f7f32d5a-09e8-4b60-843c-630dfd65820c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4028-968/2016Proceso Nr. 3-61-3-04331-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. J. (I. J.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėjas I. J. su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 4 700 Eur neturtinės žalos už tai, kad nuo 2012-07-12 iki 2013-08-30 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko nustatytų apÅ¡vietimo, temperatÅ«ros, drėgmės bei vėdinimo reikalavimų.

Kameros buvo prastos bÅ«klės, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, luposi dažai, buvo pelėsio, buvo tarakonų ir žiurkių, kurie nebuvo naikinami. Langai kamerose buvo nesandarÅ«s. Tualetai buvo įrengti kamerose, todėl nebuvo privatumo, juose nebuvo atskiros ventiliacijos, unitazai buvo surÅ«diję, kalkėti. Kamerose nebuvo spintų drabužiams susidėti, taip pat nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. PareiÅ¡kėjas pasivaikščioti į kiemelį buvo iÅ¡vedamas tik 1 val. per dienÄ , pasivaikščiojimų kiemeliai buvo maži ir purvini.

PareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota sena, susidėvėjusi patalynė. Indus pareiÅ¡kėjas turėjo plauti Å¡altame vandenyje. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų buvo žeminamas pareiÅ¡kėjo orumas, jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kančias. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 13–21) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:3.1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido LukiÅ¡kių TI-K, t. y. nuo 2012-06-13 iki 2013-08-30, tačiau savo skundÄ pateikė tik 2015-08-31. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Šis sutrumpintas terminas turėtų būti taikomas pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.3.2. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . 3.3. LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų tvarkymÄ ir valymÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. 3.4. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.3.5. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema.

Tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.3.7. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.3.8.

LukiÅ¡kių TI-K patalynė iÅ¡duodama pagal noras, nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139. LukiÅ¡kių TI-K yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius – vienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. VirÅ¡utinius drabužius galima skalbti apmokėjus už skalbimo paslaugÄ . Suimtieji Å¡ia paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Jei suimtasis neturi asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, jis gali raÅ¡tu kreiptis dėl galimybės iÅ¡skalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai.

Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems grÄ Å¾inami sausi. 3.9. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.LukiÅ¡kių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Teismas k o n s t a t u o j a: Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

4. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 4 700 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikotarpiu nuo 2012-07-12 iki 2013-08-30, tačiau įrodymus apie jo LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ praÅ¡o iÅ¡sireikalauti iÅ¡ atsakovo. Tuo tarpu iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2012-06-13 iki 2013-07-29.

Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, todėl Å¡ioje byloje vertins, ar pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2012-06-13 iki 2013-07-29. Dėl ieÅ¡kinio senaties 5. PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų iÅ¡ Lietuvos valstybės praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ , be kita ko, laikotarpiu nuo 2012-06-13 iki 2012-08-31. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime Å¡iai pareiÅ¡kėjo skundo daliai teismo praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.6.

Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta, kad: ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (1.127 straipsnio 5 dalis); ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis).

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sÄ lygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Å is terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).7. PareiÅ¡kėjas skundÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų teismui surašė tik 2015-08-31 (b. l. 1), t. y. praėjus 3 metams nuo 2012-08-31. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas per Å¡iuos 3 metus bÅ«tų veikęs protingai ir sÄ Å¾iningai, bÅ«tų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises.

8. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1975-02-21 sprendimÄ G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996-10-22 sprendimÄ S. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).9.

Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino žalai už netinkamas kalinimo sÄ lygas prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Tuo tarpu jokios objektyvios aplinkybės, kurios bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¾alai už laikotarpį nuo 2012-06-13 iki 2012-08-31 prisiteisti, byloje taip pat nenustatytos, todėl teismas neturi pagrindo praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti ex officio.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo dalis, kuria praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2012-06-13 iki 2012-08-31 atmestina. Dėl neturtinės žalos atlyginimo 10. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.11. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).12. Remiantis Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad: nuo 2012-09-01 iki 2012-09-09 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 146, kurios plotas 7,94 m2, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3–4 asmenys; 2012-09-10 perkeltas į kamerÄ Nr. 115, kurios plotas 7,45 m2, kameroje buvo 1–5 asmenys; 2012-09-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 286, kurios plotas 7,60 m2, joje buvo laikomas iki 2012-09-19, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys; 2012-09-20 perkeltas į kamerÄ Nr. 277, kurios plotas 7,99 m2, joje buvo laikomas iki 2012-11-04, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3–4 asmenys; 2012-11-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 282, kurios plotas 7,82 m2, joje buvo laikomas iki 2012-11-07, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys; 2012-11-08 perkeltas į kamerÄ Nr. 347, kurios plotas 7,49 m2, joje buvo laikomas iki 2012-12-18, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–4 asmenys; 2012-12-19 perkeltas į kamerÄ Nr. 296, kurios plotas 8,03 m2, joje buvo laikomas iki 2012-12-21, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3–4 asmenys; 2012-12-22 perkeltas į kamerÄ Nr. 331, kurios plotas 7,21 m2, kameroje buvo 3 asmenys; 2012-12-23 perkeltas į kamerÄ Nr. 121, kurios plotas 7,38 m2, joje buvo laikomas iki 2012-12-26, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 4–5 asmenys; 2012-12-27 perkeltas į kamerÄ Nr. 183, kurios plotas 7,94 m2, joje buvo laikomas iki 2013-01-07, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3–4 asmenys; 2013-01-08 perkeltas į kamerÄ Nr. 334, kurios plotas 7,53 m2, joje buvo laikomas iki 2013-02-28, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3–4 asmenys; 2013-03-01 perkeltas į kamerÄ Nr. 382, kurios plotas 7,25 m2, joje buvo laikomas iki 2013-03-05, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys; 2013-03-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 307, kurios plotas 8,22 m2, joje buvo laikomas iki 2013-05-07, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys; 2013-05-08 perkeltas į kamerÄ Nr. 286, kurios plotas 7,60 m2, kameroje buvo 4 asmenys; 2013-05-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 303, kurios plotas 8,02 m2, joje buvo laikomas iki 2013-07-03, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3–4 asmenys; 2013-07-04 perkeltas į kamerÄ Nr. 371, kurios plotas 7,18 m2, kameroje buvo 3 asmenys; 2013-07-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 303, kurios plotas 8,02 m2, joje buvo laikomas iki 2013-07-29, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–4 asmenys; 2013-07-30 paleistas į laisvę.

13. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2012-09-01 iki 2013-07-29) Lukiškių TI-K buvo laikomas 332 dienas.14. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2.

Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas, bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, buvo užtikrintas 7 dienas, vadinasi, 325 dienas LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ .16.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , praÅ¡ymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , praÅ¡ymo Nr. 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.17. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 325 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.18. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.19.

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .20. Å ios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Å¡iais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.21.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad tualetai LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo atviri, todėl gamtinius reikalus jis turėjo atlikti kitų akivaizdoje. Tualetai neturėjo atskiros ventiliacijos sistemos, klozetai buvo surÅ«diję, apkalkėję, nebuvo dangčių, sienos aplink unitazÄ nebuvo dezinfekuojamos, tualeto valymui buvo iÅ¡duodama tik kalcinuota soda ir Å«kiÅ¡kas muilas.21.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .21.2. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ , taip pat LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2015-09-17 pažymoje Nr. 24-6351 „Dėl I. J. skundo“ (b. l. 22–23) nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvara.

Taigi Å¡i patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistema. 21.3. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su LukiÅ¡kių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas.21.4.

Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ .

Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ asmens bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis iÅ¡lieka visÄ laikÄ visiÅ¡kai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ /akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ , 2007-07-19 sprendimÄ byloje T. prieÅ¡ RusijÄ , 2012-01-10 sprendimÄ byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ir kt.). Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.21.5. Å ioje byloje konstatavus, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamų sanitarinių mazgų įrengimÄ kamerose buvo pažeista iÅ¡ esmės, teismas atskirai nevertins ir nepasisakys dėl kitų pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų sanitarinio mazgo įrengimo ir higienos neatitikimų (surÅ«dijusio klozeto, dangčio nebuvimo, neÅ¡varos ir valymo). 22.

Skunde taip pat nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros neatitiko higienos reikalavimų: jose nepakako natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, buvo tamsu, o naktinis apÅ¡vietimas trukdė miegoti; nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna; langai buvo nesandarÅ«s; žiemÄ bÅ«davo Å¡alta, o vasarÄ â€“ karÅ¡ta; nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, buvo atsilupę dažai, buvo pelėsio; buvo tarakonų ir žiurkių, kurie nebuvo naikinami.22.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas).

Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18–28 ?C, santykinė drėgmė turi būti 35-65 proc., o šaltuoju metų laiku – 18–22 ?C ir 35-60 proc. (26 punktas).

Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (28 punktas). Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (56 punktas). Laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ) (60 punktas). 22.2.

PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių jo teiginius dėl netinkamos kamerų bÅ«klės patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl reikalavimų LukiÅ¡kių TI-K kamerose nesilaikymo bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kokias nors kitas institucijas. Byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-09-21 raÅ¡tas Nr. 13-15(15.10)-2-11341 (b. l. 12), kuriame nurodyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra gavęs I. J. skundų dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu.22.3.

IÅ¡ atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 28–84) matyti, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant kameras Nr. 115, Nr. 121, Nr. 307, Nr. 331 ir Nr. 371, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas) buvo nustatyta, kad: santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 115 ir Nr. 121 atitiko reikalavimus (2012-05-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-582 (b. l. 28); kamera Nr. 115 vėdinama natÅ«raliu bÅ«du per langÄ , patikrinimo metu nebuvo vienos lango dalies stiklo, kameros dieninės apÅ¡vietos koeficientas neatitiko reikalavimų, ant lubų ir sienų matomos dėmės, atÅ¡okęs tinkas ir dažai, naktinė apÅ¡vieta neatitiko reikalavimų, santykinės oro drėgmės, temperatÅ«ros ir dieninio apÅ¡vietimo reikalavimai nepažeisti (2012-09-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-1021 (b. l. 38–42), 2012-11-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-1285 (b. l. 44–45); kamera Nr. 307 vėdinama per langÄ , dieninė bei naktinė apÅ¡vieta, santykinė oro drėgmė, temperatÅ«ra atitiko reikalavimus, pažeidimų nenustatyta (2013-09-03 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-1017 (b. l. 49–50), 2013-10-04 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-1162 (b. l. 75–77); kameroje Nr. 371 2012-10-25 vykdytos kontrolės metu nustatyti dirbtinės dieninės bei naktinės apÅ¡vietos reikalavimų pažeidimai, tačiau Å¡ie pažeidimai 2013-01-16 grįžtamosios kontrolės metu jau buvo paÅ¡alinti (pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 371 buvo laikomas tik 2013-07-04), dieninės ir naktinės apÅ¡vietos, temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės bei vėdinimo reikalavimų pažeidimų kameroje Nr. 371 nenustatyta ir vėlesnės 2013 m. balandžio mėnesio patikros metu (2013-01-21 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-35 (b. l. 79–80), 2013-04-11 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-310 (b. l. 81–82).

Daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimai, byloje nėra. Atitinkamai, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, konstatuotini Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22, 28 ir 56 punktų pažeidimai.22.4. Lukiškių TI-K, prie atsiliepimo pridėjo 2012-01-03 su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (nuo 2012-05-18 UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l.

89) sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį Nr. 102, kuri 2012-01-03 Å¡alių susitarimu Nr. 1 buvo pratęsta iki 2014-01-03 (b. l. 85–88, 90) dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo LukiÅ¡kių TI-K sandėlių, virtuvės, miegamosiose ir pirties patalpose. Å ios sutarties pagrindu UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba įsipareigojo atlikti sutartyje numatytų patalpų priežiÅ«rÄ , siekiant atlikti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbus. Å ias aplinkybes patvirtina LukiÅ¡kių TI-K pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-09 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-449 (b. l. 46), kuriame nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat organizuoja profilaktinį kenkėjų Å¡alinimÄ , kurį atlieka UAB Vilniaus profilaktinė dezinfekcijos stotis, darbai registruojami Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnaluose.

Be to, minėtame Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte, taip pat 2013-09-03 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1017 (b. l. 49–70) nurodyta, kad kontrolės metu kamerose (įskaitant kameras Nr. 307 ir Nr. 331, kuriose buvo laikomas pareiškėjas) buitinių parazitų buvimo nenustatyta. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, kad Lukiškių TI-K yra sistemingai vykdoma tokio pobūdžio priežiūra ir profilaktika. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo Lukiškių TI-K kamerose atmestini.

23. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose nebuvo spintų ar dėžių drabužiams ir daiktams susidėti, buvo tik sieninė rūbų kabykla. 23.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti spintelė ir sieninė drabužių kabykla. 23.2.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ neneigia, kad dėl mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas su dar dviem ir daugiau asmenų, trÅ«kdavo baldų asmeniniams daiktams susidėti, konstatuotinas LukiÅ¡kių TI-K kamerų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos pažeidimas.24. Skunde nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duodama patalynė (čiužiniai, pagalvės, anklodės) buvo sena, suplyÅ¡usi ir murzina.

Byloje nėra Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius patvirtinančių įrodymų. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2015-09-17 pažymoje Nr. 24-6351 „Dėl I. J. skundo“ (b. l. 22–23) nurodyta, kad patalynė ir minkÅ¡tasis inventorius iÅ¡duodamas dezinfekuotas, Å¡varus ir tvarkingas, pagalvės, čiužiniai ir antklodės dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Å ias aplinkybes patvirtina į bylÄ pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-09-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-1021 (b. l. 38–42) bei 2012-11-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-1285 (b. l. 44–45), kuriuose papildomai nurodyta, jog miegui skirtas minkÅ¡tasis inventorius yra tinkamas naudojimui, o jo dezinfekcijos darbai registruojami dezinfekcijos kameros darbo žurnale.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K išduodama patalynė neatitinka higienos reikalavimų, atmestini, kaip nepagrįsti.

25. Skunde taip pat nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti drabužius. 25.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.25.2. Tiek atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ , tiek prie jo pridėtoje LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 24-6351 „Dėl I. J. skundo“ (b. l. 22–23) nurodyta, jog suimtieji ir nuteistieji asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama mokama skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, o neturintys asmeninėje sÄ skaitoje pinigų asmenys gali teikti praÅ¡ymÄ virÅ¡utinius drabužius iÅ¡skalbti nemokamai.

Apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami jau sausi. Å ias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-582 (b. l. 28), taip pat 2012-11-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-1285 (b. l. 44–45), kuriuose nurodyta, jog LukiÅ¡kių TI-K yra parengta vidaus tvarka, kurioje numatytas kalinių drabužių skalbimo organizavimas, o dėl skalbimo paslaugų sudaryta sutartis su PravieniÅ¡kių valstybės įmone prie pataisos namų.

Nagrinėjamu atveju gi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl asmeninių drabužių skalbimo ir kad administracija bÅ«tų atsisakiusi tai daryti. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkto reikalavimų pažeidimus. 26. Pasak pareiÅ¡kėjo, bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščioti lauke jis galėjo tik 1 val. per dienÄ , o pasivaikščiojimų kiemeliai buvo maži ir purvini.26.

1. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore, nėra, Å¡is pareiÅ¡kėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.26.2. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 18.4 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiÅ¡kai valomi, jeigu dulka – laistomi. 26.3.

Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių netvarkos. Tuo tarpu Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-11-13 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1313 (b. l. 35–36) nurodyta, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliai yra valomi, esant poreikiui – laistomi. Daugiau duomenų, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiktų kokių nors higienos reikalavimų, byloje nėra. 26.4.

Pažymėtina, kad laisvės atėmimo tvarkÄ reglamentuojantys ar kiti teisės aktai nereglamentuoja konkretaus pasivaikščiojimo kiemelio dydžio (ploto) bei vienam asmeniui tenkančio ploto tokiame kiemelyje. Teisės aktų nuostatos įtvirtina tik pagrindinį principÄ , kad suėmimo ar laisvės atėmimo vietos teritorijoje turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai, atitinkantį Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijÄ Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (27.1 punktas) (žr., pvz., LVAT 2014-11-13 nutartį administracinėje byloje A261-369/2014).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, taip pat atmestini.27. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad indus jis turėjo plauti šaltu vandeniu, todėl ant jų likdavo susikaupę riebalai ir valgyti iš jų buvo pavojinga sveikatai. Šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai. Remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto nuostatomis, kamerose įrengtame sanitariniame mazge turi būti įrengta tik šalto vandens tiekimo sistema.

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyta, kad į kameras pagal vartojimo instrukcijose nurodytas normas išduodamos priemonės indams plauti.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, esÄ Å¡altu vandeniu iÅ¡plauti indai kelia pavojų sveikatai, nepagrįsti jokiais įrodymais ir yra abstraktaus pobÅ«džio.

28. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K jam nebuvo leidžiama kamerose dienos metu gulėti užsiklojus, nors buvo šalta. Šioje byloje vertinant surinktus įrodymus jokių higienos normų, susijusių su kamerų oro temperatūra, reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Be to, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktu, viena iš suėmimo vykdymo rėžimo užtikrinimo priemonių yra suimtųjų dienotvarkė. Atitinkamai, Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-09-20 įsakymu Nr. 1-109 patvirtintoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje, be kita ko, nustatyta, kad suimtieji laikosi tokio dienos režimo: kėlimasis 6 val. darbo dienomis, 7 val. poilsio dienomis; rytinis tualetas ir kamerų tvarkymasis 6.00-6.10 val. darbo dienomis, 7.00-7.10 val. poilsio dienomis; miego laikas 22.00-6.00 val. darbo dienomis, 23.00-7.00 val. poilsio dienomis.

Ä®vertinus pateiktÄ teisinį reguliavimÄ , matyti, jog lova turi bÅ«ti paklota nuo 6.10 val. darbo dienomis ir nuo 7.10 val. poilsio dienomis, o miego laikas yra nuo 22 val. iki 6 val. darbo dienomis ir nuo 23 val. iki 7 val. poilsio dienomis. Atsižvelgiant į tai, remiantis suimtųjų dienotvarke, gulėti lovoje užsiklojus antklode vėliau nei 6 val. darbo dienomis ir 7 val. poilsio dienomis nėra galima, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to atmestini.

29. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų mastÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 2 275 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 2 275 Eur suma.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo I. J. (I. J.) (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 275 Eur (du tÅ«kstančius du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas