f7f3f417-e4da-4497-a804-ed6782922388 · Marijampolės rajono apylinkės teismas

Net Baudžiamoji byla Nr.1-89-564/2012Proceso1-64-1-01003-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.7.; 1.1.9.2.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.5; 2.1.10.1.; 2.1.12.2.3.2. NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2012 m. rugpjūčio mėn. 9 d.                             Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja A. Š.,sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Šilingaitei Pečkieneigynėjui adv. M. B.,nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams D.

A., L. J.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui V. K.,civilinio atsakovo K.D. R. S.J. atstovui D. R.,civilinio atsakovo draudimo bendrovės UNIQA ( Towarzystwo Ubezpieczen SA) atstovui advokatui O. D.vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. C., asmens kodas ( duomenys neskelbtini) , gimęs ( duomenys neskelbtini) Bialystoke, gyv. ( duomenys neskelbtini), lenkas, Lenkijos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis, vedęs, ankščiau Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5 d.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              NUSTATĖ:

Kaltinamasis L. C. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo ir buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata t.y. 2011 m. rugpjūčio 06 d. apie 14 val. 00 min. kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 54.750 kilometre, bÅ«damas blaivus, vairuodamas krovininį vilkikÄ Volvo FL 618, valstybinis numeris BI 9167H, pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p., 132 p. 134., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nebÅ«tų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties bei iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė transporto priemonės nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį bei į kairę sukusį automobilį Citroen Xsara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ Dariaus Aurylos, dėl ko pastarasis atsitrenkė į prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta važiavusį krovininį vilkikÄ Iveco, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba Lambernet valstybinis numeris BD 132, vairuojamÄ blaivaus J.

M., dėl ko paskui vilkikÄ važiavęs mikroautobusas Mercedes Benz, valstybinis numeris WI 5012P, vairuojamas blaivaus Bartosz D. C. vengdamas susidÅ«rimo su kitomis transporto priemonėmis nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio Citroen Xsara keleivė I. A. bei sužaloti minėto automobilio keleivei L. J. ir R. D., padarant jiems nesunkius sveikatos sutrikdymus.             Kaltinamasis L. C. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, jog įvykio dienÄ važiavo iÅ¡ Vilniaus nepakrautu sunkvežimiu link Suvalkų, matomumas buvo geras.

Automobilį vairavo bÅ«damas blaivus. Netoli Marijampolės pastebėjo priekyje važiavusį lengvÄ jį automobilį, minėtam automobiliui pradėjus stabdyti ir sukti į kairę, norėdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su juo, bandė šį automobilį apvažiuoti iÅ¡ deÅ¡inės pusės, tada atsitrenkė savo vairuojamo sunkvežimio kaire puse į lengvojo automobilio deÅ¡inę pusę. PaaiÅ¡kino, jog nepagalvojo, kad lengvasis automobilis ketins sukti į kairę. Tuo metu kai pastebėjo, jog priekyje važiavęs automobilis pradėjo stabdyti, jo vairuojamÄ sunkvežimį ir priekyje važiavusį lengvÄ jį automobilį galėjo skirti 80 metrų.

Jo vairuojamas sunkvežimis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ , kaip rodo tachografas, važiavo virÅ¡ 70 km/h greičiu. Po susidÅ«rimo lengvasis automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ ir atsitrenkė į prieÅ¡ais atvažiavusį krovininį vilkikÄ . Ä®vykio vietoje kelias buvo tiesus, buvo iÅ¡važiavimas į kairę pusę. Lengvasis automobilis važiavo lėtai, prieÅ¡ stabdant posÅ«kio į kairę pusę nerodė. Po susidÅ«rimo jis pats sustojo Å¡alikelėje, sužalojimų nepatyrė.

Kadangi buvo Å¡oko bÅ«senoje, liko stovėti prie savo sunkvežimio, prie lengvojo automobilio nėjo, matė jį iÅ¡ 200-300 metrų atstumo Su nukentėjusiais nebendravo, jų neatsiprašė. Ä®vykio metu buvo blaivus. Iki įvykio transporto priemonę buvo vairavęs apie dvi valandas. PrieÅ¡ tai naktį 9 valandas miegojo Vilniuje. FaktÄ , kad žala atsirado dėl jo kaltės pripažįsta. IeÅ¡kinių nepripažįsta, nes per didelės sumos.Nukentėjusysis D. A. parodė, kad įvykio dienÄ vairavo lengvÄ jį automobilį Citroen Xsara Picasso, važiavo nuo Kauno link Marijampolės. Su keleiviais sugalvojo sustoti pavalgyti.

Pamatęs, jog kairėje kelio pusėje jog yra pavėsinė, nusprendė ten sustoti. Norint privažiuoti prie pavėsinės, reikėjo nusukti į žvyrkelį kairėje kelio pusėje. PrieÅ¡ sukdamas į kairę sustojo praleisti iÅ¡ priekio atvažiuojantį sunkiasvorį automobilį, tada pajuto smÅ«gį į savo automobilio galÄ ir atsitrenkė į iÅ¡ priekio atvažiuojančio sunkiasvorio automobilio galinius ratus. Iki eismo įvykio važiavo apie 90 km/h greičiu, pamatęs posÅ«kį greitį sulėtino iki apie 50 km/h.

Kairį posÅ«kį parodė kai sustojo prieÅ¡ praleisdamas iÅ¡ priekio atvažiuojantį automobilį. Po kiek laiko parodžius kairį posÅ«kį, kitas automobilis atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galÄ , pasakyti tiksliai negali, galėjo bÅ«ti, jog po 5 – 10 sekundžių. Po susidÅ«rimo jo vairuojamas automobilis liko viduryje kelio. Automobilyje saugos diržai buvo. Jis pats ir bendradarbė R. D. saugos diržus buvo prisisegę, ar kiti keleiviai buvo prisisegę saugos diržus-neatsimena..

Po įvykio jo mama I. A. ir L. J. iÅ¡ automobilio iÅ¡krito, o R. D. liko prispausta automobilyje. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ 5432 Lt turtinės žalos dėl laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo bei 150000 Lt neturtinės žalos. Nukentėjusysis L. J. parodė, jog įvykio dienÄ automobilį „Citroen“ vairavo D. A.. Jis pats kartu su I. A. sėdėjo automobilio gale, Å¡alia vairuotojo priekyje sėdėjo mergina R. D.. Automobiliu vyko nuo Kauno link Marijampolės. Reikėjo nusukti į keliukÄ kairėje kelio pusėje, kadangi norėjo sustoti užvalgyti.

PrieÅ¡ sukant matė, jog iÅ¡ priekio važiavo kitas automobilis, todėl jų automobilis sustojo ir laukė, kol Å¡is pravažiuos. SmÅ«gio nepajuto, kadangi prarado sÄ monę. Ä®vykio metu buvo sužalotas, trÅ«ko kaklo slankstelis, iÅ¡simušė dantis. Ar įvykio metu buvo prisisegęs saugos diržus neatsimena, tačiau paprastai saugaus diržus prisisega. Eismo įvykio metu buvo sužalotas, trÅ«ko stuburo kaklo slankstelis, iÅ¡simušė dantis. Kad sužaloti dantys pajuto po kelių dienų, kai valgant užstrigo protezas.

PrieÅ¡ tai jam leisdavo vaistus ir jis to nepajautė, iki eismo įvykio dantų protezas laikėsi normaliai. Civilinį ieÅ¡kinį dėl dantų gydymo mažina, kadangi atsisakė implantų, dantų gydymo iÅ¡laidos sudaro 2370 Lt pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.Liudytojas J. M. parodė, kad įvykio dienÄ krovininiu automobiliu važiavo link Kauno iÅ¡ Marijampolės. Jo automobilio greitis buvo 70-75 km/h. Prie Puskelnių pamatė iÅ¡ priekio atvažiuojantį lengvÄ jį automobilį, kuris privažiavo prie punktyrinės linijos ir ruošėsi sukti į kairę.

Kiek atsimena kairį posÅ«kį minėtas automobilis rodė, sustojo lėtėdamas. Savo vairuojamo krovininio automobilio priekiu pravažiavo pro sustojusį ir besiruoÅ¡iantį sukti lengvÄ jį automobilį, tačiau Å¡is atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galÄ , dėl ko taip atsitiko iÅ¡ karto nesuprato. PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ matė, jog paskui lengvÄ jį automobilį važiavo krovininis automobilis. Lengvajam automobiliui sustojus, iÅ¡ galo važiavęs krovininis automobilis vis dar važiavo.

Ar prieÅ¡ais lengvÄ jį automobilį buvo kitas automobilis neatsimena.Liudytojas Bartosz D. C. parodė, įvykio dienÄ vairavo mikroautobusÄ Mercedes, važiavo link Rygos, didžiausias vairuojamo mikroautobuso greitis galėjo bÅ«ti 70km/h. Už 200-300 metrų atstumo pamatė automobilį „Citroen“ , kuris važiavo link Lenkijos sienos. Už automobilio Citroen važiavo labai daug automobilių. Pirmas paskui Citroen važiavo krovininis automobilis, jis važiavo paskui saugiu 30-40 metrų atstumu. „Citroen“ sustojo kelio viduryje ir ruošėsi sukti į kairę, tada iÅ¡ paskos važiavęs krovininis automobilis, norėdamas iÅ¡ deÅ¡inės apvažiuoti „Citroen“ į jį atsitrenkė.

Kad „Citroen“ rodytų posÅ«kio signalÄ nematė. Paskui „Citroen“ važiavęs krovininis automobilis, jeigu bÅ«tų anksčiau pamatęs "Citroen" manevrÄ , bÅ«tų suspėjęs apvažiuoti jį iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Matė, kad paskui „Citroen“ važiavęs krovininis automobilis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ lėtino greitį ir atsitrenkė jau į stovintį „Citroen“ automobilį.Liudytoja Joanna M. N. parodė, jog "Mercedes Vito" mikroautobusu, kurį vairavo Bartosz D.

C., važiavo iÅ¡ VarÅ¡uvos į RygÄ , sėdėjo priekyje Å¡alia vairuotojo. Kai artėjo prie viaduko, pastebėjo kad prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje atvažiuojantis "Citroen" automobilis sustojo ir įjungė kairio posÅ«kio signalÄ ir į jį jau stovintį atsitrenkė iÅ¡ paskos važiavęs sunkvežimis, kuris norėjo „Citroen" apvažiuoti iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog sustojęs „Citroen“ kairį posÅ«kį rodė.IÅ¡ 2011-08-06 kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo seka, jog įvykio vieta yra kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 54 km. 750 m., Marijampolės sav. kelių eismo įvykio rÅ«Å¡is-transporto priemonių susidÅ«rimas, automobilis Volvo FL 618, v/n BI 9167H, stovi priekine dalimi Marijampolės miesto kryptimi, automobilis Citroen Xsara, v/n (duomenys neskelbtini) stovi kelio važiuojamojoje dalyje, priekiu į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį Kauno miesto kryptimi, kelio danga-sausas asfaltas.

Marijampolės miesto kryptimi 32 m atstumu automobilio Volvo judėjimo kryptimi matosi stabdymo žymės Protokole užfiksuota automobilių apgadinimai, žuvusio asmens požymiai ( 1 t., b.l. 4-19 )Iš specialisto išvados Nr. T-A 5771/11(01) seka, jog Dariaus Aurylos kraujyje etilo alkoholio nerasta. ( 1 t., b.l. 36 .)Iš specialisto išvados Nr. M 204/11(09) seka, kad I. A. mirtis įvyko nuo širdies dešiniojo skilvelio sienelės, aortos, kepenų, blužnies, plyšimų su kraujo išsiliejimu į vidaus ertmes, kraujo išsiliejimu po smegenėlių minkštaisiais dangalais.

I. A. patirti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio salono dalimis, galimai 2011-08-06 įvykusio eismo įvykio metu yra tiesioginė mirties priežastis. Jos lavono kraujuje etilo alkoholio nerasta.( 1 t., b.l. 28-29). Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos specialistas paaiškino, kad sužalojimų, kurie gali būti padaryti nuo prisegto saugos diržo- įstrižų kraujsoruvų nekonstatuota, duomenų, kad I. A. sužalojimai galėjo atsirasti iškritus iš automobilio ( žemės, purvo, žolės liekanos ) taip[ pat nėra, todėl reiškia, kad sužalojimai padaryti automobilyje.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 744/11(09) seka, kad R. D. klinikiniais duomenimis konstatuota daugybinis sumuÅ¡imas, pakauÅ¡kaulio lūžimas, vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ( 1 t., b.l. 82 ).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 922/11( 09), seka, kad L. J. klinikiniais duomenimis konstatuota lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, lengvas bendras sumuÅ¡imo sindromas, stuburo V kaklo slankstelio lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . (1 t., b.l. 99, .)IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 5772/11(01) seka, kad J.

M. kraujyje etilo alkoholio nerasta.(1 t., b.l. 64.).Iš specialisto išvados Nr. T-A 5770/11(01) seka, jog Bartosz D. C. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( 2 t ., b.l. 16.).Iš 2011-08-09 daiktų apžiūros protokolo seka, jog apžiūrėtas automobilis „Citroen” Xsara Picasso“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Matosi, kad sugadintas visas automobilio kėbulas, apgadintas visas automobilio vidus, išsiskleidę automobilio viduje priekyje esančios oro pagalvės. Automobilio variklis padėtas šalia automobilio ( 2t., b.l. 47-53).Iš 2011-08-22 daikto apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėtas krovininis automobilis „Iveco „ valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)” su priekaba „Lambernet” valstybiniai numeriai BD 132”.

ApžiÅ«rint automobilį iÅ¡orėje matosi apgadinti automobilio deÅ¡iniojo Å¡ono posÅ«kio žibintai. ApžiÅ«rint priekabÄ matosi apgadinti priekabos deÅ¡iniojo Å¡ono du ratai ir jų ratlankiai, apgadintas priekabos deÅ¡inysis Å¡onas, ir priekabos apatinė konstrukcijos dalis. (1 t., b.l. 65-71).IÅ¡ 2011-08-10 daikto apžiÅ«ros protokolo seka, kad apžiÅ«rėtas krovininis automobilis „Volvo” valstybinis ženklas „BI 9167H”. ApžiÅ«rint automobilį iÅ¡orėje matosi apgadintas automobilio priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, iÅ¡muÅ¡tas priekinis kairysis žibintas, sugadintas kabinos kairysis kampas, įlenktas kuro bakas ir kuro bako apsauginis rėmas, apgadintas užpakalinis kairysis žibintas, atsilupęs virÅ¡ žibinto plastikinės juostos kairysis kampas (2t., b.l. 75-81).IÅ¡ 2011-08-19 apžiÅ«ros protokolo seka, kad apžiÅ«rėtas tachografas paimtas iÅ¡ automobilio „Volvo”.

Tachografo viduje yra užraÅ¡yta C. L. W., 06 08 11, BI 9167H, 794535. Pagal tachografÄ pradėta važiuoti 22 val. 30 min., baigta važiuoti 1 val. 01 min. (2t., b.l. 72-73).Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta visiÅ¡kai. Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis L. C. automobilį vairavo bÅ«damas blaivus, jis pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p., 132 p. 134 p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu vienas žmogus žuvo bei buvo nesunkiai sužalota kitų dviejų nukentėjusiųjų sveikata.

Kaltinamasis L. C. atsitrenkė jau į stovintį ir pasirengusį daryti kairio posÅ«kio manevrÄ D. A. vairuojamÄ automobilį, pastarajam stovint, rodant kairio posÅ«kio signalÄ ir praleidžiant prieÅ¡prieÅ¡ais važiuojančias transporto priemones. Å i aplinkybė buvo pagrindinė sÄ lyga kilti eismo įvykiui ir yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su atsiradusiomis pasekmėmis. Esant Å¡iai eismo įvykio situacijai, nukentėjusiojo veiksmai, kad jis nelaiku pradėjo rodyti įspėjamÄ jį kairio posÅ«kio signalÄ , t. y. iÅ¡ pradžių pradėjo lėtėti ir tik tada įjungė kairio posÅ«kio signalÄ , nebuvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti.

Kaltinamasis vairuodamas automobilį nesilaikė saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties bei iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė transporto priemonės nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį bei į kairę sukusį automobilį Citroen Xsara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ Dariaus Aurylos.

Tokia kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d. požymius.BPK 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ , BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. L. C. nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodamas automobilį krovininį vilkikÄ Volvo FL 618.

Å ios transporto priemonės savininkas K.D. R. įmonė S.J. L. C. buvo Å¡ios įmonės darbuotojas ir eismo įvykis įvyko jam atliekant darbo funkcijas, todėl vadovaujantis LR CK 6.264 samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas kaltės. Tačiau transporto priemonės savininko civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje UNIQA ( 2t., b.l. 56-57). Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymÄ asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį draudikui.Individualizuota draudiko atsakomybė yra sutartinė, ji atsiranda tokiais pagrindais, kurie numatyti draudimo sutartyje.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju vadovaujamasi CK 1.37 str. 6d. įtvirtinta specialiÄ ja norma, nustatančia, kad draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė ar verslo vieta, teisė. Å iuo atveju draudimo sutartis sudaryta tarp Lenkijos Respublikoje registruotų įmonės ir draudimo bendrovės, Å¡i draudimo sutartis taikoma ir draudiminiams įvykiams, įvykusiems Lietuvos Respublikoje. Esant Å¡ioms aplinkybėms draudiko galimam atlyginti dėl žalos asmeniui suma laikytina draudimo sutartyje su Lenkijos Respublikos draudimo įmone UNIQA, o ne Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nurodoma suma ir ja vadovaujamasi nustatant civilinio atsakovo draudimo bendrovės UNIQA atsakomybės ribas.

Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalÄ atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ , Å¡iuo atveju individuali įmonė D. R.. S.J. Kaip seka iÅ¡ Motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo patvirtinimo, garantinė suma asmens sužalojimo atveju- 2 500 000 eurų, turto nuostolių atveju- 500 000 eurų ( t 2, b.l. 56 ).

Civilinio atsakovo draudimo bendrovės UNIQA atstovas advokatas O. D. ieÅ¡kinius pripažino iÅ¡ dalies bei paaiÅ¡kino, jog draudimo bendrovės UNIQA atsakomybė ribojama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymÄ ir Å¡iuo atveju yra nustatyta riba asmeniui neturtinei žalai atlyginti -2500 eurų, nepriklausomai, kiek yra nukentėjusiųjų. Kadangi eismo įvykis įvyko Lietuvoje, todėl turėtų bÅ«ti taikoma Å¡i Lietuvos Respublikos įstatymo nuostata.

IeÅ¡kinius dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta.Civilinis ieÅ¡kovas L. J. praÅ¡o priteisti iÅ¡ civilinių atsakovų, sumažinęs pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, 2370 Lt turtinei žalai dėl dantų gydymo ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ nukentėjusiojo patrodymų seka, kad eismo įvykio metu jam buvo pakenkti dantys, dėl ko buvo pažeistas ir dantų protezas. Dantų gydymo iÅ¡laidos sudarė 2370 litų, jas patvirtina ir sÄ skaita faktÅ«ra ( t 3, b.l. 41 ). Kad L.

J. buvo bÅ«tinas dantų gydymas, patvirtina ir IÄ® „Implantera“ pažyma ( t 2, b.l. 63 ) teismas sprendžia, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo padaryti sužalojimai, dėl ko jis patyrė tiesioginius turtinius nuostolius bei iÅ¡laidas, kurie sudaro bendrÄ 2730 Lt sumÄ Â ir ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai . Be to L. J. praÅ¡o priteisti 991,97 Lt turtinės žalos, kuriÄ sudaro dėl patirtų sužalojimų gydymo negautos pajamos laikotarpyje nuo 2011-08-08 iki 2011-11-29.

Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kuriÄ jis bÅ«tų realiai gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip seka iÅ¡ nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimo, Sodros duomenų bei UAB Tauragės Å¡ilumos tinklai pažymos ( t. 3, b. l. 75), dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų L.

J. buvo laikinai nedarbingas, tuo laikotarpiu jam buvo mokamas ne pilnas darbo užmokestis, o ligos pašalpa, kuri visiškai gautino darbo užmokesčio nekompensavo. Iš UAB Tauragės šilumos tinklai pažymos seka, kad laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2011-08-08 iki 2011-11-29 L. J. negavo 991,97 Lt. L. J. ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.L. J. taip pat prašo priteisti 10000 litų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindžia tuo, kad eismo įvykio metu jam buvo sužalotas stuburas, dantys, sukrėsti smegenys.

Dėl patirtų sužalojimų jis turėjo nepatogumų neÅ¡iojant kaklo įtvarÄ , tvarkant dantis, turėjo kęsti skausmÄ bei patyrė nepatogumus tvarkant dantis. Neabejotinai nustatyta, kad L. C. neatsargios nusikalstamos veikos pasekmės-nukentėjusiajam L. J. padarytas nesunkus kÅ«no sužalojimas. Neabejotinai aiÅ¡ku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė stresÄ Ä¯vykio metu, fizinį skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl patirtų sužalojimų ir jų gydymo patyrė nepatogumus buityje, negalėjo dirbti, patyrė skausmÄ ir nepatogumus dėl dantų pažeidimo ir gydymo.

Tačiau jokių įrodymų, kad nukentėjusiajam bÅ«tų nustatyti kokie nors sveikatos pakitimo liekamieji reiÅ¡kiniai po eismo įvykio metu patirto sužalojimo, nėra. Visų Å¡ių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes, teismas sprendžia, ieÅ¡kinys tenkintinas dalinai, nustatant, teismo nuomone, Å¡iuo konkrečiu atveju realiai atitinkančiÄ padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes atlygintinÄ neturtinės žalos dydį –5000 litų (CK 6.250 str.,), Å¡iÄ sumÄ priteisiant iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovės UNIQA, kadangi draudimo iÅ¡mokos visiÅ¡kai pakaka padarytai žalai atlyginti LR CK 6.254 str. ).

Civilinis ieškovas D. A. prašo priteisti iš atsakovų 5430 Lt turtinės ir 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo sudaro eismo įvykio metu žuvusios motinos I. A. laidojimo išlaidos bei eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės transportavimo išlaidos. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų, pridėtų rašytinių įrodymų seka, kad nukentėjusysis D. A. turėjo 4930 Lt laidojimo išlaidų ( t. 2, b. l. 147-148; 151-153, 156) bei 500 Lt automobilio transportavimo išlaidų ( t. 2, b. l. 154-155).

Å ios iÅ¡laidos buvo patirtos dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, jokių įrodymų kad už paslaugas buvo mokama didesnėmis nei rinkos kainomis nėra. Tačiau nukentėjusiojo ieÅ¡kinys dėl laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, jo praÅ¡omÄ ir dokumentais pagrįstÄ turėtÄ laidojimo iÅ¡laidų sumÄ sumažinant LR vyriausybės nustatyta tvarka mokamos laidojimo paÅ¡alpos suma ( 8 MGL, t. y. 1040 litų), kuri įskaitoma į žalos atlyginimÄ ( CK 6.291 str. 2d. ), todėl jam priteistina 4390 turtinei žalai atlyginti.

D. A. taip pat praÅ¡o priteisti 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinį grindžia tuo, kad jis patyrė didelius ir skausmingus iÅ¡gyvenimus matydamas dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų mirÅ¡tančiÄ motinÄ I. A.. Dėl patirtų iÅ¡gyvenimų po įvykio jam paÅ¡lijo psichinė sveikata, teko gydytis pas psichiatrÄ , jam buvo nustatytas psichikos sutrikimas, dėl ko jis niekada negalės įsigyti ginklo ir tapti medžiotoju kas buvo jo svajonė, kadangi minėta diagnozė pagal galiojančius įstatymus užkerta keliÄ gauti leidimÄ ginklui, ir Å¡iuo metu iÅ¡likę iÅ¡gyvenimai dėl motinos netekimo, dėl ko pablogėjusi jo sveikata.

Nukentėjusiojo nurodoma aplinkybė, kad jam nustatytas psichinis sutrikimas tapo kliÅ«timi jam tapti medžiotoju ir dėl to jis partyrė neturtinę žalÄ yra nepagrįsta. Å i aplinkybė gali turėti įtakos sprendžiant dėl leidimo įsigyti Å¡aunamÄ jį ginklÄ iÅ¡davimo, tačiau tai nekliudo tapti medžiotoju ir medžioti kitais leistinais bÅ«dais. Be to jokių duomenų ar įrodymų, kad jis bÅ«tų rengęsis tapti medžiotoju ir tikrai juo bÅ«tų tapęs, nėra. Todėl Å¡is neturtinės žalos motyvas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu.

Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , kurio pasekmė- nukentėjusiajam ypatingai artimo žmogaus-motinos– netikėta mirtis. Neabejotinai aiÅ¡ku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių, žmogaus, su kuriuo santykiai buvo labai artimi mirties, nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrėtimus. Žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl asmeniui ypač artimo asmens mirties yra ypač dideli ir jie turi įtakos tolimesniam gyvenimui, pagrįstai galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tai turėjo neigiamos įtakos jo sveikatai, kÄ patvirtina ir nukentėjusiojo pateikiami medicininiai dokumentai.

Nukentėjusysis nebuvo žuvusiosios iÅ¡laikytinis. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis neteko vienintelio turėto artimo žmogaus –tėvas miręs, o brolių ir seserų jis neturi. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad tokio artimo žmogaus žūtis ypač skausminga nukentėjusiajam, tuo labiau kad jis pats buvo eismo įvykio dalyvis ir matė motinos žūtį. Vienas iÅ¡ kriterijų, reikÅ¡mingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalÄ padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma.

Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , žala atsirado dėl kaltinamojo neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiÅ¡kusio neatidumu, nedėmesingumu, tačiau kaltinamasis sÄ moningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių ir moralinių iÅ¡gyvenimų, fizinio skausmo, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčinei. Be to , nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tÄ aplinkybę, kad pats nukentėjusysis, vairuodamas transporto priemonę, kurioje važiavo nukentėjusioji, neįsitikino, ar ji važiuoja saugiai, ar ji užsisegusi saugos dirÅ¾Ä , be to vairuodamas šį automobilį taip pat nebuvo pakankamai atidus įspėjant apie bÅ«simÄ manevrÄ , kad iÅ¡vengtų eismo įvykio.

Visų Å¡ių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika analogiÅ¡kose bylose, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti pinigų suma Å¡iuo konkrečiu atveju yra neatitinkanti padarytos veikos aplinkybių ir dėl to atsiradusių pasekmių, t. y. žymiai per didelė. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam priteistina 50 000 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovės UNIQA, kadangi draudimo iÅ¡mokos visiÅ¡kai pakaka padarytai žalai atlygint LR l CK 6.254 str. ).

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius prašo priteisti iš atsakovų L. C., K.D. R. ir draudimo bendrovės UNIQA Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 9610,68 Lt padarytos turtinės žalos. Ieškinyje nurodoma, jog dėl L. C. sukelto eismo įvykio R. D. buvo laikinai nedarbinga nuo 2011-08-06 iki 2011-10-18, o L. J. nuo 2011-08-06 iki 2011-11-29. Vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 str. R. D. buvo paskirta 3044,25 Lt ligos pašalpa, o L.

J. 6566,43 Lt ligos paÅ¡alpa, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondui buvo padaryta bendra 9610,68 Lt turtinė žala. PatirtÄ Å¾alÄ Ä¯rodo VSDF pažyma apie L. J. gautas iÅ¡mokas ( t 2, b.l. 119 ) bei R. D. gautas iÅ¡mokas( t 2, b.l. 182, 189 ). Civilinio atsakovo draudimo bendrovės UNIQA atstovas advokatas O. D. VSDF ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos pripažino visiÅ¡kai, ieÅ¡kinys įrodytas ir pagrįstas, tenkintinas visiÅ¡kai, Å¡iÄ sumÄ priteisiant iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovės UNIQA, kadangi draudimo iÅ¡mokos visiÅ¡kai pakaka padarytai žalai atlyginti ( LR CK 6.254 str.. 6.290 str., LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1d. ).

Kaltinamojo L. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis L. C. neteistas, dirba, darbdavio charakterizuojamas gerai. L. C. padarė neatsargų nusikaltimÄ , kurio pasekmės ypatingai sunkios. Sprendžiant apie jo padarytos veikos pavojingumÄ , atsižvelgtina ir į tai, kad jo nusikalstami veiksmai nebuvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s, pasireiÅ¡kė neatidumu ir nerÅ«pestingumu.

Ä®vertinus padarytos veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kadangi nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtina mažesnė negu sankcijos vidurkis bausmė. Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl sprendžiant bausmės paskyrimo ir jos vykdymo sÄ lygų nustatymÄ , svarbu nustatyti, kokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

LR BK 75 str. numato, kad paskyrus už neatsargų nusikaltimÄ asmeniui laisvės atėmimo bausmę ne didesnę kaip 6 metai, jos vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis L. C. anksčiau Lietuvos Respublikoje nusikalstamų veikų nebuvo padaręs, padarytas netyčinis nusikaltimas. Kaltinamasis kritiÅ¡kai įvertino savo elgesį, suprato padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir padarinius, prisipažino nusikaltęs ir gailisi.

Kaltinamasis nesislepia nuo teismo, vykdo kardomųjų priemonių reikalavimus. Visos Å¡ios aplinkybė rodo, kad kaltinamajam galima parodyti pasitikėjimÄ , ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti. Nors kaltinamasis gyvena Lenkijos Respublikoje, tačiau toks nuosprendžio vykdymas bus užtikrintas vadovaujantis 2008-11-27 Europos SÄ jungos tarybos pamatiniu sprendimu 2008/94/TVR „Dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiÅ«rÄ â€œ nuostatomis.Kadangi kaltinamasis L.

C. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise- vairuodamas transporto priemonę-, įvertinus veikos pobÅ«dį ir pasekmes skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones (LR BK 68 str. )Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-305 str., 307 str., 308 str., teismas              NUSPRENDĖ: L. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 5 d. ir paskirti laisvės atėmimÄ 3 ( trejiems) metams. Taikyti LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 68 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 ( dvejiems) metams ir 6 ( Å¡eÅ¡iems ) mėnesiams, skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 ( dvejiems ) metams bei įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo metu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

KardomÄ jÄ priemonę užstatÄ , kurį sudaro 13 000 litų suma, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti, sumokėtÄ užstato sumÄ grÄ Å¾inti užstato davėjui D. R..  . Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo Draudimo bendrovės UNIQA ( Towarzystwo Ubezpieczen SA ) buveinė Gdanska g. 132, 90-520, Lodzė, Lenkijos Respublika:Civiliniam ieÅ¡kovui D. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 4390 Lt ( keturis tÅ«kstančius tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt litų ) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 50000 Lt ( penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.Civiliniam ieÅ¡kovui L.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 3361,97 ( tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ir 97 centus) turtinei žalai atlyginti bei 5000 Lt ( penkis tÅ«kstančius litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.Civiliniam ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å ilalės skyriui, Kovo 11-osios g. 17, Å ilalė, 9610,68 Lt (devynis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus deÅ¡imt litų ir 68 centus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinius ieÅ¡kinius civiliniams atsakovams L. C. ir K.D. R. S.J atmesti.Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                  A. Å .                         Â