f7ef59db-9be9-4338-983d-eaec56a29bd0 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1662-1055/2019 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00289-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6.; 2.6.11.16.; 3.2.6.1.; 3.2.3.1. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 12 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teisėja Ana KarÅ¡ul, sekretoriaujant Daivai Savickienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. T., ieÅ¡kovo atstovui advokato padėjėjui A. T., atsakovui S. Å ., atsakovo atstovui advokatui A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

T. ieÅ¡kinį atsakovui S. Å . dėl iÅ¡laidų už automobilio taisymÄ priteisimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo S. Å . 889,11 EUR kompensacijÄ už jo patirtas iÅ¡laidas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 8 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ SBOB Nr. (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2019 m. sausio 17 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi, sudarytoje Utenoje, atsakovas pardavė ieÅ¡kovui naudotÄ automobilį VOLVO S80, rida 148 000 km. IeÅ¡kovui buvo suteikta galimybė apžiÅ«rėti automobilį ir atlikti kontrolinį važiavimÄ tik automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kadangi automobilis neturėjo valstybinių numerių ir iÅ¡važiuoti iÅ¡ aikÅ¡telės negalėjo. Kontrolinio važiavimo aikÅ¡telėje metu automobilis važiavo tinkamai, todėl nusprendė jį įsigyti.

Pirkimo – pardavimo sutartyje pardavėjas nenurodė jokios informacijos apie maÅ¡inos trÅ«kumus. Nupirkus automobilį ir atlikus jo teisinę registracijÄ , ieÅ¡kovui tÄ pačiÄ dienÄ grįžtant namo į (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo, kad važiuojant penktu greičiu netinkamai funkcionuoja automobilio sankaba – didinant variklio apsukas greitis nedidėjo. Apie pastebėtÄ defektÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ karto pranešė telefonu atsakovui. TÄ pačiÄ dienÄ grįžus į (duomenys neskelbtini) automobilis buvo nugabentas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ servisÄ , buvo nustatyti defektai, už kurių paÅ¡alinimÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 1 401,72 EUR, taip pat jam buvo nurodyta, kad aptikti defektai didžiÄ ja dalimi yra užslėpto funkcinio pobÅ«džio ir negalėjo bÅ«ti pastebėti per trumpalaikį kontrolinį važiavimÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje maÅ¡inos pirkimo metu, defektai yra ilgalaikių procesų pasekmė, todėl jie negalėjo atsirasti po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.

Buvo atlikti sekantys remonto darbai: pakeistas sankabos komplektas, smagratis, pagrindinis diržas su vandens siurbliu, aklė, stovėjimo stabdžių trinkelės, tepalų siurblio tarpinė, variklio pagalvė. Nors detalės buvo pakeistos naujomis, tačiau ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo naudotų detalių, kurių kaina sudarytų 60 procentų nuo naujų kainos, ir darbų iÅ¡laidas. 2019 m. sausio 24 d. ieÅ¡kovas telefonu informavo atsakovÄ apie nustatytus automobilio trÅ«kumus ir geranoriÅ¡kai pasiÅ«lė atlyginti bent dalį iÅ¡laidų remontui, tačiau atsakovas nesutiko, nurodė, kad apie trÅ«kumus nežinojo, ir pasiÅ«lė kreiptis į buvusį automobilio savininkÄ , iÅ¡ kurio pats atsakovas įsigijo automobilį.

Posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas palaikė ieÅ¡kinį jame iÅ¡dėstytais motyvais ir papildomai paaiÅ¡kino, kad atvyko pirkti automobilį su kvalifikuotais specialistais, kuriais pasitikėjo. Jie pažiÅ«rėjo automobilį, kiek galėjo, ir patikino, kad jis tvarkingas, todėl nusprendė pirkti. Ä® servisÄ papildomai nusprendė maÅ¡inos patikrai nevaryti. Keičiant sankabos komplektÄ smagratis kartu galėjo bÅ«ti ir nekeičiamas, tačiau palikus senÄ jį labai greitai nusidėvėtų naujas sankabos komplektas.

Tam, kad patikrinti dirÅ¾Ä , reikėjo ardyti automobilį, be to, atsakovas jį patikino, kad diržas pakeistas. Aklę reikėjo keisti, kadangi ji buvo nusidėvėjusi ir galėjo bet kuriuo momentu iÅ¡kristi, tada tepalai patektų į vidų ir sugadintų sankabÄ . Trinkelės galėjo bÅ«ti patikrintos tik servise taikant specialius įrenginius. Besisunkiantį tepalÄ pamatė tik iÅ¡ardžius apsaugas, kitaip jo nesimatė, teko keisti tarpinę. Pagalvė, stabilizuojanti variklį, buvo įtrÅ«kusi, todėl jÄ reikėjo keisti, Å¡is defektas pastebėtas taip pat tik iÅ¡ardžius maÅ¡inÄ .

Technikinė apžiÅ«ra jam perkant automobilį jau buvo praeita, tiesiog kortelę gavo tik tada, kai užregistravo maÅ¡inÄ ir gavo valstybinius numerius. Atsakovas jį tikino, kad automobilis tvarkingas, pakeistos trinkelės, lemputės, diržas ir vandens pompa. Kartu su juo buvę draugai patikrino perkamÄ automobilį su specialiu kompiuteriu ir didelių trÅ«kumų nerado, tik pasakė, kad žvakes reikės keisti, kiti trÅ«kumai buvo kosmetiniai, pakaba tvarkinga. Pradinė automobilio kaina buvo apie 2 900 EUR, nupirko už 2 000 EUR, nuolaidÄ pardavėjas padarė dėl kosmetinių trÅ«kumų, nes reikėjo dažymo.

Važinėdamas aikÅ¡telėje sankabos defekto nepastebėjo, nes jį galima buvo pastebėti tik iÅ¡važiavus į keliÄ ir pasiekus tam tikrÄ greitį, važiuojant 4-5 pavara. Šį defektÄ pastebėjo beveik iÅ¡ karto iÅ¡važiavęs iÅ¡ Utenos, praslydo sankaba. Tuomet paskambino atsakovui, bet Å¡is tikino, kad viskas gerai su maÅ¡ina. Kadangi su tokia maÅ¡ina važiuoti buvo nesaugu, tai (duomenys neskelbtini) iÅ¡ karto nuvarė jÄ Ä¯ servisÄ . AtžymÄ â€žBe grÄ Å¾inimo“ į sutartį įrašė atsakovas, nes jam jau kelis kartus buvo grÄ Å¾inę maÅ¡inas.

Dar viena priežastis, kodėl iÅ¡ karto negrÄ Å¾ino maÅ¡inos atsakovui yra ta, kad jam labai reikėjo maÅ¡inos darbo kelionėms, be to, suprato ir planavo, kad kažkiek reikės investuoti į jÄ . Jei ne sankabos defektas, turbÅ«t nebÅ«tų prašęs nuostolių, nes tam tikros iÅ¡laidos nupirkus nenaujÄ automobilį yra tikėtinos. Dėl kitų pozicijų praÅ¡o, kadangi atsakovas buvo jį patikinęs, kad trinkelės ir diržas pakeisti, nors iÅ¡ tikrųjų taip nebuvo. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ ir paaiÅ¡kinimÄ prie atsiliepimo, kuriuose su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad automobilis VOLVO S80, kurį 2019 m sausio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iÅ¡ jo įsigijo ieÅ¡kovas, 2018 m. gruodžio 3 d. buvo įsigytas (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gruodžio 15 d. buvo atgabentas į LietuvÄ , kur nebuvo registruotas ir eksploatuojamas, todėl jis negalėjo žinoti minėto automobilio trÅ«kumų, tuo labiau nuslėpti juos nuo pirkėjo. Automobilio kaina atitiko jo techninę bÅ«klę ir kitus parametrus, jis buvo nenaujas ir be garantijos, ieÅ¡kovas laisva valia nusipirko automobilį ir pradėjo juo naudotis, jį tvarkyti ir prižiÅ«rėti.

IeÅ¡kovas pretenzijas pradėjo reikÅ¡ti po tam tikro laiko ir jam nežinoma, kiek laiko Å¡is automobilis buvo ieÅ¡kovo naudojamas, kas jame buvo tvarkoma ir keičiama. Automobiliui buvo atlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra, todėl jis nieko nepažeidė, tvirtindamas, kad maÅ¡ina tvarkinga. IeÅ¡kovas, prieÅ¡ pirkdamas automobilį, turėjo teisę perkamÄ transporto priemonę patikrinti pats, taip pat kreiptis į specialistus. Kadangi ieÅ¡kovas nepasinaudojo tokia galimybe, iÅ¡ jo neprotingo elgesio kylanti neigiamų pasekmių rizika tenka jam pačiam.

Posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime ir paaiÅ¡kinime prie atsiliepimo nurodytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad parduotas automobilis yra nenaujas, be to, ieÅ¡kovas prieÅ¡ pirkdamas galėjo jį patikrinti, apžiÅ«rint automobilį dalyvavo ieÅ¡kovo pakviesti specialistai, kuriais jis pasitikėjo. Pats ieÅ¡kovas aiÅ¡kino, kad pirkdamas nenaujÄ automobilį tikėjosi tam tikrų iÅ¡laidų. Pažymi, kad parduodant automobilį buvo padaryta 900 EUR nuolaida, kas pilnai padengia remonto iÅ¡laidas.

Visi ieÅ¡kovo nurodyti atlikti darbai yra iÅ¡ esmės einamojo remonto darbai, susiję su automobilio eksploatavimu. Smagračio defekto nebuvo, nėra įrodymų, kad bÅ«tina buvo jį keisti, o sankabos defektas atsakovui nebuvo žinomas, be to, ieÅ¡kovas galėjo jį aptikti bandomojo važiavimo metu. Automobiliu buvo galima saugiai važiuoti, kÄ patvirtina atlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra. Teigė, kad diržas yra pakeistas, kadangi buvo nuėmęs dangtį ir matė, kad jis naujas. Neneigia, kad automobilis galėjo turėti užslėptų trÅ«kumų, tačiau jų nežinojo.

Jei bÅ«tų pats eksploatavęs automobilį, tai pastebėtų juos, bet automobiliu nevažinėjo. Kai ieÅ¡kovas paskambino jam po pirkimo, nukreipė į užsienio pardavėjÄ , iÅ¡ kurio pats pirko maÅ¡inÄ be kokybės garantijų. Jis iÅ¡ esmės buvo tik tarpininkas, todėl jam ir nekilo mintis kažkÄ tvarkyti automobilyje. Iki „Regitra“ maÅ¡inÄ po pardavimo vežė su tralu, nes neturėjo numerių. Automobilių pardavimas nėra jo verslas, Å¡is pardavimas buvo vienetinis atvejis, jokio pelno iÅ¡ to negavo, nes pardavė praktiÅ¡kai už tokiÄ pat kainÄ , už kuriÄ pirko.

IeÅ¡kovas su draugais maÅ¡inÄ apžiÅ«rinėjo 3 valandas, galėjo nuvaryti jÄ Ä¯ servisÄ . Ä® sutartį įrašė, kad automobilis parduodamas „be grÄ Å¾inimo“, kad nebÅ«tų piktnaudžiavimo, aptarė Å¡iÄ sÄ lygÄ su ieÅ¡kovu, jokios garantijos automobiliui nedavė. Liudytojas E. T. parodė, kad atsakovas yra jo žmonos tėvas. Jis buvo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kai ieÅ¡kovas su draugais apžiÅ«rinėjo automobilį. Matė visÄ procesÄ , jie jungėsi kompiuterį, tikrino maÅ¡inÄ .

Pretenzijų pardavėjui jokių neturėjo, mašina tiko, todėl buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Pirkėjui buvo leista išbandyti automobilį, pravažiuoti juo. Derybų dėl kainos negirdėjo. Kiek jam žinoma, Lietuvoje automobilis nebuvo eksploatuojamas. Ieškinys tenkintinas. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2019 m. sausio 17 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) pagrindu atsakovas pardavė, o ieškovas įsigijo automobilį VOLVO S80, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), rida 148 000 km, už 2 000 EUR.

Duomenys apie daikto trÅ«kumus sutartyje nenurodyti. 2019 m. vasario 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje 1 401,72 EUR sumai nurodyta, kad automobiliui VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti darbai ir pakeistos detalės: sankabos komplektas, smagratis, alkÅ«ninio veleno galinis ir priekinis riebokÅ¡liai, paskirstymo veleno riebokÅ¡lis, pagrindinio diržo komplektas su vandens siurbliu, tarpiklis, aklė, stovėjimo stabdžių trinkelės, kaitinimo žvakės, tepalų siurblio tarpinė ir variklio pagalvė.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trÅ«kumus bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktÄ . IeÅ¡kovui teigiant, jog parduotas automobilis dėl paslėptų trÅ«kumų negalėjo bÅ«ti tinkamai eksploatuojamas, atsakovas nurodo, kad automobiliui buvo atlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra, todėl jis buvo tinkamas naudotis, be to, jis nežinojo apie jokius automobilio trÅ«kumus, todėl negalėjo jų nuslėpti.

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumÄ naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslÄ , kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys).

Pardavėjas atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje;

įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trÅ«kumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties Å¡alių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro iÅ¡vadÄ , ar parduotų daiktų trÅ«kumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

Å ioje byloje atsakovas pardavė ieÅ¡kovui ne naujÄ daiktÄ , o naudotÄ automobilį, kurio pirmos registracijos metai yra 2003 metai. IeÅ¡kovas pirko naudotÄ automobilį, turėdamas tikslÄ jį naudoti savo poreikiams, todėl jis pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir juo bus galima saugiai važiuoti. CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sÄ lygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiÅ¡kėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus.

Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi bÅ«ti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrÄ laikÄ po to. Trečia, turi bÅ«ti nustatyta, ar dėl natÅ«ralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogiÅ¡ku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sÄ lygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Byloje nustatyta, kad atsakovas patikino ieÅ¡kovÄ , kad transporto priemonė yra tvarkinga, nors pats nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog automobiliu nesinaudojo, neeksploatavo jo, todėl negalėjo žinoti apie esamus trÅ«kumus.

Atsakovas iÅ¡ esmės neginčija byloje esančiuose dokumentuose nurodytų nustatytų maÅ¡inos trÅ«kumų, tačiau nurodo, kad ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes automobilį patikrinti servise, buvo atvykęs su dviem draugais, kurie tikrino maÅ¡inÄ ir nieko ypatingo nerado. Tačiau teismas pažymi, kad nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigÄ bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).

Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimÄ (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rÅ«pestingai negali bÅ«ti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumÄ - už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-182/2009).

Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai bÅ«dingi tokio paties pobÅ«džio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sÄ lygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiÅ¡ko naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi bÅ«ti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobÅ«džio trikdžius ar papildomas sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

Byloje taip pat nustatyta, kad vienas iÅ¡ trÅ«kumų – sankabos nusidėvėjimas ieÅ¡kovo buvo nustatytas beveik iÅ¡ karto po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo jam iÅ¡važiavus į keliÄ , kur leidžiamas greitis yra didesnis negu 50 km/val. IeÅ¡kovas nurodė ir atsakovas to neneigia, kad apie trÅ«kumÄ jis iÅ¡ karto telefonu pranešė pardavėjui, tačiau pastarasis atsikirto, kad maÅ¡ina yra tvarkinga ir pasiÅ«lė kreiptis į užsienio pardavėjÄ , iÅ¡ kurio pats įsigijo transporto priemonę.

Taigi, atsakovas iÅ¡ karto visiÅ¡kai neprisiėmė savo, kaip pardavėjo, atsakomybės už parduoto daikto kokybę. Nagrinėjant bylÄ teisme atsakovas ir jo atstovas teigė, kad visi nustatyti trÅ«kumai ir atlikti remonto darbai yra einamojo pobÅ«džio darbai, kurie paprastai yra atliekami naudojantis maÅ¡ina pagal paskirtį, be to, automobiliui buvo atlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra ir juo galima buvo saugiai naudotis. Techninės apžiÅ«ros talonas patvirtina transporto priemonės bÅ«klę jos apžiÅ«ros atlikimo metu.

Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiÅ«ros galiojimo pabaigos jos techninė bÅ«klė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniÅ¡kai netvarkinga). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokio pobÅ«džio bylose vien konstatuoti faktÄ , kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiÅ«ra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka. Turi bÅ«ti svarstoma, ar yra pagrindas byloje taikyti CK 6.327 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003).

Kaip nustatyta iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, kurių atsakovas niekaip nepaneigė, beveik visus ieÅ¡kovo nurodytus trÅ«kumus, už kurių paÅ¡alinimÄ jis praÅ¡o priteisti turėtas iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus sankabos defektÄ , buvo įmanoma aptikti tik tikrinant automobilį servise, jį dalinai iÅ¡ardžius ir naudojant specialius įrenginius. Taigi Å¡ie trÅ«kumai nebuvo aptikti atliekant valstybinę techninę apžiÅ«rÄ , kadangi jos metu automobiliai nėra ardomi, tačiau nustatyti defektai, teismo nuomone, norint ilgesnį laikÄ saugiai eksploatuoti transporto priemonę, o bÅ«tent tokį tikslÄ turėjo ieÅ¡kovas įsigydamas maÅ¡inÄ , turėjo bÅ«ti paÅ¡alinti.

Teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl ko yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės daiktÄ . Ta aplinkybė, kad atsakovas pats automobiliu nesinaudojo, todėl, jo teigimu turi bÅ«ti laikomas tik tarpininku ir nežinojo bei negalėjo žinoti apie galimus maÅ¡inos trÅ«kumus, neeliminuoja jo atsakomybės už parduoto daikto kokybę. S. Å . pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė kaip pardavėjas, sutartyje nėra jokios atžymos apie tai, kad jis nežino apie galimus trÅ«kumus, be to, jis žodžiu garantavo ieÅ¡kovui, kad automobilis yra tvarkingas, taigi, prisiėmė atsakomybę už parduodamo daikto kokybę.

Atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad parduodant automobilį buvo padaryta 900 EUR nuolaida, kuri pilnai padengia ieškovo patirtas remonto išlaidas. Tačiau ieškovas nurodė, kad automobilis turėjo kosmetinių kėbulo trūkumų, dėl kurių ir buvo padaryta minėta nuolaida. Ši aplinkybė nėra paneigta. Be to, teismo vertinimu, jei atsakovas teigia nežinojęs apie jokius trūkumus, tai nelogiška jo pozicija, kad nuolaida padaryta būtent galimiems trūkumams pašalinti. Teismas konstatuoja, kad nuolaida perkant automobilį buvo padaryta būtent dėl aiškiai matomų ir pirkimo metu nustatytų automobilių trūkumų, o ne dėl užslėptų, kurie buvo nustatyti vėliau specialistų, todėl šis atsakovo motyvas atmestinas.

CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo iÅ¡laidas daikto trÅ«kumams iÅ¡taisyti, jei trÅ«kumus įmanoma paÅ¡alinti. Å iuo pagrindu reikÅ¡damas ieÅ¡kinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trÅ«kumÄ , pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas iÅ¡laidas daikto trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę Å¡alinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Nustatyti trÅ«kumai negalėjo atsirasti per trumpÄ laikÄ , tai yra automobilį naudojant ieÅ¡kovui. Visos patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytos pakeistos detalės galėjo nusidėvėti tik ilgo transporto priemonės naudojimo pagal paskirtį pasekoje.

Taigi, trÅ«kumai tikrai atsirado iki ieÅ¡kovui įsigyjant automobilį ir atsakovas, bÅ«damas transporto priemonės pardavėjas, privalo prisiimti atsakomybę už parduoto daikto trÅ«kumus. Teismo nuomone, ieÅ¡kovas, kreipdamasis į atsakovÄ ir siÅ«lydamas jam geranoriÅ¡kai atlyginti bent dalį patirtų maÅ¡inos remonto iÅ¡laidų, elgėsi sÄ Å¾iningai ir teisėtai, tačiau atsakovas nesielgė atsakingai ir atsisakė kompensuoti bent dalį patirtų nuostolių. Atsakovas neįrodė, kad parduoto daikto trÅ«kumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad Å¡ie trÅ«kumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trÅ«kumus ir pan., t. y. neįrodė aplinkybių, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę.

IeÅ¡kovas transporto priemone tinkamai negalėjo naudotis iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po jos įsigijimo, o siekiant užtikrinti galimybę tinkamai ir saugiai eksploatuoti transporto priemonę, ieÅ¡kovas, siekdamas iÅ¡taisyti nustatytus defektus, turėjo papildomų iÅ¡laidų. Kaip jau buvo nurodyta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad net ir parduodamas naudotas daiktas turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, o galimumas naudoti pagal tikslinę paskirtį neturėtų bÅ«ti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to papildomas sÄ naudas.

IeÅ¡kovo pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytus transporto priemonės trÅ«kumus patvirtina, kad ieÅ¡kovas be papildomų sÄ naudų negalėjo įsigytos transporto priemonės tinkamai naudoti pagal tikslinę jos paskirtį, nes tinkamam jos eksploatavimui jis turėjo papildomai 1 401 EUR iÅ¡laidų. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 889,11 EUR, tai yra tik dalį patirtų iÅ¡laidų, taip pripažindamas, kad įsigyjant naudotÄ transporto priemonę, pirkėjas taip pat prisiima tam tikrÄ rizikÄ , kad į perkamÄ daiktÄ reikės investuoti, taigi elgiasi sÄ Å¾iningai.

Teismas sutinka, kad transporto priemonės naudojimas lemia jos detalių natÅ«ralų nusidėvėjimÄ , tačiau negalima laikyti, kad natÅ«ralus transporto priemonės nusidėvėjimo pokytis, lyginant su nauja transporto priemone, Å¡iuo atveju nustačius, jog detalės yra nusidėvėjusios tiek, kad transporto priemonės negalima saugiai naudoti pagal tikslinę jos paskirtį, ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti savaime suprantamas. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad nors transporto priemonė yra Å¡eÅ¡iolikos metų senumo, tačiau transporto priemonės rida nėra didelė – 148 000 km, kad pardavėjas nenurodė jokių transporto priemonės trÅ«kumų, prieÅ¡ingai nurodydamas, jog automobilis buvo remontuotas ir yra tvarkingas, darytina iÅ¡vada, kad bet kuriam vidutiniam pirkėjui nebuvo galima tikėtis, kad transporto priemonės eksploatacija bus galima tik tuomet, kai dėl natÅ«ralaus detalių nusidėvėjimo jos bus pakeistos kitomis ar bus atlikti remonto darbai, t. y. negalima daryti iÅ¡vados, kad vidutinis pirkėjas, įsigydamas tokiÄ transporto priemonę, bÅ«tų galėjęs numanyti, jog tinkamam jos eksploatavimui bus bÅ«tina atlikti nurodytus remonto darbus, nes, prieÅ¡ingu atveju, jos tinkamas eksploatavimas bÅ«tų apsunkintas.

Konstatuotina, kad byloje pateikti objektyvÅ«s įrodymai, kurie patvirtina transporto priemonės trÅ«kumus, kurie atsirado vos įsigijus transporto priemonę. Transporto priemonės įmanomumas jÄ naudoti pats savaime, t. y. galėjimas ja važiuoti, nesudaro pagrindo spręsti dėl transporto priemonės įmanomumo saugiai jÄ naudoti pagal tikslinę jos paskirtį. Be to, atsakovas, teigdamas, kad transporto priemonė neturėjo trÅ«kumų ir jÄ buvo galima tinkamai eksploatuoti neatlikus ieÅ¡kovo nurodytų remonto darbų, nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių Å¡ias jo nurodytas aplinkybes, kurie paneigtų ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl transporto priemonės trÅ«kumų.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovas savo pasirinkimu užsakė atlikti darbus servise, kurių dalis yra pertekliniai. Nurodė, jog ieÅ¡kovo pateiktoje sÄ matoje su sankabos defekto darbais susijęs tik vienas punktas, o kituose punktuose nurodyti bendro pobÅ«džio darbai, kurie gali bÅ«ti atliekami pagal kliento pasirinkimÄ , kurie akivaizdžiai nėra gedimai, kurie turėtų bÅ«ti kompensuojami arba mažinantys automobilio naÅ¡umÄ . Å ie darbai galėtų bÅ«ti atliekami, tačiau tik Å¡alies pasirinkimu.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia bÅ«tent visa sÄ mata ir nurodo, kad jam reikėjo atlikti investicijas už 889,11 EUR, kad paÅ¡alinti defektus. Teismas neturi pagrindo netikėti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, kad nepakeitus smagračio labai greitai nusidėvėtų naujas sankabos komplektas, todėl tik sankabos komplekto pakeitimas bÅ«tų neefektyvus; pagrindinio diržo su vandens siurbliu, aklės, stovėjimo stabdžių trinkelių ir tepalų siurblio tarpinės pakeitimas buvo bÅ«tinas, nes kitaip automobilio sistemos galėjo bÅ«ti sugadintos taip, kad juo apskritai neįmanoma bÅ«tų naudotis; variklio pagalvė buvo įtrÅ«kusi, dėl ko negalėjo tinkamai atlikti savo funkcijos apsaugant variklį.

Taigi, visi nurodyti darbai buvo bÅ«tini siekiant saugiai ir ilgesnį laikÄ naudoti automobilį pagal jo tiesioginę paskirtį. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės negavo to, ko tikėjosi iÅ¡ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. nusipirktas naudotas automobilis tinkamai nevažiavo ir ieÅ¡kovui teko savo lėšomis taisyti jo gedimus, kadangi atsakovas atlyginti nors dalį iÅ¡laidų atsisakė. Nustačius, kad nuostoliai susidarė dėl ieÅ¡kovo pirkto naudoto automobilio kokybės trÅ«kumų, ieÅ¡kovas įgijo teisę į jo dėl automobilio remonto patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos automobilio remontui buvo pagrįstos ir bÅ«tinos, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 889,11 EUR nuostolių (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio, todėl iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Kadangi teismo sprendimas priimtas ieÅ¡kovo naudai, ieÅ¡kovas turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ atsakovui nėra. IeÅ¡kovo reikalavimai patenkinti visiÅ¡kai, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 20 EUR.

IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų seka, kad ieÅ¡kovas už suteiktas teisines paslaugas parengiant patikslintÄ ieÅ¡kinį bei atstovaujant teisme, sumokėjo advokato padėjėjui 375 EUR. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos patvirtintos raÅ¡ytiniais įrodymais, ir nevirÅ¡ija nustatytÄ maksimaliÄ už tokias paslaugas priteistinÄ sumÄ .

Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, Å¡ias iÅ¡laidas priteisia iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Taip pat iÅ¡ atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos, kurios Å¡ioje byloje sudaro 5,52 EUR (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsniai). IeÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį, jį apmokėjo 32 EUR dydžio žyminiu mokesčiu, patikslinus ieÅ¡kinio reikalavimus ir juos sumažinus, mokėtina žyminio mokesčio suma sudarė 20 EUR (889,11 x 0,03 x 0,75), todėl likusi žyminio mokesčio dalis – 12 EUR grÄ Å¾intina ieÅ¡kovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai: 889,11 EUR (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 11 ct) remonto išlaidų atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 889,11 EUR (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 11 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 EUR (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio bei 375 EUR (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti iÅ¡ atsakovo S. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 5,52 EUR (penkis eurus ir 52 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, teismui pateikiant įmokos sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ . GrÄ Å¾inti A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12,00 EUR (dvylikos eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. vasario 25 d., permokÄ , IeÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kinti, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus. Teisėja Ana KarÅ¡ul