f7ec3661-fea9-4ae7-ac82-fd6d0eaef667 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-542-634-2014Teisėja Inga Liubinienė                                                  Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00343-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.1.; 1.2.26.2.1.; 2.4.6.2.1.; (S) 2.4.7.; 2.9.1.; 2.9.12. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nuteistajam M.

B., jo gynėjui advokatui ArtÅ«rui Baužai, nukentėjusiajam G. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. – 10 MGL, t.y. 1300 Lt (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų litų) bauda.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

M. B. nuteistas už tai, kad 2013-07-02, apie 9.00 val. vieÅ¡oje vietoje, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) įžūliais veiksmais ir patyčiomis demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje G. A. iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, tyčia vienÄ kartÄ kojos keliu spyrė G. A. į pilvÄ , taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Veika kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.Nuteistasis M.

B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014-04-14 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas Å¡aliÅ¡kai, prieÅ¡taringai ir neteisingai vertino byloje surinktus ir teisme iÅ¡nagrinėtus įrodymus, dėl ko skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atkreipė dėmesį, kad teismas apelianto kaltę iÅ¡ esmės grindžia vien nukentėjusiojo G. A. ir liudytojos V.

T. parodymais. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kimo faktas pagrindžia nukentėjusiojo parodymų patikimumÄ laiko nepagrįsta ir nelogiÅ¡ka, prieÅ¡ingai, mano, jog tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis nėra visiÅ¡kai tikras dėl savo parodymų teisingumo. Be to, pažymėjo, jog jau kurį laikÄ apelianto ir nukentėjusiojo santykiai buvo konfliktiÅ¡ki, kadangi abu gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) miestelyje, pastariesiems teko bendrauti sprendžiant tarpusavio turtinius ginčus, kuriuos G.

A. yra pralaimėjęs. Teigia, kad apie minėtus nesutarimus, kilusius aukcione įsigijus nukentėjusiojo brolio K. A. įmonei priklausiusius žemės sklypÄ ir pastatus, yra nurodęs apklausiamas policijoje ir teisme, tÄ apklausiamas patvirtino ir nukentėjusysis G. A.. Dar daugiau, pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio iÅ¡vakarėse netgi parašė Prienų policijai pareiÅ¡kimÄ dėl to, kad apeliantas neva pavogė jam priklausančius daiktus iÅ¡ sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) po to skambino apeliantui ir teiravosi kur yra dingę jo daiktai.

Visa tai paneigia teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytÄ iÅ¡vadÄ , kad G. A. neturėjo jokio motyvo M. B. nepagrįstai apkaltinti Å¡ioje byloje. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme niekas nebandė nustatinėti aplinkybių ar liudytoja V. T. yra pažįstama su nukentėjusiuoju. Mano, jog atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) miestelio dydį nekyla abejonių, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad minėta liudytoja tikrai galėjo pažinoti nukentėjusįjį tiesiogiai ar bent per trečiuosius asmenis.

Atkreipia dėmesį, jog galimÄ suinteresuotumÄ patvirtina Å¡ios liudytojos duotų parodymų analizė. Minėta liudytoja apklausiama teisme nurodė, jog visų aplinkybių nepamena dėl jau po įvykio jai taikytų dviejų narkozių, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Teigia, kad tokia liudytojos versija atsirado po to, kai ji labai trumpai papasakojusi kÄ prisimena ir atsakiusi į kelis teismo klausimus, ėmė aiÅ¡kiai painiotis atsakinėdama į prokuroro klausimus. Pažymėjo, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytoja V.

T. nurodė, jog necenzÅ«riniai žodžiai, kuriuos konflikto metu ji neva girdėjo apeliantÄ sakant G. A., buvo „tu pydere“, daugiau necenzÅ«rinių žodžių ji negirdėjo. Tuo tarpu daugiau nei vienas iÅ¡ įvykio vietoje buvusių ir ginÄÄ girdėjusių asmenų teismui nenurodė, jog apeliantas G. A. bÅ«tų pavadinęs „pyderu“. To nenurodė netgi pats nukentėjusysis, kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. B. jam sakė „tu bybi“, o teisme jau teigė, kad į jį buvo kreipiamasi „kurva“ ir „blet“.

Esant tokiai parodymų įvairovei, nei prokuroras kaltinamajame akte, nei teismas apkaltinamajame nuosprendyje taip ir neįvardino, kokiais necenzÅ«riniais žodžiais buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka.Atkreipė dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. T. nurodė, kad Vilniaus gatvėje sustojo apelianto automobilis „VW Passat“ tamsiai mėlynos spalvos, iÅ¡ jo iÅ¡lipo M. B. ir kojos keliu spyrė į pilvÄ vyriÅ¡kiui, kuris tuo metu stovėjo ir bendravo su kitu, neaukÅ¡to Å«gio vyriÅ¡kiu.

Tuo tarpu duodama parodymus teisme Å¡i liudytoja jau nurodė: „Kai atvažiavo kaltinamasis, to momento nemačiau ir nemačiau, kaip jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. <...> vienas prieÅ¡ kitÄ Ä—jo Å¡ie vyrai ir susitiko ant pagrindinio kelio“. Pažymėjo, kad liudytoja V. T. apklausiama teisme nurodė ir tai: „MaÅ¡ina buvo į parduotuvės pusę, deÅ¡iniau. SmÅ«gio metu kaltinamasis buvo kairėje, o nukentėjęs - deÅ¡inėje <...> Parduotuvė lieka deÅ¡inėje, o jie buvo į kitÄ pusę nuo maÅ¡inos“.

Tokie parodymai viena vertus lyg ir patvirtina Å¡ios liudytojos teisme duotus parodymus, kad ji matė, kad apeliantas nuo savo maÅ¡inos ėjo link G. A., o Å¡is ėjo link apelianto ir jie susitiko „ant pagrindinio kelio“. Tačiau tai, jog liudytoja nurodo, kad žiÅ«rint iÅ¡ jos buvimo vietos, smÅ«gio metu M. B. buvo kairėje, o nukentėjusysis - deÅ¡inėje, vėlgi akivaizdžiai prieÅ¡tarauja jos pačios teisme duotiems parodymams apie tai, kad apeliantas priėjęs iÅ¡ karto spyrė G. A. į pilvÄ , nes tokiu atveju M.

B. ateidamas liudytojos požiÅ«riu iÅ¡ deÅ¡inės, ten ir turėjo bÅ«ti smÅ«gio metu, o nukentėjusysis turėjo bÅ«ti kairėje, t. y. prieÅ¡ingose pusėse, nei liudytoja nurodė atsakinėdama į proceso dalyvių klausimus. Pažymėjo, kad nurodant susitikimo vietÄ , kurioje esÄ ir įvyko smÅ«gis, liudytojos V. T. parodymai akivaizdžiai skiriasi nuo nukentėjusiojo G. A. teismui duotų parodymų. Pastarasis Å¡iuo klausimu teismui nurodė: „Jis iÅ¡Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos ir iÅ¡ karto spyrė keliu man į pilvÄ . <...> Konfliktas įvyko prieÅ¡ maÅ¡inÄ , galėjo moteris nematyti smÅ«gio.

Buvau prie B. automobilio galinės dalies“. Pasak G. A., smÅ«gio metu jie buvo už automobilio, todėl liudytoja apskritai galėjo Å¡io smÅ«gio nematyti.Skundo autorius taip pat pažymi, kad G. A. ir V. T. skirtingai nurodo momentÄ , kada G. A. po įvykio pirmÄ kartÄ priėjo prie liudytojos. IÅ¡ V. T. parodymų, ikiteisminio tyrimo metu po įvykio duotų pačioje įvykio vietoje įgaliotiniui matyti, jog nukentėjusysis prie jos pribėgo iÅ¡ karto po konflikto: „Tuomet nukentėjęs vyriÅ¡kis pribėgo prie mÅ«sų, kur prekiavome rÅ«bais“.

PanaÅ¡iai liudytoja paaiÅ¡kino ir apklausiama teisme: „Po to įvykio, buvau iÅ¡sikrovusi prekes, atėjo A. ir paklausė, ar mačiau įvykį. Vienas A. atėjo“. Tuo tarpu G. A. teisme į prokuroro kausimÄ nurodė: „Po to kalbėjome su ta moterim, įgaliotiniui ji pasakė, kad viskÄ matė“ o į mano gynėjo klausimÄ taip pat atsakė: „Ta moteris, kai atėjome su įgaliotiniu, pasakė, kad viskÄ matė“. Analizuojant Å¡iuos dviejų asmenų apie tÄ pačiÄ aplinkybę duotus parodymus akivaizdu, jog liudytoja V.

T. Å¡iuo atveju nuosekliai sako tiesÄ , t. y. kad po įvykusio konflikto, G. A. iÅ¡ karto pribėgo (ar priėjo) prie jos ir teiravosi, ar Å¡i galėsianti paliudyti. Å iuo atveju daro prielaidÄ , jog G. A. liudytojos konkrečiai prašė paliudyti, jog iÅ¡ M. B. pusės buvo smÅ«gis keliu G. A. į pilvÄ . Tokia prielaida darytina todėl, kad pats G. A., teisme nuosekliai bandė įrodyti, jog jis prie liudytojos po įvykio vienas iÅ¡ viso nebuvo priėjęs, ir tik į įvykio vietÄ jam atvykus pakartotinai su įgaliotiniu, pati liudytoja savo iniciatyva įgaliotiniui pasakė, kad viskÄ matė ir gali paliudyti.

Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytas deklaratyvus teiginys, jog konflikto metu liudytoja V. T. „buvo arti G. A. ir M. B., todėl nėra pagrindo manyti, jog ji negalėjo matyti ar girdėti kilusio konflikto“. KÄ Å¡iuo atveju reiÅ¡kia žodis „arti“, teismas nuosprendyje nedetalizavo. Nurodė, kad įvykio vietos schema, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima objektyviai nustatyti minėtÄ atstumÄ , Å¡iuo atveju nebuvo sudaryta. Tačiau iÅ¡ byloje esančių nuotraukų, padarytų atliekant nukentėjusiojo parodymų patikrinimÄ , bei papildomai pateiktų teismui, akivaizdu, jog vietÄ , kurioje visada stovi prekiautojai dėvėtais rÅ«bais (V.

T. buvimo vieta) ir vietÄ kurioje, pasak G. A., jam buvo suduotas smÅ«gis, skiria ženkliai didesnis, nei liudytojos nurodytas 6-7 m. atstumas. Pažymėjo ir tai, jog teismas niekaip neįvertino ir tos posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog V. T. iÅ¡ savo buvimo vietos apskritai neturėjo galimybės matyti apelianto ir G. A. susitikimo vietos, kadangi iÅ¡ilgai kelio stovėjusi kelininkų maÅ¡ina tÄ vaizdÄ nuo prekiautojų buvo paprasčiausiai užstojusi. Apklausiamas teisme Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir vienas iÅ¡ liudytojų - kelio darbininkas K.

V., nurodydamas: „MÅ«sų maÅ¡ina buvo užstojusi gatvę. Å i moteris prekiavo rÅ«bais“. Be to, nuteistasis nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nebuvo nuoseklÅ«s. Apklausiamas įvykio vietoje įvykio dienÄ G. A. nurodė, jog nuteistasis atvažiavęs ir iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio eidamas link jo, stovinčio ir besikalbančio su A. J., pradėjo jį „kolioti“ necenzÅ«riniais žodžiais, po to spyrė koja į pilvÄ . AnalogiÅ¡kai jis nurodė ir apklausiamas papildomai po 3 savaičių ir vėliau dar po 3 savaičių.

Tuo tarpu apklausiamas teisme G. A. jau nurodė visiÅ¡kai kitokias aplinkybes: „Atvažiavo mėlynas „pasatas “, aÅ¡ ėjau į parduotuvę, reikėjo praeiti pro jo maÅ¡inÄ . Negalvojau, kad jis man spirs, kirs. Jis iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio ir iÅ¡ karto spyrė keliu man į pilvÄ â€œ. Apelianto nuomone, teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad nei vienas iÅ¡ visai Å¡alia konflikto vietos buvusių 3 liudytojų (A. J., M. K., K. V.) nepatvirtino nukentėjusiojo nurodomo fakto apie prieÅ¡ jį neva panaudotÄ kokį nors fizinį smurtÄ .

Be to, teismas visiškai nepasisakė, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo įvyko abipusis barnis. Nukentėjusysis teismui nurodė: „Buvo negražių žodžių tarp mūsų“. Liudytojas A. J. patvirtino teismui apelianto parodymus, kad pastarasis nukentėjusįjį išvadino „pijoku“ už tai, kad šis naktimis jam skambinėja. Pažymėtina ir tai, kad šio liudytojo patvirtinimas, kad M. B. garsiai rėkė, visiškai neįrodo, jog pastarasis vadino nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad specialisto iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad kitÄ dienÄ apžiÅ«rėjus nukentėjusįjį nerasta jokių objektyvių smÅ«gio į pilvÄ Å¾ymių, tačiau nuosprendyje teigiama, kad teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog smÅ«gis suduotas į minkÅ¡tuosius audinius, kitÄ dienÄ iÅ¡orinių žymių galėjo ir nelikti. Å iuo atveju atkreipia dėmesį į paties nukentėjusiojo teisme duotus parodymus, iÅ¡ kurių akivaizdu, jog smÅ«gis buvo ne į minkÅ¡tuosius audinius:

„<...> galvojau kad lūžęs Å¡onkaulis <...> Man spyrė keliu į deÅ¡inį Å¡onÄ <...> Kelio smÅ«gis buvo stiprus ir kietas <...>“. Pažymėjo ir tai, kad nors ikiteisminio tyrimo metu apklausose G. A. visur kalba apie spyrį į pilvÄ , tačiau iÅ¡ minėtos specialisto iÅ¡vados matyti, jog jau kitÄ dienÄ po įvykio apžiÅ«rimas, nukentėjusysis specialistui nurodė „skausmingumÄ Äiuopiant krÅ«tinės lÄ stos kairę pusę ties vidurine pažastine linija Å¡onkaulių lygyje“.

Atsižvelgiant į tai, mano, kad yra pagrindas skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis prašė perkvalifikavus M. B. veiksmus pagal BK 140 str. 1 d. baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Skundžiamas nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina, kadangi apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ - neteisingai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ , o apeliacinės instancijos teisme konstatuota BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 p. numatyta aplinkybė (BPK 327 str. 1 p.).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M.

B. vieÅ¡oje vietoje – miestelio gatvėje, dienos metu, ignoruodamas elementarias elgesio normas, atvirai demonstravo aiÅ¡kų žmogaus bei visuomenės negerbimÄ , keikė G. A., panaudojo prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ , tyčia vienÄ kartÄ kojos keliu spyrė G. A. į pilvÄ , taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Kaltinamasis, vieÅ¡oje vietoje garsiai keikdamasis ir atlikdamas smurtinius veiksmus kito asmens atžvilgiu, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, todėl padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia.

Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas rėmėsi nukentėjusiojo G. A., liudytojų A. J., M. K., K. V., V. T. parodymais. Tačiau, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. B. sutrikdė visuomenės rimtį ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tai yra nepagrįstai M. B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentėjusysis G. A. parodė, jog santykiai su nuteistuoju buvo konfliktiÅ¡ki, jie pykosi dėl neatiduodamų pas nuteistÄ jį likusių G.

A. daiktų. Liepos 1 d. skambino nuteistajam, klausė kur daiktai, tačiau pastarasis jį „pasiuntė“ toliau. G. A. užpykęs parašė pareiÅ¡kimÄ policijai dėl daiktų vagystės. Liepos 2 d. G. A. atvyko prie parduotuvės, kartu su A. J. nuėjo prie kelio darbuotojų, atvažiavo mėlynas VW Passat, G. A. ėjo į parduotuvę, tuomet M. B. iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pradėjo jį keikti ir kojos keliu vienÄ kartÄ spyrė jam į pilvÄ . Konflikto metu abu vartojo negražius žodžius (t. 1, b. l. 2, 16-17, 19, 20, 21-22, 149-151).

Minėtas aplinkybes jis patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimÄ bei pakartotinai apklausus G. A., kuris paaiÅ¡kino, kad nuo 2012 m. su M. B. nebedraugauja, nes susipyko. Liepos 2 d. įvyko konfliktas, kurio metu M. B. jo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtÄ , t.y. spyrė keliu jam į pilvÄ , tai matė moteris, kuri stovėjo netoliese. KitÄ dienÄ apžiÅ«rėjęs specialistas sužalojimų nenustatė, nes buvo pataikyta į Å¡onkaulius. Po įvykio į gydytojus nesikreipė, tačiau jautė skausmÄ , miegojo ant vieno Å¡ono (t. 2, b. l. 42).

Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. T. paaiÅ¡kino, kad nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo, tačiau besiruoÅ¡dama darbo vietÄ prekybai padėvėtais rÅ«bais matė kaip G. A. ir M. B. susitiko pagrindiniame kelyje, kaltinamasis keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, priėjęs prie nukentėjusiojo jam spyrė kojos keliu į pilvÄ . Ji dirbo savo darbÄ , todėl garsiai Å¡aukiant negirdėjo (t. 1, b. l. 151-152). Kadangi įvykį mačiusi liudytoja patvirtino, jog jame dalyvavusių asmenų ji nepažįsta, jos suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog ji gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ka ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti baudžiamojon atsakomybėn patrauktÄ asmenį, nėra.

Vien tik subjektyvi apelianto nuomonė apie Å¡ios liudytojos galimÄ Å¡aliÅ¡kumÄ nesuteikia pagrindo abejoti jos nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Tokiu bÅ«du netikėti nuosekliais, patikimais ir objektyviais minėtos liudytojos parodymais, kurie iÅ¡ esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais, apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Nors 2013-07-03 teismo medicinos specialistas apžiÅ«rėjęs G. A. objektyvių trauminio poveikio žymių nenustatė, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog smÅ«gis į minkÅ¡tuosius audinius, kitÄ dienÄ iÅ¡orinių žymių galėjo ir nepalikti.

Nepaisant to, specialisto apžiÅ«ros metu G. A. konstatuotas skausmingumas čiuopiant krÅ«tinės lÄ stos kairę pusę ties vidurine pažastine linija VI-VII Å¡onkaulių lygyje (t.1, b. l. 13). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ių įrodymų pakanka iÅ¡vadai, jog M. B. veiksmais G. A. buvo sukeltas fizinis skausmas.Liudytojas A. J. iÅ¡ esmės patvirtino, kad G. A. ir M. B. apsibarė, pastarasis pavadino G. A. „pijoku“ ir sakė jam daugiau naktį neskambinti. Smurto panaudojimo aplinkybių nematė, žodinio konflikto nesureikÅ¡mino.

Viskas truko apie 2 minutes. Liudytojas K. V. taip pat paaiÅ¡kino, kad G. A. ir M. B. barėsi prie pastarojo automobilio galinės dalies, tačiau liudytojas į barnį nekreipė dėmesio, stovėjo su kolega ir A. J.. Nepamena ar G. A. Å¡aukė, rankų mosikavimo, smÅ«gių nematė. Liudytojas M. K. nurodė girdėjęs barnį, kuris truko neilgai, tačiau smÅ«gių nematė, paties konflikto įdėmiai nestebėjo, necenzÅ«rinių žodžių negirdėjo.Nuteistasis M. B., anksčiau neigęs, kad smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl konfliktinės situacijos, atsiprašė nukentėjusiojo, pažadėjo, jog tai daugiau nepasikartos, prašė bylÄ nutraukti.Visuma paminėtų duomenų neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp M.

B. ir G. A. kilo konfliktas, kurio metu M. B. sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam G. A.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja įrodyta, jog M. B. 2013-07-02, apie 9.00 val., prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios, (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto su G. A. metu tyčia vienÄ kartÄ kojos keliu spyrė G. A. į pilvÄ , taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . Tokie M. B. veiksmai iÅ¡ BK 284 str. 1 d. turi bÅ«ti perkvalifikuoti į BK 140 str. d. ir Å¡tai dėl ko:BK 284straipsnio 1 daliai taikyti bÅ«tina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ .

Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas ir dėl to buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumÄ , trukmę, kilusius padarinius, vieÅ¡osios tvarkos specifikÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-416/2013, Nr. 2K-335/2014, 2K-484/2014 ir kt.). Padariniai, pasireiÅ¡kiantys vieÅ¡osios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – bÅ«tinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. IÅ¡ principo konfliktas, nors ir kilęs vieÅ¡ojoje vietoje, gali nepažeisti vieÅ¡osios tvarkos bei rimties (kasacinė nutartis Nr. 2K-5/2014).Akivaizdu, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo jiems aiÅ¡kinantis asmeninius santykius.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė taip pat sutiko, jog asmenų konflikto priežastis yra asmeniniai pykčiai. Nusikalstamos veikos motyvai yra esminis požymis, atribojantis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ nuo tarpusavio asmeninių santykių aiÅ¡kinimosi. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmų motyvai, tikslas, jų atlikimo aplinkybės buvo nukreiptos ne į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , bet į nukentėjusiojo asmenybę. Kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog M.

B. bÅ«tų turėjęs tikslÄ demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams ar juos Å¡okiruoti, ir taip sutrikdyti visuomenės rimtį. SmÅ«gis nukentėjusiajam suduotas nors ir vieÅ¡oje vietoje, bet asmeniniais motyvais ir nepažeidžiant vieÅ¡osios tvarkos bei rimties. NecenzÅ«rinius žodžius vienas kito atžvilgiu pripažino vartoję tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, kad toks M. B. elgesys truko trumpai, nesukėlė žmonėms iÅ¡gÄ sčio, nebuvo kilusi sumaiÅ¡tis ar nutrauktas žmonių darbas, pastarieji patvirtino, kad konflikto nesureikÅ¡mino, į jį nekreipė dėmesio, jokia materialinė žala padaryta nebuvo, bei nenustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų pripažinti realų vieÅ¡osios tvarkos ar rimties sutrikdymÄ , taigi veika neperžengė privataus konflikto ribų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog M.

B. sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, yra neteisinga. M. B. veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu (spyris kojos keliu nukentėjusiajam į pilvÄ ) pagal tyčios turinį bei kryptingumÄ ir pasekmes turėtų bÅ«ti kvalifikuoti tik kaip tyčinis fizinio skausmo sukėlimas, tai yra veika, numatyta BK 140 str. 1 d.Baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta speciali perėjimo iÅ¡ valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimÄ procedÅ«ra. Pagal BPK 417 straipsnio 2 dalį, bylÄ nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamÄ veikÄ , nagrinėjamÄ privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar Å¡is nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika bÅ«tų perkvalifikuota pagal Å¡io Kodekso 407 straipsnyje nurodytus BK straipsnius.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai yra galimybė perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ ir nukentėjusysis reikalauja, kad kaltinamasis bÅ«tų nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ , nagrinėjamÄ privataus kaltinimo tvarka, teismas dėl Å¡ios veikos pasitarimų kambaryje priima nuosprendį, jei yra įstatymų numatytos kitos sÄ lygos. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies taisykles Å¡ie reikalavimai taikomi ir apeliacinės instancijos teismui. Nukentėjusiajam ir kaltinamajam turi bÅ«ti suteikta galimybė susitaikyti ir pasiekti baudžiamojo proceso tikslus atkuriant teisinę santarvę racionaliausiu keliu.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis G.

A. pareiÅ¡kė, kad atleidžia M. B. už jo veiksmus, kuriais jam buvo sukeltas fizinis skausmas, nes nuteistasis jo atsiprašė, o jis jam atleido, jokių pretenzijų neturi, nepageidauja, kad M. B. bÅ«tų nubaustas už Å¡iÄ veikÄ . SutikimÄ taikytis su nukentėjusiuoju apeliacinės instancijos teisme iÅ¡reiÅ¡kė ir nuteistasis M. B., kuris nurodė, jog nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl konfliktinės situacijos, atsiprašė nukentėjusiojo, pažadėjo, jog tai daugiau nepasikartos, prašė bylÄ nutraukti.

BPK 3 str. 1 d. 5 p. baudžiamÄ jį procesÄ neleidžia pradėti, o pradėtÄ Ä¯pareigoja nutraukti, jeigu nukentėjusysis su asmeniu, kaltinamu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos padarymu, susitaikė. BK 140 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika priskirta privataus kaltinimo bylų kategorijai (BPK 407 str. 1 d.). Kliūčių baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 5 p. pagrindu, nenustatyta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3 str., 1 d. 5 p., 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p., n u t a r i a :

M. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendį panaikinti.M. B. veikÄ iÅ¡ BK 284 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. ir, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 5 p., bylÄ nutraukti, nukentėjusiajam G. A. susitaikius su kaltinamuoju M. B.. Kolegijos pirmininkas                                                                                     Giedrius Endriukaitis Teisėjai                                                                                                            Danutė Giačaitė                                                                                                                         Danguolė Å iugždinytė