f7ec9c6d-b87e-4684-a701-17f1e27a3e4e · Kauno apygardos teismas

Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-71-317/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01754-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – P. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties P. K. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas n u s t a t ė : P. K. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį patrauktas už tai, kad jis 2017 m. liepos 21 d. 0.40 val. Kaune, Studentų g. 2 vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,43 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktÄ . Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A.

M. 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu P. K. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ paskirta administracinė nuobauda – 300 eurų bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas dėl institucijos nutarimo atmestas. Konstatuota, jog institucijos nutarimas priimtas pagrįstai, teisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus.

Be to, padaryta iÅ¡vada, jog P. K. paskirta nuobauda atitinka administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pareiÅ¡kėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skirti jam Å¡velnesnę nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinę nuobaudÄ nėra pagrindo.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai ir neiÅ¡samiai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijÄ â€“blaivumo tikrinimo procedÅ«ros taisykles, kuriose nustatyta, jog esant teigiamam matavimo rezultatui, rekomenduodama atlikti antrÄ matavimÄ po 10–15 minučių, siekiant patvirtinti matavimo rezultatÄ . Tiek pats P. K. nurodė, tiek teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigÅ«nas patvirtino, kad pažeidėjas nesutiko su alkotesterio parodymais ir reikalavo pakartotinio patikrinimo, tačiau policijos pareigÅ«nas atsisakė tai atlikti.

Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog alkotesterio, kuriuo atliekama asmens blaivumo patikrinimo procedÅ«ra, rezultatų tinkamumui/ tikslumui yra reikÅ¡mingas alkotesterio instrukcijoje nurodyto reikalavimo prieÅ¡ atliekant asmens blaivumo patikrinimo procedÅ«rÄ Ä¯sitikinti, jog asmuo bent 15 minučių nevartojo alkoholio ar kitų preparatų, kurių sudėtyje yra alkoholio, laikymasis. Atliekant patikrinimÄ iÅ¡ karto po alkoholio vartojimo, matavimo rezultatai gali bÅ«ti iÅ¡kreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje.

Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog jis prieÅ¡ transporto priemonės sustabdymÄ penkių minučių laikotarpiu buvo vartojęs alaus, kurį automobilyje vartojo jo draugas, dėl to taip pat buvo pagrindas atlikti pakartotinį patikrinimÄ alkotesteriu. Nors pareigÅ«nai neprivalo kiekvieno asmens blaivumo tikrinti du kartus, tačiau negali bÅ«ti paneigta asmens teisė, nesutinkant su alkotesterio duomenimis, praÅ¡yti pareigÅ«nų, kad blaivumas bÅ«tų dar kartÄ patikrintas, ypatingai, kai patikrinimas vyko neiÅ¡laukiant 15 minučių termino nuo asmens sustabdymo.

Pažymima, kad Å¡iuo atveju apelianto blaivumas buvo tikrinamas iÅ¡ karto po automobilio sustabdymo, pateikus reikalaujamus dokumentus, net nepasiteiravus, ar jis neseniai nevartojo alkoholio ar kitų preparatų, kurių sudėtyje yra alkoholio. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl alkotesterio rodmenų tikslumo, nepagrįstai neatsižvelgė į alkotesterio naudojimo instrukcijoje nurodytÄ alkotesterio jautrumo slinkį. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl jautrumo nuokrypio alkotesteris gali rodyti tik mažesnius, bet ne didesnius rezultatus, remdamasis tik viena Kauno apygardos teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-534-478/2016, nesant byloje jokių tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtinančių įrodymų.

Pažymima, kad alkotesterio naudojimo instrukcijoje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodomas papildomas alkotesterio jautrumo nukrypimas, kuris priklauso nuo alkotesterio naudojimo laiko, tai yra 0,6 procentai matavimo vertės per mėnesį. Instrukcijoje nėra jokio prieraÅ¡o, kuris leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl alkotesterio jautrumo slinkio yra galimas tik alkotesterio rodmenų vertės mažesnis rodymas, bet ne didesnis, todėl, pareiÅ¡kėjo manymu, nustatyta jautrumo slinkio paklaida gali svyruoti tiek į didesnę, tiek į mažesnę pusę.

Alkotesterio matuoklio rezultato aiÅ¡kinimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai sudarytų prielaidas plečiamai aiÅ¡kinti administracinę atsakomybę numatančius teisės aktus, kas yra neleistina. Nagrinėjamu atveju, kuomet apelianto blaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu, nuo aparato metrologinio tikrinimo buvo praėję daugiau kaip 4 mėnesiai, jo paklaida, atsižvelgiant tiek į jautrumo slinkį, tiek į standartinę paklaidÄ , bÅ«tų 0,029 promilės, todėl P. K. galėjo bÅ«ti nustatytos tik 0,4 promilės, kas reiÅ¡kia, kad jis vairavo transporto priemonę, bÅ«damas blaivus.

Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas neįvertino 2017 m. liepos 21 d. 2.19 val. Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 852/2017 bei 2017 m. liepos 24 d. specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 7465/2017 (01), kurie patvirtina, jog alkotesterio, kuriuo buvo tikrinamas apelianto blaivumas, duomenys netikslÅ«s. Teismas nepasisakė dėl akto, kuriame matyti, jog specialistui vizualiai tikrinant P. K. blaivumÄ , iÅ¡oriniai neblaivumo požymiai nebuvo nustatyti, kas verčia abejoti alkotesterio parodymų teisingumu.

Pasak apelianto, negalima sutikti ir su skundžiamos nutarties iÅ¡vada, jog 2017 m. liepos 24 d. specialisto iÅ¡vadoje nustatyta mažiausia etilo alkoholio 0,34 promilių koncentracija P. K. kraujyje (kraujas buvo paimtas 02.23 val.) nepaneigia alkotesterio parodymų teisingumo, kadangi po tokio laiko jo kraujyje galėjo bÅ«ti nuo 0,00 iki 0,34 promilių etilo alkoholio koncentracija. Akivaizdu, kad tokia koncentracija kraujyje galėjo bÅ«ti nustatyta ir alkotesteriu nustačius leidžiamÄ alkoholio koncentracijÄ . Praėjus tik daugiau nei valandai po alkotesteriu fiksuoto 0,43 promilių neblaivumo, atlikus tyrimÄ kraujyje rastas reikÅ¡mingai mažesnis kiekis alkoholio, kas patvirtina, kad apeliantas buvo blaivus.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nesant pagrindo jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tai yra neskirti nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti atėmimu. P. K. buvo nustatytas lengvas ir artimas minimaliai leidžiamai neblaivumo ribai girtumo laipsnis (0,43 promilės). Pažymima, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi, jog vairavo transporto priemonę vartojęs, nors ir nedidelį, tačiau alkoholio, kiekį.

Jis supranta savo elgesio netinkamumÄ ir suvokia tokio elgesio priežastis bei bÅ«tinumÄ ateityje elgtis tinkamai ir teisėtai. Apeliantas niekada nėra baustas už panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinius nusižengimus, nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, ypatingai iÅ¡gyvena dėl Å¡ios situacijos. Nurodo dirbantis AB „Lietuvos energijos gamyba“ meistru, jo darbas yra susijęs iÅ¡imtinai su transporto priemonės vairavimu, dėl ko, atėmus iÅ¡ jo teisę vairuoti, jis, tikėtina, netektų darbo, iÅ¡ kurio gauna vieninteles pajamas.

Be to, jis turi įsipareigojimų bankui. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovas nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, kad apelianto nusižengimas teisingai kvalifikuotas, kadangi administracinio nusižengimo protokole yra tiksliai nurodyta pažeidimo esmė: vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (0,43 promilių) neblaivumo laipsnis.

Priimant nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie yra neprivalomi ir turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.Kaip matyti iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų, apeliantas neigė vartojęs alkoholį ir tik tada, kai jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, pasakė, kad prieÅ¡ dvi valandas gėrė alaus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse numatyta, kad tikrinamam asmeniui nesutikus su alkoholio matavimo prietaiso parodymais, pats asmuo savo iniciatyva gali kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiÅ«rÄ . Tai turi bÅ«ti padaryta nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandÄ nuo praneÅ¡imo apie nuÅ¡alinimÄ nuo transporto priemonės vairavimo.

Kaip matyti, apelianto kraujas buvo paimtas 2017 m. liepos 21 d. 02.23 val., t. y. beveik 1,5 val. nuo alkotesterio parodymų.Promilės – tai gryno etilo alkoholio kiekis gramais 1 kg (1000 g) kÅ«no skysčių. Apie 70 procentų vyriÅ¡kos lyties asmenų kÅ«no svorio sudaro skysčiai, moteriÅ¡kos lyties – apie 60 procentų kÅ«no svorio. Nustatant apelianto padarytÄ pažeidimÄ naudoto alkotesterio gamintojas rekomenduoja stebėti asmenį apie 15 min prieÅ¡ naudojant prietaisÄ . Å is laikotarpis padeda asmeniui Å¡alinti etilo alkoholio molekules iÅ¡ burnos per seiles, kraujotakÄ , kvėpavimÄ bei užtikrinti, kad alkoholio molekulės, atsiradusios alkotesteryje, yra iÅ¡ plaučių.

Vartojant alkoholį, Å¡i medžiaga patenka į kraujÄ . Nuo jos atsiradimo organizme, prasideda jos Å¡alinimas. Daugiau nei 90 procentų skaldoma bei Å¡alinama per kepenis, kita dalis – per Å¡lapimÄ , defekacijÄ . Kaip yra žinoma, žmogaus organizmas gali Å¡alinti nuo 0,05 iki 0,40 promilių etilo alkoholio (nuo 0,05 promilių, esant komai, 0,40 promilių – kitais atvejais, ir aktyvumas nebÅ«tinas) per 1 val. Å iuo atveju apeliantas teigė ir savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad prieÅ¡ vairuodamas automobilį iÅ¡gėrė alkoholio prieÅ¡ dvi valandas, todėl sustabdymo metu bei patikrinimo alkotesteriu metu (2017 m. liepos 21 d. 00.40 val.) asmens burnoje negalėjo bÅ«ti alkoholio molekulių.

Alkoholio matuokliu P. K. nustatyti rezultatai tvirtina, jog naudoto alkotesterio parodymai atsirado tik dėl alkoholio, buvusio iš plaučių iškvėptame ore. Nesant alkoholio molekulių iškvėptame ore, aptariamas alkotesteris negali rodyti teigiamų parodymų. Apelianto kraujas alkoholio nustatymui paimtas 2017 m. liepos 21 d. 2.23 val., t. y. po beveik 1,5 val. nuo alkotesterio parodymų. Kaip minėta, per 1 val. asmuo iš kūno gali pašalinti nuo 0,05 promilių iki 0,40 promilių. Tai rodo, kad apeliantas nuo alkotesterio parodymų iki kraujo paėmimo, t. y. apie 1,5 val. laikotarpiu, galėjo iš savo kūno šalinti nuo 0,075 promilių (0,05 promilių x l,5 val.) iki 0,6 promilių (0,4 promilių x l,5 val.).

Dėl to, 2017 m. liepos 21 d. 2.23 val. (kraujo paėmimo metu) apelianto kraujyje galėjo bÅ«ti nuo 0,00 promilių iki 0,34 promilių, kas rodo, kad kraujo tyrimo rezultatai atitinka tai, kas iÅ¡dėstyta. Pažymi, kad alkotesterių metrologinė patikra – tai prietaiso tikslumo patikrinimas, kurį atlieka valstybiniai metrologijos centrai. Patikros metu palyginama, ar alkotesterio parodymai atitinka į jį įpÅ«stÄ Å¾inomos koncentracijos alkoholio etaloninių dujų koncentracijÄ . Galiojantis patikros sertifikatas įrodo, kad alkoholio matuoklio rodmenys yra tikslÅ«s, o pareigÅ«nui pačiam skaičiuoti jokių rodmenų pokyčių nėra tikslinga.

Teismas k o n s t a t u o j a : Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir praÅ¡oma bylÄ nutraukti. Taip pat praÅ¡oma taikyti apeliantui ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtÄ teisės normÄ , patikrino byloje esančius įrodymus ir daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimÄ dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo, teisingai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai sprendė P. K. veiksmuose buvus ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytiems požymiams.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimÄ , kai tai daro neblaivÅ«s (nustatytas lengvas neblaivumas – daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Nagrinėjamu atveju P. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad vairavo transporto priemonę, kai alkotesteriu jam nustatytas 0,43 promilių neblaivumas, tai yra virÅ¡ijo leistinÄ ribÄ , kuomet netaikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Ginčydamas jam nustatytÄ neblaivumo laipsnį, apeliantas skunde nurodo, kad policijos pareigÅ«nai jam papraÅ¡ius nesutiko pakartotinai 10–15 minučių laikotarpiu atlikti neblaivumo patikrinimÄ alkotesteriu, tokiu bÅ«du pažeidė alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijÄ â€“blaivumo tikrinimo procedÅ«ros taisykles, kuriose nustatyta, jog esant teigiamam matavimo rezultatui, siekiant jį patvirtinti, rekomenduodama atlikti antrÄ matavimÄ po 10–15 minučių. Be to, prieÅ¡ tikrindami P. K. blaivumÄ , pareigÅ«nai neįsitikino, kad jis 10–15 minučių laikotarpiu nebuvo vartojęs alkoholio.

Apeliantas skunde pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui teigia, kad alkoholio vartojo prieÅ¡ maždaug penkias minutes iki jo sustabdymo, todėl alkotesterio rodmenys negali bÅ«ti vertinami kaip tikslÅ«s. Apeliantas pagrįstai teigia, kad neblaivumo patikrinimas alkoholio matuokliu gali bÅ«ti atliekamas, praėjus ne mažiau kaip 10–15 minučių po alkoholio vartojimo, prieÅ¡ingu atveju kyla rizika, kad burnoje esantys alkoholio likučiai gali iÅ¡kreipti matavimo rezultatus. Sutiktina ir su tuo, jog prieÅ¡ atlikdamas neblaivumo patikrinimo procedÅ«rÄ , pareigÅ«nas privalo įsitikinti, ar asmuo bent 15 minučių prieÅ¡ neblaivumo patikrinimo procedÅ«rÄ nevartojo alkoholio, burnos gaiviklių ar vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio.

Tačiau, susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytojo – policijos pareigÅ«no, sustabdžiusio P. K. vairuojamÄ transporto priemonę, M. P. parodymais, konstatuotina, kad asmens neblaivumas nagrinėjamu atveju buvo patikrintas laikantis visų Å¡iai procedÅ«rai keliamų reikalavimų. Liudytojas M. P. nurodė, kad sustabdytas P. K. neigė apskritai vartojęs alkoholį ir Å¡iÄ aplinkybę pripažino tik pamatęs alkotesterio rodmenis.

Å iuos parodymus patvirtina ir byloje esantis 2017 m. liepos 21 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog alkoholį vartojo prieÅ¡ dvi valandas ir nesitikėjo tokių pasekmių, dėl nusižengimo labai gailisi. Aplinkybes, jog 5 minučių laikotarpiu iki sustabdymo apeliantas vartojo alkoholinių gėrimų, jis nurodo tik skunduose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui, todėl, prieÅ¡ patikrinimÄ P. K. apskritai neigus alkoholio vartojimÄ , nėra pagrindo teigti, jog policijos pareigÅ«nas turėjo pareigÄ atskirai jo pasiteirauti apie alkoholio vartojimo 10–15 minučių laikotarpiu faktÄ .

Dėl Å¡ių aplinkybių, aukÅ¡tesnysis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, apelianto paaiÅ¡kinimus, kad prieÅ¡ neblaivumo patikrinimÄ alkoholio matuokliu jis vartojo alkoholį, vertina kaip gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti jam gresiančios atsakomybės, ir jÄ atmeta.Pažymėtina, kad, nors apeliantui ir nebuvo sudaryta galimybė pakartotinai pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu, tačiau, nenustačius atliktos pirmojo patikrinimo procedÅ«ros pažeidimų, nėra pagrindo spręsti, kad neblaivumo matavimo rezultatai buvo iÅ¡kraipyti.

Apeliantui buvo sudaryta galimybė vykti į gydymo įstaigÄ pasitikrinti neblaivumo. Å iÄ teisę jis įgyvendino, nuvykęs į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, kur jo blaivumas buvo įvertintas pagal iÅ¡orinius požymius ir atlikus kraujo tyrimÄ . Kaip matyti iÅ¡ 2017 m. liepos 24 d. specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 7465/2017(01), P. K. kraujyje, paimtame 2017 m. liepos 21 d. 2.23 val., nustatyta mažiausia 0,34 promilių etilo alkoholio koncentracija. PrieÅ¡ingai nei teigiama apelianto skunde, Å¡i aplinkybė nepatvirtina, kad jis buvo blaivus, o, prieÅ¡ingai, rodo, jog po jo neblaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu, praėjus apie 1,5 val., jo kraujyje vis dar nustatoma artima leistinai ribai alkoholio koncentracija kraujyje.

Todėl vien tai, kad vertinant pagal iÅ¡orinius požymius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas nenustatytas, atsižvelgiant į tai, kad jam nustatytas lengvas apsvaigimo laipsnis, nepaneigia pagal cheminius parametrus nustatyto alkoholio koncentracijos tikslumo. Apeliantas skunde teigia, kad policijos pareigÅ«nas klaidingai nurodė jam gydymo įstaigÄ , į kuriÄ jis galėtų vykti pasitikrinti alkoholio koncentracijÄ kraujyje, dėl ko jis į tinkamÄ gydymo įstaigÄ nuvyko tik po 1,5 val. po jo neblaivumo patikrinimo alkoholio matavimo prietaisu.

IÅ¡ skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nurodytÄ argumentÄ dėl galimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens suklaidinimo, vertino specialisto iÅ¡vadoje nurodytus etilo alkoholio koncentracijos kraujyje rezultatus, analizuodamas juos su kita byloje surinkta medžiaga, nepaisydamas to, kad nuo patikrinimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo buvo praėję daugiau kaip viena valanda. Minėta aplinkybė dėl galimo apelianto suklaidinimo niekaip negali nei patvirtinti, nei paneigti alkoholio matuokliu nustatyto P. K. neblaivumo.

Juolab, kad praėjus kuo ilgesniam laiko tarpui nuo alkoholio vartojimo, jo koncentracija kraujyje mažėja. Tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas kaip nepagrįstus vertina apylinkės teismo argumentus dėl alkoholio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ P. K. organizmo spartos. IÅ¡ skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog vertinama, kad per valandÄ iÅ¡ kraujo paÅ¡alinama 0,05 promilių (esant komai) ir 0,4 promilių (įprastai) etilo alkoholio koncentracija. Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis, apylinkės teismas sprendė, jog patikrinimo alkoholio matuokliu metu nustačius 0,43 promilių P. K. neblaivumÄ , po apytiksliai pusantros valandos jo kraujyje galėjo bÅ«ti atitinkamai 0,34 arba 0,00 promilių alkoholio koncentracija, o Å¡ie duomenys atitinka alkotesteriu nustatytÄ rezultatÄ .

Nustatydamas minėtÄ etilo alkoholio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ kraujo spartÄ , teismas rėmėsi institucijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytais duomenimis. Visų pirma pažymėtina, kad nei atsiliepime, nei skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokiais objektyviais skaičiavimais nustatytais rodmenimis remiamasi, konstatuojant bÅ«tent tokiÄ etilo alkoholio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ organizmo spartÄ (0,05 promilių per valandÄ , esant komai, ir 0,4 promilių per valandÄ Ä¯prastai). Be to, remiantis Å¡iais skaičiavimais, nėra pagrindo teigti, kad kraujo tyrimo rezultatai patvirtina matavimo alkotesteriu rodmenis.

Nustačius alkoholio matuokliu 0,43 promilių etilo alkoholio koncentracijÄ , po 1,5 val. ji pasiektų 0,34 promilių ribÄ , jeigu iÅ¡ organizmo pasiÅ¡alintų 0,05 promilių per valandÄ . Tačiau tokia etilo alkoholio pasiÅ¡alinimo sparta tiek skundžiamoje nutartyje, tiek institucijos atsiliepime nurodoma, kai asmeniui konstatuojama koma. Atsižvelgiant į tai, kad P. K. nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, jis pats po patikrinimo nuvyko į gydymo įstaigÄ pakartotinai pasitikrinti neblaivumo, kur pagal iÅ¡orinius požymius nebuvo nustatyta, jog jis nesÄ moningas (komos bÅ«klės), nėra pagrindo remtis institucijos atsiliepime nurodytais ir objektyviais įrodymais nepagrįstais minėtais etilo alkoholio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ organizmo spartos duomenimis.

Vis tik, aptartos aplinkybės nepaneigia to, kad sustabdymo neblaivumo patikrinimui metu – 2017 m. liepos 21 d. 00.40 val. P. K. buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. Akivaizdu, kad praėjus tam tikram laiko tarpui alkoholio koncentracija kraujyje mažėja, jį organizmui skaidant. Nenustačius apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo teigti, jog alkotesteriu atliktų matavimų duomenys neteisingi. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, P. K. patikrinimo metu alkotesteriui „Drager Alcotest 7510“ 2017 m. kovo 14 d. buvo išduotas patikros sertifikatas Nr. 0585612, galiojęs iki 2017 m. rugsėjo 14 d.

Šis sertifikatas patvirtina, kad minėtas alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas (prie 0,01–1 promilių apsvaigimo paklaida ± 0,017 promilių) ir matavimo ribos. Apeliaciniame skunde ginčijant pirmosios instancijos teismo argumentus, kvestionuojamas ir alkotesteriu nustatomų duomenų patikimumas, remiantis prietaiso naudojimo instrukcijoje nurodomu jautrumo slinkio pokyčiu. Analogiškus argumentus pareiškėjas dėstė ir skunde dėl institucijos nutarimo pirmosios instancijos teismui, kuris, remdamasis Kauno apygardos teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-534-478/2016 dėstytais argumentais dėl to paties dalyko (alkotesterio duomenų vertinimo, atsižvelgiant į jautrumo slinkį), konstatavo, kad šis duomuo turi įtakos matuoklio jautrumo mažėjimui, o ne priešingai, nei nurodoma skunde, jo didėjimui.

Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas šiems apylinkės teismo motyvams, atmeta apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Nesutiktina su skunde dėstomais motyvais, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-534-478/2016 buvo remiamasi nepagrįstai. Minėtoje nutartyje konstatuojama, kad alkotesterio jautrumo nukrypimas yra alkotesterio jutiklio jautrumo pasikeitimas bėgant laikui, ir tai nėra fiksuotas dydis. Byloje taip pat buvo patektas UAB „Alkotesteris“ direktoriaus paaiškinimas dėl alkotesterio jautrumo nuokrypio reikšmės alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matavimo tikslumui.

Pažymėtina, kad ir nagrinėjamu atveju matavimo prietaiso „Drager Alcotest 7510“ savininkas sertifikate nurodomas UAB „Alkotesteris“. Kaip teigiama Kauno apygardos teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-534-478/2016, minėtame paaiÅ¡kinime Å¡ios bendrovės direktorius nurodė, kad maksimalus alkotesterio jautrumo nuokrypis yra mažiau kaip 0,6 % per mėnesį ir Å¡is dydis paprastai yra neigiamas. Be to, sistemingo teigiamo nuokrypio kontroliuojamomis sÄ lygomis nėra užfiksuota.

Neigiamas jautrumo nuokrypis reiÅ¡kia, kad prietaisas, analizuodamas etilo alkoholio etalono (kalibravimo etalono) koncentracijos mėginį, rodo mažesnį nei kalibravimo etalono vertė rezultatÄ . Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, dėl neigiamo jautrumo nuokrypio alkotesteris ilgainiui gali pradėti rodyti mažesnius rezultatus, o ne didesnius. Todėl, norint įvertinti galimÄ maksimalų jautrumo nuokrypio dydį, papildomai apskaičiuojant nustatytÄ rezultatÄ , jautrumo nuokrypio vertę reikėtų pridėti prie alkotesteriu nustatyto rezultato, bet ne jÄ atimti.

Dėl Å¡ios priežasties apeliacinio skundo argumentai dėl alkoholio matavimo prietaiso jautrumo nuokrypio (slinkio) įtakos matavimo rezultatams (juos iÅ¡kreipiant į didesniÄ jÄ pusę) atmetami kaip nepagrįsti.AukÅ¡tesnės instancijos teismas nenustatė pagrindo netikėti ir nesivadovauti Å¡ioje įsiteisėjusioje teismo nutartyje nurodytais duomenimis. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be to, pirmosios instancijos teismų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimÄ atlieka apeliacinės instancijos teismai.

Taigi, nors užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę turi tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose, tačiau pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, apskritai yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų sprendimų. Taigi Å¡iuo atveju, įvertinus paklaidÄ , nors ir labai nežymiai, tačiau P. K. neblaivumas (0,43 promilių) virÅ¡ijo įstatymo nustatytÄ leistinÄ 0,40 promilių ribÄ , ir tai sudaro neabejotinÄ pagrindÄ patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundÄ dėl jo nubaudimo už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti P. K. skunde nurodytais motyvais aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Dėl P. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės pagrįstumo ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, jog asmeniui, pripažintam kaltu, padarius Å¡io straipsnio dispozicijoje numatytÄ nusižengimÄ , gali bÅ«ti skiriama bauda nuo 300 Eur iki 450 Eur.

To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už Å¡io straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Å i nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK nuostata iÅ¡ esmės atkartoja iki tol galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas, kurias taikant, teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog Å¡velnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali bÅ«ti skiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad P. K. už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo paskirta minimali Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, lygi minimaliam to paties straipsnio 9 dalyje numatytam terminui.

Institucija, paskyrusi Å¡iÄ nuobaudÄ , atsižvelgė ir įvertino pažeidėjo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir pagrįstai nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei nurodyta pareiÅ¡kėjo skunde, apylinkės teismas, atmesdamas skundÄ dėl institucijos nutarimo, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino P. K. atsakomybę ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kadangi apelianto patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas.

Tokio manymo nepaÅ¡alina ir apelianto skunde nurodomos jo darbo aplinkybės bei turimi finansiniai įsipareigojimai, apie kuriuos pažeidėjui buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Kaip pagrįstai sprendė apylinkės teismas, minėtos aplinkybės nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytos Å¡velnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimui, kadangi jos nebuvo pakankamos sulaikyti pareiÅ¡kėjÄ nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo bÅ«damas neblaivus.

Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieÅ¡ sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti dėl pažeidimo darymo galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ar jo artimųjų ratui, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad apeliantas, nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas. Apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, padarė Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ .

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, asmuo, kurio darbinės funkcijos tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokių savo veiksmų pavojingumÄ , kurio neÅ¡alina ir skunde nurodomos aplinkybės, jog jis tik nežymiai virÅ¡ijo leistinÄ neblaivumo ribÄ , bei tai, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Juolab įvertinus tai, kad, kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo motyvų, P. K. savo kaltę dėl nusižengimo padarymo pripažinęs administracinio nusižengimo nustatymo metu, Å¡iuo metu neigia padaręs administracinį nusižengimÄ .

Jo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis gailisi dėl nusižengimo padarymo, prieÅ¡tarauja tame pačiame skunde dėstomai pozicijai dėl jo kaltės. Pažymėtina ir tai, kad, nors pareiÅ¡kėjas savo kaltę dėl nusižengimo padarymo jo nustatymo metu pripažino, kas institucijos nutarime pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau, kaip matyti iÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančio vyriausiojo patrulio L. Å . tarnybinio praneÅ¡imo dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, P. K. patvirtino vairavęs apsvaigęs nuo alkoholio tik patikrinus jo blaivumÄ alkotesteriu bei nustačius 0,43 promilių girtumo laipsnį, o sustabdytas policijos pareigÅ«nų ir paklaustas, ar vartojo alkoholinių gėrimų, jis tai neigė.

Itin Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ padariusio asmens interesams negali bÅ«ti teikiamas prioritetas prieÅ¡ visuomenės narių interesÄ , susijusį su transporto eismo saugumu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skunde nurodytos aplinkybės savaime nėra laikytinos iÅ¡skirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių apeliantui bÅ«tų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei dar labiau sutrumpinti paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminÄ .

Apygardos teismo vertinimu, paskyrus Å¡iÄ poveikio priemonę už itin Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nėra pagrindo taikyti iÅ¡imtinę pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančiÄ nuostatÄ . PareiÅ¡kėjui kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad bÅ«tų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas, atmesdamas P. K. skundÄ dėl institucijos nutarimo bei nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, įstatymo nuostatų nepažeidė, iÅ¡samiai ir motyvuotai įvertino byloje esančiÄ medžiagÄ ir pareiÅ¡kėjo skundo argumentus.

Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, tenkinti skundÄ jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamÄ nutartį nėra teisinio pagrindo.              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :              palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.             Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas                                                                                                                                     Algirdas Jaliniauskas