2021-05-26 Nr. AB-11240-3-62-3-00202-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-393-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02235-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. 2019 m. sausio 25 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 7-3236 „Dėl atsakymo į nuteistojo skundą pateikimo“ antrąją dalį; 2) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 7-3201 „Atsakymas į skundą“; 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 2S-124 „Dėl V. K. skundo nagrinėjimo“; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) įpareigoti Pravieniškių PN-AK išduoti nuolatiniam naudojimui patalynę ir čiužinį, užtikrinti nuolatinį karšto vandens duše tiekimą ir kasdienį maudymąsi bei prašymuose nurodytų prekių įsigijimą.

2. Pareiškėjas teigė, kad, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 pakeitus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 220 punktą, atliekant ilgalaikę nuobaudą dienos metu paimamas čiužinys, tačiau tai, jo nuomone, nesuderinama su aukštesnės galios teisės aktu – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (toliau – ir BVK). Dėl tokių neteisėtų veiksmų pareiškėjas turėdavo vaikščioti po kamerą ar gulėti ant šaltos geležinės lovos, dėl to pradėdavo skaudėti nugarą, šonus. Be to, 2018 m. spalio 30 d. Pravieniškių PN-AK 3-iajame sektoriuje patvirtinus naują nuteistųjų išvedimo į dušą, kirpimo ir drabužių skalbimo grafiką, pareiškėjas negalėdavo penktadieniais pasinaudoti karštu dušu (vanduo nespėdavo sušilti), o galimybė tik kartą per savaitę pasinaudoti dušu nėra pakankama. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad pataisos įstaiga nesudarė jam sąlygų gauti 2018 m. lapkričio 21 d. prašyme Nr. 72(1)1190 nurodytas prekes (aliejinius kvepalus, kūno aliejuką, rašiklį-korektorių ir kt.), nustatytą apsipirkimo parduotuvėje sumą laikė nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimu ir orumo pažeminimu. Pareiškėjas prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir spręsti BVK 32 straipsnio 2 ir 3 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimą bei kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą spręsti, ar Taisyklių 220 punktas neprieštarauja BVK 7 straipsnio 1 daliai ir 5 straipsniui, taip pat prašė skundą patenkinti.

3. Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, kartu atstovaudamas atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad patalynė išduodama visiems kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, tai atitinka Taisyklių 220 punkto reikalavimus. Atsakovas, neleisdamas pareiškėjui įsigyti aliejinių kvepalų, kūno aliejuko ir rašiklio, tinkamai vykdė BVK nuostatas (145 str. 2 d. ir 142 str. 2 d. 3 p.). Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog buvo apribotos jo lėšos apsipirkti, tačiau jis nepateikė jokių objektyvių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Pravieniškių PN-AK sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) bei Taisyklių reikalavimus, patvirtintas naudojimosi dušu grafikas skelbiamas viešai (stenduose). Pravieniškių PN-AK akcentavo, kad nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Pareiškėjas, žinodamas pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, nesielgė tinkamai ir veikė priešingai, todėl turėjo numatyti iš to kilsiančius padarinius ir leido jiems sąmoningai kilti. Be to, pareiškėjas skunde nepagrindė prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio, rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog kadangi pareiškėjas yra priskirtas drausmės grupei, jam taikytina BVK 92 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 30 d. skunde nurodė, kad jam nepagrįstai daugiau nei turi būti ribojamos lėšos apsipirkti, tačiau neįvardijo konkrečių sumų, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pravieniškių PN-AK, nesuteikdama pareiškėjui jo prašomų daiktų, vadovavosi galiojančiais teisės aktais (Taisyklių 18 priede pateiktu Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašu) ir juos vykdė pagal nustatytą tvarką. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat tvirtino, kad, pagal teisinį reglamentavimą, patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Manė, kad minkštojo inventoriaus paėmimas dienos metu iš nuteistųjų, atliekančių nuobaudas kamerų tipo patalpose, yra viena iš pasirinktų drausminimo priemonių, koreguojant nuteistojo elgesį. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, visa su 2018 m. lapkričio 30 d. skundu susijusi dokumentinė medžiaga buvo išsamiai išnagrinėta, ginčijamas 2019 m. sausio 4 d. sprendimas Nr. 2S-124 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. K. skundą.

8. Dėl reikalavimo panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 7-3236 antrąją dalį teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2017 m. lapkričio 8 d. skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotoją, atliekantį direktoriaus funkcijas, nurodydamas, jog 2018 m. lapkričio 7 d. jis buvo informuotas apie jo sąskaitoje esantį likutį bei limitą, kuris buvo ne 114 Eur, o tik 76 Eur, bei pažymėdamas, kad nors jis yra laikomas BVK 86 straipsnyje nurodytomis nuteistųjų laikymo sąlygomis, tačiau jis yra paprastojoje grupėje, todėl jam galioja BVK 92 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Pareiškėjas prašė ištirti aplinkybes, paaiškinti padėtį bei pašalinti trūkumus.

9. Pravieniškių PN-AK ginčijamoje 2018 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 7-3236 antrojoje dalyje nurodė, kad, vadovaujantis BVK 145 straipsnio 2 punktu, kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, nustatomas režimas, atitinkantis BVK 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas, bei paaiškino, kad pagal minėtas nuostatas pareiškėjui lieka galioti apsipirkimo limitas pagal drausmės grupės apribojimus, t. y. per mėnesį leidžiama apsipirkti už ne didesnę nei dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio sumą.

10. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėto rašto, ginčijamame 2019 m. sausio 4 d. sprendime Nr. 2S-124 pažymėjo, kad BVK 86 straipsnis nustato drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas, visų nuteistųjų specialiąsias bausmės atlikimo teises ir pareigas nustato BVK 6 skirsnis. Minėto skirsnio 92 straipsnyje nurodyta didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjui, kaip drausmės grupei priskirtam nuteistajam, nustatomas dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio išlaidų limitas, kurį jis gali išleisti įstaigos parduotuvėje.

11. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, jog jis už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą bausmę atlieka kamerų tipo patalpoje, bei nurodė, kad nutarimas, kuriuo jis nubaustas perkėlimu į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams, yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-1447-402/2019. Minėtą bylą teisėjų kolegija teismo posėdžio metu prijungė prie šios administracinės bylos, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Administracinės bylos Nr. I-1447-402/2019 duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktorius 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 68-1411 už tai, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą, nutarė pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams.

12. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui turėjo būti taikomas režimas, atitinkantis drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas (BVK 86 str.). Pagal BVK 92 straipsnio 2 dalies 3 punktą, didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – 76 Eur (nuo 2019 m. sausio 1 d.). Taigi, pareiškėjui buvo pagrįstai taikoma 76 Eur didžiausia pinigų suma Pravieniškių PN-AK ir Departamentas tinkamai išnagrinėjo jo skundą, ginčijami sprendimai nurodytoje dalyje yra pagrįsti ir teisėti.

13. Dėl reikalavimo panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 7-3201 teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2018 m. lapkričio 5 d. skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotoją, atliekantį direktoriaus funkcijas, nurodydamas, jog nuo 2018 m. lapkričio 3 d. kiekvieną rytą iš jo nepagrįstai paimamas minkštasis inventorius ir patalynė (čiužinys, pagalvė, antklodė) ir paimti daiktai grąžinami tik einant miegoti.

14. Pravieniškių PN-AK ginčijamame 2018 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. 7-3201 nurodė, kad Taisyklių 220 punktas apibrėžia nuteistajam galimus turėti daiktus, kuomet jis yra uždaromas į kamerų tipo patalpas iki 15 parų. Tačiau kitas punkto sakinys nurodo, kad patalynė nuteistiesiems yra išduodama tik nustatytu miego laiku. Patalynės paėmimas yra taikomas tiek nuobaudai „perkelti į kamerų tipo patalpas iki 15 parų“, tiek nuobaudai „perkelti į kamerų tipo patalpas iki 6 mėnesių“.

15. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėto rašto, ginčijamame 2019 m. sausio 4 d. sprendime Nr. 2S-124 paaiškino situaciją dėl minkštojo inventoriaus paėmimo dienos metu, taip pat nurodė, kad nuteistiesiems numatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, nuobaudą galima paaiškinti kaip tam tikrą paskirtos atsakomybės priemonę, kilusią dėl nesilaikymo nustatytų pareigų ir taisyklių, nuobauda pirmiausiai siekiama nubausti teisės pažeidėją, sudrausminti jį, pataisyti, perauklėti ir siekiant kovoti su galimais tolesniais pažeidimais, todėl jos atlikimas neturi būti malonus. Departamento nuomone, minkštojo inventoriaus paėmimas dienos metu iš nuteistųjų, atliekančių nuobaudas kamerų tipo patalpose, nėra nuteistojo asmens orumo ir garbės žeminimas, tai – viena iš pasirinktų drausminimo priemonių, koreguojant nuteistojo elgesį .Pravieniškių PN-AK galiojančioje dienotvarkėje miegas dienos metu nėra numatytas, patalynė ir minkštasis inventorius išduodamas nakties metu.

16. Teismas akcentavo, kad Taisyklių 220 punkte nėra jokių išimčių, draudimų paimti patalynę iš kamerų tipo patalpose kalinčių asmenų, atsižvelgiant į nuobaudos rūšį, nuteistojo sveikatos būklę ir pan. Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) aiškiai išskirta, kas yra priskiriama patalynei: antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei), rankšluostis. Taigi, pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą iš nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, patalynė (įskaitant čiužinį) galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumą. Pažymėjo, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. S(1)-462(1.7) pareiškėjui pateiktas išaiškinimas, jog patalynė – „visas lovos paklojimas (paklodė, antklodė, pagalvė)“, teismui nėra privalomas.

17. Dėl pareiškėjo pretenzijų dėl vedimo į dušą tvarkos teismas, išanalizavęs aktualų teisinį reglamentavimą bei byloje esančius dokumentus, tarp jų – Nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas bei patalpintų karantino patalpose, išvedimo į dušą grafiką, nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui buvo leidžiama kartą per savaitę pasinaudoti dušu, pareiškėjas nepateikė pažeidimo faktus patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjo nepasitenkinimas dėl vedimo į dušą tvarkos ir netinkamos vandens temperatūros nepagrįstas.

18. Dėl pareiškėjo siekio įsigyti prekes (2019 m. darbo kalendorių, rašymo lentą su spaustuku, korektorių, kūno aliejuką bei aliejinius kvepalus) pataisos įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje teismas akcentavo, jog pareiškėjo pageidaujamos prekės nėra numatytos Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše (Taisyklių 18 priedas). Atsižvelgiant į tai, pripažinta, jog Pravieniškių PN-AK, nesudarydama galimybės pareiškėjui įsigyti ar turėti šiuos daiktus, neatliko neteisėtų veiksmų.

19. Teismas, išnagrinėjęs anksčiau nurodytas aplinkybes bei pažymėdamas, kad ginčijamais aktais pareiškėjui į skundus buvo atsakyta aiškiai, išsamiai ir tinkamai, nenustatė teisinio pagrindo naikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 7-3201 ir Departamento 2019 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 2S-124. Atitinkamai, nebuvo pagrindo tenkinti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

20. Dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas pabrėžė, kad konstatavus, jog ginčijami Pravieniškių PN-AK ir Departamento sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nenustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Dėl šios priežasties nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl šių įstaigų priimtų sprendimų.

21. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis, atitinkamai, į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl nurodytų teisės normų teisėtumo ištyrimo. Teismo vertinimu, šis prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl pareiškėjo nurodytų teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijai.

III. 22. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat sustabdyti bylos nagrinėjimą ir spręsti dėl Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 ir 3 dalių atitikties Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai ir 23 straipsniui bei spręsti dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkto, 18 priedo atitikties Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 daliai ir 5 straipsniui.

23. Pareiškėjas pakartoja savo argumentus, kad dėl Taisyklių 220 punkte neteisėtai nustatyto reguliavimo jis yra priverstas gulėti ant šalto metalo, dėl ko ima skaudėti nugarą, patiriamos fizinės ir dvasinės kančios. Teismas nepagrįstai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateikto žodžio „patalynė“ aiškinimo. Teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl nurodytų Taisyklių nuostatų teisėtumo ištyrimo, nevertino pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenų (pareiškėjas buvo kreipęsis į medikus dėl nugaros skausmo ir pan.). Pareiškėjas taip pat pakartoja, kad Pravieniškių PN-AK nepagrįstai nesudaro jam galimybių įsigyti pageidaujamus daiktus, pakankamai dažnai pasinaudoti dušu. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad nepaisant to, jog jis atlieka nuobaudą, pareiškėjas yra priskirtas paprastajai grupei, todėl turi BVK 92 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę. Kita vertus, BVK 92 straipsnio 2 dalies ir 3 dalis akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 21 straipsnio 3 daliai, toks teisinis reglamentavimas pareiškėjui daro neturtinę žalą, užkerta kelią įsigyti geresnės kokybės (brangesnes) prekes.

24. Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, kartu atstovaudamas atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

25. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių svarbių argumentų, pagrindžiančių, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepasisakė dėl kurių nors skunde keliamų klausimų ar argumentų. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti priimtą sprendimą.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Mano, kad pareiškėjas neįrodė pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl čiužinio paėmimo iš nuteistųjų dienos metu, galimybės pasinaudoti dušu dažnumo, pageidaujamų daiktų įsigijimo pataisos įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje bei nustatytos didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti tokioje parduotuvėje, taip pat neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

29. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad ginčijami Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 7-3236 antroji dalis, 2018 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. 7-3201 ir Departamento 2019 m. sausio 4 d. sprendimas Nr. 2S-124 (didžiąja dalimi) atitinka tokiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, kad dienos metu iš nuteistųjų teisėtai paimamas čiužinys, kad pareiškėjui buvo tinkamai užtikrinta teisė pasinaudoti dušu, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nustatyta didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, pareiškėjui pagrįstai buvo ribojama dviejų bazinių socialinių išmokų dydžiu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pretenzijas 2018 m. lapkričio 30 d. skunde dėl Pravieniškių PN-AK atsisakymo užsakyti jo pageidaujamus daiktus. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja skunde išdėstytus argumentus, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas juos išnagrinėjo netinkamai ir nepagrįstai netenkino jo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga papildyti teismo sprendimo motyvus dėl išvadų, su kuriomis sutiktina, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, bei pakeisti skundžiamą teismo sprendimą dalyje dėl Departamento 2019 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. 2S-124.

31. Dėl galimybės turėti čiužinį dienotvarkėje ne miegui skirtu metu teisėjų kolegija pažymi, kad bendrinėje lietuvių kalboje ir teisės aktuose vartojami žodžiai, terminai gali turėti skirtingas reikšmes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neteikė pirmenybės Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. S(1)-462(1.7) „Dėl žodžio patalynė ir junginio minkštasis inventorius“ (b. l. 10) pateiktam aiškinimui. Ginčui aktualiame Taisyklių 220 punkte (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) numatyta, kad „Nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.“ Iš Taisyklių, taip pat BVK nuostatų matyti, jog šių teisės aktų kontekste sąvoka „patalynė“ apima ir antklodę, čiužinį bei pagalvę (žr., pvz., BVK 95 str. 2 d., 173 str. 2 d., Taisyklių 83 p.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK, tiek iš pareiškėjo paimdama čiužinį dienos metu, tiek šiuo aspektu atsakydama į pareiškėjo pretenzijas 2018 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. 7-3201, neatliko neteisėtų veiksmų.

32. Dėl naudojimosi dušu dažnumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta Taisyklių 258 punkte ir Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta teisė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas nenurodė kitų teisės aktų, imperatyviai įpareigojančių laisvės atėmimo vietos administraciją sudaryti jam galimybę pasinaudoti dušu dažniau. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškėjo nurodytuose 2012 m. liepos 10 d. sprendime Vartic prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 12152/05) ir 2012 m. kovo 13 d. sprendime Onaca prieš Rumunija (pareiškimo Nr. 22661/06) vertino asmens laikymo sąlygų (bendrai) atitiktį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimams; Teismas kitų laikymo sąlygų kontekste užsiminė, jog aplinkybė, kad dušu buvo galima pasinaudoti tik kartą per savaitę, dar labiau apsunkino nuteistojo padėtį, tačiau minėtos aplinkybės nelaikė savaime nesuderinama su Konvencijos 3 straipsnio reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas nepaneigė skundžiamame teismo sprendime bei Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. 7-3201 padarytų išvadų apie Pravieniškių PN-AK sudarytos galimybės pareiškėjui pasinaudoti dušu atitiktį teisės aktų reikalavimams.

33. Dėl didžiausios pinigų sumos, už kurią pareiškėjas gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, teisėjų kolegija pastebi, jog byloje nėra ginčo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas atliko drausminę nuobaudą – Pravieniškių PN-AK direktorius 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 68-1411 buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams. Pagal BVK 145 straipsnio 2 dalį (2015 m. birželio 23 d. redakcija Nr. XII-1818; straipsnio dalis neteko galios 2019 m. liepos 6 d.), kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą (t. y. pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių), nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Kadangi pareiškėjui pritaikyta nuobauda, numatyta 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte (tai skunde minėjo ir pats pareiškėjas), laikytina, jog jis pataisos namuose buvo laikomas drausmės grupės sąlygomis. Dėl šių priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo, Pravieniškių PN-AK (2018 m. lapkričio 26 d. raštas Nr. 7-3236) ir Kalėjimų departamento (2019 m. sausio 4 d. raštas Nr. 2S-124) pozicija, kad pareiškėjui taikytina didžiausia pinigų suma, numatyta BVK 92 straipsnio 2 dalies 3 punkte – dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio.

34. Dėl pareiškėjo pageidaujamų įsigyti daiktų (2019 m. darbo kalendorius, rašymo lenta su spaustuku, korektorius, kūno aliejukas bei aliejiniai kvepalai) teisėjų kolegija akcentuoja, jog, pagal BVK 92 straipsnį (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija), nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų (1 d.); maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (4 d.).

Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše (Taisyklių 18 priedas, 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) yra minimi muilai, šampūnai, plaukų kondicionieriai, kūno dezodorantai arba antiperspirantai ir kitos kūno priežiūros priemonės, burnos skalavimo skystis, skutimosi kremai arba putos (išskyrus gaminius, kuriuose yra etilo alkoholio, acetono, ir aerozolinius gaminius, 3.1 p.); bei vokai, pašto ženklai, proginiai atvirukai, nuotraukos, asmeniniai užrašai ir kiti smulkūs asmeniniai daiktai, religinė simbolika, kalendoriai, knygos, laiškai, žurnalai, laikraščiai ir kiti periodiniai leidiniai, rašymo popierius, sąsiuviniai ir rašymo reikmenys (išskyrus smurtą ar žiaurumą propaguojančius, taip pat pornografinius leidinius, 4.2 p.).

Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 30 d. skunde Departamentui (b. l. 25–28) buvo nurodęs, jog jis 2018 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą Nr. 72(1)1190 dėl prekių užsakymo, tačiau Pravieniškių PN-AK nepagrįstai atsisako sudaryti jam galimybę įsigyti nurodytus daiktus. Ant minėto 2018 m. lapkričio 21 d. prašymo (b. l. 35–36) yra l. e. 3-iojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pareigas einančio asmens 2018 m. lapkričio 21 d. rezoliucija: „Leisti tik PĮVTT 18 priede leidžiamus daiktus: (tik 4 punktą)“.

Departamentas 2019 m. sausio 4 d. rašte Nr. 2S-124, atsakydamas į pastaruosius pareiškėjo nusiskundimus, tik abstrakčiai apžvelgė Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo sudarymo tvarką, bet realiai netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie atsisakymą sudaryti galimybę jam įsigyti ir turėti kiekvieną iš išvardytų daiktų, pavyzdžiui, nepaaiškino, kodėl kvepalai, korektoriai nepriskirtini, atitinkamai, „kitų kūno priežiūros priemonių“ ir „rašymo reikmenų“ kategorijoms, bei netyrė kodėl, nepaisant rezoliucijos, jokie daiktai pareiškėjui nebuvo užsakyti.

Taigi, aptarta Departamento 2019 m. sausio 4 d. rašto Nr. 2S-124 dalis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) įtvirtintų pagrįstumo bei motyvuotumo reikalavimų ir todėl yra naikintina, pastarųjų pareiškėjo nusiskundimų pagrįstumo klausimas grąžintinas Departamentui nagrinėti iš naujo. Pastebėtina, kad, Viešojo administravimo įstatymą išdėsčius nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2020 m. lapkričio 1 d., 8 straipsnio nuostatos iš esmės pasikeitė (šiuo metu minėta teisės norma reglamentuoja viešojo administravimo subjektų administracijos struktūrą), tačiau reikalavimas tinkamai motyvuoti administracinį sprendimą neišnyko: jis ne tik tiesiogiai įtvirtintas Viešojo administravimo įstatyme (žr. 10 str. 5 d.), bet ir kyla iš bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, teisėtumo ir gero administravimo principų.

35. Dėl kitų pareiškėjo skundo reikalavimų teisėjų kolegija pažymi, kad, netenkinus skundo reikalavimų panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 7-3236 antrąją dalį, 2018 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 7-3201 bei pareiškėjui neapskundus minėtos laisvės atėmimo įstaigos atsisakymo sudaryti jam galimybę įsigyti pageidaujamus daiktus, nėra prielaidų tenkinti išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti Pravieniškių PN-AK išduoti nuolatiniam naudojimui patalynę ir čiužinį, užtikrinti nuolatinį karšto vandens duše tiekimą ir kasdienį maudymąsi bei prašymuose nurodytų prekių įsigijimą. Kaip minėta, Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai dėl čiužinio paėmimo dienos metu, vedimo į dušą tvarkos bei nustatytos didžiausios pinigų sumos, už kurią pareiškėjas gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, nebuvo konstatuoti, todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai atsisakė priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 str.). Dėl nesudarytos galimybės pareiškėjui įsigyti jo pageidaujamus daiktus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas šiuo aspektu nenurodė ir nepagrindė konkrečių neigiamų pasekmių, kurios dėl savo intensyvumo ir masto galėtų būti pripažintos atlygintina neturtine žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. neįrodė būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti – žalos, todėl nepaisant to, ar Pravieniškių PN-AK veiksmai nagrinėjant pareiškėjo prašymą užsakyti pageidaujamas prekes buvo neteisėti, atsisakytina priteisti dėl tokių veiksmų pareiškėjui galbūt kilusios neturtinės žalos atlyginimą.

36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, be kita ko, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. To paties įstatymo 113 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad kai nėra pagrindo atmesti prašymą pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą; kitais atvejais taikomas šio įstatymo 114 straipsnis.

37. Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies atitiktį Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai ir 23 straipsniui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad abstraktūs pareiškėjo argumentai apie minėtų teisės normų prieštaravimą nuosavybės neliečiamumo principui nekelia pagrįstų abejonių dėl šių teisės normų atitikties Konstitucijai, juolab kad pareiškėjas neįvardijo konkrečių atvejų, kai dėl nustatytos didžiausios sumos jo teisės ar teisėti interesai negalėjo būti visiškai ar iš dalies patenkinti. Pareiškėjo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkto, 18 priedo atitiktį Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 daliai ir 5 straipsniui taip pat grindžiamas subjektyviu pareiškėjo nesutikimu su šiomis nuostatomis, išsamiau nepaaiškinant, kaip čiužinio paėmimas ne miegui skirtu metu, konkretaus Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo sudarymas pažeidžia teisėtumo ir humanizmo principus, todėl toks prašymas taip pat atmestinas.

38. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai pripažino, jog Departamento 2019 m. sausio 4 d. raštas Nr. 2S-124 yra visa apimtimi teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti, t. y. panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. 2S-124 „Dėl V. K. skundo nagrinėjimo“ dalį, kurioje buvo atsakoma į pareiškėjo 2018 m. lapkričio 30 d. skunde išdėstytas pretenzijas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atsisakymo užsakyti jo pageidaujamus daiktus, ir šioje dalyje klausimą grąžinti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nagrinėti iš naujo.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė