2024-10-16 Nr. AB-15364-3-62-3-00410-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1350-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00410-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarė J. R.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2023 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (10.1 E) DV_S-976 „Dėl V. B. negautos kompensuojamosios senatvės pensijos išmokėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 29 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

1.1. Pareiškėjas su broliu L. B. paveldėjo mamos R. B. (mirė (duomenys neskelbtini)) turtą, įskaitant ir kompensuojamąją senatvės pensijos sumą. R. B. buvo paveldėjusi savo vyro V. B. (mirė (duomenys neskelbtini)) turtą. Pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į atsakovą dėl paveldėtos pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo, tačiau atsakovas Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi prašymas dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo buvo pateiktas po Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatyme (toliau – ir Kompensavimo įstatymas) nustatyto termino – 2018 m. gruodžio 31 d.

1.2. Atsakovas Sprendime nepagrįstai rėmėsi Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos 2017 metų I ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi iki 2017 m. sausio 31 d. Jeigu dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi po 2017 m. sausio 31 d., bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d„ kompensuojamoji suma išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytas terminas (2018 m. gruodžio 31 d.) nėra naikinamasis; Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nenustato termino prašymui dėl kompensuojamosios senatvės pensijos išmokėjimo palikimą priėmusiems asmenims pateikti; Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio (Senatvės pensijų kompensavimo tvarka) 4 dalyje, kurioje nustatyta senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo tvarka, nėra nustatytas joks terminas tokioms išmokoms gauti (2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1510-756/2021).

1.3. Skyrius 2016 m. birželio 6 d. pažymą Nr. PE_PZ2-2482 apie pareiškėjui neišmokėtas išmokas Kauno miesto 6-ajam notarų biurui išsiuntė 2016 m. birželio 10 d. raštu Nr. (10.1)S- 48176, bet notarų biuras apie tai neinformavo R. B.. Kompensuojamoji senatvės pensijos suma buvo nurodyta tik 2022 m. gruodžio 29 d. papildomame paveldėjimo teisės pagal testamentą teisės liudijime. Būtent tada pareiškėjas sužinojo apie paveldėtą kompensuojamąją senatvės pensijos sumą. Be to, 2015 m. R. B. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Dėl šių objektyvių priežasčių R. B. negalėjo kreiptis dėl išmokos pati anksčiau, nes Kompensavimo įstatymas įsigaliojo 2015 m. rugpjūčio 1 d., kai jos sveikatos būklė buvo bloga.

2. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą, dėstė šiuos argumentus:

2.1. V. B. (mirė (duomenys neskelbtini) kompensuojamoji socialinio draudimo senatvės pensijos dalis, susidariusi dėl 2010–2011 m. taikyto įstatymo nuostatų, kuomet buvo mokama sumažinta pensija dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, pagal Lietuvos Respublikos socialinio išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio nuostatas buvo apskaičiuota 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu. Pagal tuo metu galiojusį Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo darbo procedūrų aprašą, patvirtintą VSDFV direktoriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-496 (toliau – ir Aprašas), teritorinio skyriaus pensijų skyriaus vedėjo įgaliotas šio skyriaus valstybės tarnautojas, jeigu yra gautas prašymas dėl išmokų mirus gavėjui skyrimo, parengia vienkartinės išmokos apskaičiavimo pažymos, sprendimo dėl vienkartinės išmokos mokėjimo projektus ir, jeigu yra iki mirties mėnesio neišmokėtų pensijų sumų, parengia ir išsiunčia notarų biurui skirtą pažymą dėl negautos pensijos sumos, o tokios pažymos apie mirusiojo įsiskolinimą ir (ar) neišmokėtas išmokas siunčiamos notarų biurui pagal paskutinę mirusiojo deklaruotą gyvenamąją vietą.

2.2. Skyrius 2016 m. birželio 10 d. raštu informavo Kauno m. 6-ąjį notaro biurą apie tai, jog V. B. neišmokėta 4 988,22 Eur suma, tai patvirtina kartu su raštu siųsta 2016 m. birželio 6 d. pažyma Nr. PE_PZ2-2482 apie mirusiam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą. Teisės aktai nenustato pareigos atsakovui tikrinti Testamentų registro duomenis, siekiant sužinoti mirusio asmens įpėdinius, todėl pareiškėjo teiginys, jog atsakovas galėjo informuoti apie paveldėjimo faktą, yra nepagrįstas. R. B. nerealizavo savo teisės į mirusiajam V. B. neišmokėtos kompensuojamosios sumos išmokėjimą. Iš 2015 m. rugsėjo 1 d. Kauno m. 9-jo notarų biuro notarės D. K. išduoto įgaliojimo matyti, jog pareiškėjas kartu su broliu buvo įgalioti atstovauti R. B. įvairiose institucijose, tarp jų ir notarų biuruose. Taigi pats pareiškėjas, kaip įgaliotas asmuo, galėjo realizuoti jos teisę į kompensuojamosios sumos išmokėjimą per Kompensavimo įstatyme nustatytą terminą.

2.3. Byloje nėra pagrindo tenkinti skundą: terminus dėl senatvės pensijos kompensavimo nustato Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, jog asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos 2018 m. IV ketvirčio paskutinįjį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiasi iki 2018 m. spalio 31 d., o jeigu dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi po 2018 m. spalio 31 d., bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos; naikinamasis terminas negali būti teismo atnaujinamas, galimybė atnaujinti praleistą terminą gali būti nustatyta tik įstatyme; Kompensavimo įstatyme nėra nustatyta tokio termino atnaujinimo ar pratęsimo galimybė.

II. 3. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 23 d. sprendimu tenkino skundą: panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 627,50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

4. Teismas nustatė šias reikšmingas ginčo faktines aplinkybes: V. B. (mirė (duomenys neskelbtini)) turtą paveldėjo sutuoktinė R. B. (tai patvirtina Kauno miesto 6-jo notarų biuro išduotas 2011 m. spalio 18 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas); po R. B. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), jos turtą paveldėjo sūnūs L. B. ir A. B. (tai patvirtina Kauno miesto 6-jo notarų biuro 2022 m. gruodžio 29 d.) išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas); L. B. ir A. B. paveldėjo po ½ dalį R. B. turto, tarp jų – kompensuojamąją senatvės pensijos sumą (lygiomis dalimis); Kauno miesto 6-jo notarų biuro išduotu 2022 m. gruodžio 29 d. Papildomo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu R. B. paveldėjo V. B. kompensuojamąją senatvės pensijos dalį, paveldėjimo pagrindas – Skyriaus 2016 m. birželio 10 d. raštas Nr. (10.1)S-48176 ir 2016-06-06 pažyma Nr. PE_PZ2-2482 „Apie mirusiajam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą“; pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į Skyrių dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos dalies išmokėjimo; Skyrius Sprendimu atsisakė tenkinti Prašymą, nes šis prašymas buvo pateiktas po Kompensavimo įstatyme nustatyto termino (prašymas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.).

5. Teismas akcentavo, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad V. B. 2010–2011 m. buvo mokėta sumažinta senatvės pensija, dėl to pagal Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį tokiam asmeniui turėjo būti kompensuojamas pagal šį įstatymą perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio pokytis ir ši apskaičiuota kompensavimo suma mokama pagal Kompensavimo įstatyme nustatytą tvarką. Teismas taip pat akcentavo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad V. B. buvo neišmokėta kompensuojama 4 988,22 Eur senatvės pensijos suma, kuri apskaičiuota Skyriaus 2016 m. birželio 6 d. pažyma Nr. PE_PZ2-2482 „Apie mirusiajam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą“, o Skyrius 2016 m. birželio 10 d. raštu Nr. (10.1)S-48176 informavo Kauno 6-jį notarų biurą apie mirusiajam V. B. neišmokėtas išmokas (kompensuojamą senatvės pensijos dalį).

6. Teismas, aptaręs Kompensavimo įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (be kita ko 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1510-756/2021), pažymėjo, jog pareiškėjui pateikus Prašymą dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos dalies išmokėjimo, atsakovas, atsižvelgdamas į Kompensavimo įstatymo esmę ir paskirtį, taip pat siekdamas užtikrinti, kad Kompensavimo įstatyme įtvirtintas pensijos kompensuojamosios dalies išmokėjimas turi būti efektyvus, teisingas ir veikiantis, turėjo pareigą įvertinti visų reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, neapsiribojant vien tik konstatavimu, kad prašymas dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo buvo pateiktas praleidus Kompensavimo įstatyme nustatytą terminą, nes pagal teismų praktiką Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nenustato termino prašymui dėl kompensuojamosios senatvės pensijos išmokėjimo palikimą priėmusiems asmenims pateikti, todėl atsakovas atitinkamai neturėjo pagrindo išvadai, kad pareiškėjo prašymas pateiktas praleidus Kompensavimo įstatyme nustatytus terminus.

7. Teismas akcentavo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Skyrius 2016 m. birželio 10 d. raštu Nr. (10.1)S-48176 informavo Kauno m. 6-jį notarų biurą apie mirusiajam V. B. neišmokėtas išmokas – 4 988,22 Eur senatvės pensijos kompensuojamą sumą, o Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarė J. R. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad R. B. Skyriaus 2016 m. birželio 10 d. rašto Nr. (10.1)S-48176 kopija buvo išsiųsta paprasta (neregistruota) pašto siunta per Lietuvos pašto skyrių, tačiau siunčiamų dokumentų registracijos žurnalų kopijos suėjus dokumentų saugojimo terminui buvo sunaikintos.

8. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad byloje nėra duomenų, jog R. B. buvo supažindina su Skyriaus informacija apie V. B. neišmokėtas išmokas. Į bylą pateikti duomenys apie R. B. sveikatos būklę ((duomenys neskelbtini)) taip pat suponuoja išvadą, kad R. B. galėjo nežinoti Skyriaus 2016 m. birželio 10 d. rašto Nr. (10.1)S-48176 turinio. Byloje taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog su Skyriaus informacija buvo supažindinti R. B. įgalioti atstovai (jos sūnūs pagal 2015 m. rugsėjo 17 d. įgaliojimą). Dėl to teismas padarė išvadą, kad R. B. (ir jos įgalioti asmenys), nežinodama apie mirusiajam V. B. neišmokėtą senatvės pensijos kompensuojamą sumą ir nepriėmusi jo palikimo kompensuojamai senatvės pensijos daliai, neturėjo pagrindo kreiptis į Skyrių dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo. Kadangi R. B. mirus pareiškėjas 2022 m. gruodžio 29 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo R. B. turtą (½ dalį), tarp jo ir kompensuojamosios senatvės pensijos dalį, atitinkamai pareiškėjas, kaip R. B. įpėdinis, įgijo teisę Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į atsakovą su prašymu dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo.

9. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, jog notarų biuras neinformavo R. B. apie V. B. neišmokėtą kompensuojamą senatvės pensijos sumą, remdamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog jei pareiškėjas mano, kad notarų biuras netinkamai ar išvis neinformavo R. B. apie V. B. neišmokėtą kompensuojamą senatvės pensijos sumą, jis turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo.

10. Teismas, apibendrinęs sprendimo motyvus, nusprendė, jog Sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visetu: Sprendime iš esmės tik formaliai konstatuota, kad pareiškėjas praleido terminą dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo, abstrakčiai pacituojant Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytus terminus, susijusius su senatvės pensijos kompensuojamųjų sumų išmokėjimo terminais. Nors Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nenustato termino prašymui dėl kompensuojamosios senatvės pensijos išmokėjimo palikimą priėmusiems asmenims pateikti, Sprendime pasisakyta priešingai, be to, iš Sprendimo turinio nėra aišku, kodėl atsakovas visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su tuo, kad papildomas paveldėjimo teisės liudijimas R. B. buvo išduotas tik 2022 m. gruodžio 29 d. ir kad R. B. bei jos įgalioti asmenys galimai nežino apie V. B. apskaičiuotą neišmokėtą kompensuojamą senatvės pensijos sumą. Teismo vertinimu, iš Sprendimo taip pat nėra aišku, kokia konkrečiai kompensuojamos senatvės pensijos sumos dalis pareiškėjui priklauso, jei pagal 2022 m. gruodžio 29 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą pareiškėjas paveldėjo ½ dalį R. B. turto.

11. Teismas dėl šių priežasčių nusprendė, jog pareiškėjo skundas yra tenkintinas: Sprendimas naikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo. Tenkinęs pareiškėjo skundą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi priteisė pareiškėjui iš atsakovo 627,5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (605 Eur už skundo parengimą ir 22,5 už žyminį mokestį).

III. 12. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regiono administracinio teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti skundą.

13. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, taip pat neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik pareiškėjo išdėstyta pozicija, kad notarų biuras neinformavo R. B. apie V. B. neišmokėtą kompensuojamą senatvės pensijos sumą; R. B. nerealizavo savo teisės į mirusiajam V. B. neišmokėtos kompensuojamosios sumos išmokėjimą; pareiškėjas galėjo realizuoti R. B. teisę į kompensuojamosios sumos išmokėjimą nesuėjus įstatymo nustatytiems terminams (2015 m. rugsėjo 17 d. išduotas Kauno miesto 9-ojo notarų biuro patvirtintas įgaliojimas); priešingai nei nusprendė teismas, priimdamas Sprendimą (atsakymą į Prašymą), atsakovas pagrįstai nenurodė galimai priklausančios sumos, be to, Sprendime yra nurodyta konkreti teisės norma, kuri yra susieta su pareiškėjo faktine situacija, t. y. nurodytas teisinis pagrindas, kuriam esant kompensuojamosios sumos išmokėjimas yra negalimas, o šio sprendimo priežastis – pareiškėjo praleistas terminas prašymui pateikti. Be to, atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1510-756/2021, nes kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Pareiškėjas, laikydamasis skunde išdėstytos pozicijos, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir teigia, jog šis teismas tinkamai įvertino ginčo faktinę situaciją bei pritaikė materialiosios teisės normas, be kita ko, pagrįstai vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1510-756/2021, po kurios priėmimo teismų praktikoje susiformavo pozicija dėl Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies aiškinimo ir taikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. (10.1 E) DV_S-976 „Dėl V. B. negautos kompensuojamosios senatvės pensijos išmokėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 29 d. prašymą dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo.

17. Bylos duomenimis, pareiškėjas ir jo brolis L. B. paveldėjo po jų motinos R. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, kurį, be kita ko, sudarė ir teisė į kompensuojamąją senatvės pensijos sumą, teisę į kurią R. B. įgijo paveldėjusi jos sutuoktinio V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą. Pareiškėjui 2022 m. gruodžio 29 d. su prašymu pasikreipus į atsakovą dėl paveldėtos kompensuojamosios pensijos sumos išmokėjimo, atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė tenkinti prašymą motyvuodamas tuo, kad prašymas dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo buvo pateiktas po Kompensavimo įstatyme nustatyto termino, t. y. 2018 m. gruodžio 31 d.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, be kita ko, konstatavęs, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1510-756/2021, nėra jokio pagrindo išvadai, kad Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyti terminai yra naikinamieji ir užkerta kelią asmeniui (nagrinėjamu atveju – pareiškėjui) atgauti pensijos kompensuojamąją dalį.

19. Paduotame apeliaciniame skunde atsakovas, grįsdamas reikalavimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo panaikinimo, teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismų praktika yra dinamiška, nuolat kintanti ir besivystanti; teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste; Skyriaus sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atitinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir atitikus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus keliamus administraciniams sprendimams, nenustatyta jokių esminių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam sprendimui priimti, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismas sprendimą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: Kompensavimo įstatymas, be kita ko, nustato: šio įstatymo paskirtis – nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus (Kompensavimo įstatymo 1 str. 1 d.); asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, turi teisę gauti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą senatvės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, taip pat šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybinės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos (Kompensavimo įstatymo 1 str. 3 d.); asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiasi iki 2017 m. sausio 31 d. Jeigu dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi po 2017 m. sausio 31 d., bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos (Kompensavimo įstatymo 2 str. 6 d.).

21. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1510-756/2021, nagrinėdamas ginčą, kuris faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinu teisiniu reguliavimu yra panašus į kilusį nagrinėjamoje byloje, be kita ko, konstatavo, kad įvertinus aktualias Kompensavimo įstatymo nuostatas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytas terminas yra naikinamasis, ir išaiškino, kad „<...>, šioje nuostatoje įtvirtinti laikotarpiai yra susiję su senatvės pensijos kompensuojamųjų sumų išmokėjimo terminais, t. y. nustato per kiek laiko po kreipimosi bus išmokėta senatvės pensijos kompensuojamoji dalis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio (Senatvės pensijų kompensavimo tvarka) 4 dalyje, kurioje nustatyta senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo tvarka, nėra nustatytas joks terminas tokioms išmokoms gauti. <...>“.

23. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas, be abstraktaus pasvarstymo apie teismų praktikos dinamiškumą bei būtinybę atsižvelgti į konkretaus ginčo faktines aplinkybes, nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesivadovauti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1510-756/2021, pateiktu ginčui spręsti taikytino teisinio reguliavimo aiškinimu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą: VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. (10.1 E) DV_S-976 „Dėl V. B. negautos kompensuojamosios senatvės pensijos išmokėjimo“, kuriuo pareiškėjo 2022 m. gruodžio 29 d. prašymą dėl paveldėtos kompensuojamosios pensijos sumos išmokėjimo atsisakyta tenkinti motyvuojant tuo, kad prašymas dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo buvo pateiktas po Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino (201 m. gruodžio 31 d.), priimtas netinkamai aiškinant ir taikant Kompensavimo įstatymo nuostatas, dėl ko jis negali būti laikomas teisėtu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

24. Kiti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai bei apeliacinio skundo argumentai dėl jų, kaip teigiama, nepagrįstumo, įvertinus, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra grindžiamas tik tuo, kad dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo buvo pateiktas po Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino (2018 m. gruodžio 31 d.), nėra reikšmingi, dėl ko dėl jų nepasisakoma.

25. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 726 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą projekto parengimą.

26. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

27. Kadangi ši apeliacinės instancijos teismo nutartis priimama pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų proceso apeliacinės instancijos teisme metu, atlyginimą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo prašymas yra tenkinamas ir jam iš atsakovo priteistina 726 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. B. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė