2025-08-20 Nr. AB-12789-3-61-3-01598-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-904-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01598-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 48; 53.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuotojo asmens J. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys R. A. ir J. A.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja B. A. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Nacionalinės žemės tarnyba), Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėjos išvadą Nr. 1ITP-1020-(10.7 E.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – ir Išvada) ir pareiškėjos naudai priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš Nacionalinės žemės tarnybos.

2025 m. balandžio 30 d. teismui buvo pateikta tarp pareiškėjos B. A. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos pasirašyta taikos sutartis (toliau – ir Taikos sutartis), kurią prašoma patvirtinti ir administracinę bylą nutraukti.

2025 m. gegužės 19 d. trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. pateikė teismui savo poziciją dėl tarp pareiškėjos ir atsakovės sudarytos taikos sutarties tvirtinimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad su taikos sutartimi nesutinka, nurodydamas, jog sutartis neatitinka imperatyvių įstatymo nuostatų ir viešojo intereso bei pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises. Jo vertinimu, taikos sutartis iš esmės patvirtintų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Edmosima“ atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų projektą, tuo pačiu metu paneigdamas 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu žemėtvarkos projekte nurodytas aplinkybes, kad šiame matuojamame sklype yra numatytas kelias, kuris eina per pareiškėjos sklypo pakraštį. Be to, šis sutarties patvirtinimas pažeistų daugelio Aukštupių kaimo gyventojų teises, todėl taikos sutartis neatitinka imperatyvių įstatymo nuostatų ir viešojo intereso bei pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtino tarp pareiškėjos B. A. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 2025 m. balandžio 30 d. sudarytą taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukė.

Teismas patvirtino tokio turinio taikos sutartį: „1. Šalys pareiškia, kad šia Taikos sutartimi yra išsprendžiamas tarp jų kilęs ginčas, nagrinėjamas Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose (toliau – Teismas) administracinėje byloje Nr. eI3-1566-644/2025.

2. Šalys sutaria, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėjo 2024 m. kovo 20 d. išvada Nr. 1ITP-1020-(10.7 E.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ yra panaikinama nuo Teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.

3. Šalys sutaria, kad atsisako reikalavimų viena kitai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4. Šalys patvirtina, kad Taikos sutartis išreiškia jų tikrąją valią, yra laisvai sudaryta, nėra sudaryta dėl apgaulės, spaudimo ar kitokių neteisėtų veiksmų.

5. Šalys prašo Teismo rašytinio proceso tvarka patvirtinti šią taikos sutartį ir administracinę bylą Nr. eI3-1566-644/2025 nutraukti.

6. Taikos sutartis sudaroma trimis egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai ir vienas egzempliorius pateikiamas Teismui“.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėjos išvadą Nr. 1ITP-1020-(10.7 E.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“, kuria atsakovas nustatė, kad pareiškėjos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro nustatymo darbai negali būti tęsiami pagal parengtą situacijos brėžinį, atsižvelgiant į tai, kad sklype yra įsiterpęs lauko kelias, kuris neįskaičiuotas į žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą, sklypą reikia formuoti kaip du atskirus sklypus. Pareiškėja su atsakovo išvada nesutiko. Išvados neteisėtumą grindė tuo, kad Žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtiname 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-1909 (toliau – ir Žemės reformos žemėtvarkos projektas), jos sklype Nr. 7703/0003:30 negali būti pavaizduotas joks kelias. Atsakovas niekada nesupažindino jos su tariamai sklype grafiškai pavaizduotu keliu. Kelias pažymėtas neteisėtai. Atsakovo minimas lauko kelias buvo padarytas pačios pareiškėjos į sodybvietę, o ne per visą lauką. Kelią už sodybvietės iki savo sklypo, išvažinėdamas traktoriaus vėžėmis pratęsė gretimo sklypo savininkas.

Teismas kritiškai vertino trečiojo suinteresuoto asmens išsakytas abejones dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismo vertinimu, trečiojo suinteresuoto asmens išsakyti argumentai, esą taikos sutarties patvirtinimas sukeltų dviprasmišką situaciją ar pažeistų viešąjį interesą, yra subjektyvūs ir nėra pagrįsti konkrečiais bei objektyviais įrodymais. Teismas konstatavo, kad tai asmeninė nuomonė apie galimas pasekmes, tačiau vien tokios prielaidos nėra pakankamas pagrindas atmesti šalių laisva valia sudarytą taikos sutartį.

Teismas akcentavo, kad taikos sutartimi šiuo atveju yra sprendžiamas konkretus ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo dėl to, ar galima vykdyti kadastrinius matavimus konkrečiam žemės sklypui, atsižvelgiant į tai, jog jame yra įsiterpęs kelias. Teismas pabrėžė, kad tai techninio pobūdžio ginčas dėl duomenų tikslinimo, neturintis savarankiškų teisinių pasekmių tretiesiems asmenims.

Teismas atkreipė dėmesį, kad taikos sutartis nėra skirta peržiūrėti ar keisti jau patvirtintus žemėtvarkos dokumentus, tokius kaip žemės reformos žemėtvarkos projektai ar kiti teritorijų planavimo dokumentai. Taikos sutartimi taip pat nesiekiama nustatyti ar panaikinti kelio kaip viešosios reikšmės objekto, taigi, net jei ginčo sklype faktiškai yra kelias, pats taikos sutarties patvirtinimas nekeičia jo teisinio statuso.

Teismas sprendė, kad šiuo atveju taikos sutarties patvirtinimas neprieštarauja nei viešajam interesui, nei imperatyviosioms teisės normoms, taip pat nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, todėl taikos sutartis tvirtintina, o ją patvirtinus administracinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 str., 103 str. 5 p.).

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį ir grąžinti šią bylą pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad UAB „Edmosima“ atliko žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Minėti sklypai šiaurės rytine riba ribojasi su trečiojo suinteresuoto asmens valdomais žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pabrėžia, kad per jo valdomo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir per matuojamo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją eina bendrojo naudojimo kelias. Šis kelias yra suprojektuotas Žemės reformos žemėtvarkos projekte, šiuo keliu naudosi trečiojo suinteresuotojo asmens šeima ir į savo žemės sklypus patenka jie ir aplinkinių žemės sklypų savininkai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad teismui buvo pateikta taikos sutartis, kurioje atsakovas sutiko panaikinti ginčijamą Išvadą, tačiau taikos sutartyje nėra nurodyta kokie yra tolesni veiksmai, t. y. ar atsakovas sutinka su UAB „Edmosima“ atliktais žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais nepriklausomai nuo to, kad Žemės reformos žemėtvarkos projekte yra suprojektuotas ir faktiškai vietovėje esantis bei aplinkinių žemės sklypų savininkų naudojamas bendrojo naudojimo 4 m pločio kelias. Šis kelias yra ir trečiojo suinteresuotojo asmens sklype, atitinkamai darant jo sklypo kadastrinius matavimus šis kelias buvo išimtas iš jo žemės sklypų ploto.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja argumentus, kad tokiu būdu yra paneigdamas 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu žemėtvarkos projekte nurodytas aplinkybes, kad šiame matuojamame sklype yra numatytas kelias, kuris eina per pareiškėjos sklypo pakraštį. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, nagrinėjamas ginčas nėra dėl techninio sprendimo.

Trečiojo suinteresuotojo asmens taikos sutartis pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, nors Nacionalinė žemės tarnyba turėtų užtikrinti jų apsaugą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties, kuria patvirtina pareiškėjos ir atsakovo pasirašyta taikos sutartis ir administracinė byla nutraukta, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas konkretus ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo dėl to, ar galima vykdyti kadastrinius matavimus konkrečiam žemės sklypui, atsižvelgiant į tai, jog jame yra įsiterpęs kelias. Teismas nusprendė, kad šis ginčas yra techninio pobūdžio ginčas dėl duomenų tikslinimo, neturintis savarankiškų teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, todėl patvirtino tarp pareiškėjos ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kuria byloje ginčijama Išvada panaikinama. Teismas konstatavo, kad taikos sutartis neprieštarauja nei viešajam interesui, nei imperatyviosioms teisės normoms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. A., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad taikos sutartimi paneigdamas 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu žemėtvarkos projekte nurodytos aplinkybės apie per sklypą einantį kelią, pasirašyta taikos sutartimi pažeidžiami jo šeimos ir kitų gyventojų interesai.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ABTĮ 51 straipsnyje įtvirtinta ginčo šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Pabrėžtina, kad tai nėra absoliuti šalių teisė, nes, įtvirtindamas tokią šalių teisę, įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant yra galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje, vertindamas Taikos sutarties tvirtinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tikrino ir nagrinėjo aplinkybes, susijusias su bylos šalių pateiktos taikos sutarties sąlygomis, atsižvelgdamas į šioje byloje nagrinėjamą ginčą ir šio ginčo esmę, taip pat tikrino, ar Taikos sutartis nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, neriboja ar kitaip nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Įvertinusi Taikos sutarties turinį, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino Taikos sutartį.

Ginčijama Nacionalinės žemės tarnybos 2024 m. kovo 20 d. išvada Nr. 1ITP-1020-(10.7 E.) nustatyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo darbai negali būti tęsiami pagal parengta UAB „Edmosima“ matininkės I. P. parengta situacijos brėžinį. Nacionalinės žemės tarnyba informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į tai, jog inžinieriaus P. P. 1996 m. gegužės 24 d. surašytame paženklinimo parodymo akte yra nurodyta, kad sklype yra įsiterpęs lauko kelias, kuris yra neįskaičiuotas į žemės sklypo plotą, bei grafiškai pavaizduotas Žemės reformos žemėtvarkos projekte, todėl turi būti formuojami atskiri žemės sklypai.

Taigi minėta Išvada, kuria pareiškėjai uždrausta tęsti kadastro duomenų nustatymo darbus, akivaizdžiai neturi savarankiškų teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, todėl tokių pasekmių nesukelia ir ją panaikinanti Taikos sutartis. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad minėta išvada vis tik įtakos turės, yra subjektyvus aplinkybių vertinimas.

Kaip teisingai pastebėjo, pirmosios instancijos teismas taikos sutartis nėra skirta peržiūrėti ar keisti jau patvirtintus žemėtvarkos dokumentus, tokius kaip žemės reformos žemėtvarkos projektai ar kiti teritorijų planavimo dokumentai, taip pat Taikos sutartimi nesiekiama nustatyti ar panaikinti kelio kaip viešosios reikšmės objekto, taigi, net jei ginčo sklype faktiškai yra kelias, pats taikos sutarties patvirtinimas nekeičia jo teisinio statuso.

Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuotojo asmens atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuotojo asmens J. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė