f7fa5444-9db1-49fd-aede-493efc2c8058 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-58-402/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02006-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; (S) 20.2.3; 20.2.3.2; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 15 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau tekste – Marijampolės PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. liepos 2 d. jis nepagrįstai buvo įraÅ¡ytas į linkusių užpulti įskaitÄ , tai nustatė Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1163-422/2017 2017 m. birželio 2 d. priimtam sprendime.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Pažymėjo, kad jam buvo užkirstas kelias galimybei į atostogas numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Jo tapatybės ženklas buvo pažymėtas raudona juosta, kas iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų nuteistųjų, sutriko bendravimas lokaliniame sektoriuje bei buvo jaučiamas iÅ¡skirtinis nepalankus bendravimas iÅ¡ Marijampolės PN administracijos darbuotojų, patyrė psichologinį spaudimÄ . Neteko lygtinio paleidimo galimybės. 2017 m. vasario 18 d. buvo priverstas kitų asmenų padaryti baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir jam buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla Nr. I-210-537/2017 nagrinėta Marijampolės rajono apylinkės teisme, kurioje jam buvo pridėta 13 dienų laisvės atėmimo bausmė prie jau turimos laisvės atėmimo bausmės, nors prieÅ¡ tai du kartus kreipėsi į Marijampolės PN administracijÄ su praÅ¡ymais perkelti jį į kitus pataisos namus dėl jam gresiančios aplinkos Marijampolės PN.

Marijampolės PN administracija nekreipė jokio dėmesio į jo praÅ¡ymus bei pateiktus motyvus ir įrašė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ linkusių užpulti įskaitÄ , remdamiesi protingumo principu ir, kad bÅ«tų užkirstas kelias naujiems nusikaltimams, ko nesugebėjo atlikti. Marijampolės PN teisės aktuose yra numatyta kad pataisos namų funkcija yra socialiai reabilituoti ir integruoti atgal į visuomenę nuteistuosius asmenis, kad jie ateityje nenusikalstų. Jam iÅ¡keltos baudžiamosios bylos pasekmė yra tai, jog jam užkirstas kelias į lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė ir toliau patyria dvasinį iÅ¡gyvenimÄ , nepatogumÄ , dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 7-9) nurodė, kad Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas nepagrindė žalos realumo, nors pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka bÅ«tent jam. Taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį, skundo argumentai dėl patirtos neturtinės žalos yra grindžiami tik subjektyvia pačio pareiÅ¡kėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s įrodymai, todėl priteisti 5 000 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ atsakovo nėra pagrindo.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje esantys duomenys patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad Marijampolės PN Drausmės komisijos 2016 m. gruodžio 9 d. protokoliniu nutarimu Nr. 14/07-5730 nutarta nuteistÄ jį M. M. įraÅ¡yti į nuteistųjų linkusių užpulti įskaitÄ . Å io protokolinio nutarimo pagrindu 2016 m. gruodžio 9 d. Marijampolės PN direktorius įsakymu Nr. 7/07-657 įsakė įraÅ¡yti M. M. į nuteistųjų linkusių užpulti įskaitÄ . Nesutikdamas su Å¡iuo įsakymu, 2016 m. gruodžio 12 d. pareiÅ¡kėjas jį apskundė Kalėjimų departamentui prie LR TM, kuris 2017 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 2S-30 netenkino pareiÅ¡kėjo skundo (Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-1163-422/2017).

Kauno apygardos administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. I-1163-422/2017, 2017 m. birželio 2 d. sprendimu panaikino Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymÄ Nr. 7-07-657 ir Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus pavaduotojo 2017 m. sausio 17 d. sprendimÄ Nr. 2S-310 dėl pareiÅ¡kėjo įraÅ¡ymo į linkusių užpulti įskaitÄ . Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjęs (TIS Liteko sistema). PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, įraÅ¡ant į nuteistųjų linkusių užpulti įskaitÄ .

Teismas, vertindamas pateiktÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, visų pirma pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Kaip jau buvo minėta, vienas iÅ¡ atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais bÅ«tina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratÄ , yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnis, Teismų įstatymo 9 straipsnis imperatyviai nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Dėl paminėto teisinio reglamentavimo teismas Å¡ioje byloje vadovaujasi Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta iÅ¡vada, jog Drausmės komisija, priimdama 2016 m. gruodžio 9 d. protokolinį nutarimÄ , apsiribojo tik M. M. 2016 m. gruodžio 5 d. skunde Kalėjimų departamentui prie LR TM nurodytų aplinkybių vertinimu, neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus Drausmės komisijos posėdžio metu, nevertino pareiÅ¡kėjo elgesio, galimo polinkio į naujų nusikaltimų padarymÄ , nevertino aplinkybių, jog duomenų apie pareiÅ¡kėjas galimÄ padaryti naujÄ nusikalstamÄ veikÄ ginčui aktualiu metu nebuvo.

Marijampolės PN Psichologinės tarnybos specialistei, betarpiÅ¡kai bendravusiai su pareiÅ¡kėju, negalint patvirtinti, jog pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti linkęs užpulti ar naudoti fizinį smurtÄ kitų asmenų atžvilgiu bei įvertinus aukščiau nurodytus byloje esamus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad tik pareiÅ¡kėjo 2016 m. gruodžio 5 d. skunde Kalėjimų departamentui prie LR TM nurodytų aplinkybių subjektyvaus vertinimo pagrindu priimtas Drausmės komisijos 2016 m. gruodžio 9 d. protokolinis nutarimas, o tuo pačiu ir Å¡io nutarimo pagrindu priimtas Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d.

įsakymas Nr. 7-07-657, negali būti pripažinti objektyviai pagrįstais bei tinkamai motyvuotais. Dėl šios priežasties Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. 7-07-657 naikintinas (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.). Taigi, Marijampolės PN veiksmų neteisėtumas yra nustatytas įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimu, kuris byloje dėl žalos atlyginimo turi prejudicinę reikšmę. Todėl CK 6.271 straipsnio taikymo prasme minėtos institucijos veiksmų neteisėtumas neturi būti nustatinėjamas ir įrodinėjamas iš naujo (ABTĮ 58 str. 2 d.).

Dėl Å¡ios priežasties konstatuojama, jog Marijampolės PN direktorius priimdamas 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymÄ Nr. 7-07-657, kuriuo įsakė įraÅ¡yti M. M. į nuteistųjų linkusių užpulti įskaitÄ , kurio nepagrįstumas ir neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiÅ¡kia, jog atsakovas neveikė taip, kaip numato teisės aktai, taigi, atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to pareiÅ¡kėjui CK 6.50 straipsnio prasme galėjo kilti neigiamos pasekmės, kurių nebÅ«tų kilę jeigu pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų įraÅ¡ytas į nuteistųjų linkusių nusikalsti įskaitÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Asmeniui priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį (CK 6.250 str.) – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, reputacijos pablogėjimÄ ir pan. Materialios kompensacijos už moralinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje dėl neturtinės žalos įrodinėjimo ir jos dydžio pagrindimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai.

Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje (nuo 2016 m. liepos 1 d.

– ABTÄ® 56 str. 6 d.) įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (žr. LVAT 2008 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14) ir kt.). Pagal teismų praktikÄ neturtine žala gali bÅ«ti pripažįstamas ne bet koks valdžios institucijos aktais asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Sprendžiant ginÄÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra intensyvÅ«s, ilgalaikiai ir pan., be to, Å¡ie padariniai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ iÅ¡ esmės sieja su tuo, jog atsakovas priėmė neteisėtÄ Ä¯sakymÄ , įsakė įraÅ¡yti M.

M. į nuteistųjų linkusių užpulti įskaitÄ , Å¡iuo įsakymu pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. liepos 2 d. buvo įtrauktas į nuteistųjų linkusių užpulti įskaitÄ , todėl jam buvo užkirstas kelias galimybei į atostogas numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Jo tapatybės ženklas buvo pažymėtas raudona juosta, kas iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų nuteistųjų, sutriko bendravimas lokaliniame sektoriuje bei buvo jaučiamas iÅ¡skirtinis nepalankus bendravimas iÅ¡ Marijampolės PN administracijos darbuotojų, patyrė psichologinį spaudimÄ .

Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 139 str. numato, kad Suimtiesiems ir nuteistiesiems, linkusiems užpulti, taikomi šie papildomi režimo reikalavimai: 139.1. gali būti nesuteikiama teisė išvykti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų, parvykti į namus; 139.2. draudimas dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų; 139.3.

įpareigojimas ant virÅ¡utinių drabužių privalomai neÅ¡ioti kortelę su vardu, pavarde, nuotrauka ir rudos spalvos įstriža juosta (iÅ¡skyrus suimtuosius). Ginčo atveju nustatyta, kad Marijampolės PN direktorius priimdamas 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymÄ Nr. 7-07-657, kuriuo įsakė įraÅ¡yti M. M. į nuteistųjų linkusių užpulti įskaitÄ , kurio nepagrįstumas ir neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiÅ¡kia, jog atsakovas neveikė taip, kaip numato teisės aktai, taigi, atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to pareiÅ¡kėjui CK 6.50 straipsnio prasme galėjo kilti neigiamos pasekmės, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų taikyti Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 139 str. numatyti Suimtiesiems ir nuteistiesiems, linkusiems užpulti papildomi režimo reikalavimai, tokių duomenų nepateikė ir pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam buvo užkirstas kelias galimybei į atostogas numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų prašęs suteikti atostogas, o atsakovas jas bÅ«tų atsisakęs suteikti, nes pareiÅ¡kėjas įtrauktas į nuteistųjų linkusių užpulti įskaitÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo tapatybės ženklas buvo pažymėtas raudona juosta, kas iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų nuteistųjų, sutriko bendravimas lokaliniame sektoriuje bei buvo jaučiamas iÅ¡skirtinis nepalankus bendravimas iÅ¡ Marijampolės PN administracijos darbuotojų, patyrė psichologinį spaudimÄ . Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į pirmiau nurodytas aplinkybes, galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei Marijampolės PN pareigÅ«nai bÅ«tų tinkamai veikę.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sprendžia, jog nėra pagrindo netikėti, jog pareiškėjas patyrė negatyvius išgyvenimus dėl atsakovo pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismo nuomone, tarp paminėtos pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir neteisėtų Marijampolės PN veiksmų yra neginčytinas tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. ši žala laikytina neteisėtų pareigūnų veiksmų rezultatu.

Esant visoms trims valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neturtinei žalai, neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp jų – konstatuotina valstybės civilinė atsakomybė. Atsižvelgdamas į pažeidimų intensyvumÄ , į ginamų vertybių pobÅ«dį, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis vertintinas 100 Eur. Likusieji proceso Å¡alių iÅ¡dėstyti argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui ir nagrinėjamos administracinės bylos nagrinėjimo dalykui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Pažymėtina, kad LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimÄ byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, pareiÅ¡kėjo M. M. naudai 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Natalja Zelionkienė