f7f16c68-be07-4cf8-99d1-4cb8cc6563e2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Adm

 Adm. byla Nr.I-507-281/2010

      (Proceso Nr.3-61-3-01923-2009-9)

      Procesinio sprendimo kategorija 9.7, 9.10.

 (S)

Sprendimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010-02-17

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Liudos Arlauskienės, Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Anai CilinkevičiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovsms Maksimui LukaÅ¡ikui ir Oksanai Sakalauskienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Alsunga“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas

                                                          Â

         nustatė:

pareiÅ¡kėja UAB „Alsunga“ (toliau - Bendrovė) skunde (b.l. 3-7) teismui praÅ¡o panaikint: 1) Mokestinių  ginčų  komisijos  prie LR Vyriausybės (toliau – Ginčų komisija) 2009-08-27 sprendimÄ Nr.S-238 (7-196/2009); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau – Mokesčių inspekcija) 2009-05-29 sprendimÄ Nr.69-136; 3) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2009-04-09 sprendimÄ Nr.(21.26)-256-157.

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, jog Bendrovės atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindai egzistuoja dėl dviejų priežasčių: 1) nėra pareiškėjos kaltės dėl padaryto pažeidimo, todėl yra pagrindas atleisti Bendrovę nuo baudos ir delspinigių mokėjimo pagal LR mokesčių administravimo įst. (toliau – LR MAĮ)

100 str. 1 d. 2 p. ir 141 str. 1 d. 1 p.; 2) mokesčių įstatymų pažeidimas buvo atliktas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiÅ¡kėjos valios ir kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti, todėl yra pagrindas atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo baudos ir delspinigių mokėjimo pagal LR MAÄ® 100 str. 1 d. 2 p. ir 141 str. 1 d.

2 p.

Nurodo, kad delspinigiai ir baudos siejamos su netinkamu prievolių vykdymu. Tačiau delspinigiai ir baudos turi ne tik kompensavimo, bet ir nubaudimo elementÄ . Nagrinėjamoje byloje faktas, kad netinkamai įvykdyta mokestinė prievolė, paaiÅ¡kėjo tik pradėjus tirti trečiųjų asmenų, t.y. UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“, galimai neteisėtÄ veiklÄ . Komisija, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , pažymėjo, kad MAÄ® 141 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas sietinas su atsitiktinių aplinkybių poveikiu, kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir negalėjo numatyti, ir pasisakė, kad Å¡iame aspekte asmenų iÅ¡orinis poveikis mokesčių mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčių mokėtojo valiÄ , kai prieÅ¡ jį panaudojamas absoliutus smurtas, kurio mokesčių mokėtojas negali iÅ¡vengti, jam pasiprieÅ¡inti ar nuo jo apsiginti.

Tačiau mano, kad „atsitiktinių aplinkybių poveikio“ sÄ vokos negalima apriboti vien tik smurto taikymo galimybe. Tas faktas, kad pareiÅ¡kėjos kontrahentai galėjo užsiimti tam tikra neteisėta veikla, nereiÅ¡kia, kad tokie veiksmai buvo aiÅ¡kiai neteisėti ir pasireikÅ¡davo santykiuose su visais UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“ kontrahentais. PareiÅ¡kėja nėra teisėsaugos institucija ir neturi atitinkamų įgalinimų ir kompetencijos vertinti, ar visi įmonės veiksmai atitinka teisės aktų normas.

Veikdama protingai ir apdairiai, savo galimybių ribose stengėsi patikrinti UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“ patikimumÄ . areiÅ¡kėja ėmėsi visų priemonių patikrinti Å¡ių Å«kio subjektų autentiÅ¡kumÄ , t.y. tikrino, ar Å¡ios bendrovės yra registruotos Juridinių asmenų registre, ar yra mokesčių bei PVM mokėtojai. Inspekcijos duomenų bazėje nurodyta, kad minėtos bendrovės yra įregistruotos PVM mokėtojomis. Patikrinus Inspekcijos svetainėje minėtų įmonių PVM mokėtojų registrus pareiÅ¡kėja nustatė, kad UAB „Teranta“ nuo 2003-04-07 iki 2005-12-14, o UAB „Rembutas“ nuo 2005-07-08 iki 2005-12-23 buvo įregistruoti PVM mokėtojais.

Žinodami, kad prieÅ¡ registruojant PVM mokėtoju įmonė yra kruopščiai patikrinama mokesčių administratoriaus pareigÅ«nų, manė, kad, jeigu mokesčių administratorius įmonę įregistruoja PVM mokėtoju, tai Å¡is faktas liudija, kad įmonės veikla nekelia jokių abejonių dėl teisėtumo, todėl buvimo PVM mokėtoju faktÄ laiko vienu iÅ¡ įrodymų, kad pareiÅ¡kėjos verslo partneris yra sÄ Å¾iningas mokesčių mokėtojas.

Inspekcijos

duomenų bazėje tuo metu, kai pareiškėja pradėjo dirbti su UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“,

nebuvo nurodyta, kad minėtos įmonės nevykdo savo mokestinių įsipareigojimų ar neteikia deklaracijų. Sudarant sandorius visada tikrindavo asmens dokumentus bei darė užklausÄ VÄ® „Registrų centras“. PareiÅ¡kėja neturėjo pagrindo abejoti UAB „Teranta“ veiklos teisėtumu, nes santykiai su Å¡ia įmone buvo tęstiniai (nuo 2004 m. pradžios), UAB „Teranta“ remonto darbų atlikimo fakto nepaneigė bei mokesčio administratoriaus pareigÅ«nai matė realiai patalpose atliktus darbus, kurie buvo nurodyti darbų priėmimo perdavimo aktuose. Atlikti darbai patvirtina, kad PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos Å«kinės operacijos atitinka tikrÄ jį operacijų turinį, todėl nėra pagrindo teigti, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (2005-01-21 PVM sÄ skaita faktÅ«ra GCA Nr.3773031, 2005-02-28 PVM sÄ skaita faktÅ«ra GCA Nr.3773032, 2005-03-31 PVM sÄ skaita faktÅ«ra GCA Nr.3773030; 2005-07-05 PVM sÄ skaita faktÅ«ra GCA Nr.3773028; 2005-07-31 PVM sÄ skaita faktÅ«ra GCA Nr.3773037) neturi juridinės galios, ir pareiÅ¡kėja turėjo ypatingai susirÅ«pinti dėl savo kontrahento veiklos. Ä®statymai įsakmiai nenustato tiesioginės Å«kio subjekto pareigos kontroliuoti, ar kitas Å«kio subjektas tinkamai vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus atlikdamas Å«kines operacijas. Tuo labiau, kad ir pati Inspekcija pripažįsta pareiÅ¡kėjos su UAB „Teranta“ iki 2005 metų sudarytas sutartis (2004-05-20 Statybos rangos sutartis Nr. 1-2004; 2004-06-24 Statybos rangos sutartis Nr.2) atitinkamus UAB „Teranta“ atliktus darbus bei iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (2004-06-30 PVM sÄ skaita faktÅ«ra GCA Nr.3773015; 2004-07-30 PVM sÄ skaita faktÅ«ra GCA Nr.3773075; 2004-08-31 PVM sÄ skaita faktÅ«ra GCA Nr.3773021; 2004-09-30 PVM sÄ skaita faktÅ«ra GCA Nr.3773025).

Nepagrįstas ir tas Inspekcijos  argumentas, kad UAB „Teranta“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neturi teisinės galios, nes pasiraÅ¡ytos asmens, negalinčio veikti įmonės vardu. Inspekcija 2009-02-11 patikrinimo akte Nr.(21.26)06-77 pažymėjo, kad „UAB „Teranta“ įformintos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros 2005-07-05 serija GCA Nr.3773028, 2005-07-31 serija GCA Nr.3773037 ir kasos pajamų orderio kvitai pasiraÅ¡yti A. L. Pažymėtina, kad A. L. bendrovėje dirbo nuo 2005-05-12 iki 2005-07-01, o PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir kasos pajamų orderiai kvitai pasiraÅ¡yti datomis, kai A. L. bendrovėje

nedirbo“. Tačiau, kaip matyti iš pridedamo Juridinių asmenų registro išrašo, A. L. dirbo UAB „Teranta“ direktoriumi nuo 2005-05-23 iki

2005-11-25, t.y. dokumentai pasiraÅ¡yti tinkamo asmens. Todėl Inspekcijos tvirtinimas, kad „UAB „Teranta“ vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyti duomenys apie asmenis, atsakingus už Å«kinių operacijų atlikimÄ , neatitinka tikrovės“, nėra pagrįstas ir negali bÅ«ti pagrindu pripažinti, kad minėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neturi teisinės galios.

Pareiškėjos

kaltės dėl mokesčių nesumokėjimo nėra, kadangi pareiškėja santykiuose su UAB „Teranta“

ir UAB „Rembutas“ savo galimybių ribose veikė sÄ Å¾iningai, apdairiai ir rÅ«pestingai, ir negali atsakyti už galimai nesÄ Å¾iningus UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“ veiksmus. Trečiųjų, nesusisijusių asmenų veiksmai/neveikimas negali bÅ«ti traktuojami kaip pareiÅ¡kėjo veiksmai ir visiÅ¡kai nepriklauso nuo pareiÅ¡kėjo valios. Todėl pareiÅ¡kėjai neturėtų bÅ«ti taikomos ekonominės sankcijos, nes nėra pareiÅ¡kėjos kaltės dėl padaryto pažeidimo, todėl yra pagrindas atleisti Bendrovę nuo baudos ir delspinigių mokėjimo pagal MAÄ® 100 str. 1 d. 2 p. ir 141 str. 1 d. 1 p.

Tai, kad pareiÅ¡kėja veikia kaip pareiginga ir sÄ Å¾ininga mokesčių mokėtoja yra tas faktas, kad sužinojusi visas bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėja nedelsiant geranoriÅ¡kai patikslino PVM ir pelno mokesčio deklaracijas biudžeto naudai, nors ir neprivalėjo atsakyti už trečiųjų asmenų nusikalstamÄ veikÄ . Patikslinusi deklaracijas pareiÅ¡kėja prisiėmė papildomus įsipareigojimus, kuriuos turės įvykdyti savo pelno sÄ skaitÄ . Papildomai priskaičiuotos mokesčio sumos yra reikÅ¡mingos palyginus su pareiÅ¡kėjos gaunamomis pajamomis, todėl skiriamos sankcijos gali privesti pareiÅ¡kėjÄ prie bankroto.

Bendrovė, sužinojusi apie nesÄ Å¾iningus mokesčių mokėtojus, savarankiÅ¡kai ir geranoriÅ¡kai patikslino visas mokesčių deklaracijas biudžeto naudai, o nuo patikslintų deklaracijų MAÄ® 136 str. 3 dalis nenumato baudų priskaičiavimo. Pagal MAÄ® 139 str. 1 d. nuostatas, jeigu mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio

arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifÄ ir dėl Å¡ių priežasčių mokėtinÄ

mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trÅ«kstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Ä®vertinus visas minėtas aplinkybes, negalima teigti, kad pareiÅ¡kėja neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifÄ .

Net nežiÅ«rint į tai, kad pareiÅ¡kėja sumokėjo mokesčio administratoriaus priskaičiuotus mokesčius, tokiu bÅ«du įvykdydama prievolę už trečiuosius asmenis, pareiÅ¡kėja turėjo mokesčio permokas, todėl yra pagrindas tvirtinti, kad žala biudžetui nepadaryta, nes žala suvokiama, kaip pinigais įvertinto turto netekimas ar jo vertės sumažėjimas, arba asmens turėtos iÅ¡laidas, arba negautos pajamos. Ä®vertinus bendrÄ pareiÅ¡kėjos sumokėtų mokesčių masę (tame tarpe esamas permokas) žalos valstybės biudžetui nepadaryta, nes nėra tenkinama nė viena iÅ¡ iÅ¡vardintų žalos atsiradimo sÄ lygų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Mokesčių inspekcija atsiliepime teismui (b.l. 87-88) su skundo reikalavimais nesutiko bei paaiškino, kad pareiškėjos skundo argumentai mokesčių teises atžvilgiu yra nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui, todėl yra vertinami tik kaip gynybinė pozicija

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas - ar pareiÅ¡kėja gali bÅ«ti atleidžiama nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) PVM ir pelno mokesčio delspinigių bei baudų. PareiÅ¡kėja neginčija mokesčių administratoriaus jai apskaičiuotų PVM, pelno mokesčio, Å¡ių mokesčių delspinigių bei baudų pagrįstumÄ tačiau nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu neatleisti jos nuo apskaičiuotų PVM bei pelno mokesčio delspinigių ir baudų mokėjimo.

Atleidimo nuo delspinigių pagrindus reglamentuoja LR MAÄ® 100 str. bei Mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko 2004-07-26 įsakymu Nr.VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės (toliau - Taisyklės). Atleidimo nuo paskirtų baudų pagrindus reglamentuoja LR MAÄ® 141 str. 1 d. bei Taisyklės. PraÅ¡ymas atleisti nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies gali bÅ«ti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, numatyta ir įtvirtinta aukščiau nurodytose teisės normose. Nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumÄ yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai iÅ¡ieÅ¡kotas) ar Å¡io mokesčio sumokėjimo terminas Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba iÅ¡dėstytas.

Mokesčių įstatymai nustato pareigÄ mokesčių mokėtojui apskaičiuoti ir sumokėti nustatytus mokesčius teisingai ir laiku. Už neteisingai ar ne laiku apskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius įstatymuose numatytos sankcijos, - skaičiuojami delspinigiai bei skiriamos baudos.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o atleisti jÄ nuo apskaičiuotų delspinigių ir skirtų baudų mokėjimo į biudžete vadovaujantis LR MAÄ® 100 str. 1 d. 2 p. bei 141 str. 1 d. 1 - 3 p., t. y., jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti ir kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui.

IÅ¡nagrinėjus mokestinėje byloje esančius dokumentus daro iÅ¡vadÄ , kad aukščiau nurodytų aplinkybių, remiantis kuriomis pareiÅ¡kėja galėtų bÅ«ti atleista nuo PVM ir pelno mokesčio delspinigių bei baudų mokėjimo, nenustatyta. Savo nekaltumÄ dėl pažeistų įstatymų ir laiku nesumokėtų mokesčių pareiÅ¡kėja motyvuoja tuo, kad ji buvo sÄ Å¾ininga ir kad mokestinės prievolės dydis paaiÅ¡kėjo tik nustačius trečiųjų

asmenų (UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“) neteisėtÄ veiklÄ . Tačiau tokie pareiÅ¡kėjos

argumentai nepagrįsti. Tiek PVM atskaitai, tiek sÄ naudoms yra keliamas pagrindinis reikalavimas - PVM atskaita ir sÄ naudos turi bÅ«ti grindžiamos juridinę galiÄ turinčiais dokumentais. Patikrinimo metu Inspekcija konstatavo, kad PVM atskaitai ir sÄ naudoms pagrįsti buvo pateikti juridinės galios neturintys dokumentai, kuriuose įvardintos Å«kinės operacijos vyko ne tarp PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų Å«kio subjektų. Inspekcija konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos vadovai nesiėmė minimalių priemonių UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“ veiklos teisėtumui nustatyti - nesilankė UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“ buveinėse nesikreipė į InspekcijÄ dėl papildomos informacijos apie verslo partnerius gavimo, nors buvo atsiskaitomi grynais pinigais, nereikalavo šias įmones atstovavusių asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų Pateiktame skunde pareiÅ¡kėja, savo ruožtu, nepateikė įrodymų Inspekcijos teiginiams paneigti ir savo argumentams (pareiÅ¡kėja nekalta, nes nesÄ Å¾iningai veikė ne ji, o UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“ ir pareiÅ¡kėja negalėjo numatyti jų nesÄ Å¾iningumo) pagrįsti.

Įvertinus prašyme išdėstyta aplinkybes, taip pat nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja nekalta dėl padaryto pažeidimo arba mokesčių įstatymus pažeidė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios ir kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti. Nors pareiškėja mokesčių įstatymo pažeidimus ir pripažino, tačiau savo apskaitoje apskaičiusi  UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“ vardu išrašytus apskaitos dokumentus, pagal kuriuos realiai sandoriai nebuvo įvykę (objektuose nebuvo atlikti statybos darbai ir nebuvo įsigytos reklamos paslaugos iš UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“), pažeidė mokesčių įstatymus, už kuriuos įstatymuose numatytos sankcijos (skaičiuojami delspinigiai bei skiriamos baudos).

Kadangi PVM ir pelno mokestis nebuvo sumokėtas įstatymų nustatytais terminais, pareiÅ¡kėja padarė žalÄ valstybės biudžetui, nes nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės (savivaldybės) biudžetas negauna pajamų ir yra ribojamos valstybės (savivaldybės) galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas.

Be to, pagal LR MAÄ® 96 str. 1 d. 1 p., delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai į biudžetÄ sumokėtÄ mokesčių mokėtojo deklaruotÄ mokestį. IÅ¡ Å¡ios teisės normos matyti, kad delspinigių skaičiavimas yra siejamas su privalomo mokesčio nesumokėjimu ar jo pavėluotu sumokėjimu. Pagal LR MAÄ® 40 str. 1, 4 ir 5 p., mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Tai reiÅ¡kia, kad už tinkamÄ mokestinių prievolių vykdymÄ atsakingas tik mokesčių mokėtojas, o delspinigių skaičiavimas siejamas tik su mokesčių mokėtojo neteisėtu elgesiu mokant mokesčius. LR MAÄ® 96 str. 1 d. 1 ir 2 p. nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai į biudžetÄ sumokėtÄ mokesčių mokėtojo deklaruotÄ mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotÄ mokestį) bei už nesumokėtÄ arba pavėluotai sumokėtÄ patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytÄ nedeklaruotÄ deklaruojamÄ ar neapskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo bÅ«ti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Dėl kokių priežasčių mokestinė prievolė nebuvo įvykdyta skaičiuojant delspinigius, nėra svarbu, nes dėl tokių neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų (mokestinių prievolių nevykdymo ir/ar netinkamo vykdymo) padaromas neigiamas poveikis valstybės finansiniams interesams - valstybės negautos mokestinės pajamos. Taigi mokesčių nemokėjimas sietinas su žalos valstybės biudžetui padarymu. O žala valstybės biudžetui atsiranda tuomet, kai atitinkama mokesčio suma nėra sumokama. Tokiu bÅ«du LR MAÄ® 141 str.

1 d. 3 p. pagrindu pareiškėja negali būti atleista nuo PVM ir pelno mokesčio delspinigių bei baudų mokėjimo.

Pareiškėja neįrodė ir aplinkybės, kad ji nėra kalta dėl padarytų mokesčių įstatymų pažeidimų, todėl ji negali būti atleista nuo PVM bei pelno mokesčio delspinigių ir baudų mokėjimo.

AiÅ¡kinant atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindÄ , įtvirtintÄ LR MAÄ® 141 str. 1 d. 2 p., laikytina, kad jis taikytinas tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčių įstatymÄ pažeidė dėl aplinkybių, kurios neprikauė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Nenumatytų aplinkybių, dėl kurių galėjo bÅ«ti pažeistas mokesčių įstatymas, sÄ raÅ¡o įstatymų leidėjas nepateikia, tik nustato, kad tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojo veiksmai, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Inspekcija atlikusi Bendrovės mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31, 2009-02-11 patikrinimo aktu Nr.(21.26)-06-77-8 pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiavo 37776 Lt PVM, 13189,90 Lt PVM delspinigių, 23456 Lt pelno mokesčio, 4056,51 Lt pelno mokesčio delspinigių. Atlikto patikrinimo metu taip pat nustatyta 28,56 Lt įmokų į Garantinį fondÄ permoka, 1568,32 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų permoka, 49223 Lt nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka, 11718,40 Lt pelno mokesčio permoka, 2851, 85Lt PVM permoka, 6,96 Lt PVM delspinigių nepriemoka, 7 Lt sumažinti priskaitymai nuo pajamų pagal LR kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymÄ (b.l. 23-41).

Inspekcija 2009-04-09 sprendimu Nr.(21.26)-256-157 patvirtino 2009-02-11 patikrinimo aktÄ ir jame  papildomai apskaičiuotÄ 37776 Lt PVM, 13189,90 Lt PVM delspinigių, 23456 Lt pelno mokesčio, 4056,51 Lt pelno mokesčio delspinigių, 7 Lt sumažinimÄ priskaitymų nuo pajamų pagal LR kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymÄ bei paskyrė 3778 Lt PVM baudÄ ir 2346 Lt pelno mokesčio baudÄ (mok. b.l. 19-22).

Bendrovė 2009-04-21 Mokesčių inspekcijai pateiktame skunde prašė panaikinti Inspekcijos 2009-04-09 sprendimo dalį, kuria pareiškėjai buvo paskirti delspinigiai ir baudos (mok. b.l. 45-46).

Mokesčių inspekcija 2009-05-29 spendimu Nr.69-136 patvirtino Inspekcijos 2009-04-09 sprendimo Nr.(21.26)-256-157 nurodymÄ Bendrovei sumokėti į biudžetÄ 13189,90 Lt PVM delspinigius, 4056,51 Lt pelno mokesčio delspinigius, 3778 Lt PVM baudos ir 2346 Lt pelno mokesčio baudos (mok. b.l. 16-18).

Ginčų komisija 2009-08-27 sprendimu Nr.S-238(7-196/2009) Mokesčių inspekcijos 2009-05-29 sprendimÄ patvirtinto (b.l. 11-15).

Nors pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti visÄ Inspekcijos 2009-04-09 sprendimÄ , iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad mokestiniams ginčams nustatyta ikiteismine tvarka buvo ginčijama tik ta Inspekcijos 2009-04-09 sprendimo dalis, kuria pareiÅ¡kėjai paskaičiuoti PVM bei pelno mokesčio delspinigiai ir baudos.

Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad byla dalyje dėl skundo reikalavimų, kuriais praÅ¡oma panaikinti Inspekcijos 2009-04-09 sprendimo dalį, nesusijusiÄ su delspinigių bei baudų paskyrimu, yra nutrauktina (LR administracinių bylų teisenos įst. 101 str. 7p.)

Byloje spręstinas ginčas dėl Ginčų komisijos 2009-08-27 sprendimo, Mokesčių inspekcijos 2009-05-29 spendimo ir Inspekcija 2009-04-09 sprendimo dalies, kuria pareiškėjai paskaičiuoti PVM bei pelno mokesčių delspinigiai bei paskirtos su šiais mokesčiais susijusios baudos,  pagrįstumo ir teisėtumo.

IÅ¡ Bendrovės teismui pateikto skundo motyvų matyti, kad savo reikalavimų pagrįstumÄ pareiÅ¡kėja sieja su galimybe jos atžvilgiu taikyti LR MAÄ® 100 str. 1d., 141 str. 1d. 1, 2, 3 p. nuostatas, bei remiantis šiomis nuostatomis atleisti jÄ nuo apskaičiuotų baudų bei delspinigių.

LR MAĮ 100 str. 1d. 2 p. sakoma, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 str. 1 d. nustatytas pagrindas.

LR MAĮ 141 str. 1d. sakoma, kad atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui.

Sprendžiant ginÄÄ bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina LR MAÄ® 141 str. 1d.. 1, 2, 3 d. nurodytų aplinkybių, kurioms esant Bendrovė galėtų bÅ«ti atleidžiama nuo mokesčių administratoriaus paskirtų baudų bei delspinigių mokėjimo, buvimÄ .

Ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje nustatyta, kad Bendrovė 2005 m. nepagrįstai padidino PVM atskaitÄ bei leidžiamus atskaitymus pagal į apskaitÄ Ä¯traukdama juridinės galios neturinčias UAB „Rembutas“ (2005-07-29 PVM sÄ skaita faktÅ«ra REM Nr.00011) ir UAB „Teranta“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (2005-01-21 PVM sÄ skaita faktÅ«ra GCA Nr.3773031, 2005-02-28 PVM sÄ skaita faktÅ«ra GCA Nr.3773032, 2005-03-31 PVM sÄ skaita faktÅ«ra GCA Nr.3773030; 2005-07-05 PVM sÄ skaita faktÅ«ra GCA Nr.3773028; 2005-07-31 PVM sÄ skaita faktÅ«ra GCA Nr.3773037), tokiu bÅ«du sumažindama į biudžetÄ mokėtinus PVM ir pelno mokesčius (b.l. 23-41; mok.b.l. 107, 114, 123, 124, 125, 127).

Bendrovė tai, jog minėtų bendrovių sÄ skaitos faktÅ«ros nepripažintinos turinčiomis juridinę galiÄ dėl jose nurodytų Å«kinių operacijų turinio neatitikimo realybei, pripažįsta, dėl to mokesčio administratoriaus paskaičiuotų papildomai mokėtinų PVM bei pelno mokesčio sumų neginčija.

Byloje nėra ginčo ir dėl tų mokesčio administratoriaus nustatytų aplinkybių, jog UAB „Teranta“ statybos remonto darbų veiklai vystyti neturėjo resursų, t.y. veiklos vykdymo vietos, transporto priemonių, darbo priemonių, atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų (bendrovėje dirbo 2 darbininkai iÅ¡ kurių 0,5 etato), galinčių atlikti PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas Å«kines operacija – statybos remonto darbus. Taip pat nebuvo nustatyta, kad UAB „Teranta“ bÅ«tų sudariusi sutartis su trečiaisiais asmenimis, galėjusiais atlikti minėtose PVM sÄ skaitose sutartyse nurodytus darbus.

 Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad mokesčių administratoriaus padaryta iÅ¡vada, jog UAB „Teranta“ buvo naudojama kaip priedanga neteisėtai veiklai vykdyti, įteisinant iÅ¡ anksto suplanuotus realiai neįvykusius sandorius ar įvykusius ne minėtose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytomis sÄ lygomis, yra pagrįsta.

Tai, kad UAB“Rembutas“ realiai jokios veiklos nevykdė, patvirtina mokestinėje byloje esantys įrodymai (mok.b.l. 94,97,127-128)

            Byloje nėra ginčo ir dėl tų mokesčio administratoriaus nustatytų aplinkybių, jog Bendrovės vadovai nesiėmė minimalių priemonių UAB „Rembutas“ ir UAB „Teranta“ veiklos teisėtumui nustatyti, t.y. nesilankė minėtų bendrovių buveinėse, nesikreipė į mokesčių administratorių dėl informacijos apie šias bendroves gavimo, nereikalavo šias įmones atstovaujančių asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų, nors atsiskaitymai visais atvejais buvo vykdomi grynaisiais pinigais.

Įvertinus minėtas aplinkybes, sprendžiama, jog Bendrovės neįrodė, kad nėra jos kaltės dėl

minėtų UAB „Rembutas“ ir UAB „Teranta“ iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų įtraukimo į

apkaitÄ bei tokiu bÅ«du mokėtinų PVM bei pelno mokesčio sumažinimo.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad vadovaujantis LR MAĮ 141 str. 1d.. 1 p. pagrindu pareiškėja nuo PVM ir pelno mokesčio delspinigių bei baudų sumokėjimo negali būti atleidžiama.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2005-02-09 nutartyje (Nr.A15–141/2005) aiÅ¡kindamas LR MAÄ® 141 str. 1 d. 2 p. nuostatas pažymėjo, kad Å¡iose normose įtvirtintos atleidimo nuo baudos ir delspinigių pagrindai konstatuotini tuo atveju jei įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. AiÅ¡kinant Å¡iÄ taisyklę darytina iÅ¡vada, kad Å¡is atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir Å¡ių aplinkybių poveikio pasėkoje atsiradę padariniai negalėjo bÅ«ti įtakojami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valiÄ , kai prieÅ¡ jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali iÅ¡vengti, jam pasiprieÅ¡inti ar nuo jo apsiginti.

Nagrinėjamo ginčo atveju Bendrovė nei ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje nei skunde teismui nenurodė aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti force majeure ar cas fortuit, todėl pareiškėja, nuo baudos bei delspinigių sumokėjimo negali būti atleidžiama ir LR MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. nurodytais pagrindais.

           Nors Bendrovė skunde teismui nurodo, kad dėl mokesčių įstatymų pažeidimo valstybės biudžetui žala padaryta nebuvo, nes pareiškėja turėjo mokesčio permokas, minėtos aplinkybės nepagrindžiamos jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, iš Inspekcijos 2009-02-11 patikrinimo akto matyti, kad paskaičiuojant mokėtinus delspinigius, buvo įvertintos Bendrovės buvusios atitinkamų mokesčių permokos.

           Laiku nesumokėjus mokėtinų mokesčių valstybės biudžetui daroma žala. Mokesčių administratoriui nustačius, jog Bendrovė nepagrįstai sumažino mokėtinas PVM bei pelno mokesčio sumas, darytina išvada, kad valstybės biudžetui buvo padaryta žala, todėl LR MAĮ 141 str. 1d. 3p. nurodytu pagrindu pareiškėja nuo paskirtų baudų ir delspinigių negali būti atleidžiama.

Išnagrinėjus bei įvertinus visusu byloje esančius įrodymus, sprendžiama kad skundžiamuose Ginčų komisijos 2009-08-27 sprendime, Mokesčių inspekcijos 2009-05-29 spendime ir Inspekcijos 2009-04-09 sprendime faktinės aplinkybės bei ginčo santykius reguliuojančio teisės normos buvo aiškinamos bei taikomos tinkamai, todėl pareiškėjos skundo reikalavimai yra atmestini.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 7p., 127 str., 129 str., teismas

                                                   Â

              nusprendė:

BylÄ dėl skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-04-09 sprendimÄ Nr.(21.26)-256-157, toje dalyje, kuri nesusijusi su UAB „Alsunga“ paskaičiuotais pridėtinės vertės mokesčio bei pelno mokesčio delspinigiais bei Å¡iais mokesčiais paskirtomis baudomis, nutraukti.

Likusių reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjos UAB „Alsunga“ skundÄ atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ

Teisėjai                                                                                               Liuda

Arlauskienė

Raimondas Blauzdžius

Mefodija Povilaitienė