f7e66103-1d78-404c-aeae-597dd4792ce2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5287-561/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06044-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2., 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                           SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas KaminskasraÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                            n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas R. J. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 13 000 Eur (trylika tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.Skunde paaiÅ¡kino, kad jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrinamas teisės aktuose nustatytas minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimas. Anot pareiÅ¡kėjo, vieno stalo nepakakdavo visiems asmenims susėdus pavalgyti, tualetas buvo įrengtas prieÅ¡ kameros duris, kas pažeidė asmenų privatumÄ , prausykloje nebuvo galimybės apsiprausti.

Taip pat nurodė, kad nebuvo galimybės prieiti prie lango, duÅ¡e vanduo bÅ«davo užsukamas po 15 minučių, iÅ¡duodama itin prastos bÅ«klės patalynė bei savaitę laiko jam nebÅ«davo leidžiama apsipirkti parduotuvėje. Pažymėjo, kad tarp kamerose kartu laikomų asmenų kildavo konfliktai. PaaiÅ¡kino, kad atvykus į LukiÅ¡kių TI-K vykdomos kratos, kurių metu asmenys ilgÄ laikÄ verčiami bÅ«ti mažose nevėdinamose patalpose. Nurodė, kad karantino kameros bei juose įrengti tualetai buvo itin prastos bÅ«klės, langai iÅ¡daužti, žiemÄ bÅ«davo itin Å¡alta.

Tokias laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas vertino kaip kankinimÄ . Nurodė, kad dėl jų patyrė baimę, pažeminimÄ , stresÄ , pasidarė emociÅ¡kai nestabilus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ABTÄ®) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, prašė teismo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.PaaiÅ¡kino, kad į LukiÅ¡kių TI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose.

Todėl administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų į LukiÅ¡kių TI-K, skaičiui. Skirstant asmenis į kameras, turi bÅ«ti laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kuriose kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytas ribas. Susidarius tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .

Be to, suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė naudotis sporto kiemeliu, koplyčia, biblioteka, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba. Pabrėžė, kad iÅ¡ kalinčių asmenų reikalaujama kamerose palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ . LukiÅ¡kių TI-K administracija buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ bei su UAB „Dezinfa“. Minėtos įmonės atlikdavo kenkėjų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

LukiÅ¡kių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Kadangi nuteistieji bei suimtieji dažnai tyčia niokoja valstybės turtÄ , suremontuotose kamerose dažnai tenka daryti pakartotinį remontÄ .Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos įrengtos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti.

Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų baldų. Stalai kamerose įrengti atsižvelgiant į kameros plotÄ , o daugelis asmenų vietoje stalo naudoja medinę spintelę. Todėl yra galimybė visiems valgyti vienu metu.Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 metro aukščio sienele. Teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo įrengti dureles sanitariniam mazgui. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – HN 76:2010), 24 punkte įtvirtinta, jog gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

LukiÅ¡kių TI-K langai pritaikyti vėdinimui natÅ«raliu bÅ«du ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys kartÄ Ä¯ savaitę vedami 15 minučių nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. Tai atitinka HN 76:2010 įtvirtintus reikalavimus.PaaiÅ¡kino, kad laikino laikymo patalpos yra įrengtos administraciniame pastate. Jose įrengti suolai, o asmenys laikomi ne ilgiau nei dvi valandas. Teisės aktai nenustato minimalaus laikino sulaikymo patalpų ploto reikalavimų. Å iose patalpose draudžiama rÅ«kyti, visur iÅ¡kabinti apie tai informuojantys ženklai.

Šių patalpų valymo darbai atliekami pagal poreikį. Pažymėjo, kad nėra duomenų, kad šios patalpos būtų nešvarios, ar kad būtų gauta kitų asmenų nusiskundimų dėl švaros.Asmens kratos vykdomos, siekiant surasti nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus bei rengiamas pabėgimui vietas. Asmenims atvykus į Lukiškių TI-K, atliekama asmens krata atskiroje patalpoje, o įtarus, kad asmuo gali turėti su savimi narkotinių medžiagų ar daiktų, galinčių būti nusikalstamų veikų darymo įrankiais, atliekama asmens kūno ertmių apžiūra.

Draudžiama atlikti asmens kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ prieÅ¡ jo valiÄ , tačiau atsisakymas laikytinas laisvės atėmimo vietos administracijos reikalavimų nevykdymu. Valymo darbai Priėmimo-paskirstymo punkte atliekami kiekvienÄ dienÄ , siekiant palaikyti kratų patalpos sanitarinę Å¡varÄ .Anot atsakovės atstovo, pareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais bei samprotavimais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. Nėra įrodyta, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai darė jam tiesioginę įtakÄ .

Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Vadovaudamasis ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalimi, atsakovės atstovas prašė teismo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 6,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas rengiant su bylos nagrinėjimu susijusiÄ medžiagÄ .

Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė kalinamas LukiÅ¡kių TI-K, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009). Aplinkybė, kad kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pvz., administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).Pažymėtina, kad LVAT yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (LVAT 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Laisvės atėmimo įstaigai negalint paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygomis, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Taigi, pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ detaliai apibÅ«dinti teisės aktų neatitinkančias kalinimo sÄ lygas, o kalinimo įstaiga privalo pateikti įrodymus, paneigiančius pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ aplinkybės, jog buvo laikomas kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimų. Minimalus kameros plotas vienam asmeniui nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124.

Å io įsakymo 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovės atstovas pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu ir su juo kartu kamerose laikytų asmenų kiekį.

Įvertinus šiuos duomenis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-09-24 iki 2014-09-30, nuo 2015-01-29 iki 2015-02-02, nuo 2015-10-15 iki 2015-10-20 ir nuo 2015-12-10 iki 2015-12-17. Šiais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 6,34 kv. m iki 34,71 kv. m. Pareiškėjui minėtu laikotarpiu tekdavo nuo 1,97 kv. m iki 31,61 kv. m ploto. Iš viso 8 dienas pareiškėjas buvo laikomas minėto ploto kamerose, neužtikrinant teisės aktuose įtvirtinto minimalus kameros ploto reikalavimo.

Ä® Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad kameroje esančio nedidelio stalo nepakakdavo visiems laikomiems asmenims. Todėl visi kameroje laikomi asmenys neturėjo galimybės vienu metu valgyti prie stalo. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jos neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ ir trukmę (LVAT 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A2350-520/2015). Å iuo atveju skunde buvo raÅ¡oma apie patirtus nepatogumus, dėl per mažo, visiems laikomiems asmenims nepakankamo, stalo.

PareiÅ¡kėjas neteigė, kad kamerose visai nebuvo stalų, todėl darytina iÅ¡vada, jog ne visada pareiÅ¡kėjui tekdavo susidurti su Å¡iais nepatogumais. Todėl, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo apibÅ«dinti veiksniai, susiję su vietos prie stalo nebuvimu, negali bÅ«ti laikomi pakankamai intensyviais, esančiais pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas taip pat kildino iÅ¡ aplinkybės, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai neužtikrino pakankamo privatumo nuo pareigÅ«nų bei kitų kameroje laikomų asmenų, o prausyklose nebuvo galimybės nusiprausti.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai atitinkÄ Å¡Ä¯ reikalavimÄ â€“ yra atskirti nuo likusios kameros patalpos 1,5 metro aukščio pertvara. Vadovaujantis naujausia LVAT praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., LVAT 2016-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A257-442/2016, 2016-05-10 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A986-756/2016). Todėl į Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ .

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su neturėjimu galimybės nusiprausti prausykloje, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių detalesnių paaiÅ¡kinimų, leidžiančių įvertinti tokį jo teiginį, t. y. nenurodė, kokios bÅ«tent aplinkybės sudarė kliÅ«tis nusiprausti prausykloje. Tokie pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s teiginiai negali bÅ«ti pagrindu konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K administracijos padarytÄ pažeidimÄ .Skunde teismui pareiÅ¡kėjas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duodama patalynė buvo itin prastos bÅ«klės. Atsakovės atstovas pateikė teismui Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – VVSC) atliktų patikrinimų aktus, kuriuose buvo nustatyta, kad minkÅ¡tasis inventorius LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duodamas dezinfekuotas (2014-12-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2581 (b. l. 38–39)).

AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada pateikta ir 2015-12-23 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2836 (b. l. 76–77) bei 2015-03-19 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-580 (b. l. 93–94), papildomai nurodant, kad minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, antklodės) buvo tvarkingas, nesuplyšęs. Be to, kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėjas turi pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė, kad patalynė buvo prastos bÅ«klės, o atsakovės atstovas pateikė Å¡iuos teiginius paneigiančius įrodymus.

Todėl atmestini pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos patalynės bÅ«klės.Anot pareiÅ¡kėjo, LukiÅ¡kių TI-K kamerose nėra sudarytos sÄ lygos pasiekti langus. Dėl Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių detalesnių paaiÅ¡kinimų. Tuo tarpu iÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų VVSC patikrinimo aktų matyti, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, langai buvo pritaikyti vėdinimui (b. l., 26, 31, 36, 39, 40, 50–51, 55, 67–68, 76, 114). Minėti raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, kad langų įrengimas kliudo juos pasiekti bei vėdinti kameras natÅ«raliu bÅ«du.Anot pareiÅ¡kėjo, prausiantis po duÅ¡u, praėjus 15 minučių, vanduo bÅ«davo užsukamas.

Tokio laiko nepakakdavo nusiprausti po duÅ¡u. Iki 2015-11-01 galiojusios HN 76:2010 68 punkte buvo nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-30 įsakymu Nr. V-908, 44 punkte.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ paaiÅ¡kino, kad Å¡i teisė yra suteikiama, o jos įgyvendinimo tvarkÄ nustato LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymas „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriame įtvirtinta, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å¡ios nuostatos pažeidžiamos nebuvo, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ savaitę laiko nesuteikdavo jam galimybės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 86 punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas keturis kartus, laikotarpiais užtrunkančiais penkias, Å¡eÅ¡ias, septynias ir aÅ¡tuonias dienas.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kokių prekių neturėjo galimybės įsigyti bei kokius dėl to patyrė nepatogumus. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad minėtus pakankamai trumpus laikotarpius neturėjęs galimybės apsipirkti pareiÅ¡kėjas galėjo patirti nepatogumus bei iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildino iÅ¡ konfliktų, kylančių tarp vienoje kameroje laikomų nuteistųjų. EŽTT 2012-11-27 sprendime, priimtame byloje T. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29474/09), vertindamas situacijÄ , įvykus muÅ¡tynėms tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kÅ«no sužalojimÄ , nurodė, jog siekiant įrodyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ , asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti keliÄ realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iÅ¡ jos buvo galima objektyviai tikėtis.

EŽTT pažymėjo, kad bÅ«tina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iÅ¡ kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad bÅ«tina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigÄ atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad dėl įvykusių konfliktų bÅ«tų patyręs sužalojimų, kad bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl nesutarimų su kitais nuteistaisiais.

Todėl darytina išvada, kad Lukiškių TI-K administracija neturėjo galimybės numatyti galimų konfliktinių situacijų ir imtis atitinkamų priemonių. Taip pat EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiškiai spontaniškų muštynių pasekmes. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, susijusių su konfliktinių situacijų užkardymu.Pareiškėjas nurodė, kad atvykęs į Lukiškių TI-K, būdavo laikomas nevėdinamoje 1 kv. m patalpoje, arba 2 kv. m patalpoje kartu su trimis arba keturiais asmenimis.

Pažymėjo, kad praÅ¡ymai iÅ¡leisti į tualetÄ dažnai bÅ«davo ignoruojami. Vidaus tvarkos taisyklių 11 punkte numatyta, jog priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į Å¡ias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kiek kartų buvo laikomas laikino laikymo kamerose virÅ¡ijant numatytÄ dviejų valandų ribÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas skunde teismui pabrėžė, kad pareigÅ«nai dažniausiai nekreipė dėmesio į praÅ¡ymus iÅ¡vesti į tualetÄ . IÅ¡ tokio paaiÅ¡kinimo matyti, kad tokie praÅ¡ymai ne visada bÅ«davo ignoruojami. PareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad laikinojo sulaikymo kamerose nebuvo ventiliacijos, paneigia byloje pateiktas VVSC 2014-02-05 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-71 (b. l. 26–27), kuriame konstatuota, kad administraciniame pastate esančių laikinojo sulaikymo kamerų patalpa yra vėdinama per langÄ .

Todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus, susijusius su pareiÅ¡kėjo laikymu laikino sulaikymo patalpose bei Å¡ių patalpų bÅ«kle.Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas taip pat kildino iÅ¡ karantino kamerų bÅ«klės. Nurodė, kad jose žiemos metu bÅ«davo Å¡alta, tualetai bei langai buvo itin prastos bÅ«klės. Tokie abstraktÅ«s, pareiÅ¡kėjo nuomone pagrįsti teiginiai neleidžia daryti konkrečių iÅ¡vadų dėl karantino kamerų bÅ«klės neatitikimo teisės aktų reikalavimams.

Be to, pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad karantino kamerose bÅ«davo laikomas vienÄ parÄ , t. y. iÅ¡ viso buvo laikomas keturis kartus po vienÄ parÄ . Todėl negalima iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas trumpai bÅ«damas karantino kameroje patyrė pakankamai intensyvius neigiamus iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu konstatuoti jam padarytÄ neturtinę žalÄ .Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, byloje nustatyta, kad ne visÄ laiko, praleisto LukiÅ¡kių TI-K dalį, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta jo teisė bÅ«ti kalinamam kamerose, atitinkančiose teisės aktuose nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus.

Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikiamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Todėl pripažintina, kad jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , jog dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 70 Eur (septyniasdeÅ¡imt eurų).Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovės atstovas prašė teismo priteisti jo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su dokumentinės medžiagos rengimu administracinėje byloje.

IÅ¡ ABTÄ® 40 straipsnio nuostatų matyti, kad iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau ABTÄ® 39–41 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui susijusios iÅ¡laidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos; antra, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (LVAT 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – Atlyginimo tvarka), 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“.Pažymėtina, kad Atlyginimo tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų ir iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014). Todėl atsakovės atstovo praÅ¡ymas priteisti jo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusių dokumentų rengimo iÅ¡laidas, atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti R. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 70 Eur (septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo R. J. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovės atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymÄ , priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

             Teisėjas             Arūnas Kaminskas