f7f5e10d-6936-4d8d-953e-4f6fa2deca79 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2461/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės R. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1952-538/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vitera“ ieÅ¡kinį atsakovei R.

M. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Vitera“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei R. M., praÅ¡ydamas priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovės 46 209,98 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti reikalavimo ribose atsakovei priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas, esančias atsakovės bankų sÄ skaitose ir/ar pas atsakovę.

Nurodė, kad reikalaujama priteisti suma yra pakankamai didelė, o atsakovė vengia atsakomybės, gali savo turtÄ paslėpti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 21 d. nutartimi ieÅ¡kovo BUAB „Vitera“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones patenkino ir ieÅ¡kovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nutarė areÅ¡tuoti atsakovei R. M. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant 46 209,98 Lt sumos, uždraudžiant areÅ¡tuotÄ turtÄ perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iÅ¡ esmės sumažinti jo vertę.

AreÅ¡tuoto turto savininkę R. M. teismas paskyrė areÅ¡tuoto turto saugotoja ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turto valdyti ir naudotis juo. Teismas taip pat nutarė areÅ¡tavus sÄ skaitose esančias lėšas, leisti atsakovei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybei (įmokos ir mokesčiai), nedraudžiant disponuoti sÄ skaitose esančiomis lėšomis, virÅ¡ijančiomis praÅ¡omÄ priteisti sumÄ .Nutartyje teismas nurodė, kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovė 46 209,98 Lt suma yra didelė, atsakovės finansinė ir turtinė padėtis nėra žinoma, ji į ieÅ¡kovo raginimÄ neatsiliepė, jos skola galimai yra nuo 2008 m.

Taip pat nurodė, kad atsakovė turimÄ turtÄ gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu bÅ«du apsunkinti savo turtinę padėtį. Teismas pripažino, jog yra pagrindas manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), ir laikinÄ sias apsaugos priemones taikė, vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p., 2 d.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovė R.

M. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartį ir ieÅ¡kovo BUAB „Vitera“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.             AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, vadovavosi vien prezumpcija, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kai ieÅ¡kinio suma yra didelė, tačiau neatsižvelgė į tai, kad Å¡i prezumpcija nėra absoliuti, nesivadovavo proporcingumo, ieÅ¡kovo ir atsakovo teisių ir interesų pusiausvyros, lygiateisiÅ¡kumo principais.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , privalėjo įvertinti atsakovės turtinę padėtį bei jos galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ , jeigu teismas nuspręstų patenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, tačiau to nepadarė.

Teismas tik nurodė, kad atsakovės finansinė ir turtinė padėtis nėra žinoma. Tačiau prie atskirojo skundo pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera ir ji sugebės įvykdyti galimai ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ .Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į kitas Å¡ios bylos reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindÄ abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu:      1) ieÅ¡kovui bankroto byla buvo iÅ¡kelta 2009 m. spalio 10 d. 2010 m. kovo 3 d. buvo priimta nutartis likviduoti UAB „Vitera“.

IeÅ¡kovo administratorius pateikė ieÅ¡kinį atsakovei, praėjus daugiau, kaip vieneriems metams po Klaipėdos apygardos teismo nutarties likviduoti ieÅ¡kovÄ , nors privalėjo per visÄ bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpį patikrinti visus bankrutuojančios įmonės sandorius. Todėl kyla abejonių dėl paties ieÅ¡kinio pagrįstumo;

2) Prie ieÅ¡kinio yra pridėti dokumentai su skirtingomis sumomis, tačiau ieÅ¡kovo administratorius dėl nežinomų priežasčių praÅ¡o teismo priteisti tik dalį sÄ matose nurodytų sumų. Be to, nei ant vienos iÅ¡ sÄ matų nėra atsakovės R. M. parašų. Tai leidžia manyti, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas.IeÅ¡kovas BUAB „Vitera“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti atsakovės atskirÄ jį skundÄ ir skundžiamÄ Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės sutuoktinio G.

M. turtui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pakeistos, areÅ¡tuojant ir trečiojo asmens R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį (areÅ¡to mÄ stas - 42 814,72 Lt.). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi įregistruotas turto areÅ¡to aktas dalyje dėl trečiojo asmens R. M. transporto priemonės areÅ¡to. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 2-1604-122/2011 nagrinėjimas sustabdytas iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00302-10.

Todėl nėra pagrindo teigti, jog iÅ¡nyko pagrindai nukreipti 42 814,72 Lt dydžio reikalavimÄ Ä¯ jai priklausantį turtÄ , nes byla nėra iÅ¡nagrinėta.Atsakovei R. M. kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra įkeisti hipotekos lakÅ¡tu kreditoriaus „Swedbank“, AB, naudai. Hipoteka užtikrintos prievolės dydis - 165 083,41 EUR, prievolės įvykdymo terminas - 2031 m. balandžio 28 d. Tuo atveju, jeigu bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nagrinėjamoje byloje, nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bankui įkeistÄ turtÄ bÅ«tų apribota.

Teisėjų kolegija konstatuoja:Atskirasis skundas atmestinas. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis paliktina nepakeista.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės R.

M. turtui. Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) nuostatÄ , teismas dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Remiantis Å¡ia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens praÅ¡ymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieÅ¡kinį, t. y. ar ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės bÅ«ti realiai įvykdytas.

Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali bÅ«ti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindÄ taikyti tokio pobÅ«džio priemones.Savo atskirÄ jį skundÄ , kuriuo ginčija laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo pagrįstumÄ , atsakovė R.

M. grindžia teiginiu, kad, pasak jos, pirmosios instancijos teismas neįvertino jos turtinės padėties ir galimybių įvykdyti galimai ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ , pažeidė proporcingumo, Å¡alių teisių ir interesų pusiausvyros ir lygiateisiÅ¡kumo principus. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobÅ«džio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006).

Prezumpcija, jog didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti galimai palankaus ieÅ¡kovo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Todėl didelė ieÅ¡kinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovo turto areÅ¡tÄ , kaip laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, nustatyti, ar Å¡i suma yra didelė konkrečiam atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-663/2009;

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-28/2010). Å ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo iÅ¡ atsakovės priteisti iÅ¡ viso 46 209,98 Lt. Todėl svarbu nustatyti ar tokio dydžio reikalavimas atsakovei laikytinas dideliu, vertinant atsakovės turimÄ turtÄ .Apeliantė teigia, jog ji turi pakankamai turto, kad galėtų įvykdyti galimai ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ . IÅ¡ jos pateikto 2010 m. rugsėjo 22 d. Nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡o (55-56 b.l.) matyti, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2008 m. gegužės 6 dienai buvo 306 500 Lt.

Anot apeliantės, Å¡io turto vertė yra Å¡eÅ¡is kartus didesnė nei teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog jos turtinė padėtis yra gera ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų. Tačiau teisėjų kolegija su Å¡iais atsakovės argumentais nesutinka, nes ieÅ¡kovas kartu su atsiliepimu pateikė duomenis, paneigiančius atsakovės galimybę įvykdyti tokio dydžio, kokį pareiÅ¡kė ieÅ¡kovas, materialinį teisinį reikalavimÄ .

   IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų duomenų matyti, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-4660-122/2010 (dabartinis Nr. 2-1604-122/2011) Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi jau yra pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones - toje byloje pareikÅ¡to 42 814,72 Lt dydžio reikalavimo užtikrinimui areÅ¡tavo apeliantei ir jos sutuoktiniui G. M. nuosavybės teise priklausantį lengvÄ jį automobilį, registruotÄ apeliantės vardu (65, 66-67 b.l.). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė įregistruoti Klaipėdos miesto apylinkės teismo pateiktÄ turto areÅ¡to aktÄ â€“ 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4660-122/2010 dalyje dėl atsakovo ir trečiojo asmens transporto priemonės areÅ¡to (68 b.l.).

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarčių (69-70, 71-72 b.l.) turinio matyti, kad civilinė byla Nr. 2-1604-122/2011 yra sustabdyta. Duomenų, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. pagrindu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų panaikintos, nėra. IeÅ¡kovas taip pat pateikė 2011 m. rugsėjo 30 d. hipotekos registro iÅ¡raÅ¡Ä (75-78 b.l.), iÅ¡ kurio matyti, kad apeliantės minimas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas (statinys ar inžinerinis įrenginys), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įkeisti hipoteka „Swedbank“, AB, naudai, hipoteka užtikrintos prievolės dydis – 165 083,41 EUR.

Kadangi apeliantė prie atskirojo skundo nepateikė daugiau jokių duomenų apie turimÄ turtÄ , o įvertinus ieÅ¡kovo pateiktus dokumentus, matyti, jog apeliantės nurodomas butas ir su sutuoktiniu nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas bei statinys yra įkeisti, taip pat yra areÅ¡tuota jos vardu įregistruota transporto priemonė, darytina iÅ¡vada, jog apeliantė neįrodė, jog jos dabartinė turtinė padėtis yra gera ir ji sugebės įvykdyti ieÅ¡kovo pareikÅ¡to dydžio materialinį teisinį reikalavimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , nevertina pareikÅ¡to materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, o tik nustato, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ar ieÅ¡kovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, susijusius su ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumu.Taip pat nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamÄ nutartį ir apeliantės argumentas, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, buvo pažeisti ekonomiÅ¡kumo, Å¡alių teisių ir interesų pusiausvyros ir lygiateisiÅ¡kumo principai.

EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos taip, kad nė vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteiktų nepagrįsto pranaÅ¡umo ir nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau negu bÅ«tina tikslui pasiekti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais asmens, kuriam Å¡ios priemonės taikomos, atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia Å¡io asmens subjektinių teisių pažeidimo.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė pirmiausia areÅ¡tuoti atsakovės nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ ir, tik jo nesant, lėšas, turtines teises. Tokia seka taikomas turto areÅ¡tas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, ekonomiÅ¡kumo ir taip pat proporcingumo principus, nevaržo atsakovės teisių daugiau negu to iÅ¡ tiesų reikia galimai teisėtam tikslui pasiekti.

Teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovei motyvuotu praÅ¡ymu kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita (CPK 148 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ , pateikti laidavimo raÅ¡tÄ arba įkeisti turtÄ (CPK 148 str. 2 d.), taip pat pareikalauti ieÅ¡kovo užtikrinti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimÄ (CPK 146 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias Å¡ios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartį nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                              Vytas Milius                                                                                                                                                                        Nijolė Piškinaitė                                                                                           Donatas Šernas