f7fbfe82-e50d-43ed-9f96-a7d8123209a8 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-821-278/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27505-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.19.6 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 14 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-34201-820/2017 pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 4 633,69 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog 2016-10-05 (duomenys neskelbtini), ant automobilio Toyota užvirto medis ir apgadino automobilį. Automobiliui buvo padaryta 4 633,69 Eur žala. Teigė, kad kaip draudikas, draudėjai iÅ¡mokėjo 4 633,69 Eur nuostolių atlyginimo žalÄ . Nurodė, kad atsakovė privalėjo nuolat vykdyti medžių priežiÅ«rÄ , tačiau netinkamai jÄ vykdė, nes savalaikiai nesiėmė veiksmų paÅ¡alinti nekokybiÅ¡kÄ medį, kuris nuvirto ir padarė žalos draudėjo turtui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 13 d. sprendimu ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinį tenkino, be to, iÅ¡ atsakovės priteisė 823 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Teismas nustatė, kad iÅ¡ įvykio vietos nuotraukų matyti, jog medis, stovėjęs kitoje kelio pusėje, nulūžo prie pagrindo ir užvirto ant automobilio, kurį draudėjas AB SEB bankas buvo apdraudęs nuo visų rizikų Transporto priemonių draudimu. Draudiko Žalų departamentas surašė Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros – defektų aktÄ , kuriame nustatė automobiliui padarytus sužalojimus. Nurodė, kad ginčo automobilis stovėjo specialioje automobilių parkavimo aikÅ¡telėje, pažymėtoje parkavimo ženklu „P“. Automobilio remontas kainavo 4 720,69 Eur. IeÅ¡kovė, iÅ¡skaičiavusi draudimo sutartyje numatytÄ iÅ¡skaitÄ 87 Eur, nustatė draudimo iÅ¡mokos sumÄ â€“ 4 633,69 Eur ir iÅ¡mokėjo Å¡iÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iÅ¡ Vilniaus miesto medžio inventorizacijos žemėlapio (https://maps.vilnius.lt/miesto-tvarkymas#legend) matyti, jog ginčo medis, augęs savivaldybei priklausančioje teritorijoje, yra pažymėtas oranžine spalva, kuri pagal žemėlapyje nurodytÄ Å¾ymėjimÄ reiÅ¡kia, kad medžio bÅ«klė yra bloga. Nurodė, jog ieÅ¡kovė pateikė VÅ¡Ä® Lietuvos arboristikos centro sudarytÄ Lūžusio medžio ir jo augimvietės nuotraukas ir įvykio vietos apžiÅ«ros iÅ¡vadÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad augalas buvo suardytas kamieno ir Å¡aknų kaklelio medienos puvinio, kurį praeityje sukėlė didelis mechaninis kamieno žievės pažeidimas ir žeminės augalo dalies (Å¡aknyno) gyvybinės erdvės (augavietės) drastiÅ¡kas ribojimas.

Tokio augalo lūžimas (iÅ¡virtimas) galėjo įvykti nepriklausomai nuo oro sÄ lygų ar kito mechaninio poveikio. IÅ¡vadÄ pateikusio asmens nustatyta, jog priekelminėje dalyje lūžio vietoje ir likusiame kelme, matomi stiprÅ«s puvinio pažeidimai. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog medis galėjo nulūžti dėl kokių nors kitų priežasčių ir darė iÅ¡vadÄ , kad nustatyta, jog medžio kamienas yra iÅ¡puvęs ir galėjo nulūžti be jokio iÅ¡orinio mechaninio poveikio, nepriklausomai nuo oro sÄ lygų.

6. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo, želdynų įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių nuostatas, sprendė, jog savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų.

Atsakovės teiginius apie tai, kad savivaldybė neturi objektyvios galimybės apsaugoti sveikų medžių nuo vėjo ir kitų meteorologinių reiÅ¡kinių (net jeigu jie ir nuspėjami) ir pareiga atidžiai rÅ«pintis savo turtu tokiu atveju kyla patiems gyventojams, vertino kritiÅ¡kai. Pažymėjo, jog teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugÄ bei tvarkymÄ , turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiÅ¡kiai reglamentuota ir už jos nevykdymÄ bei dėl to atsiradusiÄ Å¾alÄ , esant kitoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, kyla civilinė atsakomybė.

7. Teismas nurodė, kad, atsakovė, vykdydama želdinių apskaitÄ , jų bÅ«klės stebėsenÄ , organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiÅ«rÄ , privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augęs medis, nepriklausantis privačiai teritorijai, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Konstatavo, jog nors atsakovė vykdė medžio apžiÅ«rÄ , bet jÄ vykdė netinkamai, nenustatė atsiradusios medžio lūžimo grėsmės ir nesiėmė Å¡alinimo priemonių, todėl atsakovė laikytina atlikusi neteisėtÄ veikÄ . Nurodė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra artimas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nes laiku paÅ¡alinus medį su iÅ¡puvusiu kamienu, jis nebÅ«tų lūžęs.

8. Atmetė atsakovės teiginius dėl įvykius nulėmusios nenugalimos jėgos, nes jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė. Teismas nurodė, kad byloje esanti augalų specialisto iÅ¡vada, patvirtina, jog lūžęs medis buvo viduje pilnai iÅ¡puvęs ir galėjo lūžti nepriklausomai nuo oro sÄ lygų. Pažymėjo, jog net jei bÅ«tų buvęs atsakovės nurodytas vėjo greitis 18 m/s tai galėtų įtakoti medžio Å¡akų, o ne pačių medžių lūžimÄ , nes pagal Boforo skalę medžiai lūžta tik vėjo greičiui esant 24,5-28,4 m/s. Sprendė, jog nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės dėl nenugalimosios jėgos, nes nebuvo nustatytos nenugalimosios jėgos sÄ lygos (CK 6.253 str.).

Be to, teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovės teiginius, kad nukentėjęs asmuo, žinodamas, jog mieste yra didelis vėjas (audra) turėjo ir galėjo pasirÅ«pinti, kad automobilis nestovėtų po medžiais, kurie dėl audros gali lūžti. Pažymėjo, kad nėra įrodyta, jog įvykio metu siautė audra, be to, automobilis buvo pastatytas specialiai tam pritaikytoje vietoje, kuriÄ automobilių statymui pritaikė bÅ«tent atsakovė. Nurodė, kad, nustatydama automobilių stovėjimo aikÅ¡teles, Vilniaus miesto savivaldybė privalo įvertinti, ar leidžiamoje vietoje yra saugu laikyti automobilius.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atmestini ir atsakovės teiginiai, jog automobilio sugadinimai galėjo atsirasti vežant automobilį ar laikant jį nesaugioje vietoje iki apžiÅ«ros atlikimo. Nurodė, jog automobilis į autoservisÄ buvo vežamas specialia automobiliams vežti skirta transporto priemone, todėl tikimybė, jog jis galėtų bÅ«ti sužalotas yra labai nedidelė, o atsakovė nenurodė nė vieno sužalojimo, kuris galėtų bÅ«ti tokio vežimo pasekmė. Teigė, jog tas pats pasakytina ir dėl tikimybės, kad automobilis bÅ«tų sugadintas autoservise.

10. Dėl neskaičiuoto automobilio nusidėvėjimo teismas pažymėjo, jog sugadintas automobilis buvo vienerių metų senumo, jo darbinis tÅ«ris 1329 cm3, todėl pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijÄ nusidėvėjimo procentas yra 0 ir jis neskaičiuotinas. Automobilio remontas kainavo 4 720,69 Eur, ieÅ¡kovas, iÅ¡skaičiavęs draudimo sutartyje numatytÄ iÅ¡skaitÄ 87 Eur, nustatė draudimo iÅ¡mokos sumÄ â€“ 4 633,69 Eur ir iÅ¡mokėjo Å¡iÄ draudimo iÅ¡mokÄ , todėl turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę (CK 6.1015 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, nes ieÅ¡kovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo Vilniaus miesto savivaldybės veiksmuose (CK 6.246, 6.271 straipsniai).

12. Nurodo, jog sprendime akcentuojamos VÅ¡Ä® Lietuvos arboristikos centro sudarytos Lūžusio medžio ir jo augimvietės nuotraukos ir įvykio vietos apžiÅ«ros iÅ¡vados buvo suraÅ¡ytos ieÅ¡kovės, suinteresuotos jai palankios iÅ¡vados gavimu, užsakymu. Teigė, jog iÅ¡vadÄ apie iÅ¡puvusį medžio kamienÄ ir galimÄ jo nulūžimÄ be jokio iÅ¡orinio mechaninio poveikio, nepriklausomai nuo oro sÄ lygų, teismas galėtų konstatuoti tik turėdamas nepriklausomo eksperto atliktos ekspertizės rezultatus.

13. Mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė netinkamai atliko medžio priežiÅ«rÄ , nenustatė atsiradusios medžio lūžimo grėsmės ir nesiėmė jų Å¡alinimo priemonių. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog UAB „Vilniaus planas“ 2015 m. atliko medžių, augančių Vilniaus mieste inventorizacijÄ (įskaitant ir ginčo medį), kurios duomenys apie Vilniaus mieste augančių medžių bÅ«klę yra vieÅ¡ai skelbiami Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame tinklapyje https://maps.vilnius.1t/miesto-tvarkvmas#lavers.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintų Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių 3 p. numato, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas deÅ¡imt metų, todėl ginčo medžio inventorizacija atlika laiku, ir netgi anksčiau nei minėtose taisyklėse nustatytas 10 metų terminas. Teigia, jog želdynų ir želdinių inventorizavimÄ patikėjo kompetentingiems Å¡ios srities specialistams UAB „Vilniaus planas“.

Inventorizavimo taisyklių 12.9 p. nurodyta, kad skiltis „Želdinių bÅ«klė“ pildoma kiekvienai 4 skiltyje įraÅ¡ytai rÅ«Å¡iai, naudojant 4 balų skalę nuo (1 - gera bÅ«klė, 2 - patenkinama, 3 - bloga, 4 - žuvęs želdinys). Nurodo, kad ginčo medis buvo įvertintas 3 balais, t.y. bÅ«klė bloga. Pažymi, jog Inventorizavimo taisyklių 12.10.3 p. numato tvarkymo priemonių eiliÅ¡kumÄ , o ginčo medis pagal tvarkymo priemonių eiliÅ¡kumÄ pateko ne į skubiai tvarkomų, bet į tvarkomų medžių kategorijÄ ir buvo kirstinas per 5 metus nuo inventorizacijos atlikimo ir blogos medžio bÅ«klės nustatymo.

Teigia, jog vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, ginčo medis galėjo būti nukirstas iki 2020 m.

14. Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybė, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, nėra pažeidusi jokių teisės aktų nuostatų, o pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sÄ lyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai galėtų bÅ«ti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti vieÅ¡ojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtakÄ asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

15. Be to, nurodo, kad nesutinka su priteistu žalos dydžiu. Teigia, jog žalos dydį ieÅ¡kovė grindė ADB „Gjensidige“ transporto priemonės techninės apžiÅ«ros - defektų aktu ir UAB „Mototoja“ PVM sÄ skaita - faktÅ«ra MOT Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad į įvykio vietÄ nebuvo kviesti Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, nebuvo atvykę policijos pareigÅ«nai, todėl įvykio vietoje automobilio apžiÅ«ra nebuvo atlikta, o iÅ¡ byloje esančių aplinkybių neaiÅ¡ku, kokia buvo automobilio bÅ«klė iki ant jo užvirstant medžiui.

Tvirtina, jog byloje neįrodyta, kad vertinant automobiliui padarytÄ Å¾alÄ , buvo atlikti visi privalomieji 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 26 punkte nurodyti veiksmai, taip pat nepateikti minėtos instrukcijos 28 ir 29 punktuose nurodyti dokumentai bei dokumentai, pagrindžiantys, kad vertinant automobiliui padarytÄ Å¾alÄ , buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

16. Tvirtina, jog nepagrįstai iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybė priteistos ir 100 Eur iÅ¡laidos už Lūžusio medžio ir jo augimvietės nuotraukose ir įvykio vietos apžiÅ«ros iÅ¡vados parengimÄ . Mano, jog minėtos iÅ¡laidos neturėtų bÅ«ti atlyginamos, nes iÅ¡vada buvo užsakyta ieÅ¡kovės iniciatyva, nors byloje buvo pakankamai duomenų apie lūžusį medį, inventorizacijos duomenimis, lūžusio medžio bÅ«klė buvo nustatyta kaip bloga – iÅ¡ esmės tokia pati iÅ¡vada buvo pateikta ir ieÅ¡kovei. Tvirtina, jog Å¡io iÅ¡laidos neatitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintų bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijų.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

18. Nurodo, jog prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, priimant sprendimÄ ir konstatuojant atsakovės neteisėtus veiksmus, nebuvo remtasi iÅ¡imtinai byloje pateikta iÅ¡vada, kurioje įvertinta lūžusio medžio bÅ«klė. Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybė apeliacinio skundo argumentus grindžia deklaratyviais duomenimis. Nurodo, kad atsakovės iÅ¡sakytÄ pozicijÄ ir aplinkybių paaiÅ¡kinimus teismas vertino raÅ¡ytinių įrodymų, liudytojų paaiÅ¡kinimų kontekste ir tik iÅ¡tyręs visus byloje esančius įrodymus priėmė motyvuotÄ sprendimÄ . Tvirtina, jog pateikta iÅ¡vada vertintina, kaip papildomas raÅ¡ytinis įrodymas, o apeliantės teiginiai, kad ja negalima vadovautis, nes atlikta ne teismo sprendimu, nepagrįsti.

19. Teigia, kad apeliantės argumentai apie tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintomis Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklėmis, ginčo medis galėjo bÅ«ti kirstinas iki 2020 metų, nepagrįsti, nes minėtų taisyklių 12.10.3.1. punkte nurodoma, jog blogos bÅ«klės medžiai ir krÅ«mai tvarkomi skubiai. Tvirtina, kad teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugÄ bei tvarkymÄ , turi atlikti savivaldybės administracija.

Tokia pareiga yra aiÅ¡kiai reglamentuota ir už jos nevykdymÄ bei dėl to atsiradusiÄ Å¾alÄ , esant kitoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, kyla civilinė atsakomybė. Nurodo, kad apeliantės argumentai, jog želdinių ir želdynų inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas deÅ¡imt metų ir dėl to medžių inventorizacijÄ atliko laiku, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie jos veiksmų teisėtumÄ , yra klaidingi.

20. Nurodo, jog apeliantės teiginiai dėl žalos dydžio netinkamo nustatymo taip pat niekuo nepagrįsti, nes jokių duomenų, kurie paneigtų byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė. Be to, įstatyme nėra numatyta pareiga į įvykio vietÄ kviesti savivaldybės atstovus ar policijos pareigÅ«nus, kaip vienintelius subjektus, kurie neva kompetentingi apžiÅ«rėti įvykio vietÄ ir įvertinti kilusiÄ Å¾alÄ . Nurodo, kad nagrinėjamu atveju savalaikiai buvo imtasi visų reikiamų veiksmų įvykio vietos apžiÅ«rai atlikti. Teigia, jog ieÅ¡kovė, bÅ«dama draudiku, yra kompetentinga nustatyti ir apskaičiuoti tikslų padarytos žalos dydį, pasitelkdama kvalifikuotus žalos vertinimo specialistus.

21. Teigia, jog turėtos iÅ¡laidos, sumokant Lietuvos arboristikos centrui už parengtÄ dokumentÄ (iÅ¡vadÄ ), atitinka visas CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas sÄ lygas. Teismas k o n s t a t u o j a : Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir civilinė byla pagal rÅ«Å¡inį teismingumÄ perduotina Vilniaus apygardos administraciniam teismui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalies nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 312 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).

23. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

24. IeÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinyje nurodė, jog 2016-10-05 (duomenys neskelbtini), ant automobilio užvirto medis ir apgadino automobilį Toyota. Nurodė, kad draudimo bendrovė, kaip draudikas, draudėjai iÅ¡mokėjo 4 633,69 Eur nuostolių atlyginimo ir, vadovaujantis CK 6.1015 straipsniu, kuris numato, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo iÅ¡ asmens atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ , prašė teismo priteisti iÅ¡Â Vilniaus miesto savivaldybės patirtos žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios subrogacijos pagrindu pagal CK 6.1015 straipsnį, priteisimo. 25.

Žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovė sieja su Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtais veiksmais, tai yra, jog  atsakovė pagal teisės aktų reikalavimus bÅ«dama atsakinga už želdynų ir želdinių apsaugÄ bei tvarkymÄ , privalėjo nuolat vykdyti medžių priežiÅ«rÄ , tačiau netinkamai jÄ vykdė, nes savalaikiai nesiėmė veiksmų paÅ¡alinti nekokybiÅ¡kÄ medį, kuris nuvirto ir padarė žalos draudėjo turtui.

26. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kuris įtvirtina, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. 27. Reikalavimai dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tai yra dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra teismingi administraciniams teismams. Tokios pozicijos analogiÅ¡koje byloje laikėsi ir specialioji teisėjų kolegija 2017 m. lapkričio 2 d. priimtoje nutartyje Nr. T-112/2017.

28. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, teismingumo klausimÄ teismas privalo iÅ¡spręsti ex officio, nepriklausomai nuo to, ar byloje dalyvaujantys asmenys dėl rÅ«Å¡inio teismingumo pasisakė ar ne (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-690/2017). Kadangi tarp Å¡alių kilęs ginčas yra teismingas administraciniam teismui (ABTÄ® 3 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ pažeisdamas rÅ«Å¡inį teismingumÄ , kas, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, yra absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas.

29. Dėl paminėto, sprendimas naikintinas ir byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 36 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti  Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teisėjų kolegija: Margarita Dzelzienė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė