2025-10-22 Nr. AB-17121-3-61-3-03962-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1030-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03962-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GREITISTA“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GREITISTA“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – D. A., V. G., E. G., A. G., M. U., A. M. U., A. S., L. P., A. B., T. B., R. V., G. J., V. J., I. V., E. V., V. P., V. P., R. R., V. R.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „GREITISTA“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad jis turi teisę prašyti apskaičiuoti infrastruktūros įmoką pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas; 2) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2025 m. birželio 20 d. raštą (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. gegužės 26 d. prašymą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Bendrovė pastatė 1 241,78 kv. m ploto gyvenamąjį namą arba 64,23 kv. m didesnį, nei nurodyta 2012 m. birželio 21 d. statybos leidime. Taip pat Bendrovė įrengė 39,25 kv. m didesnę automobilių stovėjimo aikštelę, nei buvo numatyta pradiniame projekte. 2025 m. kovo 13 d. Bendrovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė) dėl infrastruktūros mokesčio apskaičiavimo, laikantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (2024 m. lapkričio 19 d. redakcija) 15 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų. 2025 m. kovo 17 d. raštu savivaldybė paprašė pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1475 „Dėl kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos patvirtinimo“ 3 ir 4 punktuose nurodytus dokumentus. 2025 m. balandžio 14 d. Bendrovė Savivaldybei pateikė dalį prašomų dokumentų. Nežiūrint į tai, kad 2025 m. kovo 17 d. rašte Savivaldybė nenurodė termino, per kurį Bendrovė turi pateikti visus reikalaujamus dokumentus, 2025 m. gegužės 12 d. raštu Savivaldybė atsisakė toliau nagrinėti Bendrovės prašymą. Žemės sklypo savininkų įgaliotas atstovas A. G. 2025 m. gegužės 13 d. Savivaldybei pateikė dokumentus, kurių Bendrovė nebuvo pateikusi. 2025 m. gegužės 23 d. raštu Savivaldybė informavo žemės sklypo savininkus, kad jie turi sumokėti 65 489 Eur, t. y. pilnai už 1 241,78 kv. m gyvenamojo namo plotą ir 340 kv. m aikštelės plotą. Šis raštas neatitiko Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (2024 m. lapkričio 19 d. redakcija) 15 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų ir buvo skirtas asmenims, kurie nėra statytojai. 2025 m. gegužės 26 d. Bendrovė pakartotinai kreipėsi į Savivaldybę, kad būtų paskaičiuota mokėtina infrastruktūros mokesčio suma, laikantis šiuo metu galiojančio Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų. Skundžiamu Raštu Savivaldybė informavo, kad Bendrovė neturi teisės kreiptis dėl infrastruktūros mokesčio apskaičiavimo.

Pareiškėjo teigimu, pateikti dokumentai rodo, kad Savivaldybėje yra taikoma ydinga administravimo praktika, kai klausimus, kurių sprendimui reikalingas teisinis vertinimas, sprendžia Savivaldybės finansų padalinio darbuotojai.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „GREITISTA“ skundą.

Teismas nustatė, kad 2025 m. balandžio 14 d. Bendrovė Savivaldybei pateikė dalį prašomų dokumentų. Iš 2025 m. balandžio 14 d. Bendrovės prašymo „Dėl infrastruktūros mokesčio apskaičiavimo“ matyti, kad buvo kreiptasi prašant laikantis galiojančio Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų apskaičiuoti mokėtiną infrastruktūros mokesčio sumą. Šiame prašyme Bendrovė taipogi nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso keliems savininkams. 2016 m. spalio 20 d. pavedimo sutartimi Bendrovė A. G. pavedė atstovauti jos interesus sprendžiant savavališkos statybos įteisinimo klausimą. A. G. yra gavęs žemės sklypo bendraturčių pavedimą atlikti visus veiksmus, sprendžiant statybos leidimo gavimo klausimą (taip pat sprendžiant dėl infrastruktūros mokesčio). Nežiūrint į tai, kad 2025 m. kovo 17 d. rašte Savivaldybė nenurodė termino per kurį Bendrovė turi pateikti visus reikalaujamus dokumentus, 2025 m. gegužės 12 d. raštu Savivaldybė atsisakė toliau nagrinėti Bendrovės prašymą. Žemės sklypo savininkų įgaliotas atstovas A. G. 2025 m. gegužės 13 d. Savivaldybei pateikė dokumentus, kurių nebuvo pateikusi Bendrovė ir 2025 m. gegužės 23 d. raštu Savivaldybė informavo žemės sklypo savininkus, kad jie turi sumokėti 65 489 Eur, t. y. pilnai už 1 241,78 kv. m gyvenamojo namo plotą ir 340 kv. m aikštelės plotą. Iš byloje teikiamo Administracijos Finansų skyriaus 2025 m. gegužės 23 d. rašto Nr. A931-633/25 nustatyta, kad Administracijos Finansų skyriaus pateikė savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo aktą, kuriuo apskaičiavo infrastruktūros plėtros įmoką ir ją elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė Bendrovės prašyme nurodytam žemės sklypo bendraturčiui A. G..

Įvertinus pareiškėjo teikto prašymo turinį ir nurodžius, kad pavedimo pagrindu infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo aktą prašoma pateikti vienam iš bendraturčių A. G., akivaizdu, kad infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo aktas yra pateiktas ir juo apskaičiuota įmoka. Taigi šis aktas sukelia teisines pasekmes ir kaip nurodyta Savivaldybės 2025 m. gegužės 23 d. rašte Nr. A931-633/25, Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo aktas galėjo būti skundo į teismą dalyku, jei su juo nesutinkama, ar jį priimant pažeistos pagrindinės jo priėmimo procedūros.

Bendrovė 2025 m. birželio 26 d. pateikė pakartotinį prašymą „Dėl infrastruktūros mokesčio apskaičiavimo“, kuriuo iš esmės kvestionavo 2025 m. gegužės 23 d. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo aktą, teigdama, kad ji pastatė 1 241,78 kv. m ploto gyvenamąjį namą arba 64,23 kv. m didesnį, nei nurodyta 2012 m. birželio 21 d. statybos leidime. Taip pat Bendrovė įrengė 39,25 kv. m didesnę automobilių stovėjimo aikštelę, nei buvo numatyta pradiniame projekte. Todėl infrastruktūros plėtros mokestis turėjo būti apskaičiuotas ne nuo viso ploto, o nuo didesnio nei leistinas statybos leidime.

Ginčijamu Raštu Bendrovė informuota, kad Bendrovė nėra žemės sklypo su statiniais savininkė, todėl be įgaliojimo negali kreiptis dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo, taip pat nurodyta, kad prašymu siekiamą gauti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos aktą projekto „Daugiabučio gyvenamojo namo statybos projektas (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., nauja statyba“ 0 Laidai, pagal šio projekto duomenis suformavo įmokos aktą ir išsiuntė įgaliotam asmeniui.

Taigi, iš 2025 m. gegužės 26 d. pakartotinio prašymo akivaizdu, kad Bendrovė į Administraciją kreipėsi iš esmės nesutikdama su pateiktu 2025 m. gegužės 23 d. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo aktu, prašydama apskaičiuoti mokėtiną infrastruktūros mokesčio sumą, o ginčijamu aktu Administracija nurodė, kad toks apskaičiavimas jau yra atliktas ir pateiktas vienam iš bendraturčių.

Įvertinęs tiek Bendrovės prašymo turinį, tiek Administracijos atsakymą, teismas nurodė, kad ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia teisinių pasekmių, o teisines pasekmes sukelia būtent Vilniaus miesto savivaldybės 2025 m. gegužės 23 d. raštu Nr. A931-633/25 pateiktas savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo aktas, kuriuo apskaičiuota infrastruktūros įmokos suma, o šio akto pareiškėjas neginčijo.

Teismas atkreipė dėmesį, jog Regionų administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-915-561/2025 (sprendimas neįsiteisėjęs), kurioje Bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Administracijos 2023 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. A51-173288/23(3.3.10.4E-PAS); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo svarstyti UAB „GREITISTA“ prašymą dėl infrastruktūros mokesčio netaikymo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjo Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, todėl ginčas dėl tokio pobūdžio akto teisėtumo nenagrinėtinas administraciniame teisme.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pripažinti, kad jis turi teisę prašyti apskaičiuoti infrastruktūros įmoką pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas teismas nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, todėl toks skundo reikalavimas taipogi negali būti savarankišku skundo į teismą dalyku.

III. Pareiškėjas UAB „GREITISTA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog Bendrovė kreipėsi į Savivaldybę su prašymu, kad būtų paskaičiuota mokėtina infrastruktūros mokesčio suma, laikantis galiojančio Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų. Šiame straipsnyje yra aiškiai apibrėžta, kas gali kreiptis dėl mokestinės lengvatos taikymo – statytojai (vystytojai). Bendrovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytoja. A. G. ir kiti žemės sklypo dalių bei faktinių gyvenamojo namo dalių savininkai nėra vystytojai. Pareiškėjo teigimu, Administracijos 2025 m. gegužės 23 d. sprendimas priskaičiuoti infrastruktūros mokestį ir jo sumokėjimo pareikalauti iš žemės sklypo savininkų yra neteisėtas veiksmas dėl to, kad netinkamai nustatyti teisės santykyje dalyvaujantys asmenys. Savivaldybė neturi teisės žemės sklypo savininkams priskirti prievolės sumokėti infrastruktūros mokestį, nes dėl infrastruktūros plėtros mokesčio teisiniame santykyje yra Savivaldybė ir statytojas – UAB „GREITISTA“.

Bendrovė į Administraciją dėl infrastruktūros mokesčio lengvatos kreipėsi ne vieną kartą. Į 2025 m. balandžio 14 d. prašymą Bendrovė gavo atsakymą, kad prašymas toliau nebus nagrinėjamas, nes nebuvo pateikti prašomi papildomi dokumentai. Kai Savivaldybei dokumentus pateikė Bendrovės įgaliotas asmuo, 2025 m. gegužės 23 d. Administracija priėmė sprendimą dėl infrastuktūros mokesčio ir prievolę mokėti šį mokestį be jokio teisinio pagrindo priskyrė žemės sklypo savininkams. Bendrovei Savivaldybės 2025 m. gegužės 23 d. sprendimas dėl infrastruktūros mokesčio dydžio jokių pareigų nesukuria. Šis sprendimas nesukuria pareigų ir žemės sklypo savininkams, nes jie nėra statytojai ar vystytojai.

Pareiškėjo manymu, skundžiamas Raštas sukelia Bendrovei teisines pasekmes, nes buvo paribota jos teisė pasinaudoti įstatymo numatyta mokestine lengvata.

Teismas nurodė, kad byloje Nr. eI3-915-561/2025 nagrinėjami Bendrovės ir Savivaldybės teisiniai santykiai dėl infrastuktūros plėtros mokesčio, tačiau nurodyta byla nėra analogiška šiai bylai, nes byloje Nr. eI-3-915-561/2025 buvo keliamas reikalavimas įpareigoti Savivaldybę iš naujo svarstyti infrastruktūros mokesčio netaikymą Bendrovei, nes praeityje Savivaldybė buvo nusprendusi, kad Bendrovė neturi mokėti įmokos infrastruktūros plėtrai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos procesinių veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-520/2024 ir kt.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-520/2024).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, jog skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio, ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-276-492/2024).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad jis turi teisę prašyti apskaičiuoti infrastruktūros įmoką pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas; 2) panaikinti Raštą; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. gegužės 26 d. prašymą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2025 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas apskaičiuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką vadovaujantis nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus Mokesčių poskyris skundžiamu Raštu, atsakydamas pareiškėjui į 2025 m. gegužės 27 d. prašymą, informavo, jog UAB „GREITISTA“ nėra žemės sklypo su statiniais savininkė, todėl be įgaliojimo negali kreiptis dėl savivaldybės plėtros įmokos apskaičiavimo. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad pagal projekto „Daugiabučio gyvenamojo namo statybos projektas (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., nauja statyba“ 0 Laidai duomenis yra suformuotas įmokos aktas ir išsiųstas įgaliotam asmeniui.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų skyrius 2025 m. gegužės 23 d. raštu Nr. A931-633/25 pateikė savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo aktą, kuriuo apskaičiavo infrastruktūros plėtros įmoką ir ją elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė Bendrovės prašyme nurodytam žemės sklypo bendraturčiui A. G. (b. l. 21–24).

Teisėjų kolegija, įvertinus pareiškėjo siekimo ginčyto rašto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Raštu Bendrovė tik informuota, kad ji be įgaliojimo negali kreiptis dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo, o prašymu siekiamą gauti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos aktą suformavo ir išsiuntė įgaliotam asmeniui, pareiškėjui nesuformuluota jokių privalomo pobūdžio patvarkymų, tiesiogiai darančių įtaką pareiškėjo teisiniam statusui ir sukeliančių jam teisines pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent Vilniaus miesto savivaldybės 2025 m. gegužės 23 d. raštas Nr. A931-633/25, su kuriuo pateiktas savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo aktas, sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, tačiau pareiškėjas jo neskundė.

Teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, todėl pareiškėjo prašymas pripažinti, jog jis turi teisę prašyti apskaičiuoti infrastruktūros įmoką pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, bylai aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GREITISTA“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis