f7fbc7be-d9d3-460d-bb15-ff2a6ae7e53f · Kauno apygardos teismas

Teisėjas Rimantas Grigas                                                         Baudž. byla Nr. 1A-249-579/2012Pranešėjas Evaldas Gražys                                                           (Proceso Nr. 1-26-1-00452-2011-5)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.4.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Onai Kandrotienei, gynėjui advokatui Ramutei Budrytei, nuteistajam M.

R., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. nuteistas pagal BK 290 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2011-04-03 iki 2011-04-05. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

M. R. nuteistas pagal BK 290 str. už tai, kad 2011-04-03, laikotarpyje nuo 22.12 val. iki 23.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prekybos centre (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei vežant tarnybiniu automobiliu į Dainavos PK ir Dainavos PK budėtojų dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), išplūsdamas necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais bei grasindamas susidorojimu, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Kauno apskrities VPK Kauno m.

Dainavos PK Girstupio PN tyrėjÄ E. L. ir Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK PP vyresniÄ jÄ postinę E. Å ..Apeliaciniu skundu M. R. praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde nurodyta, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes, įrodančias, kad jo veikoje nebuvo nusikalstamos veikos sudėties, bÅ«tinos baudžiamajai atsakomybei pagal BK 290 str., todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , konkrečiai BK 2 str. 3 ir 4 d.

Jis neginčija, jog vartojo necenzÅ«rinius žodžius, tačiau Å¡ie žodžiai nebuvo skirti įžeisti policijos pareigÅ«nus, be to, buvo jų pačių iÅ¡provokuoti, kadangi Å¡ie jo atžvilgiu naudojo fizinę prievartÄ . Dėl Å¡ių priežasčių jo veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami kaip administracinę atsakomybę užtraukianti veika. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Policijos pareigūnų jis buvo pristatytas į Dainavos PK operatyvaus valdymo poskyrį. Policijos pareigūnai jo atžvilgiu piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, sudavė jam smūgius, jį įžeidinėjo. Dėl tokių policijos pareigūnų veiksmų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00263-11. Dėl to darytina išvada, jog nors jis ir pavartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, tačiau tokie jo veiksmai buvo skirti ne įžeisti policijos pareigūnus, o greičiau apsiginti nuo neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų.

Jo veiksmai negali bÅ«ti laikomi kaip užtraukiantys baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kadangi jis nesiekė įžeisti pareigÅ«nų. Jis davė teisingus, nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, tačiau teismas juos atmetė, nurodydamas, kad tai gynybos versija. Tokia teismo iÅ¡vada, kuomet remiamasi tik suinteresuotų asmenų parodymais, atmetant kitus parodymus bei objektyvius įrodymus, jam yra visiÅ¡kai nepriimtina. Jo nuomone, itin svarbu yra tai, kad teismas, priimdamas nuosprendį, visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, kad dėl galimų neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00263-11.

Kadangi Å¡ių svarbių faktinių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu teismas nevertino, todėl nuosprendyje pateiktas įrodymų vertinimas negalėjo bÅ«ti iÅ¡samus ir visapusiÅ¡kas. Toks teismo įrodymų vertinimas neatitinka BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų. Be to, toks teisinančių įrodymų ignoravimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. Nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.7. p. reikalavimų: ap­kaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumÄ , iÅ¡dėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys.

Jo nuomone, Å¡is svarbių įrodymų ignoravimas nulėmė neteisingo ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimÄ .Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas tenkintinas.Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus ir pripažindamas M. R. kaltu rėmėsi nukentėjusiais pripažintų policijos pareigūnų parodymais, taip pat liudytojų policijos pareigūno J.

D., prekybos centro (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojų parodymais bei akistatų tarp nukentėjusiųjų ir M. R. protokolais. Remdamasis šiais įrodymais Kauno m. apylinkės teismas nurodė, jog jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vienas kitam, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Iš šių parodymų matyti, jog 2011-04-03 apie 21.30 val. prekybos centre (duomenys neskelbtini) apeliantas buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, kai iš parduotuvės išėjo nesusimokėjęs už butelį degtinės. Dėl šios priežasties, tai yra dėl galimai padaryto administracinės teisės pažeidimo (smulkios vagystės) ir buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Kaip tvirtino atvykę pareigÅ«nai E. Å . ir E. L., jau prekybos centre M. R. juos pradėjo įžeidinėti, plÅ«sti. Remiantis Å¡ių asmenų parodymais tokius savo veiksmus apeliantas tęsė ir vežamas policijos automobiliu bei Dainavos policijos komisariate. Kad policijos komisariate kolegos buvo įvairiais žodžiais, tame tarpe ir necenzÅ«riniais, įžeidinėjami, apklausiamas nurodė ir dar vienas policijos pareigÅ«nas, liudytojas J. D.. Tuo tarpu apeliantas tiek skunde, tiek apklausiamas apeliacinės instancijos teisme neigė savo kaltę ir tvirtino, kad jis tik apsižodžiavo su pareigÅ«nais, kurie jį įžeidinėjo veždami automobiliu, o komisariate visi jo pasakyti necenzÅ«riniai žodžiai buvo tik atsakas į pareigÅ«nų jo atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus – pavartotÄ smurtÄ arba pasakyti iÅ¡ skausmo kai buvo muÅ¡amas.Kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų policijos pareigÅ«nų parodymais, kad apeliantas juos įžeidinėjo prekybos centre (duomenys neskelbtini) , kadangi Å¡iuos jų parodymus patvirtina ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklausti prekybos centro apsaugos darbuotojai Ž.

N., N. R. bei D. K.. Å ie liudytojai nurodė, kad M. R. buvo sulaikytas dėl smulkios svetimo turto vagystės, o atvykus iÅ¡kviestiems policijos pareigÅ«nams apeliantas juos įžeidė plÅ«sdamas įvairiais žeminančiais, necenzÅ«riniais žodžiais. Apsaugos darbuotojai apelianto anksčiau nepažinojo, jokių santykių, o juo labiau prieÅ¡iÅ¡kų, tarp jų nebuvo, todėl ir apkalbėti M. R. jie neturi jokio pagrindo.BK 290 str. numato atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė be kita ko kyla ir už policijos pareigÅ«no garbės ir orumo įžeidimÄ , reiÅ¡kiamÄ Å¾odžiu ar kÅ«no gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. IÅ¡ to matyti, kad ATPK 187 straipsnio paskirtis iÅ¡ esmės ta pati, kaip ir BK 290 straipsnio, – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigÅ«nams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimÄ veika gali bÅ«ti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas.

Å iuo atveju tiek policijos pareigÅ«nų E. L. ir E. Å ., tiek ir liudytojų prekybos centro apsaugos darbuotojų parodymai patvirtina, kad M. R. tokiais savo veiksmais įžeidė nukentėjusiųjų garbę ir orumÄ . Tačiau kolegijos nuomone tokia apelianto padaryta veika prekybos centre (duomenys neskelbtini) pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nesiekia baudžiamosios atsakomybės ribų, kadangi ji netruko ilgÄ laikÄ , nebuvo ir ypatingai intensyvi ar pasižyminti ypatingu įžūlumu, kad vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas.

Todėl apelianto M. R. neteisėti veiksmai, įžeidžiantys policijos pareigÅ«nus atlikti vien tik prekybos centre (duomenys neskelbtini) , atitinka ATPK 187 str. 2 d. numatytus požymius ir užtraukia ne baudžiamÄ jÄ , o administracinę atsakomybę.Kolegija sutinka, kad neginčijamai nustačius, jog apeliantas tokius įžeidžiančius veiksmus tęsė ir vežamas automobiliu bei policijos komisariate, M. R. neteisėti, pareigÅ«nus įžeidžiantys veiksmai, dėl savo pobÅ«džio: ilgos tokių veiksmų trukmės, intensyvumo, atitiktų BK 290 str. dispozicijoje numatytus požymius.

Tačiau apylinkės teismas, pripažindamas M. R. kaltu, visiÅ¡kai neanalizavo vėliau įvykusių įvykių, tai yra teismas nepasisakė, kaip vertina tÄ apelianto parodymų dalį, kurioje jis nurodė, kad nukentėjusiųjų neįžeidinėjo, o pats Dainavos policijos komisariate pareigÅ«nų buvo sumuÅ¡tas, nevertino aplinkybės, kad iÅ¡ policijos komisariato skundo autorius buvo iÅ¡vežtas tiesiai į gydymo įstaigÄ , kur M. R. buvo suteikta bÅ«tina medicininė pagalba ir nustatyti kÅ«no sužalojimai: veido ir deÅ¡inės ausies sumuÅ¡imai, poodinės kraujosruvos deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, deÅ¡inės ausies iÅ¡orinėje landoje, kairės akies virÅ¡utiniame voke, deÅ¡iniajame kelyje, kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos pogleivyje, taip pat odos nubrozdinimai rieÅ¡uose bei konstatuota, kad padaryti sužalojimai nebÅ«dingi vienkartiniam griuvimui (b.l. 11-12).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kaip patikimus įrodymus nukentėjusiųjų E. L., E. Å . bei liudytojo J. D. parodymus apie tai, kas vyko iÅ¡vežus apeliantÄ iÅ¡ prekybos centro (duomenys neskelbtini) ir jais remdamasis pripažįstant apeliantÄ kaltu, parodymus vertino atsietai nuo kitų įrodymų, nevertino ir neanalizavo Å¡ių parodymų kontekste M. R. parodymų bei jo kÅ«ne atsiradusių sužalojimų. Be to, Kauno m. apylinkės teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį M.

R. atžvilgiu visiÅ¡kai nevertino (nors kaip įrodymus nuosprendyje juos ir paminėjo) gautų iÅ¡ Dainavos PK policijos komisariato vaizdo įrašų, taip pat nelygino jų su nukentėjusiųjų ir liudytojo J. D. parodymais. Tokiu atveju, kai policijos pareigÅ«nai tvirtina, jog M. R. juos ir toliau plÅ«do, įžeidinėjo, o apeliantas nurodo, kad nieko įžeidžiančio nepasakė, atvirkščiai, jį patį policijos pareigÅ«nai Dainavos policijos komisariate mušė, spardė, dėl ko jis patyrė įvairius kÅ«no sužalojimus (kurie konstatuoti specialisto iÅ¡vadoje), Å¡iuos parodymus reikia vertinti pagal jų (tų parodymų) nuoseklumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ , jų ryšį su kitais byloje surinktais duomenimis, įvertinus ir galimÄ Å¡ių asmenų suinteresuotumÄ duoti neteisingus.Å tai policijos pareigÅ«nai E. L. ir E. Å . savo parodymuose nurodo, kad vedamas į policijos komisariato patalpas M.

R. muistėsi, plÅ«dosi, o E. L. dar ir pridÅ«rė, kad viena ranka laikė apeliantÄ už rankos, o kita laikė stipriai palenkęs jo galvÄ . Tačiau iÅ¡ esančio vaizdo įraÅ¡o, kuriame užfiksuota kaip nuteistasis atvedamas į policijos komisariatÄ , nematyti, kad apeliantas muistytųsi, bÅ«tų neramus, ar kad bÅ«tų laikoma jo galva. Jis eina ramiai, priekyje eina nukentėjusioji E. Å ., o Å¡alia, viena ranka (lengvai) prilaikydamas M. R. už rankos – E. L.. PareigÅ«nai E. Å ., J. D. taip pat nurodė, kad bÅ«damas kameroje (laikino sulaikymo patalpoje), apeliantas ne tik juos plÅ«do, bet ir daužėsi, trankėsi, tačiau nors laikino sulaikymo patalpa ir filmuojama, bet esantys vaizdo įraÅ¡ai Å¡ios nukentėjusiosios ir liudytojo nurodytos aplinkybės irgi nepatvirtina.

Juk jeigu apeliantas buvo toks agresyvus, trankėsi daužėsi, kaip tvirtino policijos pareigūnai, tai tiktai nors dalį tokių veiksmų turėjo užfiksuoti įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Ir visuose kituose vaizdo įrašuose, kuriuose užfiksuotas apeliantas, jis elgiasi ramiai, netgi apatiškai, nematyti jokio priešinimosi, pareigūnų reikalavimų nevykdymo požymių, kuriuos buvus nurodo policijos pareigūnai E. L., E. Š., J. D.. Iš byloje esančio Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK l. e. viršininko pareigas rašto (b.l. 200) matyti, kad komisariate įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis filmuojamos komisariato prieigos, budėtojų padalinio patalpos ir laikino sulaikymo patalpos.

Ikiteisminio tyrimo metu Dainavos policijos komisariato virÅ¡ininko buvo papraÅ¡yta pateikti filmuotÄ medžiagÄ , susijusiÄ su M. R. pristatymu į komisariatÄ . Tačiau peržiÅ«rėjus gautus įraÅ¡us matyti, kad Å¡ie įraÅ¡ai nėra vientisi, tai yra tik atskiri vaizdo įrašų fragmentai. Juose yra tik visa eilė trumpų vaizdo įrašų iÅ¡ budėtojų padalinio patalpos ir tik keli (atskiri) iÅ¡ apelianto M. R. buvimo laikino sulaikymo patalpose (trunkantys tik po kelias sekundes). Kaip jau minėta anksčiau Å¡iame nuosprendyje, tarp esančių byloje įrašų nėra tokio įraÅ¡o, kuris patvirtintų pareigÅ«nų tvirtinimÄ , jog apeliantas laikino sulaikymo patalpoje daužėsi, trankėsi, nors toks įraÅ¡as tikrai turėtų bÅ«ti laikomas susijusiu su nagrinėjamu įvykiu.

Todėl kyla abejonių ar pateikti įraÅ¡ai (nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme buvo dar kartÄ papraÅ¡yta pateikti Dainavos PK turimus įraÅ¡us, tačiau naujų įrašų nebuvo pateikta) atspindi buvusiÄ situacijÄ . Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ir policijos areÅ¡tinėje (laikino sulaikymo patalpoje) nuteistasis buvo laikomas su antrankiais (nors ir, kaip matyti iÅ¡ vaizdo įrašų, joje ramiai gulėjo, arba vaikščiojo), kÄ draudžia policijos įstaigų areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija (patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-357) bei policijos komisariatų areÅ¡tinių veiklos nuostatai (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2000 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 88 321.1 p). Nors CD ir jame esančio vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole (b.l. 17-19) užfiksuota, kad vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip į sulaikymo patalpÄ Ä¯eina E. L. ir J. D. ir nuo M. R. rankų nuima antrankius, tačiau tokio vaizdo įraÅ¡o nėra – visuose įraÅ¡uose, kur M. R. laikomas laikino sulaikymo patalpoje, jis yra su antrankiais. Tik antrankiai uždėti arba ant priekyje, arba ant už nugaros laikomų rankų.

Be to, kaip matyti iÅ¡ minėtų teisės aktų, nakties metu areÅ¡tinės kameros turi bÅ«ti apÅ¡viestos, kad bÅ«tų galima nuolat stebėti laikomų asmenų elgesį, o policijos pareigÅ«nų pareiga rÅ«pintis, kad visos saugomos kameros bÅ«tų apÅ¡viestos. Tuo tarpu net ir byloje esantys trumpi vaizdo įraÅ¡ai patvirtina, jog M. R. buvo laikomas ne tik su antrankiais, bet ir tamsoje, o Å¡viesa buvo uždegama tik į kamerÄ Ä¯einant policijos pareigÅ«nams.Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminį tyrimÄ dėl M.

R. galimai padarytos nusikalstamos veikos (numatytos BK 290 str.) atliko to paties komisariato, kurio darbuotojus (pareigÅ«nus) apeliantas kaltino pavartojus smurtÄ jo atžvilgiu, pareigÅ«nai, kas taip pat sukelia tam tikrų abejonių. Visos tokios paminėtos aplinkybės ne tik kelia abejonių ar tikrai apeliantas buvo laikomas nepažeidžiant reikalavimų, bet ir sukelia abejonių dėl policijos pareigÅ«nų E. Å ., E. L., J. D. parodymų tikrumo, kadangi, kaip jau minėta anksčiau Å¡iame nuosprendyje, tokiu atveju atsiranda nukentėjusiais pripažintų pareigÅ«nų (taip pat ir liudytojo J.

D.) suinteresuotumas duoti neteisingus parodymus. Tokioje situacijoje, kai nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių E. Å ., E. L., J. D. nurodytas įvykio aplinkybes, tai yra, kad policijos automobilyje ir Dainavos PK M. R. juos plÅ«do ir įžeidinėjo, negalima besÄ lygiÅ¡kai remtis Å¡ių pareigÅ«nų parodymais, o tokie įrodymai negali bÅ«ti pakankami (lemiami) pagrindžiant M. R. kaltumÄ . Teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik tada, kai tam pakanka įrodymų ir tie įrodymai nekelia jokių abejonių dėl vieno ar kito asmens kaltės. Taip pat vadovaujamasi nuostata, kad abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, o kartu ir dėl kaltės įrodytumo, kai jų nebegalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

Å iuo atveju, esant paminėtoms abejonėms dėl nukentėjusiųjų ir liudytojo J. D. parodymų patikimumo, kurių apeliacinės instancijos teismo posėdyje paÅ¡alinti nepavyko, Kauno m. apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir M. R. iÅ¡teisintinas nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė : M. R. apeliacinį skundÄ tenkinti.Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

M. R. iš kaltinimo pagal BK 290 str. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).                           Kolegijos pirmininkas                                                            Evaldas Gražys              Teisėjai :                                                                                 Regina Cemnolonskienė                                                                                                  Kęstutis Dargužis