nustatytą terminą ir atitinka Pirkimo sąlygas. Vertindama Pirkimo metu pateiktus pasiūlymus įsigyti butą(-us), Pirkimo komisija laikėsi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų reikalavimų.

14. Pareiškėjas įvardijo, kad visi Pirkimo metu suinteresuotų Pirkimo dalyvių dokumentai buvo išsaugomi elektronine forma. Tačiau dėl sisteminių sutrikimų, tikėtina – dėl netinkamos skenavimo įrangos bei kompiuterinės įrangos tarpusavio veikimo, UAB „Laisvės 77“ pateikto pasiūlymo pareiškėjas neišsaugojo ir / arba šio pasiūlymo duomenis ne dėl savo kaltės pašalino. Pirkimo metu suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktus dokumentus skenavo darbuotojas, kuris dėl pasiūlymų ir visų pridėtų dokumentų kiekio (priedų) galėjo praleisti ir nenuskenuoti paties UAB „Laisvės 77“ pateikto pasiūlymo arba jo neišsaugoti.

15. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad 2019 m. spalio 16 d. posėdžio metu, vykdydami Pirkimo procedūrą, Pirkimo komisijos nariai užfiksavo UAB „Laisvės 77“ pateiktame pasiūlyme įsigyti butą(-us) nustatytą kainą. Nustatytos siūlomų įsigyti butų kainos visų Pirkimo procedūrų metu nekito ir išliko tokios pačios. Vykdydami Pirkimo procedūrą, Pirkimų komisijos nariai nedarė įtakos UAB „Laisvės 77“ pateikto pasiūlymo turiniui ir jo savo nuožiūra nekoregavo.

16. Pareiškėjas nurodė, kad, priimdamas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą, atsakovas nepagrįstai nustatė Aprašo, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių ir Projekto sutarties nuostatose numatytų reikalavimų pažeidimus. Pareiškėjas pabrėžė, kad, vykdydamas Pirkimo procedūras, jis tinkamai laikėsi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų reikalavimų. Priimdama 2019 m. spalio 16 d. bei 2019 m. spalio 30 d. protokolus, Pirkimo komisija nustatė visus suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktų pasiūlymų įsigyti butą(-us) duomenis. Pareiškėjas teigė, kad, įpareigodamas jį grąžinti suteiktas lėšas, atsakovas nenurodė, kaip, vykdydamas Pirkimo procedūras, jis pažeidė lygiateisiškumo principo reikalavimus ir kokiais jo veiksmais šis pažeidimas pasireiškė. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pirkimo procedūrų metu jis nesulaukė pretenzijų iš suinteresuotų Pirkimo dalyvių dėl lygiateisiškumo principo pažeidimų.

17. Pareiškėjas tvirtino, kad, priimdamas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą, atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatose nustatytų reikalavimų. Pažeisdamas gero administravimo ir atsakingo valdymo principus, atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino visos Pirkimo ir priimtų sprendimų sekos, atliko neišsamų ir neobjektyvų tyrimą, tinkamai nemotyvavo priimto individualaus administracinio akto ir jo nepagrindė surinktais įrodymais. Pareiškėjas teigė, kad, vien formaliai vertindamas nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo veiksmai pažeidė Aprašo bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatas. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad, priimdamas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą, atsakovas iš esmės nevertino, kokį konkretų poveikį pareiškėjo atlikti pažeidimai galėjo padaryti ar padarė Europos Sąjungos biudžetui. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad, spręsdamas dėl pareiškėjo atliktų pažeidimų, šią aplinkybę atsakovas privalėjo įvertinti, tačiau to nepadarė.

18. Prašydamas sumažinti atsakovo pritaikytą finansinę korekciją, pareiškėjas teigė, kad, priimdamas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą, atsakovas nepagrįstai nepagrindė taikytos finansinės korekcijos dydžio. Taikydamas 25 procentų vertės finansinę korekciją, atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo vykdytas Pirkimas nesukėlė tarptautinio susidomėjimo ir nebuvo reikšmingas Europos Sąjungos vidaus rinkai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jo atliktas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nepadarė ir negalėjo padaryti žalos Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, todėl atsakovo pritaikyta finansinė korekcija dėl nurodytų aplinkybių turėtų būti netaikoma arba sumažinta.

19. Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

20. Atsakovas teigė, kad, atlikdamas Pirkimo procedūrų tyrimą, jis pagrįstai bei tinkamai nustatė pareiškėjo atliktus teisės aktų pažeidimus ir pritaikė proporcingą finansinę korekciją. Priimdamas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą, atsakovas nustatė visas privalomas teisės aktų pažeidimų sudedamąsias dalis.

21. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neužtikrino tinkamos Pirkimo audito sekos. Negalėdamas pateikti UAB „Laisvės 77“ pasiūlymo duomenų, pareiškėjas neužtikrino galimybių atsakovui objektyviai įvertinti gauto UAB „Laisvės 77“ pasiūlymo įsigyti butą(-us) atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013), Aprašo, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių ir Projekto sutarties nuostatomis, atsakovas nurodė, kad jis vertina Pirkimo procedūrų vykdymo atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams pagal suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktus duomenis.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas žinojo apie pareigą saugoti Pirkimo dokumentus iki Projekto sutarties nuostatose nurodytos datos. Siekdamas nepažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principų reikalavimų, pareiškėjas privalėjo išsaugoti Pirkimo procedūros metu gautus dokumentus, t. y. suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktus pasiūlymus įsigyti butą(-us), tačiau šių duomenų nei elektronine, nei dokumentine forma neužfiksavo. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad, remdamasis išimtinai Pirkimo komisijos protokoluose pateiktais duomenimis, jis negali objektyviai įvertinti aplinkybės, ar suinteresuotų Pirkimo dalyvių pasiūlymai įsigyti butą(-us) atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Atsakovas pažymėjo, kad Pirkimo komisijos protokolai yra išvestiniai dokumentai, išreiškiantys paties pareiškėjo subjektyvų vertinimą ir poziciją, ir niekaip neleidžia atsakovui bei Valstybės kontrolei objektyviai įvertinti Pirkimą laimėjusio UAB „Laisvės 77“ pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos informacijos valdymo sistemoje užfiksuoti įrašai apie gautus suinteresuotų Pirkimo dalyvių pasiūlymus įsigyti butą(-us) savaime nepagrindžia ir neįrodo aplinkybės, kad suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateikti pasiūlymai įsigyti butą(-us) atitiko Pirkimo sąlygų nuostatose nustatytus reikalavimus.

Be to, atsakovas nurodė, kad aplinkybė, jog, teikdami pasiūlymą įsigyti butą (-us) suinteresuoti Pirkimo dalyviai turi pateikti tik standartinę paraiškos formą ir joje įrašyti elementarius duomenis, nepaneigia pareiškėjo pareigos išsaugoti suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktus dokumentus ir atsakovo pareigos įvertinti šių dokumentų atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams.

22. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad, neišsaugodamas suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktų pasiūlymų įsigyti butą(-us) duomenų, pareiškėjas atliko nežymų (techninį) pažeidimą. Atsakovas pažymėjo, kad Projekto sutarties nuostatos aiškiai ir konkrečiai numatė imperatyvų įpareigojimą pareiškėjui saugoti Pirkimo procedūrų metu surinktus duomenis, t. y. suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktus pasiūlymus įsigyti butą(-us). Neturėdamas minėtų duomenų, atsakovas negali objektyviai įvertinti, ar suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateikti pasiūlymai įsigyti butą(-us) atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimus ir ar pareiškėjas pagrįstai sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Laisvės 77”. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad jis neišsaugojo / galėjo neišsaugoti suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktų pasiūlymų duomenų dėl „netinkamos skenavimo įrangos bei kompiuterinės įrangos tarpusavio veikimo“. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas privalėjo imtis visų reikiamų priemonių suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktų pasiūlymų informacijai išsaugoti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais.

23. Atsakovas pabrėžė, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas nurodė prieštaringą, nenuoseklią ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovas pažymėjo, kad, kreipdamasis į teismą, pareiškėjas teigė, jog „nustatytos siūlomų įsigyti butų kainos visų Pirkimo procedūrų metu nekito ir išliko tokios pačios“. Tačiau, priimdama 2020 m. balandžio 30 d. posėdžio protokolą Nr. A16-403/20, Pirkimo komisija nustatė galutinę Pirkimo kainą – 86 130 Eur, kuri skiriasi nuo pradinės UAB „Laisvės 77“ pasiūlytos kainos – 86 625 Eur.

24. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo padaryti teisės aktų pažeidimai atitinka visus Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalies nuostatose nurodyto pažeidimo kvalifikuojančius požymius. Vykdydamas Pirkimo procedūras, pareiškėjas apribojo suinteresuotų Pirkimo dalyvių konkurenciją ir padarė įtaką Europos Sąjungos finansiniams interesams, t. y.: 1) įgyvendindamas Europos Sąjungos investicinio fondo programą padarė Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu, pažeidimą; 2) veikė kaip ekonominės veiklos vykdytojas veiksmų ir 3) padarė ir (ar) galėjo padarytą žalą Europos Sąjungos biudžetui. Atsakovas pažymėjo, kad, nesilaikydamas imperatyvaus įpareigojimo išsaugoti suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktus pasiūlymus, pareiškėjas pažeidė nacionalinės teisės nuostatas, susijusias su Europos Sąjungos investicinio fondo lėšomis finansuojamo Projekto įgyvendinimu. Nepateikdamas suinteresuotų Projekto dalyvių pasiūlymų duomenų, pareiškėjas užkirto kelią atsakovui objektyviai įvertinti UAB „Laisvės 77” pateikto pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams ir tokiu būdu pažeidė skaidrumo principą.

25. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad jis pagrįstai, teisėtai ir proporcingai pritaikė pareiškėjui 25 procentų vertės finansinę korekciją. Atsakovas pažymėjo, kad, nustatydamas pareiškėjui taikytiną finansinės korekcijos dydį, jis įvertino pareiškėjų atliktų teisės aktų pažeidimų pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo padarytas teisės aktų pažeidimas pagal analogiją atitinka Europos Sąjungos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Finansinių pataisų gairės, Gairės) 2.2 lentelės „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 16 punkto nuostatose numatytas sąlygas. Pagal minėtas Finansinių pataisų gairių nuostatas viešuosius pirkimus vykdančioms institucijoms už teisės aktų pažeidimus, susijusius su nepakankama Europos Sąjungos investicinių fondų finansuojamo projekto sutarties sudarymo audito seka, yra taikoma 25 procentų vertės finansinė korekcija. Atsakovas nurodė, kad, vykdydamas Pirkimą, pareiškėjas nepateikė jam Pirkimą laimėjusio dalyvio – UAB „Laisvės 77” – pasiūlymo duomenų, t. y. nesilaikė skaidrumo principo reikalavimų.

26. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad, priimdamas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą, jis nesilaikė VAĮ 10 straipsnio reikalavimų. Atsakovas pažymėjo, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas nenurodė, kokių VAĮ 10 straipsnio nuostatose numatytų reikalavimų jis nesilaikė. Atsakovas tvirtino, kad priimdamas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą, priskirtos kompetencijos ribose jis, kaip atsakinga institucija, įgyvendino Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklės) ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatose numatytus tyrimo veiksmus. Priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas laikėsi visų VAĮ 10 straipsnio nuostatose numatytų reikalavimų administraciniams sprendimams, t. y. 1) nurodė visas vertintas faktines aplinkybes; 2) įvardijo taikytą teisinį reguliavimą bei teisinius motyvus ir 3) aiškiai nustatė pareiškėjo pareigas. Atsakovas akcentavo, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu, nereiškia, kad minėtas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnių reikalavimų.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į skundą prašė tenkinti pareiškėjo skundą. Bendrovė nurodė, kad 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

28. Bendrovė pažymėjo, kad, vykdydamas Pirkimą, pareiškėjas siekė įsigyti 95 butus. Paskelbęs viešą kvietimą teikti pasiūlymus dėl buto(-ų) įsigijimo, Pirkimo procedūras pareiškėjas vykdė ištisus metus. Visus su Pirkimu susijusius skelbimus pareiškėjas skelbė nuosekliai, ne ilgesniais nei dviejų savaičių laikotarpiais, išskyrus atvejus, kai Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu pakeisdavo Pirkimo sąlygų nuostatas. Vykdydamas Pirkimą, pareiškėjas siekė gauti kuo didesnį kiekį pasiūlymų dėl buto(-ų) įsigijimo ir neatmetė nei vieno minėto pasiūlymo dėl to, kad buvo surinktas Pirkimo sąlygų nuostatose numatytas minimalus pasiūlymų kiekis.

29. Bendrovė pabrėžė, kad, analizuodama Pirkimo procedūrų metu pateiktus pasiūlymus įsigyti butą(-us), Pirkimo komisija atmetė keturių suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktus pasiūlymus kaip neatitinkančius Pirkimo sąlygų reikalavimų. Nagrinėdama UAB „Laisvės 77“ pasiūlymą, Pirkimo komisija nustatė, kad minėtas pasiūlymas buvo įteiktas per nustatytą terminą ir atitinka Pirkimo sąlygas. Vertindama Pirkimo metu pateiktus pasiūlymus įsigyti butą(-us), Pirkimo komisija laikėsi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų reikalavimų.

30. Bendrovė įvardijo, kad visi Pirkimo metu suinteresuotų Pirkimo dalyvių dokumentai buvo išsaugomi elektronine forma. Bendrovė sutiko su pareiškėjo argumentais, kad dėl sisteminių sutrikimų, tikėtina – dėl netinkamos skenavimo įrangos bei kompiuterinės įrangos tarpusavio veikimo, UAB „Laisvės 77“ pateikto pasiūlymo pareiškėjas neišsaugojo ir / arba šio pasiūlymo duomenis ne dėl savo kaltės pašalino. Pirkimo metu suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktus dokumentus skenavo darbuotojas, kuris dėl pasiūlymų ir visų pridėtų dokumentų kiekio (priedų) galėjo praleisti ir nenuskenuoti paties UAB „Laisvės 77“ pateikto pasiūlymo arba jo neišsaugoti.

31. Bendrovė pritarė pareiškėjo pozicijai, kad 2019 m. spalio 16 d. posėdžio metu, vykdydami Pirkimo procedūrą, Pirkimo komisijos nariai užfiksavo UAB „Laisvės 77“ pateiktame pasiūlyme įsigyti butą(-us) nustatytą kainą. Nustatytos siūlomų įsigyti butų kainos visų Pirkimo procedūrų metu nekito ir išliko tokios pačios. Vykdydami Pirkimo procedūrą, Pirkimų komisijos nariai nedarė įtakos UAB „Laisvės 77“ pateikto pasiūlymo turiniui ir jo savo nuožiūra nekoregavo.

32. Bendrovė teigė, kad, atlikdamas tyrimą, atsakovas negalėjo nustatyti Aprašo, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių ir Projekto sutarties pažeidimų. Bendrovė pažymėjo, kad, priimdama 2019 m. spalio 16 d. bei 2019 m. spalio 30 d. protokolus, Pirkimo komisija užfiksavo visus suinteresuotų Pirkimo dalyvių pasiūlymų duomenis.

33. Bendrovė nurodė, kad pareiškėjo atlikti teisės aktų pažeidimai yra formalaus ir vienkartinio pobūdžio. Atlikdamas minėtus pažeidimus, pareiškėjas nepadarė ir (ar) negalėjo padaryti žalos Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Dėl šios priežasties pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija iš esmės negalėjo būti taikoma.

II. 34. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas viešai paskelbė skelbimą apie pradedamą vykdyti Pirkimą. Inicijuodamas Pirkimą, pareiškėjas nustatė terminą suinteresuotiems Pirkimo dalyviams iki 2019 m. spalio 11 d. pateikti siūlymus įsigyti butą(-us).

36. Įvykdęs Pirkimą, 2020 m. liepos 16 d. pareiškėjas pasirašė Pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Laisvės 77” dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Pirkimo sutarties vertė prilygo 86 130,00 Eur sumai. Pirkimo sutarties išlaidų dalies vertė prilygo 78 300,00 Eur sumai.

37. Audito metu atlikusi pareiškėjo įvykdyto Pirkimo vertinimą, Valstybės kontrolė nustatė, kad, vykdydamas Pirkimą, pareiškėjas neužtikrino tinkamos audito sekos, t. y. nepateikė Pirkimo dokumentų, pagrindžiančių jo priimtus sprendimus dėl Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kreipdamasis į Valstybės kontrolę, 2023 m. kovo 13 d. pareiškėjas elektroniniame laiške nurodė, kad jis negali pateikti UAB „Laisvės 77” pateikto pasiūlymo įsigyti butą(-us) pagal Pirkimo sąlygų nustatytus reikalavimus. Remdamasi nustatytomis aplinkybės, 2023 m. kovo 30 d. Valstybės kontrolė kreipėsi į atsakovą su raštu Nr. EX.6 (toliau – ir 2023 m. kovo 30 d. raštas), prašydama pritaikyti pareiškėjui 25 procentų vertės finansinę korekciją Projekto vykdymui pagal Finansinių pataisų gairėse numatytas nuostatas.

38. Pagal 2023 m. kovo 30 d. rašte išdėstytas aplinkybes atsakovas užregistravo įtarimą apie Pirkimo procedūrų metu pareiškėjo atliktus teisės aktų pažeidimus ir pradėjo pareiškėjo įvykdyto Pirkimo tyrimą. Atlikęs tyrimą, atsakovas nustatė, kad, vykdydamas Pirkimą, pareiškėjas negalėjo pateikti Pirkimą laimėjusios UAB „Laisvės 77“ pateikto pasiūlymo įsigyti butą(-us). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, atsakovas priėjo išvadą, kad, negalėdamas pateikti Pirkimą laimėjusio suinteresuoto Pirkimo dalyvio pasiūlymą, pareiškėjas užkirto atsakovui kelią objektyviai įvertinti įvykdyto Pirkimo atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Remdamasis išvada, atsakovas konstatavo, kad, vykdydamas Pirkimą, pareiškėjas pažeidė Aprašo 3 bei 75 punkto ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 484 bei 488.7 punktų nuostatas. Dėl šios priežasties, vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių ir Finansinių pataisų gairių nuostatomis, atsakovas pritaikė pareiškėjui 25 procentų vertės finansinę korekciją nuo Pirkimo – pardavimo sutarties vertės, t. y. nuo 78 300,00 Eur.

39. Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklių nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, įgyvendindamas Projekto reikalavimus, atsakovas tikrina Projekto vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, vertina galimybes finansuoti Projekto vykdytojų mokėjimo prašymuose nurodytas išlaidas ir jas deklaruoja Europos Sąjungos Komisijai, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Projekto įgyvendinimo patikrą, vykdo įtariamų Projekto nuostatų pažeidimų tyrimus, nustato atliktus pažeidimus ir teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl atliktų teisės aktų pažeidimų.

40. Remdamasis Projekto sutarties nuostatomis, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad, vykdydamas viešuosius pirkimus pagal Projekto nuostatas, pareiškėjas turėjo pareigą saugoti su Projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus ne trumpiau, kaip iki Projekto sutarties nuostatose nurodytos datos – 2029 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad pareiškėjas ir atsakovas Projekto sutartį sudarė 2018 m. birželio 1 d. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad, vykdydamas Pirkimą, pareiškėjas žinojo apie pareigą saugoti Pirkimo dokumentus iki Projekto sutarties nuostatose nurodytos datos.

41. Įvertinęs administracinės bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, priimdamas 2023 lapkričio 28 d. sprendimą, atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas padarė Aprašo ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, vykdydamas Pirkimą, pareiškėjas neužtikrino skaidrios Pirkimo procedūros ir pareiškėjos sprendimų audito sekos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, turėdamas pareigą laikytis atidumo ir rūpestingumo standartų pagal teisės aktų ir Projekto sutarties nuostatas, pareiškėjas privalėjo užtikrinti visų Pirkimo dokumentų išsaugojimą iki 2029 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Pirkimą laimėjusios UAB „Laisvės 77” pasiūlymas įsigyti butą(-us) nebuvo išsaugotas dėl sisteminių, techninių ar žmogiškųjų klaidų. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjas turėjo pareigą tinkamai išsaugoti visus Pirkimo procedūrų metu gautus dokumentus, t. y. suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktus pasiūlymus įsigyti butą(-us), o, nustatęs, kad jis minėtų dokumentų neišsisaugojo elektronine forma, šiuos dokumentus turėjo išsaugoti popierine forma. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Pirkimą laimėjusios UAB „Laisvės 77“ pasiūlymo įsigyti butą(-us) pareiškėjas neišsaugojo nei popierine, nei elektronine forma.

42. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad, nustatydamas pareiškėjui taikytiną finansinę korekciją, atsakovas įvertino pareiškėjo atliktų teisės aktų pažeidimo pobūdį bei visas su minėtais pažeidimais susijusias reikšmingas aplinkybes. Skirdamas pareiškėjui finansinę korekciją, atsakovas rėmėsi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių ir Finansinių pataisų gairių nuostatomis. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui pritaikytos 25 procentų vertės finansinės korekcijos dydis yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas pareiškėjo padarytiems teisės aktų pažeidimams.

43. Vadovaudamasis atliktomis išvadomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas atitinka visus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas išsamiai ir objektyviai išanalizavo visas reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas.

III. 44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo administracinės bylos medžiagą ir priėmė formalų sprendimą.

45. Vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino pareiškėjo nurodytų argumentų ir atkartojo atsakovo pateiktus argumentus. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pritaikytos finansinės korekcijos apimties ir proporcingumo pagal Finansinių pataisų gairėse pateiktus kriterijus. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Finansinių pataisų gairių nuostatose nurodytos taikytinos finansinių korekcijų normos tėra rekomendacinio pobūdžio. Remdamasis Finansinių pataisų gairėse nuostatomis, atsakovas privalėjo įvertinti visų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo atliktais teisės aktų pažeidimais, atitiktį taikomos finansinės korekcijos proporcingumui. Tačiau, priimdamas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą, atsakovas nepagrindė pritaikytos finansinės korekcijos normos, jos proporcingumo pareiškėjo atliktiems teisės aktų pažeidimams nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nevertino. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovo pareiškėjui pritaikyta 25 procentų vertės finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslui užtikrinti Europos Sąjungos bendrojo biudžeto finansinius interesus. Taikydamas minėtą finansinę korekciją, atsakovas nenurodė, kokią įtaką pareiškėjo veiksmai turėjo Projekto ir Europos Sąjungos investicijų fondų tikslų įgyvendinimui.

46. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas atitinka VAĮ nuostatose įtvirtintus reikalavimus. Pareiškėjas teigia, kad, priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas pažeidė VAĮ 3 straipsnio nuostatose įtvirtintus viešojo administravimo subjektų veiklos principus. Skirdamas pareiškėjui finansinę korekciją, atsakovas iš esmės nenurodė teisinių motyvų, pagrindžiančių priimto sprendimo išvadas. Taip pat pareiškėjas tvirtina, kad, priimdamas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą, atsakovas nesilaikė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų. Priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas nenurodė jį pagrindžiančių aplinkybių bei įrodymų ir teisinių argumentų. Pareiškėjas pabrėžia, kad, nagrinėdamas administracinį ginčą, pirmosios instancijos teismas tik formaliai pritarė atsakovo argumentams ir neatskleidė administracinės bylos esmės.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

48. Bendrovė pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir nurodo, kad, atlikęs pirminį Pirkimo vertinimą, atsakovas nustatė, jog Pirkimas buvo atliktas tinkamai. Taikydamas pareiškėjui finansinę korekciją, atsakovas turėjo pareigą įvertinti pareiškėjo atliktų teisės aktų pažeidimų reikšmę Europos Sąjungos biudžetui. Tačiau, priimdamas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą, atsakovas formaliai nustatė pareiškėjo atliktus teisės aktų pažeidimus ir nevertino šių pažeidimų reikšmės Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Bendrovė tvirtina, kad Finansinių pataisų gairių nuostatose numatytos fiksuotos finansinių korekcijų normos tėra rekomendacinio pobūdžio. Taikydamas pareiškėjui finansinę korekciją, atsakovas privalėjo individualiai įvertinti visas su pareiškėjo atliktais teisės aktų pažeidimais susijusias aplinkybes. Bendrovė nurodė, kad, vertindamas atsakovo pritaikytą finansinę korekciją, pirmosios instancijos teismas individualiai nevertino pareiškėjui paskirtos finansinės korekcijos normos proporcingumo ir tokiu būdu nukrypo nuo formuojamos praktikos.

49. Bendrovė teigia, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino visos Pirkimo procedūrų sekos, pateiktų dokumentų turinio ir neatsižvelgė į atlikto Pirkimo socialinę naudą.

50. Atsakovas CPVA atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo atmesti pareiškėjo ir Bendrovės apeliacinius skundus ir palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą nepakeistą.

80. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir nurodo, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas atskleidė administracinio ginčo esmę, nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes bei įrodymus, kurie patvirtina šias aplinkybes, pritaikė aktualias teisės aktų nuostatas ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Atsakovas pažymėjo, kad vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo ir Bendrovės apeliacinius skundus ir abejoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.

51. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Atsakovas nurodo, kad, teikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtas administracines bylas, kurių faktinės aplinkybės reikšmingai skiriasi nuo nagrinėjamos administracinės bylos. Pareiškėjas nepaaiškina, kaip jo nurodytos administracinės bylos yra susijusios su nagrinėjamu ginču ir kodėl, priimdamas skundžiamą sprendimą, jomis pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtų administracinių bylų ir nagrinėjamo ginčo faktinės aplinkybės iš esmės nesutampa ir minėtose administracinėse bylose pateikti teismų išaiškinimai nėra pritaikomi nagrinėjamoje administracinėje byloje. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vadovautis pareiškėjo nurodyta teismų praktika.

25. Atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skundą atsakovas nesutinka su Bendrovės apeliacinio skundo argumentais, kad, atlikęs pirminį Pirkimo vertinimą, jis negalėjo pakartotinai atlikti tyrimo ir nustatyti Pirkimo procedūrų metu įvykdytus teisės aktų pažeidimus. Remdamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklių bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatomis, atsakovas pažymi, kad, įgyvendindamas Projekto reikalavimus, jis tikrina Projekto vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, vertina galimybes finansuoti Projekto vykdytojų mokėjimo prašymuose nurodytas išlaidas ir jas deklaruoja Europos Sąjungos Komisijai, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Projekto įgyvendinimo patikrą, vykdo įtariamų Projekto nuostatų pažeidimų tyrimus, nustato atliktus pažeidimus ir teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl atliktų teisės aktų pažeidimų. Atsakovas pabrėžia, kad pagal priskirtą kompetenciją jis atlieka teisės aktų pažeidimų, susijusių su Europos Sąjungos investicijų fondų programų įgyvendinimu, tyrimus. Gavęs duomenų iš trečiųjų asmenų apie įtariamą teisės aktų pažeidimą, atsakovas, kaip Projektą įgyvendinanti institucija, turi ne tik teisę, bet ir pareigą pagal jai priskirtas funkcijas ir suteiktą kompetenciją atlikti įtariamo pažeidimo tyrimą. Nustatęs, kad Europos Sąjungos teikiamos paramos lėšos ir (ar) atitinkama jų dalis Projekto vykdytojui buvo išmokėtos ir (arba) panaudotos neteisėtai, atsakovas turi priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių lėšų susigrąžinimo ir atlikti teisės aktų numatytas lėšų susigrąžinimo procedūras. Remdamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatomis, atsakovas atkreipė dėmesį, kad teisės aktų pažeidimo bei pradėto tyrimo momentas nepaneigia atsakovo pareigos atlikti minėtų teisės aktų pažeidimo tyrimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atsakovas nurodė, kad, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei atlikto tyrimo pradžios momento, pareiškėjas, kaip Projekto vykdytojas, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti Europos Sąjungos teikiamą paramą išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 52. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl CPVA 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. IT08 „Sprendimas dėl pažeidimo“, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai taikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, teisėtumo ir pagrįstumo.

53. Bylos duomenimis:

53.1 Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įgyvendindama projektą „Socialinio būsto plėtra“, projekto Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0011, skelbiamų derybų būdu vykdė pirkimą „Sostinės savivaldybė perka vieno, dviejų, trijų ir keturių kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“, kuriame, be kita ko, sudarė 2020 m. liepos 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-3617 dėl 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, kurios vertė – 86 130,00 Eur. Pirkimo sutarties išlaidų dalis – 78 300,00 Eur, kuri neviršijo turto vertinimo ataskaitoje nurodytos rinkos vertės, deklaruota ir apmokėta Projekto lėšomis;

53.2 Valstybės kontrolė, audito metu atlikusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įvykdytų socialinių būstų pirkimų vertinimą, nustatė, kad savivaldybės administracija negali pateikti Pirkimo dokumentų, kurie pagrįstų jos priimtus sprendimus dėl Pirkimo laimėtojo nustatymo ir sutarties sudarymo, t. y. UAB „Laisvės 77“ pasiūlymo dėl 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl to nėra užtikrinama pakankama sutarties sudarymo audito seka, ir, vadovaudamasi Gairių 2.2 lentelės 16 punktu, pasiūlė taikyti 25 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui;

53.3 CPVA, pagal Valstybės kontrolės 2023 m. kovo 30 d. pastebėjimą EX.6 atlikusi tyrimą dėl įtarimo apie pažeidimą Nr. IT08 dėl tikėtinai neužtikrintos tinkamos audito sekos vykdant Pirkimą, nustatė: 2018 m. birželio 1 d. Projekto sutarties 6.1 punkto nustatyta, kad Projekto vykdytojas privalo saugoti su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus ne trumpiau, kaip iki Projekto sutarties 1 priedo 7.2 papunktyje nurodytos datos (2029 m. gruodžio 31 d.); Pirkimas vykdytas pagal Socialinių būstų pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų ir vertinimo kriterijų aprašą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 1-1707, kurio 40.6 p. nustatyta, kad paraiškos atmetamos, jeigu neužpildyta paraiška (1 priedas); skelbimas apie Pirkimą paskelbtas 2019 m. rugsėjo 4 d.

Skelbime nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2019 m. spalio 11 d.; Pirkimui, remiantis jo paskelbimo data, taikomos Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036, redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 9 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d., nuostatos; Vilniaus miesto savivaldybės administracija, paaiškinime dėl įtarimo apie pažeidimą Nr. IT08 CPVA, nurodžiusi negalėjimo pateikti paraiškos, parengtos pagal Pirkimo sąlygų 1 priedą, priežastis („Pirkimo dokumentai yra saugomi elektronine forma, tačiau dėl sisteminių sutrikimų, kurie pasitaiko, keli dokumentai, tame tarpe ir buto (duomenys neskelbtini) pasiūlymas galimai tapo neveiksnus, jo neįmanoma buvo atidaryti, todėl galėjo būti pašalintas.

Kartais taip atsitinka dėl netinkamo skenavimo aparato ir kompiuterio tarpusavio veikimo. Kita pasiūlymo neradimo priežastimi galėjo būti žmogiškasis faktorius. Pasiūlymus skenavo darbuotojas, kuris dėl pasiūlymų ir visų pridėtų dokumentų kiekio (priedų) galėjo tiesiog praleisti ir nenuskenuoti paties pasiūlymo lapo arba jo neišsaugoti. Skenuojant dokumentus jie visi patenka į kompiuterį kaip atskiri elektroniniai laiškai. Dėl jų gausos, vienas iš jų per klaidą galėjo būti pažymėtas kaip perskaitytas ir toliau jo turinys neišsaugotas.“), nesutiko su pateiktu įtarimu dėl galimo pažeidimo, motyvuodama tuo, kad:

Komisija priimdavo sprendimą dėl kiekvieno paraišką pateikusio kandidato dokumentų bei, vadovaudamasi 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3100/18(2.1.1E-TD2) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu komisijos sudarymo ir šios komisijos veiklos reglamento tvirtinimo“ patvirtinto Reglamento 7.3 punktu, vertino, lygino pateiktas paraiškas; 2019 m. spalio16 d. posėdžio protokolu (Reg. data 2019-10-22, numeris A16-919/19(2.1.42-AD23)), Komisijos nariai konstatavo, kad per nustatytą pasiūlymų pateikimo terminą buvo gauta 12 vokų su 11 butų pasiūlymais (vienas vokas gautas be pasiūlymo/paraiškos, todėl toliau nenagrinėtas).

Posėdžio metu buvo atplėšiami vokai ir nagrinėjamos siūlomų butų kainos. 1 svarstyto klausimo dalyje surašyti visų gautų pasiūlytų butų kandidatai, siūlomų pirkti butų adresai, plotai, pasiūlytos kandidatų kainos ir vieno kvadratinio metro kaina kiekvienam pasiūlytam butui. Atsižvelgiant į tai, kad posėdžio metu buto (duomenys neskelbtini) pasiūlymas Komisijos narių įvertintas kaip atitinkantis reikalavimus, surašyti duomenys iš pateikto pasiūlymo apie butą į pasiūlymų vertinimo lentelę, konstatuota, kad buto pasiūlymas buvo gautas ir komisijos narių įvertintas kaip tinkamas.

Kad pasiūlymas buvo gautas posėdžio metu įsitikino šeši posėdyje dalyvavę Komisijos nariai. Toliau minėto buto pradinė pasiūlyta kaina fiksuota Komisijos protokole Nr. A16-959/19(2.1.42-AD23) ir derybų protokole Nr. A16-403/20; tai, kad pasiūlymo vokas su reikalingais dokumentais buvo pateiktas laiku, t. y. 2019 m. spalio 11 d., patvirtina iškarpa iš dokumentų valdymo sistemos, kurioje pažymėta, kad UAB „Laisvės 77“ laišku Vilniaus miesto savivaldybei pateikė dokumentų voką; visi Pirkimui pateikti pasiūlymai buvo išnagrinėti laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, kaip tą numato Aprašo 3 punktas.

Pirkimai vyko ištisus metus. Perkančioji organizacija skelbimus apie kvietimus teikti paraiškas skelbdavo nuolat. Faktiškai skelbimas po skelbimo buvo skelbiami vienas po kito, išlaikant ne ilgesnį nei dviejų savaičių terminą tarp jų skelbimams koreguoti ir išviešinti, išskyrus atvejus kai buvo Vilniaus miesto savivaldybė tarybos sprendimu keičiamos Pirkimo sąlygos. Perkančiosios organizacijos siekis buvo, vadovaujantis Aprašu ir Pirkimo sąlygomis, gauti kuo didesnį kiekį pasiūlymų. Nei vieno potencialaus kandidato pasiūlymas nebuvo atmestas dėl to, kad buvo surinktas pagal Pirkimo sąlygas reikiamas pasiūlymų kiekis.

Priešingai, Perkančioji organizacija Pirkimu siekė įsigyti 95 butus. Skaidrumo principas buvo užtikrintas, nes buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaip ir kitų Pirkimo pasiūlymų pradinė pasiūlyta kaina buvo užfiksuota vokų plėšimo posėdžio metu. Pirkimo eigoje ji nekito, tai patvirtina paskesni protokolai, tuo pačiu ir derybų protokolas. Vadovaujantis Pirkimo sąlygų 34 punktu, Perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų.

54. CPVA, įvertinusi, kaip nurodoma, Projekto sutartį su pakeitimais, Valstybės kontrolės pastebėjimą EX.6, Pirkimo sąlygas, Pirkimo sutartį, Projekto vykdytojo 2023 m. kovo 13 d. el. laišką, CPVA 2023 m. lapkričio 15 d. pranešimą dėl pradėto pažeidimo tyrimo, Projekto vykdytojo 2023 m. lapkričio 23 d. paaiškinimą dėl įtariamo pažeidimo, ginčijamu 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. IT08 „Sprendimas dėl pažeidimo“ konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, neišsaugojusi Pirkimo dokumentų, pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 75 punkto bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 484 ir 488.7 punktų nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, jog būtų užtikrintas Pirkimo ir Perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas, ir, vadovaudamasi Gairių 2.2 lentelės 16 punktu, taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui.

55. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad: pareiškėja, padariusi Sprendime nurodytus pažeidimus, neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir pareiškėjos sprendimų skaidrumas; pareiškėjos argumentai, kad laimėtojo paraiška neišsaugota dėl sisteminių, techninių ar žmogiškųjų klaidų atmestini kaip nepagrįsti: būdama atidi ir elgdamasi rūpestingai, privalėjo užtikrinti visų Pirkimo dokumentų išsaugojimą, atsižvelgiant į tai, kad saugoti Pirkimo dokumentus pareiškėją įpareigoja teisės aktai, o ir pati pareiškėja Projekto sutarties 6.1 punktu įsipareigojo saugoti su Projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus iki 2029 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja privalėjo įsitikinti, kad visi skenuoti dokumentai (įskaitant kandidatų paraiškas (pasiūlymus)) išsisaugojo tinkamai, o užfiksavus, jog skenuoti dokumentai neišsisaugojo, privalėjo juos išsaugoti popierine forma. Nagrinėjamu atveju Pirkimo laimėtojo paraiška nebuvo išsaugota nei popierine, nei elektronine forma; atsakovas, skirdamas finansinę korekciją, vadovavosi Gairių 2.2 lentelės „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 16 punktu, kuriame nurodyta, kad už pažeidimą – nepakankama sutarties sudarymo audito seka, pažeidimo aprašymas – susijusių dokumentų (kurie yra nustatyti taikomose direktyvų nuostatose) nepakanka sutarties sudarymui pagrįsti, todėl trūksta skaidrumo, pataisos norma – 25 proc.

56. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, kuriuose reiškiami reikalavimai grindžiami argumentais, susijusiais su padaryto pažeidimo vertinimu bei taikytos priemonės proporcingumu.

57. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nemano jį esant teisėtą ir pagrįstą: ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendime Obshtina Svishtov vs Rakovoditel na Upravlyavashtia organ na Operativna programa „Regioni v rastezh“ byloje C-175/23 nusprendė, kad Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias bet koks viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra „pažeidimas“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio 36 punktą, dėl kurio automatiškai taikoma finansinė pataisa, kurios dydis nustatomas pagal iš anksto nustatytą fiksuoto dydžio pataisos normų skalę.

58. Šio sprendimo 23–27 punktuose, apibendrindamas savo jurisprundenciją aiškinant Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, ESTT, be kita ko, pažymėjo: sąvoka „pažeidimas“ Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta kaip bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų dėl jų taikymo pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Taigi tam, kad toks pažeidimas būtų padarytas, turi būti įvykdytos trys sąlygos, t. y. turi būti pažeista taikytina teisė, turi būti ekonominės veiklos vykdytojo veiksmai ar neveikimas, dėl kurių padarytas šis pažeidimas, ir turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui (pagal analogiją žr. 2020 m. spalio 1 d.

Sprendimo Elme Messer Metalurgs, C‑743/18, EU:C:2020:767, 50 ir 51 punktus ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 27 ir 29 punktus); pirmoji sąlyga susijusi ne tik su pačių Sąjungos teisės nuostatų, bet ir nacionalinės teisės nuostatų, kurios taikomos Sąjungos struktūrinių fondų remiamiems veiksmams ir kuriomis taip prisidedama prie Sąjungos teisės, susijusios su šių fondų finansuojamų projektų valdymu, įgyvendinimu (2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Elme Messer Metalurgs, C‑743/18, EU:C:2020:767, 52 punktas ir 2023 m. birželio 8 d.

Sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 30 punktas); dėl antrosios sąlygos, t. y., kad atitinkamas pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 37 punkte „ekonominės veiklos vykdytojas“ apibrėžiamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ir bet kuris kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, vykdančią valdžios institucijos įgaliojimus; pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojui pažeidus taikytiną teisę „padaroma ar būtų padaryta“ žala Sąjungos bendrajam biudžetui.

Iš paties šio reglamento 2 straipsnio 36 punkto teksto, visų pirma iš žodžių junginio „padaroma ar būtų padaryta“, matyti, kad jeigu dėl „pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, nereikia įrodyti konkretaus finansinio poveikio Sąjungos biudžetui, taikytinų taisyklių nesilaikymas yra „pažeidimas“, jeigu negalima atmesti galimybės, kad šis pažeidimas turėjo įtakos atitinkamo fondo biudžetui (2017 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Compania Naţională de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C‑408/16, EU:C:2017:940, 60 ir 61 punktai ir 2023 m. birželio 8 d.

Sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 38 punktas); iš to, kas išdėstyta, matyti, kad „pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.

59. Šio sprendimo 30–34 punktuose, aiškindamas Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl finansinės pataisos sumos nustatymo, ESTT, be kita ko, pažymėjo: valstybės narės taip pat gali nustatyti tokią fiksuoto dydžio pataisų normų skalę remdamosi Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsniu, siejamu su jo 120 konstatuojamąja dalimi, kad, „laikantis proporcingumo principo“, užtikrintų teisinį saugumą; siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip 2019 m. Komisijos gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą); iš minėtų gairių 1.4 punkto matyti, kad kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5, 10, 25 arba 100 procentų fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą, vis dėlto reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to Fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia taikoma norma atitinka proporcingumo principą (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą); be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. Sprendimą Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C‑406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus); iš to, kas išdėstyta, matyti, kad iš principo finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale.

60. Nagrinėjamoje byloje taikomo Reglamento Nr. 1303/2013 43 konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad, siekiant užtikrinti proporcingą kontrolės tvarką ir apsaugoti finansinių priemonių pridėtinę vertę, numatytų galutinių paramos gavėjų nereikėtų atgrasyti esančia pernelyg didele administracine našta.

61. Nagrinėjamo ginčo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinumu, CPVA nustatyta aplinkybė (Pirkimo dokumentų (laimėtojo paraiškos) neišsaugojimas) savaime nesuponuoja išvados dėl nepakankamo sutarties sudarymo audito sekos užtikrinimo, taip pat nei buvo nustatinėjama, nei nustatyta kita būtina pažeidimo Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte prasme sąlyga – padaryta žala Sąjungos biudžetui ar bent galimybės, kad šios aplinkybės turėjo įtakos Sąjungos fondo biudžetui, buvimas.

62. Visų pirma, pažymėtina, kad ekonominės veiklos vykdytojo veikoms, kuriomis padaromas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte numatytas pažeidimas, nėra priskiriamas dokumento(ų) neišsaugojimas: tiesiogiai tokia veika (dokumentų neišsaugojimu) reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui nėra ir negali būti padaroma. Žala Sąjungos biudžetui padaroma ar potencialiai gali būti padaroma teisės, reglamentuojančios, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus, pažeidimu, dėl to vertinimą, ar tam tikro(ų) viešųjų pirkimų procedūros dokumento(ų) neišsaugojimu nėra / negali būti užtikrinama pakankama sutarties sudarymo audito seka, kas suponuoja pagrįstas abejones dėl tokios procedūros skaidrumo, apsprendžia aplinkybių, apibūdinančių konkrečią viešojo pirkimo ar jai prilyginamą procedūrą, visuma. Priešingas aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali suponuoti išvadas, neatitinkančias protingumo ir teisingumo kriterijų: pavyzdžiui, jeigu netiesioginiai įrodymai patvirtina (gali patvirtinti) duomenis, kurie įprastai patvirtinami neišsaugotais įrodymais (dokumentais), nėra kitų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad atliekant pirkimo procedūras nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o pirkimo rezultatas niekaip nesuponuoja išvados apie realią ar galimą žalą Sąjungos biudžetui, tokia aplinkybė (dokumento(ų) neišsaugojimas) vis tiek apsprendžia vertinimą, kad nėra užtikrinama pakankama sutarties sudarymo audito seka ir kyla abejonės dėl tokios procedūros skaidrumo stokos, esančiu pagrindu taikyti finansinę pataisą.

63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje šalių nurodytų ir pateiktų įrodymų visuma nepatvirtina CPVA išvados dėl pažeidimo Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte prasme padarymo, kuriai skundžiamu sprendimu pritarė pirmosios instancijos teismas: nors UAB „Laisvės 77“ pasiūlymas dėl 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo (Socialinių būstų pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų ir vertinimo kriterijų aprašo 1 priedo nustatytos formos ir turinio Paraiška (II pirkimo daliai)) nėra išsaugotas, kaip ir nurodo atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, UAB „Laisvės 77“ Paraiškos (II pirkimo daliai) duomenys gali būti nustatyti netiesioginiais įrodymais, t. y. Komisijos protokolais, Siūlomo pirkti buto apžiūros aktu ((Socialinių būstų pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų ir vertinimo kriterijų aprašo 1 priedo nustatytos formos ir turinio Paraiška (II pirkimo daliai)) ir kt.

64. Pasisakydamas dėl atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyto argumento, kad, remdamasis išimtinai Pirkimo komisijos protokoluose pateiktais duomenimis, jis negali objektyviai įvertinti aplinkybės, ar suinteresuotų Pirkimo dalyvių pasiūlymai įsigyti butą(-us) atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPVA, retrospektyviai tikrindama tokių pirkimo procedūrų atitikimą teisės aktų reikalavimas, daug aplinkybių, iš jų – sudarančių pagrindą Paraišką atmesti (pavyzdžiui, ar Paraiška pateikta laiku, užklijuotame laiške ir t. t.), taip pat gali būti nustatytos tik Pirkimo komisijos protokoluose pateiktais duomenimis.

65. Tam, kad teisės aktais (Aprašu, Pirkimo sąlygomis) nustatytą diskreciją priimant sprendimus pirkimo procedūroje Pirkimo komisija įgyvendintų nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, juose (teisės aktuose) yra nustatyti reikalavimai jos sudėčiai bei veiklai: tokia komisija sudaroma perkančiosios organizacijos sprendimu pirkimui organizuoti, jai nustatomos užduotys ir suteikiami visi įgaliojimai atlikti tas užduotis, ji dirba pagal perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir atlieka tik rašytines užduotis (Aprašo 11 p.); Pirkimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 3 asmenų. Pirkimo komisijos nariais (išskyrus jos pirmininką ir sekretorių, kurie skiriami iš perkančiosios organizacijos darbuotojų ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojų) gali būti įvairių institucijų atstovai. Skiriant Pirkimo komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines ir teisines žinias. Pirkimo komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos pirmininko, jos narių negali sieti giminystės ar svainystės ryšiai (Aprašo 12 p.); Pirkimo komisija sprendimus priima posėdyje balsų dauguma. Pirkimo komisijos posėdis ir priimami sprendimai teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Pirkimo komisijos narių. Balsuojama atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Pirkimo komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi posėdyje dalyvavę jos nariai. Protokole nurodomi Pirkimo komisijos priimtų sprendimų motyvai ir kiekvieno posėdyje dalyvavusio jos nario nuomonė, pateikiami paaiškinimai (Aprašo 14 p.); kiekvienas Pirkimo komisijos narys gali dalyvauti jos darbe tik pasirašęs pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnyje nurodytą nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą (Aprašo 16 p.).

66. Pažymėtina, kad CPVA nenustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu komisija, vykdžiusi Pirkimą, neatitinka Aprašo reikalavimų, taip pat, kad vykdydama pavestą užduotį, ši komisija pažeidė Aprašo, Pirkimo sąlygų nuostatas, padarė aiškias (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidas, piktnaudžiavo įgaliojimais ar pan., dėl to jos išvada, kad Pirkimo komisijos sprendimas(ai) objektyviai negali patvirtinti aplinkybės apie Paraiškos atitikimą Socialinių būstų pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų ir vertinimo kriterijų aprašo 1 priedo nustatytos formos ir turinio reikalavimams, nėra pagrįsta ir, vertinant nagrinėjamo ginčo aplinkybes, iš esmės grindžiama spėjimu (galėjo būti ir kažkaip kitaip).

67. Galiausiai, nagrinėjamos bylos medžiaga nesuponuoja išvados, kad CVPA nustatytos aplinkybės turėjo / galėjo turėti įtakos Sąjungos fondo biudžetui: kaip matyti iš Pirkimo sąlygų 6–7 punktų, Pirkimu buvo siekiama įsigyti 95 vieno (47) ir dviejų (48) kambarių butus; nustatytu pasiūlymų pateikimo terminu buvo pateikta 11 Aprašo ir Pirkimo sąlygų reikalavimus atsitinkančių paraiškų dėl vieno ir dviejų kambarių butų pardavimo (1 vokas, kuriame buvo pateikti tik paskirti dviejų butų dokumentai, Pirkimų komisijos pripažintas neatitinkančiu reikalavimų). Taigi, duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skelbtas pirkimas, dėl, tikėtina, riboto sąlygų, kurios negali būti keičiamos (maksimali buto, atitinkančio nustatytus reikalavimus, kvadratinio metro kaina), patrauklumo būtų susilaukęs reikšmingesnio dėmesio Pirkimo sąlygose apibrėžtoje rinkoje ir, kad kandidatams būtų buvę prasminga konkuruoti visuose Pirkimo etapuose, nėra. Pažymėtina ir tai, kad šalių taip akcentuojama privalomo Paraiškos duomens – buto kainos – svarba akivaizdžiai pernelyg sureikšminama, kadangi pasiūlymų eilė sudaroma ne pagal Paraiškoje nurodytą kainą, o pagal buto kainą po derybų (Pirkimo sąlygų 39 p.), be to, yra ir aiškūs galutinės buto kainos, kurią gali sumokėti pirkėjas, nustatymo kriterijai (Pirkimo sąlygų 9, 28-30 p.).

68. Nesant pagrindo manyti pareiškėją padarius pažeidimą Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte prasme, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra pagrįsti ar reikšmingi, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

69. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPVA 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. IT08 „Sprendimas dėl pažeidimo“, nesant pagrindo manyti pareiškėją padarius pažeidimą Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte prasme, negali būti laikomas teisėtu (ABTĮ 101 str. 2 d. 1 p.), dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas yra tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 147 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. IT08 „Sprendimas dėl pažeidimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė