f7f897cd-d6cf-4f87-b76a-90719052a19d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-1574-990/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00592-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3.; 1.2.4.4.1.; 2.1.15.; 2.3.6. V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Audronei Glambienei, Valdonei Kutytei, Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,kaltinamajam K. L., kaltinamojo gynėjui advokatui A.

C., nukentėjusiajam V. J., nukentėjusiojo atstovei advokato padėjėjai A. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. L., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., vidurinio iÅ¡silavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.Teismas n u s t a t ė :

Nusikalstamos veikos aplinkybės K. L. 2014 m. rugpjūčio 9 d. apie 02.00 val. menų fabriko „Loftas“, esančio Å vitrigailos g. 29, Vilniuje, kieme, konflikto metu sudavė kumščiu du smÅ«gius V. J. į veidÄ , tokiu bÅ«du pastarajam padarydamas kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžį, trijų priekinių dantų kramtomųjų pavirÅ¡ių nuskėlimÄ , vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Teisiamojo posėdžio metu K.

L. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad jam pareikšto kaltinimo esmę jis supranta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamas įvykis buvo 2014 m. rugpjūčio mėn., jis su draugais jo namuose, esančiuose Algirdo gatvėje, Vilniuje, šventė buvusios merginos R. T. gimtadienį. Gimtadienyje dalyvavo jis, R. T., A. V., A. J. ir R. T. draugas. Namuose jie buvo nuo 22.00 valandos iki 02.00 valandos. Jis buvo išgėręs du butelius alaus, tačiau nesijautė apsvaigęs. R. nebuvo apsvaigusi, buvo išgėrusi tris- keturis butelius alaus, L. su A. buvo girtos.

Po to jie visi ėjo į menų fabrikÄ â€žLoftas“. Pastarajame jiems beÅ¡okant prie jų priėjo visiÅ¡kai neadekvatus ir girtas V. J., kurio jis tuo metu nepažinojo. V. J. mergina dalyvavo gimtadienyje. Su A. V. bestovėdamas prie baro jis pamatė, kaip V. J. priėjo prie A. Ir R. bei pradėjo prie pastarųjų kabinėtis. Kadangi jam visa tai nepatiko, jis V. J. pasikvietė į Å¡onÄ ir mandagiai pasiÅ«lė nelįsti prie jų kompanijoje esančių merginų. V. J. jo iÅ¡klausė, tačiau nesutiko atstoti ir pradėjo jį keikti necenzÅ«riniais žodžiais, pastÅ«mė.

Tada prie jų priėjo R. ir pamačiusi, kad V. J. yra girtas, paėmė jį- K. L.- už rankos ir nuvedė link durų. Tada V. J. pribėgęs iÅ¡ nugaros smogė jam, tačiau pataikė į R. veidÄ bei į jo- K. L. veidÄ , po ko V. J. užšoko jam ant nugaros, viena ranka laikė jį už kaklo, o kita ranka pradėjo jį daužyti. V. J. sudavė jam apie 10 smÅ«gių į galvos sritį. Jis bandė gintis, bet negalėjo apsiginti, nes abi rankos buvo užimtos. Jis pasilenkė ir su V. J. galva trenkėsi į sienÄ .

Pastarasis nukrito (nulipo) nuo jo, pastvėrė jį ir pradėjo spardyti jį į krÅ«tinę, pilvÄ , pataikė į rankÄ , tokiu bÅ«du sulaužė jam rankos pirÅ¡tÄ . Jis mano, kad juos iÅ¡skyrė apsauga (A. V., kuris buvo Å¡alia). Jis mano, kad R. matė šį incidentÄ , nes viskas vyko penkių metrų atstumu nuo vietos, kur merginos Å¡oko. Kitos merginos taip pat matė, nors jos tuo metu Å¡oko. Po Å¡io incidento R., paėmusi jį už rankos, nuvedė nuprausti kraujÄ nuo veido. Po kurio laiko kartu su R., A. ir A. iÅ¡eidamas pro lauko duris jis sutiko V. draugęL., kuri pradėjo rėkti, vadinti necenzÅ«riniais žodžiais ir pasakė, kad su juo- K.

L. bus susidorota. Eidamas toliau jis pamatė V. J., kuris stovėjo prie tvoros. Pastarasis kalbėjo telefonu, kažkÄ kvietėsi pagalbos. Atstumas nuo jo iki tvoros, kur stovėjo V., buvo maždaug trys metrai. Jis girdėjo, kÄ V. kalba telefonu. V. pradėjo artėti prie jo (A. matė, kad V. J. artinasi prie jo). Jam praeinant pro V., pastarasis nuleido telefonÄ ir pradėjo kelti rankas. Jis iÅ¡sigando, kad V. jį puls, todėl jis sudavė V. smÅ«gį į veido sritį ir pasiÅ¡alino. SmÅ«gio metu V. stovėjo.

Po smÅ«gio V. atsirėmė, pastarajam pasipylė kraujas. Tada prie jo pribėgoL. ir pasakė, kad bus susidorota, kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , policijÄ . V. J. sÄ monės neprarado. Po smÅ«gio sudavimo į R. klausimÄ â€žkam to reikėjo“ jis atsakė, kad tada V. J. bÅ«tų jį užpuolęs. Be to jis buvo piktas, kad V. J. trenkė jo merginai. IÅ¡ karto po pirmojo incidento jis V. net pirÅ¡tu nelietė, nes nesuprato, kodėl V. taip elgiasi. Namo jie nuėjo pėsčiomis, policijos nekvietė.

Jis nebuvo taip smarkiai nukentėjęs ir negalvojo, kad sužalota deÅ¡inė ranka yra lūžusi. Pats jis yra deÅ¡iniarankis. Po kurio laiko V. J. pradėjo raÅ¡inėti ir praÅ¡yti pinigų. Pas jį atėjo A. A., kuris buvo bendras jo ir V. J. draugas. Jis paaiÅ¡kino A. A. situacijÄ , po ko pastarasis nuėjo pas V., o grįžęs jam pasakė, kad geriau sumokėti V. J. pinigus. V. J. sakė turintis ryÅ¡ių. Jis mokėti atsisakė. Jis nelinkęs smurtauti, bet tada taip gavosi, kadangi jis buvo iÅ¡provokuotas.

Jis susiraÅ¡inėjo su V. J. elektroniniu paÅ¡tu, galvojo, kad susitaikys. Jis tempė laikÄ , o V. J. domėjosi, kada bus sumokėti pinigai. A. A. atvažiuodavo pas jį ir spaudė jį sumokėti pinigus.Teisiamojo posėdžio metu V. J. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. jis mieste susitiko su draugais, su kuriais vėliau nuvyko į „LoftÄ â€œ paÅ¡okti. Jis buvo iÅ¡gėręs tris- keturis bokalus alaus. „Lofte“ jis susitiko su L. V., su kuria buvo pažįstamas iÅ¡ anksčiau, todėl kalbėjosi su ja, linksminosi, buvo viduryje aikÅ¡telės, stovėjo daug žmonių.

Jis stovėjo Å¡alia tų merginų, gal kažkÄ pasakė, bet tikrai jis buvo nusiteikęs linksmai. Jis nėra agresyvus, elgiasi kultÅ«ringai. Nebuvo jokių įžeidžiančių veiksmų, už kuriuos reikėtų atsipraÅ¡inėti. K. L., kurio jis tuo metu nepažinojo, priėjo prie jo ir pradėjo kabinėtis, stumdytis, klausė, ko jis lenda, svaidėsi visokiais žodžiais. Jie paėjo toliau nuo visų netoli įėjimo. Buvo konfliktas, smurto nebuvo. Jis matė, kad K. L. yra konfliktiÅ¡kas.

Vengdamas konflikto jis pasiÅ¡alino iÅ¡ Å¡okių aikÅ¡telės ir nuėjo į laukÄ pakvėpuoti grynu oru. Jis stovėjo prie sienos, pajuto smÅ«gį į Å¡onÄ , veido sritį. Atsipeikėjęs jis pamatė L. ir medikus. Lazdynų ligoninėje jį sutvarkė ir paleido. Po kurio laiko jis sulaukė A. A. skambučio, kad K. nori spręsti problemÄ be teisėsaugos, pasiÅ«lė tam tikrÄ pinigų sumÄ . Kad nei vienas iÅ¡ jų neliktų nuskriaustas, jis K. pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti taikos sutartį, tačiau K. po ilgų susiraÅ¡inėjimų dingo.

Pats konfliktas kilo dėl to, kad K. prie jo priėjęs pradėjo stumdytis. Buvo apsistumdymas, labai menkas, į pečių linijÄ . K. ant nugaros jis tikrai neÅ¡oko, į veidÄ netrenkė, gal buvo pasistumdymas, gal ranka kažkaip prasisuko, praslydo, gal ne taip R. interpretavo smÅ«gį, kadangi ji stovėjo Å¡alia. Jis nežino, ar Å¡alia dar kažkas stovėjo, nes buvo susikoncentravęs tik į K.. Nei K., nei jis tuo metu rankose nieko neturėjo. Kraujo ant K. kÅ«no jis nematė. Pirmojo konflikto viduje metu jis nebuvo parvirtęs ant žemės, stovėjo ant kojų.

Jis nemano, kad K. L. kontaktuodamas su juo galėjo susižaloti rankÄ . Viduje konfliktas baigėsi apsižodžiavimu, apsistumdymu, paskui K. L. nutempė, o jis išėjo. Jis K. nesudavė jokio smÅ«gio. Išėjęs į laukÄ jis atsirėmė į sienÄ , norėjo įkvėpti gryno oro. Po poros minučių buvo smÅ«gis. Jis neatsimena, į kuriÄ pusę jam trenkė. Trenkė porÄ kartų. BÅ«damas atsirėmęs prie sienos jis tikrai niekam neskambino, gali bÅ«ti, kad buvo iÅ¡sitraukęs telefonÄ .

Ä® sienÄ jis buvo atsirėmęs Å¡onu. Jis neatsimena, ar į duris jis stovėjo atsisukęs priekiu ar nugara, tačiau mano, kad buvo atsisukęs nugara į duris. K. lauke jis nematė ir nematė, kaip K. elgėsi po smÅ«gio sudavimo. L. pribėgusi sakė, kad K. jam trenkė į veido sritį, deÅ¡inę pusę. Po smÅ«gio jis nugriuvo. L. kvietė medikus, o jis sėdėjo ant žemės, buvo daug kraujo, kruvini rÅ«bai. Jis nežino, kas be L. galėjo lauke matyti smÅ«gio sudavimÄ . Po įvykio K. skambučiais siekė iÅ¡spręsti konfliktÄ be teisėsaugos, norėjo, kad įvykis nebÅ«tų užfiksuotas, siÅ«lė jam žalos atlyginimÄ - 4 000 litų.

K. L. padaryti sužalojimai atsirado po suduotų smūgių, šie sužalojimai galėjo atsirasti konflikto lauke metu. Iš K. jis nereikalavo pinigų, K. pats jam siūlė.Teisiamojo posėdžio metu R. T. parodė, jog 2014 m. rugpjūčio 8 d. ji kartu su draugais K. L. bute šventė jos gimtadienį. Buvo gal aštuoni žmonės: K., ji, A. V., L. V., M., A. J., V. U.. Alkoholį gėrė visi, mažiau gėrė tik M. .K. nebuvo girtas, ji nesijautė girta, A.,V. nebuvo girti, L. taip pat neatrodė girta.

Po to visi, iÅ¡skyrus MargaritÄ , nuėjo į klubÄ â€žLoftas“. Jie Å¡oko prie scenos. Po kurio laiko prie jų kompanijos atėjo V. J. ir nieko nesakęs pradėjo kalbinti L. V..V. su L. yra draugai, ji yra mačiusi juos kartu. IÅ¡ pradžių V. kalbėjo su L., vėliau priėjo prie jų bÅ«relio. K. paprašė V. nelįsti, be tV. vis tiek kalbino ir pradėjo su Karoliu konfliktuoti. K. paklausė, ko V. lenda prie A., bei pasakė, kad V. nelįstų prie jos, nes ji buvo jo draugo mergina, bet V. vis tiek kalbino A., nors pati A. pasakė, kad nenori su juo kalbėtis.

V. agresyvus nebuvo, nesikeikė. K. ir V. nuėjo toliau- kur yra baras ten yra tuščia erdvė- kampas: tenai stovėdami kalbėjo, ginčijosi. Toje vietoje daugiau žmonių nebuvo. Ji nuėjo paskui juos į kampÄ , kiti liko savo vietose ir negalėjo matyti, kas vyko. Ji matė, kad K. su Vyteniu konfliktuoja, ir pasiÅ«lė K. iÅ¡eiti į laukÄ . Jai su Karoliu einant link išėjimo iÅ¡ paskos atbėgo V.. Ji negali pasakyti, ar V. rankose kažkas buvo, K. rankose lyg tai nieko neturėjo, bokalo tikrai neturėjo.

V. pribėgo K. iÅ¡ už nugaros ir smÅ«giavo. V. buvo girtas ir pataikė jai į veidÄ , nors taikėsi į K.. V. K. lyg ir nebuvo užšokęs ant nugaros. Tada V. ir K. pradėjo grumtis, abu parkrito ant žemės, kur grÅ«mėsi toliau. IÅ¡ jų draugijos niekas negalėjo matyti Å¡io susistumdymo. Ji pradėjo ieÅ¡koti, kas juos gali iÅ¡skirti. Juos iÅ¡skyrė kažkoks vaikinas. Ji pamatė, kad K. marÅ¡kinėliai suplėšyti, lÅ«pos, dantys kruvini. Ji iÅ¡sigando ir su Karoliu nuėjo į tualetÄ , nusiprausė.

Ar K. skundėsi, kad jam skauda, ji nepamena. K. veidas buvo kruvinas, marÅ¡kinėliai suplėšyti, kažkokie nubrozdinimai. IÅ¡eidami iÅ¡ klubo prie įėjimo lauke jie pamatė V.. Lauke prie išėjimo buvo ir jų draugai, kurie laukė. Po įvykusio konflikto nesimatė, kad yra pavojus. V. stovėjo toliau, apie trijų metrų atstumu nuo jų, bet irgi prie to išėjimo. Pamatęs stovintį V. K. priėjo prie pastarojo ir nieko nesakydamas prasilenkdamas su Vyteniu pastarajam trenkė ranka į veidÄ .

V. tuo metu tiesiog stovėjo. Ji ėjo Å¡alia su Karoliu. KÄ tuo metu darė V., ji nežino. Ar po smÅ«gio V. stovėjo, ji nepamena .L. pradėjo rėkti, sakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , keikėsi, o jie pradėjo bėgti, nes buvo Å¡oko bÅ«senoje. AntrÄ K. V. suduotÄ smÅ«gį matė ji, taip pat draugai, kurie buvo kartu. Tuo metu Å¡vietė lempos. Nubėgę toliau jie iÅ¡sikvietė taksi ir trise grįžo pas K.. Kiti parėjo vėliau, K. skundėsi, kad jam skauda galvÄ , sakė, kad rankÄ galėjo susižaloti per pirmÄ konfliktÄ .

Vėliau L. V. jai rašė, ar ji galinti liudyti prieÅ¡ K..L. rašė: „labas, kÄ tik buvau apklausoje, ir, ar galėčiau pasakyti, kad K. trenkė V.“. Ji atsakė, kad matė, kaip jie iÅ¡ pradžių susimušė. L. prašė, kad ji pasakytų, jog K. trenkė V.. Teisiamojo posėdžio metu ji pasakoja kaip buvo, o ne kaip jos prašė L..Teisiamojo posėdžio metu A. A. parodė, kad jis pažįsta V. J. ir K. L., kuriuos jis pažinojo iki tarpininkavimo tarp jų. K. jo prašė, kad jis padėtų iÅ¡vengti konflikto, kad viskas neiÅ¡sirutuliotų iki policijos.

K. prašė jį pakalbėti su Vyteniu, todėl jis bandė tarpininkauti ilgÄ laikÄ . Paskui jam atsibodo, nes tai užėmė laiko. K. vilkino tÄ reikalÄ . Galiausiai jis sužinojo, kad gavosi taip, jog neva jis ieÅ¡kojo sau naudos, norėjo iÅ¡sireikalauti pinigų ir pasipelnyti iÅ¡ to. Jis pelno nesiekė. Su Karoliu jis bendravo tik „feisbuke“. Dėl Å¡itų reikalų jam skambino K., gal jie ir susitikę buvo. IÅ¡ V. pusės buvo kažkokia suma nurodyta, buvo kažkokios derybos. K. prašė paklausti, kiek V.

J. nori pinigų. V. pasakydavo jam sumÄ , taip jis ir tarpininkavo. Jam neatrodė, kad V. siekė pasipelnyti, V. patyrė turtinę žalÄ . K. inicijavo, kad konfliktas nepasiektų teismo .K. buvo piktas, kad visko nepavyko iÅ¡spręsti jo-K. naudai. V. niekam negrasino.Teisiamojo posėdžio metu V. U. parodė, kad įvykis buvo prieÅ¡ tris metus vasarÄ . „Lofte“ jie Å¡ventė K. panelės gimtadienį. Alkoholį vartojo visi, jis buvo iÅ¡gėręs alaus, bet nebuvo stipriai apgirtęs. Kiti irgi nebuvo stipriai iÅ¡gėrę.

Klube jis buvo atsiskyręs, Å¡nekėjo su savo draugais, todėl jis nežino, kÄ veikė kiti. Jis nematė, kas vyko klubo patalpose. K. atėjo ir pasakė, kad reikia eiti iÅ¡ klubo, nes vyksta konfliktas, jam-K. kažkas trenkė, kažkas lindo prie R.. Jis nežino, ar ant K. matėsi sužalojimų žymės, viskas vyko greitai. Jis negali pasakyti, ar ant K. veido, rankų, kÅ«no buvo kraujo. K. kažkas trenkė, todėl jie ir išėjo iÅ¡ klubo. Jie iÅ¡eidinėjo trise-jis, R. ir K.. Tada prie jų įžūliai priėjo V., kuriam K. trenkė, ir jie išėjo.

V. ėjo įžūliai: žvilgsnis ir ėjimo maniera rodė, kad V. yra agresyviai nusiteikęs. Jam pasirodė, kad tai nedraugiÅ¡kai nusiteikęs žmogus. Jis nežino, ar V. rankose kÄ nors turėjo, nežino, ar matė V. rankas, ar jos buvo pakeltos, ar nuleistos. K. trenkė V. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , į kuriÄ veido vietÄ , jis nežino. Jis nežino, ar V. nukrito. SužalotÄ K. rankÄ jis pamatė po smÅ«gio, kai jie jau buvo išėję iÅ¡ klubo, nes K. pats apie tai pasakė. Jis nekreipė dėmesio į tai, kaip atrodo V. veidas, nes norėjo greičiau iÅ¡eiti.Teisiamojo posėdžio metu A.

V. parodė, kad jis pažįsta K.. Jam žinoma, kad „Lofte“ prieÅ¡ kelis metus vyko konfliktas, buvo Å¡iltas metų laikas. Jis buvo tame klube, nes Å¡ventė R. gimtadienį. Jis stovėjo draugų ratelyje. Prie jų priėjo asmuo, pradėjo su Karoliu bendrauti, apie kÄ K. su kitu asmeniu Å¡nekėjo, jis nežino, negirdėjo. K. ir kitam asmeniui einant išėjimo link, jis pamanė, kad Å¡ie eina parÅ«kyti, todėl ėjo kartu. K. ėjo priekyje, o tas kitas asmuo-K. iÅ¡ paskos. Jis ėjo nuo K. ir kito asmens atsilikęs ne daugiau kaip trijų metrų atstumu.

Jis nežino, ar iÅ¡ jų kolektyvo kažkas ėjo kartu tuo metu. Einant minėtas asmuo užpuolė K. iÅ¡ nugaros, užsikabino rankomis už K. kaklo ir K. smÅ«giavo, kiek smÅ«gių sudavė, jis nežino. Jis mano, kad K. rankose nieko neturėjo, bet tiksliai nematė, nes K. rankas laikė priekyje. Jis matė vaizdÄ tik iÅ¡ nugaros. Buvo smaugimas. K. bandė minėtÄ asmenį nuo savęs nusikratyti. Jis nematė, kad K. smÅ«giuotų. Jis matė, kaip tas kitas asmuo smÅ«giavo, bet negali pasakyti, į kuriÄ vietÄ , nes stovėjo už nugaros, smÅ«giavo į užpakalinę kÅ«no dalį.

Pargriuvę jie nebuvo, juos iÅ¡skyrė minia, jis neskyrė. Kas vyko juos iÅ¡skyrus, jis nežino. IÅ¡ klubo greičiausiai visi išėjo kartu ir grįžo kartu su Karoliu namo. Klube K. skausmais nesiskundė, sakė, kad užpuolė jo-K. merginÄ ir jie ėjo kalbėti. Jis nematė konflikto išėjus iÅ¡ klubo, nebuvo Å¡alia. K. ranka buvo traumuota, buvo subraižymai ant kaklo, jis pats matė.Teisiamojo posėdžio metu L. V. parodė, kad ji pažįsta V. ir K.. Ä®vykis vyko prieÅ¡ du- tris metus vasarÄ , jie Å¡ventė K. merginos gimtadienį.

Jie visi išėjo į klubÄ â€žLoftas“. Gal prie baro jie sutiko V.. Tuo metu ji buvo su R.. Ji R. su Vyteniu supažindino, pastovėjo prie baro, R. lygtai nuėjo, ji pasiliko su Vyteniu, pakalbėjo ir V. nuėjo. Kaip ji suprato, jis nuėjo prie jos draugų, nes ji jau buvau juos supažindinusi. Ji pasiliko prie baro. Alkoholio tÄ vakarÄ ji vartojo nedaug, kiek kiti vartojo ji nematė. Ji mano, kad K. buvo vidutiniÅ¡kai apgirtęs. V. nebuvo nusiteikęs agresyviai, ar jis buvo girtas, ji nežino, gal ne, jie labai trumpai pabendravo.

Paskui jie nuėjo Å¡okti. Taip gavosi, kad visi stovėjo kompanijoje. Kompanijoje buvo K., R., R. draugės. Ji matė, kad kompanija Å¡oko, bet kas vyko paskui, ji nematė. Po kurio laiko V. išėjo į laukÄ , o K. nubėgo jam iÅ¡ paskos. Tuo metu ji stovėjo prie baro. Ji matė, kaip V. išėjo, matė, kad vyksta sujudimas. BÅ«dama prie baro ji matė, kaip jie bėga, tada ji, R., R. draugės išėjo į laukÄ . K. Å¡aukė „aÅ¡ jį užmuÅ¡iu“, R. ramino jį. Ji nesuprato, kas vyksta.

Ji bėgo paskui K..K. bėgo ir ranka trenkė V. į nosį. Kai K. trenkė, V. stovėjo prie kažkokių virvių. V. tiesiog stovėjo, ar jis kažkÄ laikė rankose, ji nežino. Ji matė, kaip K. pribėgęs trenkė V., visÄ laikÄ K. Å¡aukė, kad V. užmuÅ¡. Tuo metu ji buvo visiÅ¡kai Å¡alia, gal metro ar dviejų metrų atstumu. Ji matė vienÄ smÅ«gį. V. po smÅ«gio krito ant žemės ir prarado sÄ monę. K. pabėgo, sustojęs nebuvo. R. bėgo kartu su Karoliu, tuo metu nieko nesakė.

Ant K. iÅ¡oriÅ¡kai sužalojimo žymių nesimatė. Po konflikto su Karoliu ir su Vyteniu ji nebendravo.Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. vakare ji buvo pakviesta į butÄ , esantį Algirdo gatvėje, Vilniuje, pas savo draugo pažįstamÄ K. L. Å¡vęsti jo draugės R. gimtadienį. Bute buvo iki 10 asmenų, iÅ¡ kurių ji beveik nieko nepažinojo. Ten jie vartojo alkoholį, linksminosi. Ji gėrė stiprius alkoholinius gėrimus ir ne viskÄ atsimena. Po to visa kompanija apie vidurnaktį atėjo į naktinį klubÄ â€žLoftas“, esantį Å vitrigailos gatvėje, Vilniuje.

Ji nepamena, kas ten tiksliai atsitiko. Klube jokių konfliktų ji nepamena, muštynių nematė (b. l. 54).Specialisto išvadoje Nr. G 2707/14 (01) konstatuota, kad V. J. padarytos kraujosruvos kairės akies apatiniame voke ir lūpų gleivinėse, nosies kaulų lūžis, trijų priekinių dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2014 m. rugpjūčio 9 d. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 26-27).2017 m. vasario 27 d. specialisto paaiškinimo protokole specialistas V.

K. parodė, kad V. J. sužalojimai, nurodyti specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2707/14(01), padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais: vienas į nosies kairę pusę, kitas į lÅ«pas (b. l. 58).Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu K. L. neginčijo aplinkybės, kad jis sudavė smÅ«gius V. J., tačiau Å¡iuo savo veiksmus jis teisino bÅ«tinÄ ja gintimi- išėjęs iÅ¡ menų fabriko „Loftas“ ir pamatęs prie tvoros stovintį bei telefonu kalbantį V. J., K. L. tokį V.

J. elgesį suprato kaip kvietimÄ pagalbos ketinant susidoroti su juo, dėl ko jis iÅ¡sigando ir sudavė V. J. smÅ«gį į veido sritį.BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais- kėsinimusi ir gynyba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141/2015, 2K-520-303/2015 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali bÅ«ti laikomi padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, itin didelę reikÅ¡mę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos iÅ¡vados dėl teisės į bÅ«tinÄ jÄ gintį padarymas.Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . BÅ«tinosios ginties situacija atsiranda ne tik pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (iÅ¡traukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau akivaizdžiai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012, 2K-520-303/2015).Minėta, kad pavojingas kėsinimasis turi bÅ«ti 1) akivaizdus ir 2) realus.

Å ie du reikalavimai atspindi vieno reiÅ¡kinio- kėsinimosi- dvi skirtingas puses: jo egzistavimÄ laike (akivaizdus) ir erdvėje (realus). Akivaizdžiu laikomas kėsinimasis, kuris jau daro žalÄ arba jau yra aiÅ¡ki jo grėsmė. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad bÅ«tinosios ginties bÅ«klė gali bÅ«ti ne tik pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir esant realiai užpuolimo grėsmei, taip pat ir tuomet, kai gynybos aktas įvyksta vos tik pasibaigus kėsinimuisi, kurio pabaigos momentas besiginančiajam nebuvo aiÅ¡kus.

Kėsinimosi sustabdymas, siekiant pagerinti kėsinimosi sÄ lygas, negali bÅ«ti pripažįstamas kėsinimosi nutraukimu. Kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentai turi įtakos bÅ«tinosios ginties teisėtumui, todėl norint juos nustatyti bÅ«tina gerai iÅ¡analizuoti visas bylos aplinkybes. Jei užpuolikui žala padaroma po to, kai kėsinimasis buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo panaudoti gynybos priemones, tai besiginančiojo veiksmai nėra bÅ«tinoji gintis.Realiu laikomas kėsinimasis, kuris yra iÅ¡ tikrųjų, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Jei realiai kėsinimosi nebuvo ir žmogus dėl tokio kėsinimosi klydo, įsivaizduodamas jį buvus, tai tokia situacija laikoma tariamÄ ja bÅ«tinÄ ja gintimi. Klaida, dėl kurios atsiranda tariamoji bÅ«tinoji gintis, gali kilti dėl neteisingai įvertintų aplinkybių, nukentėjusiojo elgesį palaikius pavojingu, neteisingai suvokto paÅ¡alinio asmens vaidmens realaus užpuolimo metu ir neteisingai nustatyto kėsinimosi pradžios ar pabaigos momento.Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs visus įrodymus, konstatuoja, kad bÅ«tinosios ginties situacijos K.

L. suduodant smÅ«gius V. J. nebuvo. Kaip matyti tiek iÅ¡ liudytojų, tiek iÅ¡ paties kaltinamojo K. L. parodymų, aptariamÄ vakarÄ konfliktas tarp K. L. ir V. J. prasidėjo klubo patalpose, o smÅ«gius V. J. K. Lapinskas sudavė po minėto konflikto išėjęs iÅ¡ klubo patalpų į laukÄ , taigi nagrinėjamo vakaro įvykius galima iÅ¡skirti į dvi dalis: įvykius klubo patalpose ir įvykius lauke. Teismas pažymi, kad minėtus įvykius skiria laiko tarpas, per kurį, kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo K.

L. bei liudytojos R. T. parodymų, K. L. spėjo nueiti į klubo tualeto patalpas nusiprausti kraujÄ , o V. J.- iÅ¡eiti į laukÄ , kas leidžia pagrįstai teigti, kad V. J. pavojingi veiksmai K. L. inkriminuojamos veikos momentu jau buvo pasibaigę ir K. L. aiÅ¡kiai nebuvo reikalo panaudoti gynybos priemones, taigi K. L. veiksmai negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kadangi nebuvo bÅ«tinosios ginties sÄ lygos- pavojingo kėsinimosi akivaizdumo.Taip pat teismas konstatuoja, kad nebuvo ir kitos bÅ«tinosios ginties sÄ lygos- pavojingo kėsinimosi realumo, kadangi, kaip matyti tiek iÅ¡ liudytojų R.

T., L. V., tiek iÅ¡ nukentėjusiojo V. J. parodymų, K. L. inkriminuojamos veikos momentu V. J. tiesiog stovėjo, nekeldamas K. L. jokios realios grėsmės. Kaltinamojo K. L. parodymus, kad V. J. pradėjo eiti link jo keldamas rankas, paneigia jau minėtų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai. Kita vertus minėtų kaltinamojo nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir liudytojas V. U., nurodęs, kad V. J. žvilgsnis ir ėjimo maniera buvo agresyvÅ«s, tačiau ar V. J. kÄ nors turėjo rankose, ar buvo jas pakėlęs, liudytojas V.

U. parodė nematęs. Å ie įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad V. J. kėsinimasis egzistavo ne objektyviai, o tik K. L. vaizduotėje dėl neteisingai įvertintų aplinkybių, V. J. elgesį palaikius pavojingu, taigi K. L. veiksmai negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kadangi nebuvo bÅ«tinosios ginties sÄ lygos- pavojingo kėsinimosi realumo.Teismas pažymi ir tai, kad iÅ¡ dalies aplinkybę, jog V. J. sudavė smÅ«gius ne gindamasis nuo pastarojo pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi, pripažino ir pats kaltinamasis K.

L., parodęs, kad jis buvo piktas, jog V. J. trenkė jo merginai. Teismo įsitikinimu, bÅ«tent pyktis ir noras atkerÅ¡yti už prieÅ¡ tai klubo patalpose įvykusį konfliktÄ , o ne bÅ«tinybė apsiginti lėmė neteisėtus K. L. veiksmus suduodant jokios realios ir akivaizdžios grėsmės nekėlusiam V. J. smÅ«gius.Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo V. J., liudytojų L. V., R. T., iÅ¡ dalies- ir liudytojo V. U. bei kaltinamojo K. L. parodymai, taip pat specialisto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimas patvirtina, jog K.

L. 2014 m. rugpjūčio 9 d. apie 02.00 val. menų fabriko „Loftas“, esančio Å vitrigailos g. 29, Vilniuje, kieme, konflikto metu sudavė kumščiu du smÅ«gius V. J. į veidÄ , tokiu bÅ«du pastarajam padarydamas kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžį, trijų priekinių dantų kramtomųjų pavirÅ¡ių nuskėlimÄ , vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Minėta, kad K. L. sudavė V. J. du smÅ«gius į veidÄ , tokiu bÅ«du pastarajam padarydamas sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taigi K.

L. veika teisingai kvalifikuota kaip atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Bausmės skyrimo motyvai K. L. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymÄ numatyta laisvės apribojimo arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.Spręsdamas dėl K. L. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. K. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas atsižvelgia į tai, kad K. L. tyčinį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintam teistumui (Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu K. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje), 2016 m. liepos 26 d. nutarimu K. L. nubaustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmÄ dėl to, kad vieÅ¡oje vietoje elgėsi agresyviai, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, kas leidžia teismui K.

L. vertinti kaip linkusį konfliktuoti, todėl teismas įsitikinęs, kad bausmės paskirtis bus pasiekta skyrus K. L. laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismÄ nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su K. L. elgesio kontrole: K. L. įpareigotinas visÄ bausmės laikotarpį nuo 20.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Nustatytinas vienerių metų laisvės apribojimo bausmės terminas. Procesinės prievartos priemonės, civilinis ieÅ¡kinys Ikiteisminio tyrimo metu K.

L. skirta kardomoji priemonė- įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (b. 1. 65), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį- naikintina.Nukentėjusysis V. J. teisiamojo posėdžio metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo reikalauja atlyginti dėl K. L. nusikalstamos veikos patirtÄ 2 397 eurų dydžio turtinę žalÄ ir 2 000 eurų dydžio neturtinę žalÄ .Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.Teismas neturi pagrindo abejoti, kad V. J. dėl K. L. nusikalstamos veikos patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Visgi pažymėtina, kad V. J., be kita ko, reikalauja atlyginti dėl netekto darbingumo negautas pajamas.

Kaip matyti iÅ¡ teismui pateikto dokumento- Sodros informacijos apie asmeniui iÅ¡duotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus ir praneÅ¡imus dėl paÅ¡alpos skyrimo nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2014 m. spalio 31 d. (b. l. 134), po nusikalstamos veikos V. J. buvo nedarbingas nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d., t. y. vienuolika kalendorinių dienų. Nors V. J. nurodė negautas pajamas apskaičiavęs pagal formulę 289,54x11/31, kur 289,54 yra jo darbo užmokesčio dydis eurais, 11 yra kalendorinių dienų, per kurias jis buvo nedarbingas, skaičius, o 31 yra vienÄ mėnesį sudarančių kalendorinių dienų skaičius, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos metu už V.

J. buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau- VSDÄ®) nustatyta tvarka. Vadovaujantis nusikaltimo padarymo metu galiojusios VSDÄ® redakcijos 14 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. J. turėjo teisę gauti ligos paÅ¡alpÄ : ligos paÅ¡alpa, kuriÄ moka darbdavys 2 pirmÄ sias kalendorines nedarbingumo dienas, negali bÅ«ti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų paÅ¡alpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 procentų, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos- 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 ir 179 straipsnių nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad V. J. buvo sumokėta ligos paÅ¡alpa, tačiau V. J. nepateikė dokumentų, patvirtinančių jam sumokėtos ligos paÅ¡alpos dydį. Teismas pažymi ir tai, kad vadovaujantis VSDÄ® 6 straipsnio nuostatomis kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos ir profesinės reabilitacijos paÅ¡alpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieÅ¡ laikinojo nedarbingumo nustatymo ar profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį.

V. J. nepateikė jokių duomenų apie jo draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieÅ¡ laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, dėl ko teismas neturi galimybių tiksliai apskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavęs papildomos medžiagos. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

IÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Minėta, kad teismas negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavęs papildomos medžiagos, dėl ko V.

J. pripažintina teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsniu, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a : Pripažinti K. L. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visÄ bausmės laikotarpį nuo 20.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.K.

L. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę- įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje- iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Pripažinti V. J. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                 Mindaugas Ražanskas