f7e3e794-2258-4e54-a0fa-ea0a5dbb7545 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Stasys Valužis BaudžPranešėjas L. Pauliukėnas                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-557/2012Teisėja V. Butanavičiūtė                                        Teisminio proceso Nr. 1-93-2-00002-2011-1                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                   1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.2.1.;

                                                                                  2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.4.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.; KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 5 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Valentino Janonio ir Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorams Remigijui Bėtkiui, Alicijai Petkevičiūtei,  nuteistiesiems J.

M., M. M. ir jų gynėjai RÅ«tai Didikei,nukentėjusiajam E. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J. M. ir M. M. apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo:J. M. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, ir paskirta BK 71 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1300 litų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatytas jai sumokėti trijų mėnesių terminas, taip pat J.

M. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.M. M. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, ir paskirta BK 71 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1300 litų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatytas jai sumokėti trijų mėnesių terminas, taip pat M.

M. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Nuosprendžiu iÅ¡ M. M. priteista Valstybinei ligonių kasai 491,10 Lt žalai atlyginti, E. K. – 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ J. M. priteista E. K. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusi E. K. civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesta.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :J.

M. nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 19 d., apie 17 val., vieÅ¡oje vietoje - Å ilalėje, J. Basanavičiaus g. 14 esančiame alaus bare „Hortenzija“, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų asmenų akivaizdoje, Å¡iurkščiai pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , įžūliais veiksmais tyčia viena ranka sugriebė E. K. už drabužių ties krÅ«tine, kitos rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į smakrÄ , sukeldamas nukentėjusiajam E. K. fizinį skausmÄ .M.

M. nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 19 d., apie 17 val. 10 min., vieÅ¡oje vietoje – Å ilalėje, J. Basanavičiaus g. 14 esančiame alaus bare „Hortenzija“, kitų asmenų akivaizdoje, Å¡iurkščiai pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , įžūliais veiksmais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia kumščiu sudavė prie stalo sėdinčiam E. K. vienÄ smÅ«gį į sprandÄ , dėl to E. K. kakta trenkėsi į ant stalo stovėjusiÄ stiklinę, o krÅ«tine – į stalo kraÅ¡tÄ , ir tokiu bÅ«du padarė E. K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ - krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės IX-X-XI Å¡onkaulių lūžimus ir muÅ¡tas pavirÅ¡ines žaizdas kaktoje.

Apeliaciniu skundu nuteistieji J. M. ir M. M. praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir juos iÅ¡teisinti, jiems nepadarius inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nurodo, kad iÅ¡vadÄ dėl M. M. kaltės teismas padarė remdamasis tuo, „kad vieÅ¡a rimtis ir buvusių bare buvimas vieÅ¡oje vietoje buvo sutrikdytas, nes pagal nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, atvyko į barÄ policija, greitoji medicinos pagalba, kuri iÅ¡vežė nukentėjusįjį į medicinos įstaigÄ â€œ. Kitais byloje esančiais įrodymais teismas nesirėmė, nuteistųjų parodymus vertino kaip pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, rėmėsi liudytojų V.

J., R. S. parodymais, kurie visos įvykių sekos nematė ir kas įvyko, tiksliai nurodyti negalėjo. Nuteistųjų nuomone, tokia teismo iÅ¡vada yra neteisėta ir nepagrįsta, nes ji buvo padaryta pažeidžiant baudžiamÄ jį procesÄ reglamentuojančias teisės normas, be to, nei asmenų parodymai, nei byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys tiesiogiai jų veikoje nusikalstamos veikos sudėties buvimo neįrodo.Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog 2011 m. rugsėjo 19 d., apie 17 val., alaus bare „Hortenzija“ tarp J.

M. ir E. K. įvyko konfliktas, kurio tiesioginiais liudininkais ir/ar dalyviais buvo: nuteistasis J. M., nukentėjusysis E. K., liudytojai V. J., R. S., A. P. ir A. S.. Visi Å¡ie asmenys buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje, kurie davė iÅ¡samius parodymus. Siekdamas, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos ir nustatytos visos svarbios bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui aplinkybės, teismas privalėjo vertinti Å¡ių asmenų parodymus kompleksiÅ¡kai – palyginti juos tarpusavyje, susieti į vieningÄ loginę visumÄ , paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp nukentėjusiojo, nuteistųjų, liudytojų parodymų ir nurodyti nuosprendyje iÅ¡samius, teisiÅ¡kai pagrįstus vienų ar kitų duomenų atmetimo motyvus.

TokiÄ teismo pareigÄ suponuoja BPK 20 str. 5 d. ir 305 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos. BPK 20 str. 5 d. nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia kruopÅ¡tų ir nuoseklų visų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų bylos faktų nustatymÄ . NeÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas – pirmiausia teismo objektyvi pozicija tiriant visas bylos aplinkybes ir vertinant įrodymus.

Abu Å¡ie reikalavimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, nes Å¡aliÅ¡kas bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, jog teismas bylos aplinkybes tiria arba vertina selektyviai, t.y. vienoms aplinkybėms (kaltinančioms arba teisinančioms) suteikia prioritetÄ kitų atžvilgiu. Tai gali pasireikÅ¡ti teismo pozicija, kai nesigilinant, be aiÅ¡kaus pagrindo ar remiantis teisiÅ¡kai nepriimtinais argumentais, atmetamos ar pripažįstamos nereikÅ¡mingomis aplinkybės, kuriomis grindžiamas kaltinimas ar gynyba byloje (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-14/2009).

BPK 305 str. 1 d. yra įtvirtinti apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai. Šioje nuosprendžio dalyje turi būti nurodyta:

1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t.y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės;

2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus;

3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados;

4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Teismas, priimdamas nuteistųjų atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi selektyviai atrinktais įrodymais ir neteisingai kvalifikavo nuteistųjų veiksmus.Kvalifikuodamas J. M. veiksmus, teismas rėmėsi iÅ¡imtinai nukentėjusiojo E. K., kurio suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdus, parodymais, ne visÄ Ä¯vykį mačiusių liudytojų parodymais, kurie iÅ¡ esmės nesutampa ir yra nenuoseklÅ«s, bei specialistų iÅ¡vadomis.

Teismas ignoravo liudytojų parodymų neatitikimus, nepateikęs faktiÅ¡kai jokio motyvuoto, pakankamo ir pagrįsto tokio savo sprendimo paaiÅ¡kinimo arba apie juos nutylėjo (V. J., R. S., A. S. parodymai). IÅ¡ visų įvykį tiesiogiai mačiusių ir/ar jame dalyvavusių asmenų nukentėjusysis E. K. vienintelis teigė, jog buvo sumuÅ¡tas be jokios priežasties. Visi kiti teisme apklausti asmenys parodė, kad tarp J. M. ir E. K. įvyko nežymus konfliktas ir susistumdymas, t.y. smurtÄ panaudojo abi konflikto Å¡alys (V.

J., R. S., A. S. parodymai). Teismas Å¡iÄ aplinkybę ignoravo ir apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė remdamasis vien tik E. K. parodymais, jog konfliktas vyko vienaÅ¡aliÅ¡kai, kurį be priežasties sukėlė pats J. M., nors kiti 3 asmenys davė parodymus, iÅ¡ esmės paneigiančius nukentėjusiojo versijÄ . Apeliantų nuomone, minėti teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, todėl yra pagrindas tokį teismo nuosprendį panaikinti, nes Å¡ie pažeidimai sukliudė iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , nustatyti tiesÄ ir priimti teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-P-221/2008).

Be to, tokiais veiksmais teismas pažeidė ne tik BPK nuostatas, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotÄ konstitucinę teisės taikymo doktrinÄ , įpareigojančiÄ teismus priimamus procesinius sprendimus (teisės aktus) grįsti pakankamais, logiÅ¡kais, aiÅ¡kiais ir suprantamais byloje dalyvaujantiems asmenims argumentais bei motyvais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).Teismas tinkamai neatskleidė ir neiÅ¡analizavo nuteistųjų ir liudytojų parodymų bei kitų surinktų duomenų.

Teismas, neatsižvelgęs į kitus byloje esančius įrodymus, patikėjo E. K. ir kitų liudytojų parodymais, kuriuos neva patvirtina kiti bylos įrodymai, t.y. paties konflikto nemačiusio R. S. parodymai, specialisto išvados, E. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Turint omenyje, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir keitėsi ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu, neaišku, kuo remdamasis teismas apibūdino juos kaip „nuoseklius“.

Nurodo, kad J. M. niekada nepripažino savo kaltės nei iÅ¡ dalies, nei visiÅ¡kai. Jo nuomone, konfliktas kilo ne dėl jo sÄ moningo siekio sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ rimtį, o dėl E. K. provokuojančių ir įžeidžiančių pasisakymų. Teismo nuosprendyje yra užfiksuoti J. M. parodymai: „<...> Žaidžiant tarp jo ir V. J. kilo konfliktas ir V. J. nuėjo. Girdėjo, kad E. K. kažkÄ burbėjo, bet į jį nekreipė dėmesio. Po kiek laiko jis ėjo prie baro atsiskaityti, kur priėjo E. K..

E. K. jam pasakė „žulikai M.“ ir tada susikibo, t.y. jis suėmė E. K. už pečių ir paklausė ko jis nori? Tada E. K. jam trenkė į veidÄ . Nuo smÅ«gio iÅ¡krito dantų protezai. Tada jis trenkė delnu E. K. į smakrÄ â€œ. Nuteistųjų nuomone, J. M. buvo iÅ¡provokuotas ir panaudojo smurtÄ tik po to, kai E. K. jam trenkė į veidÄ , todėl daro iÅ¡vadÄ , kad konflikto iniciatorius buvo ne J. M.. Tačiau teismas, nenurodydamas jokių motyvų bei tokiÄ pozicijÄ paneigiančių įrodymų, Å¡iais kaltinamojo parodymais nesivadovavo, kadangi teismo nuomone, tai buvo „gynybinė pozicija“.

Apeliantų įsitikinimu, teismas atmetė tokius parodymus kaip gynybinę pozicijÄ , nesigilinęs į kaltinamojo parodymų esmę, nors BPK garantuoja kaltinamajam teisę duoti parodymus ir gintis. Å iuo atveju tokia nuteistojo teisė buvo teismo paneigta ir realiai neįgyvendinta. IÅ¡ visų parodymų visumos akivaizdu, jog konfliktas kilo ne be priežasties ir J. M. neinicijavo jo tam, kad pažeistų vieÅ¡Ä jÄ rimtį. J. M. parodė, kad nukentėjusiojo E. K. asmeniÅ¡kai nepažinojo (tik iÅ¡ matymo), žaidė su V.

J. Å¡aÅ¡kėmis ir susipyko su savo oponentu dėl žaidimo, į kÄ E. K. metė frazę „M. – žulikai“. Pats nukentėjusysis E. K. savo parodymuose nurodė, kad J. M. pasakė: „Kas jÅ«s per darbdavys, jei neatsiskaitote su žmonėmis“, o duodamas parodymus teisme parodė, kad J. M. „nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to suėmė už krÅ«tinės ir sudavė į barzdÄ â€œ. Kyla klausimas, kodėl jis, nepažinodamas J. M., su juo niekada nebendravęs, pradėjo ieÅ¡koti priekabių tokiomis frazėmis.

Akivaizdu, kad buvo siekiama užgauti ir supykdyti J. M. ir tokiu bÅ«du iÅ¡provokuoti konfliktÄ , o ne Å¡iaip pajuokauti, kaip nurodė nukentėjusysis. Teismas ignoravo faktÄ , kad tiek liudytojas V. J., tiek A. S. parodė, jog konfliktavo ir ginčijosi abi Å¡alys. Nuosprendyje taip pat minimi V. J. parodymai, kur jis parodė, jog sulaikė nukentėjusįjį nuo tolimesnių veiksmų. Akivaizdu, kad jeigu V. J. nebÅ«tų sulaikęs E. K., jis bÅ«tų puolęs J. M. ir galimai jam padaręs rimtesnių sužeidimų, todėl lieka neaiÅ¡ku, kodėl J.

M. veiksmus teismas kvalifikavo kaip iÅ¡Å¡Å«kį visuomenės rimčiai, jeigu jis konflikto nepradėjo ir priekabių neieÅ¡kojo, o E. K. yra nukentėjusiojo pozicijoje, nors yra akivaizdžių faktų, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų konflikto tolimesniam eskalavimui.Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad nė vienas iÅ¡ liudytojų nematė viso konflikto tarp J. M. ir E. K., t.y. kas, kam ir kiek kartų sudavė. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi V. J. parodymais, kuris, teismo nuomone, neva matė įvykį, nors jis, kaip jau minėta, pats parodė, kad dėl vaizdÄ užstojusių baldų matė ir girdėjo ne viskÄ .

Be to, iÅ¡analizavus baldų iÅ¡sidėstymo patalpose schemÄ pasitvirtina faktas, jog jis, stovėdamas už baro, negalėjo matyti konflikto dėl baldų ir įrangos iÅ¡sidėstymo, kurie užstojo konflikto vietÄ .Teismas selektyviai įvertino įrodymus ir susidariusiÄ situacijÄ ir pats pateisino netinkamÄ nukentėjusiojo elgesį nurodydamas, kad „net jeigu ir bÅ«tų E. K. jį įžeidęs, J. M. elgėsi ne pagal visuomenėje galiojančias elgesio taisykles“. Vertinant tokiÄ teismo pozicijÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, teismo nuomone, visuomenėje yra priimtina vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje ir jiems girdint, įžeidinėti kitÄ Å¾mogų ir tai nelaikoma įžūliu elgesiu, demonstruojančiu nepagarbÄ aplinkiniams ir nėra visuomenės rimties trikdymas.

Teismas įžvelgė visuomenei žalingÄ elgesį tik J. M. veiksmuose, nors jokių akivaizdžių įrodymų tokiam jo veiksmų kvalifikavimui nenustatyta. Nuosprendyje teismas neanalizavo įvykusio incidento priežasties, kuri Å¡iuo atveju yra esminiu dalyku teisingam J. M. veiksmų kvalifikavimui. KompleksiÅ¡kai iÅ¡analizavus situacijÄ matyti, kad konfliktas tarp E. K. ir J. M. truko trumpai, E. K. netrukdomai grįžo žaisti Å¡aÅ¡kėmis, todėl savo veiksmais J. M. nesiekė parodyti aiÅ¡kaus visuomenės negerbimo, prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams ar pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos.

Nuteistojo ir nukentėjusiojo konfliktas nesukėlė jį stebėjusių asmenų (V. J., R. S., A. P., A. S.) neigiamos reakcijos, nebuvo gautas nei vieno iÅ¡ Å¡ių asmenų skundas, pareiÅ¡kimas ar panaÅ¡iai. Vėliau atvykus policijai pats nukentėjusysis jokių pretenzijų niekam neturėjo, o ikiteisminio tyrimo byloje esančiame atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimÄ tyrėja E. D. nurodė, kad „E. K. ir J. M. konflikto metu baro veikla sutrikdyta nebuvo, jie vienas kitam pretenzijų nebeturėjo, negauta kitų įmonių nusiskundimo“.

Kadangi nuosprendyje nenurodoma jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog konfliktas įvyko konkrečiai dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, jog nuteistasis J. M. savo elgesiu siekė prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, jog E. K. buvo sužalotas visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, darytina iÅ¡vada, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nuteisė J.

M. pagal BK 284 str. 1 d.Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, jog: „J. M. vieÅ¡oje vietoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, kitų asmenų akivaizdoje, priėjęs prie E. K. viena ranka sugriebęs E. K. už drabužių, kita ranka sudavė vienÄ smÅ«gį į smakrÄ , tuo sukėlė jam fizinį skausmÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį. Todėl J. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.“. BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlÅ«s veiksmai, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ , ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Be to, kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali bÅ«ti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sÄ monėje nedetalizuoja). TokiÄ teismų praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-241/2009 ir kt.). Å iuo atveju nėra faktų, pagrindžiančių tiesioginę J. M. tyčiÄ sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Nėra nustatyta, kad jis suvokė, norėjo ir siekė padarinių, numatytų BK 284 str. 1 d., kaip ir nėra įrodyta, kad realiai kilo dispozicijoje nurodyti padariniai. 2011 m. gegužės 24 dienÄ teismo posėdžio metu apklaustas „Hortenzija“ darbuotojas R.

S. nurodė, kad „darbas nebuvo sutrikdytas, dirbome toliau“. Tačiau nuosprendyje jo parodymai yra išdėstyti kitaip, nurodant, kad R. S. parodė, jog baro darbas sutriko. Teismas nepašalino akivaizdžių šio liudytojo parodymų neatitikimų dėl nenuoseklumo bei neaiškios jo pozicijos dėl bare įvykusio incidento ir rėmėsi savo nuomonei pagrįsti jam parankesniais parodymais, kad baro darbas sutriko, nors pagal BPK numatytus reikalavimus jis privalėjo nustatyti, ar iš tikrųjų tokie padariniai kilo, kadangi padariniai yra būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis ir jo neįrodžius, baudžiamoji atsakomybė nekyla.

Tuo atveju, jei nepavyktų nustatyti objektyvios tiesios, šio liudytojo parodymus teismas turėtų vertinti kritiškai ir visas abejones aiškinti kaltinamojo naudai.Nuteistasis M. M. pripažįsta, jog sudavė smūgį E. K., tačiau nepripažįsta to fakto, kad dėl šio smūgio buvo sulaužyti E. K. šonkauliai. Kadangi ši aplinkybė yra esminė kvalifikuojant jo veiksmus, t.y. ar tai vertinama kaip fizinio skausmo sukėlimas, ar nesunkus sveikatos sužalojimas, teismas privalėjo itin kruopščiai ištirti ir nustatyti, ar iš tikrųjų sulaužyti šonkauliai yra tiesioginiai M.

M. veiksmų padariniai, tačiau to nepadarė. Bylos medžiagoje nėra tiesioginių ir akivaizdžių įrodymų, kad bÅ«tent M. M. smÅ«gis į sprandÄ buvo priežastimi, dėl kurios E. K., atsitrenkęs į stalo kraÅ¡tÄ , susilaužė Å¡onkaulius. Be to, teismas nepaÅ¡alino byloje esančių skirtingų ir prieÅ¡taringų duomenų apie šį E. K. sužalojimÄ . Po M. M. smÅ«gio buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, kuri E. K. apžiÅ«rėjusi sutvarstė jam tik galvÄ . E. K. nesiskundė jokiais skausmais Å¡onkaulių srityje. 2011 m. gegužės 24 dienÄ teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis pats parodė, kad tada „nejuto nieko dėl krÅ«tinės, buvo tik galva“.

Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad E. K. buvo neblaivus, jam nustatytas 2,55 promilės girtumas ir dėl Å¡onkaulių lūžio jis kreipėsi į medicinos įstaigÄ tik praėjus 5 dienoms nuo byloje tiriamų įvykių, t.y. 2011 m. sausio 24 dienÄ . Todėl kyla pagrįsta abejonė, kaip žmogus galėjo 5 dienas užsiimti įprastais darbais su trimis lūžusiais Å¡onkauliais, ar jis negalėjo jų susilaužyti po incidento su kaltinamaisiais, o po to siekti iÅ¡gauti iÅ¡ to neteisėtos materialinės naudos, reikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo.

Atsižvelgus į tai, kad E. K. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis bei į tai, kad dėl Å¡onkaulių lūžio jis kreipėsi praėjus kelioms dienoms po incidento, teismas privalėjo nustatyti, ar tarp M. M. veiksmų ir kilusių padarinių – Å¡onkaulių lūžio yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kadangi sveikatos sutrikdymo nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji. Kitu atveju iÅ¡lieka nepaneigta abejonė, kad laikotarpiu tarp bare „Hortenzija“ įvykusio incidento ir kreipimosi į medicinos įstaigÄ E. K. galėjo susižeisti kitur. 2011 m. gegužės 24 dienÄ teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas skirti medicininę ekspertizę nukentėjusiajam, tačiau byloje esanti specialisto iÅ¡vada yra pateikta iÅ¡analizavus tik medicininius dokumentus, o ne apžiÅ«rėjus patį nukentėjusįjį.

Atsižvelgus į bylos aplinkybes, buvo bÅ«tina apžiÅ«rėti, ar esantys lūžiai galėjo bÅ«ti padaryti tÄ dienÄ , kai kilo įvykis bare „Hortenzija“, ir nustatyti, ar realiai įmanoma sėdint prie stalo ir gavus smÅ«gį į sprandÄ sulaužyti apatinius Å¡onkaulius, kurie, atsitrenkus galvai į ant stalo stovinčiÄ stiklinę, turėtų atsitrenkti į stalo kraÅ¡tÄ ir dėl to sulūžti. Specialisto iÅ¡vadoje, formaliai iÅ¡analizavus tik medicininius dokumentus, o ne patį nukentėjusįjį, daroma prielaida, kad galimai tokie sužalojimai kilo atsitrenkus į bukÄ daiktÄ ir tai galėtų bÅ«ti stalas.

Be to, byloje nėra nukentėjusiojo rentgeno nuotraukų.Yra neaiškumų dėl konkrečių šonkaulių lūžių, nes pateiktoje specialisto išvadoje (Priedas Nr.

2) raÅ¡oma apie skirtingomis dienomis darytas rentgeno nuotraukas su skirtingais lūžusiais Å¡onkauliais. IÅ¡vadoje raÅ¡oma: „KrÅ«tinės lÄ stos kairės pusės rentgeno nuotraukoje Nr. 761 darytoje 2011-01-24 matosi krÅ«tinės kairės pusės V-to Å¡onkaulio lūžimas. <...> 2011-02-04 rentgeno nuotraukose Nr. 1080; 1081 iÅ¡ 2011-02-04 kairės pusės krÅ«tinės lÄ stos įstrižinėje rentgeno nuotraukoje Nr. 761 – kairės pusės IX-X-XI-to Å¡onkaulių lūžiai Å¡viežūs“.

Akivaizdu, kad skiriasi tiek rentgeno nuotraukų padarymo datos, tiek informacija, kurie šonkauliai yra lūžę. Kyla klausimas, kodėl tokie akivaizdūs neatitikimai nebuvo pašalinti, turint omenyje, jog specialistas nurodė, kad būtent IX-X-XI-to šonkaulių lūžiai yra šviežiai sulaužyti, o V-to šonkaulio lūžio, kuris buvo matomas 2011-01-24, jau net nesimatė. Darytina išvada, kad M. M. buvo nuteistas už IX-X-XI-to šonkaulių lūžius, kurių anksčiau darytoje rentgeno nuotraukoje (2011-01-24) net nesimatė.

Teismas vadovavosi tik paties nukentėjusiojo abejotinais ir nieko neparemtais parodymais, jog Å¡onkaulių lūžiai atsirado dėl M. M. smÅ«gio į sprandÄ , nors byloje yra aibė akivaizdžių neatitikimų ir prieÅ¡taringų duomenų, kurie neįrodo tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp M. M. veiksmų ir atsiradusių padarinių. Tokiais veiksmais teismas pažeidė įrodinėjimo baudžiamajame procese taisykles, kadangi savo iÅ¡vadas rėmė iÅ¡vestiniais ir ydingais įrodymais, atmesdamas pirminius, nors iÅ¡vestiniai įrodymai leidžia nustatyti tik tokias bylos aplinkybes, kurioms trÅ«ksta tiesioginių (pirminių) įrodymų (kasacinė byla Nr. 2K-23/2010).

Nagrinėjamu atveju pirminių įrodymų tikrai netrÅ«ko, kadangi įvykį tiesiogiai stebėjo ir/ar jame dalyvavo net 8 asmenys, tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi formalia specialisto iÅ¡vada, paremta medicininio dokumento pagrindu, kurioje yra esminių teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neatitikimų, ir tik vieno iÅ¡ minėtų asmenų – nukentėjusiojo E. K. - parodymais. Liudytojų ir paties kaltinamojo parodymai, kuriuose teigiama, jog jie nematė, kad nukentėjusysis susižalotų trenkdamasis į stalÄ , buvo atmesti be jokių svarių priežasčių ir įtikinamų motyvų.

Kadangi nėra įrodyta, kad bÅ«tent dėl M. M. veiksmų buvo sulaužyti E. K. Å¡onkauliai, nėra bÅ«tinojo sveikatos sutrikdymo nuskalstamos veikos sudėties elemento – padarinių ir tiesioginio priežastinio ryÅ¡io, todėl Å¡i nusikalstama veika nuteistajam M. M. negalėjo bÅ«ti inkriminuota.Nuosprendyje analizuojamas konfliktas, kuris kilo tik tarp dviejų asmenų – M. M. ir E. K.. Kokių nors kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , be vieno smÅ«gio E. K., nei vienas iÅ¡ konflikto dalyvių nepadarė.

Kaltinamojo M. M. veiksmai truko trumpai, jais nebuvo siekiama parodyti aiÅ¡kaus visuomenės negerbimo ir panaÅ¡iai, jis tiesiog norėjo apginti tėvÄ , kurį įžeidė nukentėjusysis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota (kasacinės bylos Nr. 2K-142/2008, 2K-235/2009, 2K-261/2009), kad tokiu atveju nusikalstamÄ veikÄ pakanka kvalifikuoti pagal BK straipsnį, numatantį sunkų arba nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Teismas, prieÅ¡taraudamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai, neteisingai kvalifikavo M.

M. veiksmus kaip dviejų atskirų nusikaltimų sutaptį. Apeliantų įsitikinimu, nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nesunkaus E. K. sveikatos sutrikdymo atsiradimÄ dėl M. M. veiksmų, todėl M. M. veiksmai kvalifikuotini tik kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.), kadangi neįrodyta, kad E. K. Å¡onkauliai lūžo bÅ«tent dėl M. M. veiksmų.Teismas atmetė nuteistųjų J. ir M. M. parodymus kaip „pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ â€œ, kurios pagalba jie neva siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, ir dėl to jais nesivadovavo.

Tačiau teismas, nepaisydamas visų aukščiau nurodytų aplinkybių, bylojančių apie nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymų nenuoseklumÄ bei netikslumÄ , formaliai suraÅ¡ytÄ specialisto iÅ¡vadÄ ir joje esančius duomenis apie skirtingus Å¡onkaulių lūžius skirtingomis dienomis, besÄ lygiÅ¡kai jais patikėjo bei, nepaÅ¡alinęs akivaizdžių prieÅ¡taravimų, rėmėsi jais priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teismas, siekdamas daugiau ar mažiau racionaliai pagrįsti savo ketinimÄ priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, turėjo bent minimaliai iÅ¡analizuoti kaltinamųjų parodymus ir juos paneigti ne nuomone, o byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios paneigia jų parodymus.

Konkrečiu atveju teismas atsisakė pagrįsti savo teiginį, laikydamas jį ir iÅ¡vada, ir jos pagrindimu. Skundžiamame nuosprendyje yra iÅ¡dėstytos faktinės byloje nustatytos aplinkybės, kurias interpretuodamas teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Visi teisininkai sutinka, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , turi iÅ¡spręsti tris klausimus: fakto, teisės, politinės moralės ir iÅ¡tikimybės teisei. Taip pat visi teisininkai sutinka, kad pagrindinis sunkumas iÅ¡kyla sprendžiant teisės klausimÄ , tačiau Å¡ioje byloje galima sakyti, kad teismas padarė klaidÄ apsispręsdamas dėl fakto.

Faktinių aplinkybių analizė rodo, kad alaus bare „Hortenzija“ E. K. kabinėjosi prie J. M. užgauliomis frazėmis, ir dėl to tarp J. M. ir E. K. įvyko konfliktas, kurio metu J. M. buvo praskelta lÅ«pa, kÄ patvirtina VTMT Tauragės poskyrio specialisto iÅ¡vada G 62/11(11), o E. K. suduota į smakrÄ . SÄ moningo ketinimo trikdyti visuomenės rimtį nenustatyta, nes tai buvo iÅ¡imtinai dviejų asmenų trumpas konfliktas. Netrukus atvykęs J. M. sÅ«nus M. M. sudavė vienÄ kartÄ sėdinčiam E. K.

į sprandÄ dėl to pastarasis trenkėsi į stalÄ ir galva sudaužė ant stalo stovėjusiÄ stiklinę. Niekas iÅ¡ apklaustųjų nematė, kad E. K. susižalotų Å¡onkaulius trenkdamasis į stalÄ , dėl to nukentėjusysis nesiskundė ir atvažiavusiems greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Teismas kontraargumentuodamas kaltinamųjų parodymus, turėjo juos paneigti tokiu bÅ«du, kad skaitant nuosprendį, paÅ¡aliniam žmogui nekiltų abejonių dėl jo teisingumo ir pagrįstumo. Tačiau Å¡ios savo pareigos teismas neįvykdė, atmesdamas J. ir M.

M. parodymus, remdamasis lakoniÅ¡ka, jokiomis faktinėmis aplinkybėmis neparemta iÅ¡vada apie neva gynybinę nuteistųjų pozicijÄ . Teismas, priimdamas sprendimÄ nesiremti parodymais, duotais asmenų, kurie yra kaltinami nusikaltimų įvykdymu, net nebandė jų analizuoti bei vertinti, paneigti juos ar patvirtinti. Nors kaltinamieji davė iÅ¡samius parodymus ir papasakojo visas įvykio aplinkybes. Teismas, vadovaujantis BPK 20 str. 5 d., privalėjo atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes, jas iÅ¡analizuoti, įvertinti ir jomis remtis ar motyvuotai jas atmesti, tačiau Å¡iÄ savo pareigÄ ignoravo.

Teismas nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėtas visų surinktų įrodymų visetas, bei bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos, nustatytos visos svarbios bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, jog „nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, jeigu, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti“. Nuosprendyje nurodyta, kad M. M. kaltę patvirtina ir specialistų išvados bei E. K. parodymai. Teismas apsiribojo tik specialisto išvadų turinio aprašymu, tačiau visiškai neanalizavo ir nevertino šių rašytinių įrodymų, nepasisakė apie tai, kokias būtent aplinkybes jie patvirtina arba paneigia. Iš specialisto išvadų turinio matyti, kokio sunkumo sužalojimai buvo padaryti E. K., tačiau tai jokiu būdu nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog nukentėjusiajam šonkauliai buvo sulaužyti būtent dėl to, kad M.

M. jam trenkė į sprandÄ , o tas atsitrenkė į stalÄ , kadangi specialistas padarė tik prielaidas net neapžiÅ«rėjęs paties nukentėjusiojo. Teismas visÄ konfliktÄ vertino tik pagal pasekmes, t.y. pagal sužalojimus, užfiksuotus specialisto iÅ¡vadose, ir nukentėjusiojo parodymus. Teismo metu nebuvo analizuojamos ir tiriamos kitos ne mažiau svarbios įvykio aplinkybės, o bÅ«tent tai, kas pradėjo konfliktÄ , kas buvo kaltas, kokie sužalojimai buvo padaryti J. M., kodėl E. K. nesikreipė į policijÄ ir t.t.

Teismas, nuteisdamas J. ir M. M., privalėjo pateikti neginčijamus įrodymus dėl jų kaltės, turėjo įrodyti, kad tarp konflikte dalyvavusių asmenų yra esminis skirtumas, įpareigojantis teismÄ , kaip teisingumÄ vykdančiÄ institucijÄ , vienÄ konflikto dalyvį ginti, kitÄ bausti, bei leidžiantis vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad bÅ«tent J. M. ir M. M. yra kalti ir turi bÅ«ti nuteisti, o E. K. yra nukentėjusysis. Å ios savo pareigos, iÅ¡plaukiančios iÅ¡ nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto EŽTK 6 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. ir BPK 44 str. 6 d. turinio, t.y. kaltinamojo kaltumo įrodinėjimo ir iÅ¡samaus argumentavimo pareigos, teismas neįvykdė.

Teismas, tinkamai neiÅ¡analizavęs ir nepalyginęs tarpusavyje visų duomenų, nesusiejęs jų į vieningÄ loginę visumÄ , nenurodęs iÅ¡ esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, nepaÅ¡alinęs prieÅ¡taravimų tarp nuteistųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, netinkamai vertino posėdyje tirtus įrodymus ir padarė neteisingas iÅ¡vadas, jog nuteistųjų kaltė, padarius nusikalstamas veikas, yra visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų nenuosekliais ir neiÅ¡samiais parodymais bei specialisto iÅ¡vadomis.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, jog nuteistasis J. M. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., o M. M. padarė veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. ir 284 str. 1 d., todėl, vadovaujantis BPK 329 str. 1 d. 1 p., yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų atžvilgiu.Kadangi nei M. M., nei J. M. skundžiamame nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų nepadarė, civiliniai ieÅ¡kiniai Å¡ioje byloje atmestini.

Pažymi, kad nukentėjusysis byloje neįrodinėjo, kokiÄ bÅ«tent neturtinę žalÄ patyrė, kuo jo praÅ¡oma priteisti suma yra pagrįsta. Kalbant apie Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinį, atkreipia dėmesį į tai, jog sužalojimai, už kurių gydymÄ yra praÅ¡oma atlyginti, yra nežymÅ«s (M. M., kaip jau minėta, Å¡onkaulių nukentėjusiajam nesulaužė), todėl toks ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik tokiu atveju, jei M. M. bÅ«tų pripažintas kaltu privataus kaltinimo tvarka nukentėjusiojo pradėtoje byloje.Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Nukentėjusysis prašė dėl apeliacinio skundo priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistuoju J. M. Skundžiamu nuosprendžiu J. M. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Taigi, taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiÅ¡kusių bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytu bÅ«du) kilo neigiami padariniai, t.y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.). VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų.

Nuteistasis J. M. nesutinka su jo veiksmų vertinimu, t.y., kad savo veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , jo nuomone, sÄ moningas jo ketinimas trikdyti visuomenės rimtį nenustatytas, o tarp jo ir nukentėjusiojo E. K. kilęs ginčas buvo iÅ¡imtinai dviejų asmenų trumpas konfliktas, kilęs dėl nukentėjusiojo E. K. kibimo prie J. M. užgauliomis frazėmis ir sudavimu jam per veidÄ . Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimÄ ir pats atlikęs įrodymų tyrimÄ konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J.

M. kaltu pagal BK 284 str. 1 d., padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių iÅ¡vadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, ir to pasekoje netinkamai iÅ¡sprendė J. M. kaltės klausimÄ .Nukentėjusysis E. K. savo 2011-01-24 skundo, pareiÅ¡kimo, praneÅ¡imo patikslinime (1 t., b.l.

4) nurodė, kad 2011 m. sausio 19 d. apie 17 val. jis nuėjo į alaus barÄ â€žHortenzija“, kur kartu su pažįstamu A. S. gėrė degtinę ir žaidė Å¡aÅ¡kėmis, matė, kaip į barÄ atėjo pažįstamas J. M., matė, kaip vienu metu prie pastarojo sustojo nepažįstamas vyriÅ¡kis, kuris J. M. paklausė, kada Å¡is atsiskaitys ir iÅ¡mokės jam atlyginimÄ . Kai minėtas vyriÅ¡kis nuėjo nuo J. M., tada E. K., žaisdamas Å¡aÅ¡kėmis ir sėdėdamas prie stalo, garsiai J. M. paklausė, koks jis darbdavys, jeigu nesugeba atsiskaityti su savo darbuotojais.

E. K. nuėjus prie baro ir prie jo stovint, staiga Å¡alia savęs pamatė J. M., kuris nieko nesakęs viena ranka jam sugriebė už rÅ«bų prie krÅ«tinės, o kita trenkė į veidÄ . Dėl suduoto smÅ«gio jam skaudėjo. Gindamasis jis J. M. abiem rankom sugriebęs už krÅ«tinės nustÅ«mė nuo savęs, po ko Å¡is nugriuvo ant grindų. Tuomet bare buvę vyrai Å¡oko tarp jų, kad jie nesimuÅ¡tų. Atsistojęs J. M. Å¡aukė, kad jis jam iÅ¡mušė dantį. Jis matė, kaip J. M. nuėjo prie stalo, kur anksčiau sėdėjo ir ten atsisėdo.

E. K. užsisakęs degtinės grįžo prie savo stalo ir toliau su A. S. žaidė Å¡aÅ¡kėmis. Tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusysis E. K. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 19-20). Teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 159) nukentėjusysis parodė analogiÅ¡kai, jog po to, kai J. M. susiginčijo su E. K. nepažįstamu vyriÅ¡kiu dėl pinigų, jis J. M. pasakė „kas per darbdavys, kad neatsiskaitote“, o jam nuėjus prie baro, priėjo J. M. ir sudavė jam į smakrÄ , dėl ko jis jautė skausmÄ .

Apklausiamas apeliacinės instancijos metu (2 t., b.l.

16) nukentėjusysis E. K. nurodė tokias pačias aplinkybes. Nuteistasis J. M. teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 162) parodė, jog girdėjo, kaip E. K., sėdėdamas prie staliuko, kažkÄ bambėjo, pastoviai burbėjo ant jo, o po to, kai jis nuėjo prie baro susimokėti, atėjo ir E. K., tada ir įvyko jų susistumdymas. Pripažįsta, kad suėmęs už pečių E. K. papurtė, paklausė, ko jis nori. Jiems prie baro susikibus, E. K. pasakė „žulikai M.“. Kai E. K. jam trenkė, jam iÅ¡krito protezai, t.y. du dantys, todėl po E. K. suduoto smÅ«gio sekė jo smÅ«gis.

Jis E. K. sudavė delnu per smakrÄ už tai, kam pastarasis jį pavadino „žuliku“. Kaip matyti, nuteistasis J. M. neneigia sudavęs nukentėjusiajam E. K. į smakrÄ , tačiau teigia, jog jo smÅ«gis sekė po nukentėjusiojo jam suduoto smÅ«gio ir kad tokį jo elgesį iÅ¡provokavo nukentėjusiojo jo atžvilgiu vartojamos užgaulios frazės. Kad tokį nuteistojo J. M. elgesį galėjo iÅ¡provokuoti nukentėjusiojo E. K. pavartoti užgaulÅ«s žodžiai, patvirtina liudytojo A. S., kuris įvykio metu sėdėjo prie vieno stalo su nukentėjusiuoju, ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 41-42) bei teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 192-193) duoti parodymai, kad jis girdėjo, kaip prie staliuko sėdėdamas nukentėjusysis E. K. nuteistojo J.

M. atžvilgiu pasakė, kad Å¡is yra nesÄ Å¾iningas darbdavys, nesugeba atsiskaityti su darbuotojais, o tai iÅ¡girdęs J. M. liko nepatenkintas, susinervino. Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 45-46) taip pat nurodė girdėjęs, kaip E. K. kažkÄ nepiktai pasakė J. M.. Teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 161) minėtas liudytojas nurodė girdėjęs, kaip bÅ«dami bare J. M. ir E. K. kalbėjosi darbo klausimais, girdėjosi kažkokie tai prieÅ¡taravimai. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo A. S. parodymų (1 t., b.l. 41-42, 192-193), tuoj po tokių nukentėjusiojo E. K. pasisakymų J.

M. atžvilgiu sekė nuteistojo J. M. veiksmai nukentėjusiojo E. K. atžvilgiu, t.y. nukentėjusiajam nuėjus link baro, iÅ¡ paskos nuėjo ir J. M., kuris priėjęs prie E. K. nutvėrė viena ranka E. K. už drabužių iÅ¡ priekio ir kitos rankos kumščiu smÅ«giavo į E. K., o pastarasis J. M. pastÅ«mė ir Å¡is nugriuvo. E. K. ar tai kumščiu, ar tai rankos delnu J. M. į veidÄ tikrai nesudavė, tik gindamasis nuo J. M. šį nuo savęs pastÅ«mė. Tokias pačias įvykio aplinkybes, kaip aukščiau aptarta, nurodė ir nukentėjusysis E. K..

Liudytojas V. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 43-44), tai pat nurodė matęs ir girdėjęs, kaip stovėdamas netoli alaus baro J. M. viena ranka laikė nutvėręs E. K. už drabužių iÅ¡ priekio, o kitos rankos kumščiu mosikavo ir E. K. klausė: „ar nori gauti į snukį“, po ko kumščiu vienÄ kartÄ trenkė E. K. į veidÄ . Ir po to pasilenkęs pamatė, kaip nuo grindų keliasi J. M.. Teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 160-161) liudytojas V. J. parodė girdėjęs, kaip vienas klientas (t.y.

E. K.) su J. M. atėję prie baro vienas kitam siÅ«lė suduoti, matė, kaip J. M. delnu sudavė nukentėjusiajam ir jie susistumdė, po ko J. M. nugriuvo. Taigi, nors tiek teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nuteistasis J. M. nurodė, kad smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo tik po to, kai E. K. jam trenkė į veidÄ , aukščiau aptartų nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų visuma tokiÄ nuteistojo J. M. versijÄ paneigia. Kita vertus, minėti liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai patvirtina nuteistojo J.

M. versijÄ , jog jis nukentėjusiajam sudavė bÅ«damas pastarojo iÅ¡provokuotas užgauliomis frazėmis, konfliktavo ne tik jis, bet ir nukentėjusysis. Apeliacinio teismo vertinimu, nuteistasis J. M. nukentėjusiajam sudavė iÅ¡ asmeninių paskatų, bÅ«damas pastarojo įžeistas, o ne siekdamas parodyti aiÅ¡kaus visuomenės negerbimo, prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos ar elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ . Nors J. M. veiksmuose ir nustatytos asmeninės paskatos, o ne tikslas tokiu savo elgesiu demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams, trikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ , kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas ne visada paneigia vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , nes svarbu ir tai, kokiÄ vietÄ ir bÅ«dÄ savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko (kasacinė byla Nr. 2K-454/2011).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. 1 d. atsiranda tada, kai kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, realiai sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Taigi, norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, bÅ«tina nustatyti nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., objektyviosios pusės požymį – pasekmes, t.y, kad dėl kaltininko veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. IÅ¡ byloje esančio Å ilalės rajono policijos komisariato tyrėjos tarnybinio praneÅ¡imo (1 t., b.l.

6) matyti, jog policijos pareigÅ«nams nuvykus į įvykio vietÄ , nusiskundimų iÅ¡ žmonių nebuvo gauta, baro veikla konflikto metu sutrikdyta nebuvo, E. K. ir J. M. vienas kitam pretenzijų neturėjo. Liudytojas V. J. parodė (b.l. 43-44, 160-161), jog bare tarp vyriÅ¡kių įvyko nedidelis susistumdymas, nežymus konfliktas, dėl kurio policijos kviesti jis neketino, po konflikto E. K., nusipirkęs 100 g degtinės, vėl nuėjo prie savo staliuko. Liudytojas R. S. taip pat nurodė (1 t., b.l. 161), jog po tarp J.

M. ir E. K. įvykusio konflikto policijos niekas nekvietė, E. K. su taure nuėjo prie savo staliuko. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas A. S. (1 t., b.l. 41-42, 192-193), jog po susistumdymo E. K. nusipirko 100 g degtinės, vėl atėjo prie jų staliuko ir jie toliau žaidė Å¡aÅ¡kėmis. Po Å¡io konflikto niekas policijos nekvietė, J. M. ir E. K. iÅ¡siskyrė taikiai. IÅ¡analizavus situacijÄ matyti, kad konfliktas tarp J. M. ir E. K. truko labai trumpai, nukentėjusysis netrukus grįžo prie savo staliuko toliau žaisti Å¡aÅ¡kėmis.

Toks J. M. ir E. K. elgesys nesukėlė bare buvusių kitų asmenų – liudytojų V. J., R. S., A. S. neigiamos reakcijos, kaip parodė liudytojas R. S. (alaus baro „Hortenzija“ barmenas), tokių mažareikÅ¡mių ginčų, konfliktų jo darbe pasitaiko (1 t., b.l. 161). Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos padaryta iÅ¡vada, jog nuteistasis J. M., viena ranka sugriebdamas nukentėjusiajam E. K. už drabužių ties krÅ«tine, o kitos rankos kumščiu suduodamas pastarajam vienÄ smÅ«gį į smakrÄ , tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t.y. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir padarė BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ .

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija, prieÅ¡ingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, sprendžia, jog nors nuteistasis J. M. fizinį smurtÄ nukentėjusiojo E. K. atžvilgiu panaudojo vieÅ¡oje vietoje, tokiais jo veiksmais visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta nebuvo, policija dėl Å¡io įvykio nebuvo kviesta, baro veikla sutrikdyta nebuvo, baro lankytojų sumaiÅ¡tis nekilo, prieÅ¡ingai, baro lankytojai ir toliau mėgavosi poilsiu, kaip aukščiau aptarta, toliau buvo žaidžiama Å¡aÅ¡kėmis, pats nukentėjusysis E. K. teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 159) nurodė, jog po konflikto su J.

M. jis pasiėmė 100 g degtinės ir vėl atsisėdo prie A. S. žaisti. IÅ¡ kaltinimo konstrukcijos matyti, kad įžūliu nuteistojo J. M. elgesiu, pažeidusiu visuomenės rimtį ir tvarkÄ , yra įvardijami jo veiksmai sugriebiant už drabužių nukentėjusįjį ties krÅ«tine bei smÅ«gio sudavimas rankos kumščiu nukentėjusiajam į smakrÄ , kas sukėlė pastarajam fizinį skausmÄ . Nuteistojo J. M. versija, jog fizinį smurtÄ panaudojo iÅ¡provokuotas nukentėjusiojo, nepaneigta, kas leidžia teigti, jog minimas nuteistajam J.

M. inkriminuotas smurto panaudojimas buvo apspręstas asmeninių paskatų – siekio atkerÅ¡yti nukentėjusiajam, kuris jį įžeidė. Tuo bÅ«du apeliacinis teismas laiko, jog kaltinime nurodyti ir teismo pripažįstami įrodytais J. M. veiksmai nukentėjusiojo E. K. atžvilgiu (sugriebimas už drabužių ties krÅ«tine bei smÅ«gio sudavimas rankos kumščiu nukentėjusiajam į smakrÄ ) pagal pasekmes turėtų bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. kaip tyčinis fizinio skausmo sukėlimas.

Apeliacinio nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. K. pareiÅ¡kė (2 t., b.l. 16), kad sutinka taikytis su J. M. už pastarojo jam suduotÄ smÅ«gį ir fizinio skausmo sukėlimÄ bei nepageidauja, kad J. M. bÅ«tų nuteistas už Å¡iÄ veikÄ . SutikimÄ taikytis su nukentėjusiuoju apeliacinės instancijos teisme iÅ¡reiÅ¡kė ir nuteistasis J. M.. Taigi, nustačius, kad nuteistajam J. M. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1 d., turi bÅ«ti perkvalifikuota į BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nagrinėjamÄ privataus kaltinimo tvarka, ir nukentėjusysis E. K. susitaikė su nuteistuoju, baudžiamasis procesas Å¡ioje dalyje nutraukiamas (BPK 3 str. 1 d. 5 p., 417 str. 2 d.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistuoju M. M. Skundžiamu nuosprendžiu M. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 19 d. apie 17 val. 10 min. vieÅ¡oje vietoje – Å ilalėje, J. Basanavičiaus g. 14 esančiame alaus bare „Hortenzija“, kitų asmenų akivaizdoje, Å¡iurkščiai pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , įžūliais veiksmais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia kumščiu sudavė prie stalo sėdinčiam E. K. vienÄ smÅ«gį į sprandÄ , dėl to E. K. kakta trenkėsi į ant stalo stovėjusiÄ stiklinę, o krÅ«tine – į stalo kraÅ¡tÄ , ir tokiu bÅ«du padarė E. K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ - krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės IX-X-XI Å¡onkaulių lūžimus ir muÅ¡tas pavirÅ¡ines žaizdas kaktoje.

Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų) ir 284 str. 1 d. (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kyla tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino kitÄ Å¾mogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Taigi, norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtÄ straipsnį, dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų, pasireiÅ¡kusių chuliganiÅ¡komis paskatomis, turi kilti neigiami padariniai, t.y. turi bÅ«ti nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Nukentėjusysis E. K. 2011-01-24 skundo, pareiškimo, pranešimo patikslinime (1 t., b.l.

4) bei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 19-20) nurodė, jog po stipraus smÅ«gio į sprandÄ galva, tiksliau kakta, jis trenkėsi į stiklinę, o krÅ«tine į stalo pavirÅ¡ių. Vėliau pamatė, jog nuo atsitrenkimo į stalÄ ant kairės krÅ«tinės pusės atsirado didžiulė kraujosruva. Nuo gauto smÅ«gio ir atsitrenkimo į stiklinę jam bėgo kraujas, skaudėjo galvÄ , o dėl atsitrenkimo į stalo pavirÅ¡ių – skaudėjo kairiÄ jÄ krÅ«tinės pusę, manė, kad tai tik sutrenkimas ir skausmas greitai praeis, todėl kentėjo keletÄ dienų ir tik 2011-01-24 pakartotinai kreipėsi į gydytojus, kur buvo padaryta kairės pusės krÅ«tinės rentgeno nuotrauka ir gydytojas jam nustatė stiprų galvos sutrenkimÄ , stiprų kairės pusės krÅ«tinės sumuÅ¡imÄ bei sulaužytÄ kairės pusės Å¡onkaulį.

Teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 159) nukentėjusysis E. K. parodė analogiškai. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis taip pat parodė, jog krūtinės srityje kraujosruva buvo ir ji jam skaudėjo, o diagnozę nustatinėjo gydytojai. Specialisto išvadoje G69/11(11) (1 t., b.l.

17) konstatuota, jog E. K. dėl kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės IX-X-XI Å¡onkaulių lūžimo ir muÅ¡tinių žaizdelių kaktoje padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku (t.y. 2011-01-19, apie 17 val.) ir aplinkybėmis. Å onkaulių lūžimas galėjo gautis E. K. atsitrenkus į stalÄ , o muÅ¡tinės žaizdelės kaktoje galėjo gautis suduodant kaktÄ Ä¯ stiklinę. Tačiau nuteistasis M. M. tiek teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 163), tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog nepripažįsta to fakto, kad tarp jo nukentėjusiajam per sprandÄ suduoto smÅ«gio ir E. K.

Å¡onkaulių lūžimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Siekiant motyvuotai atsakyti į šį apeliacinio skundo argumentÄ , apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ . Tuo tikslu buvo paskirta komisijinė teismo medicininė ekspertizė, siekiant atsakyti į klausimus: kokie Å¡onkauliai E. K. buvo lūžę ir kada galėjo bÅ«ti padaryti minimi sužalojimai bei, ar galėjo lūžti Å¡onkauliai sėdinčiam prie stalo E. K. gavus smÅ«gį į sprandÄ ar pakaušį, ir Å¡io smÅ«gio pasekoje atsitrenkiant į ant stalo buvusiÄ stiklinę, o krÅ«tine – į stalo briaunÄ ? Ekspertiniam tyrimui atlikti buvo pateikta baudžiamosios bylos medžiaga bei nukentėjusiojo E. K. medicininiai dokumentai.

Atlikus ekspertizę, Komisijinės ekspertizės akte Nr. EKG 01/12 (03) pateikta iÅ¡vada, jog E. K. nustatyti seni suaugę kairės pusės trijų apatinių Å¡onkaulių lūžiai, niekaip nesusiję su 2011-01-19 įvykiu. Å viežių lūžių nėra. 2011-01-19 įvykio metu E. K. padaryti sužalojimai vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 69/11 (11) nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas keičiamas į nežymų, nes Å¡onkaulių lūžis nenustatytas, o patirtos pavirÅ¡inės kaktos žaizdelės bei poodinė krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės kraujosruva vertinami kaip sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymÄ (2 t., b.l. 2-7).

Netikėti Å¡ia teismo medicinos ekspertų komisijos padaryta iÅ¡vada, kurioje buvo atskleistos ir motyvuotai įvertintos ankstesnio specialisto tyrimo metu padarytos klaidos, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Apeliacinio proceso metu atlikta ekspertizė patvirtino nuteistojo M. M. versijÄ , jog dėl jo nukentėjusiajam E. K. suduoto smÅ«gio per sprandÄ ir pastarojo atsitrenkimo į stalo pavirÅ¡ių negalėjo nukentėjusiajam lūžti Å¡onkauliai. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjos iÅ¡sakyta nuomone, jog nukentėjusysis galimai melavo nurodydamas, jog jam dėl įvykio metu M.

M. suduoto smÅ«gio ir atsitrenkimo į stalo pavirÅ¡ių lūžo Å¡onkauliai. Kolegija pažymi, jog nukentėjusysis nuo įvykio pradžios teigė matęs kraujosruvÄ krÅ«tinės kairėje pusėje, toje vietoje jautė skausmÄ . Apeliacinio teismo vertinimu, nukentėjusysis, neturėdamas medicininio iÅ¡silavinimo, negalėjo pats objektyviai nustatyti, ar jam Å¡onkauliai tikrai lūžo, ar ne, juolab, kad iÅ¡vadÄ , jog jam įvykio metu galimai lūžo Å¡onkauliai, nurodė gydytojai, padarę rentgeno nuotraukas.

Abejoti nukentėjusiojo E. K. parodymais, kad jis nežinojo, jog įvykio metu jam krūtine atsitrenkus į stalo paviršių šonkauliai nelūžo, apeliacinis teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, nenustačius, kad dėl M. M. nukentėjusiajam suduoto smūgio būtų kilę BK 138 str. numatyti padariniai – nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, M. M. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Nustačius, kad nuteistojo M.

M. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam E. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, darytina iÅ¡vada, jog tokie nuteistojo M. M. veiksmai atitiktų BK 140 str. 1 d. kvalifikacijÄ . M. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 284 str. 1 d. už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Nuteistojo M. M. veiksmai, kaip pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , sutrikdę visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kaltinime įvardijami kaip vieno smÅ«gio kumščiu į sprandÄ sudavimas prie stalo sėdinčiam E. K., dėl ko pastarasis kakta trenkėsi į ant stalo stovėjusiÄ stiklinę, o krÅ«tine – į stalo kraÅ¡tÄ , ir patyrė aukščiau aptartus kÅ«no sužalojimus, kurie, kaip nustatyta komisijine teismo medicinos ekspertų iÅ¡vada, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Nuteistasis M. M. neneigia, kad nukentėjusiajam E. K. alaus bare „Hortenzija“ sudavė smÅ«gį per sprandÄ , tačiau nepripažįsta, kad jo veiksmais buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka, kadangi, anot jo, jo veiksmai truko trumpai, jais nebuvo siekiama parodyti aiÅ¡kaus visuomenės negerbimo, jis tiesiog norėjo apginti tėvÄ , kurį įžeidė nukentėjusysis. Tačiau apeliacinis teismas dar kartÄ pažymi, jog asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas ne visada paneigia vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .

Nors, anot nuteistojo M. M., suduodamas nukentėjusiajam jis tokiu bÅ«du norėjo apginti savo tėvÄ , pažymėtina, kad ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. Kaip aukščiau buvo paminėta, norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d., bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiÅ¡kusių įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais) kilo neigiami padariniai, t.y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, jog tuoj po to, kai tarp J. M. ir E. K. įvyko konfliktas, į alaus barÄ â€žHortenzija“ atvyko nuteistasis M. M. ir kitų asmenų akivaizdoje panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 162) nuteistasis J. M. iÅ¡ pradžių pripažino, jog jis paskambino sÅ«nui, o kai Å¡is atėjo ir paklausė, kuris jam sudavė, J. M. parodė į E. K.. Tačiau tuoj po to teismo posėdžio metu J. M. nurodė, jog jis sÅ«nui nesakė, kas jam sudavė, pats sÅ«nus nusprendė, kas J.

M. sudavė. Tačiau tokie J. M. parodymai paneigti liudytojų V. J. bei A. S. parodymais. Liudytojas V. J. (1 t., b.l. 43-44, 160) nurodė, kad nuteistajam M. M. atvykus į barÄ ir paklausus J. M. „kuris“, J. M. rankos pirÅ¡tu nurodė į nukentėjusįjį E. K.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. (1 t., b.l. 41-42) taip pat nurodė, jog M. M. įėjus į barÄ ir pažiÅ«rėjus į tėvÄ , J. M. rankos pirÅ¡tu parodė į E. K.. Atsižvelgiant į minėtų liudytojų parodymus, kuriais apeliacinis teismas netikėti neturi pagrindo, darytina iÅ¡vada, jog nuteistasis M.

M. į barÄ atvyko pakviestas tėvo, žinodamas, kad pastarasis bare susiginčijo su kitu baro klientu, ir turėdamas tikslÄ pastarojo atžvilgiu pavartoti smurtÄ , kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudodamas mažareikÅ¡mę dingstį – tėvo susistumdymÄ su nukentėjusiuoju. Tokie nuteistojo M. M. veiksmai - fizinio smurto panaudojimas (stipraus smÅ«gio sudavimas) prieÅ¡ nukentėjusįjį, kuris M. M. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, be to, tuo metu nebekonfliktavo ir su J. M. bei nekėlė pastarajam jokio pavojaus, pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip įžūlÅ«s, nes jais buvo demonstruojama nepagarba ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams, nepaisoma elementarių visuomenėje galiojančių moralės bei elgesio normų.

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 160) parodė, kad dėl ginčo, kilusio tarp nuteistojo J. M. ir nukentėjusiojo E. K., policijos kviesti neplanavo, policija buvo iškviesta po nuteistojo M. M. panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį. M. M. veiksmai jį papiktino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 43-44) nurodė, jog dėl įvykusių muštynių buvo sutrikdytas alaus baro darbas, iš lankytojų girdėjosi nepasitenkinimas. Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 161) taip pat nurodė, jog dėl konflikto, įvykusio tarp J.

M. ir E. K., policijos jis nekvietė, o nors baras po nuteistojo M. M. veiksmų dirbo ir toliau, tačiau klientų sumažėjo, darbas bare buvo sutrikdytas. Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 192-193) taip pat nurodė, jog po pirmojo konflikto policija nebuvo kviečiama, o po antrojo konflikto visų lankytojų dėmesys buvo sukoncentruotas į tÄ Ä¯vykį. Atsižvelgdamas į aptartų parodymų visumÄ , apeliacinis teismas sprendžia, jog dėl nuteistojo M. M. veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu – smÅ«gio sudavimo pastarajam per sprandÄ , po ko nukentėjusysis kakta trenkėsi į ant stalo stovėjusiÄ stiklinę, kuri nuo smÅ«gio sudužo, o krÅ«tine – į stalo kraÅ¡tÄ , aplinkiniai pasijuto nejaukiai, buvo sutrikdytas jų poilsis, buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, greitoji medicinos pagalba, kas vertintina kaip visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymu.

Tokie M. M. veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis M. M. veikė tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet jis nustatomas tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ ir pan. Pabrėžtina, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-131/2010).

IÅ¡ nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad M. M. vieÅ¡oje vietoje, kitų baro klientų akivaizdoje suduodamas smÅ«gį nukentėjusiajam, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir tokių padarinių norėjo. Taigi, nustatyta, jog nuteistasis M. M. savo veiksmais ne tik nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bet ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d.

Tokiu atveju yra reiÅ¡kinys, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 284 str. 1 d., o dalis – BK 140 str. 1 d. Veika, numatyta BK 140 str. 1 d., yra veikos, kvalifikuotos pagal BK 284 str. 1 d., sudėtinė dalis. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumÄ nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, iÅ¡skyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumÄ , yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo.

BK 284 str. 1 d. nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi BK 284 str. 1 d. numatytas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas (visuma) yra pavojingesnė veika, nei BK 140 str. 1 d. numatytas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (dalis), todėl nuteistojo veiksmai atskirai pagal BK 140 str. 1 d. nekvalifikuotini. Pagal nustatytas veikos padarymo aplinkybes ir kilusias pasekmes nuteistojo M. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.Dėl bausmėsNuteistÄ jį M.

M. iÅ¡teisinus dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymo, spręstinas jam pagal BK 284 str. 1 d. paskirtos bausmės pagrįstumo klausimas. Nuteistasis M. M. tiesiogine tyčia padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , kuriuo pasikėsinta ne tik į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , bet ir vienÄ labiausiai įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatÄ . M. M. yra jauno amžiaus, kaip skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir apylinkės teismas, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, dirba, neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra.

Apylinkės teismas nustatė, jog nuteistojo M. M. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta, ir teisėjų kolegija su tokia teismo padaryta iÅ¡vada sutinka. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taigi, vien kaltininko savanoriÅ¡ko prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , norint tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nepakanka, turi bÅ«ti nustatytas ir jo nuoÅ¡irdus gailėjimasis, kuris pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgį, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo, jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ : pagal praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan. IÅ¡ teismo posėdžio protokolo (1 t., b.l. 163) matyti, jog nuteistasis M. M. teismo posėdžio metu prisipažino sudavęs nukentėjusiajam, tačiau teigė, jog jo suduotas smÅ«gis nebuvo stiprus, jis sudavė deÅ¡inės rankos delnu, nestipriai pliaukÅ¡telėjo.

Kaip matyti, nuteistasis M. M. savo veiksmų nelaiko pavojingais. Tačiau nukentėjusysis E. K. parodė prieÅ¡ingai, teigė pajutęs stiprų smÅ«gį į sprandÄ , dėl ko kakta trenkėsi į stiklinę, kuri sudužo, o krÅ«tine – į stalo kraÅ¡tÄ - pavirÅ¡ių (1 t., b.l. 19-20). Liudytojas A. S., įvykio metu sėdėjęs prie vieno staliuko kartu su nukentėjusiuoju, nurodė, jog nuteistasis M. M. nukentėjusiajam trenkė stiprų smÅ«gį kumščiu (1 t., b.l. 41-42). Teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 192) pastarasis nurodė, jog paties smÅ«gio nematė, tačiau matė, kaip po smÅ«gio E. K. galimai krÅ«tine trenkėsi į stalÄ , ir jis pajuto, kaip masyvus stalas pajudėjo.

Nors liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 43-44) negalėjo nurodyti, ar M. M. nukentėjusiajam trenkė kumščiu ar tai delnu, jis parodė, jog smūgis buvo stiprus. Teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 160) jis taip pat nurodė, jog smūgis buvo labai stiprus, praktiškai iš visos jėgos. Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, padarytų sužalojimų pobūdį, nuteistojo M. M. suduotas smūgis nukentėjusiajam buvo stiprus, o ne pliaukštelėjimas, kaip kad teigia nuteistasis.

IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų (1 t., b.l. 28-30) matyti, jog baro stalai mediniai ir gana masyvÅ«s, todėl, norint jį pajudinti, žmogus į stalÄ turi atsitrenkti didele jėga. Kad M. M. nukentėjusiajam suduotas smÅ«gis buvo stiprus, įrodo ne tik tai, kad nukentėjusiajam atsitrenkus į storo stiklo stiklinę ji sudužo, dėl ko jam buvo padaryti sužalojimai kaktoje, bet ir tai, kad nukentėjusysis po patirto smÅ«gio trenkėsi į stalo pavirÅ¡ių, dėl ko jam buvo padaryta kraujosruva.

Atsižvelgus ne tik į nuteistojo M. M., bet ir į aptartus nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, teismas laiko, jog M. M. savo veiksmų nevertina kritiškai, nelaiko jų pavojingais ir dėl savo poelgio nuoširdžiai nesigaili. Pažymėtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. M., pasinaudojęs įstatymo suteikta teise, atsisakė duoti parodymus (1 t., b.l. 95, 99), savo kaltės nepripažino. Teismo posėdžio metu M. M. parodymus davė tik išklausęs nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kurie nurodė aplinkybes, neginčijamai įrodančias nuteistojo M.

M. kaltę. BK 55 str. nustatyta, jog asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Apylinkės teismas M. M. už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymÄ skyrė laisvės atėmimo bausmę, motyvuodamas tuo, jog BK 138 str. 2 d. sankcijoje (už šį nusikaltimÄ M. M. iÅ¡teisintinas) numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, ir, taikant BK 75 str., bausmės vykdymÄ atidėjo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimÄ apžvalgoje (Baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai)“ 4. punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teismai neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymo, jeigu, atsižvelgus į bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, galima paskirti sankcijoje numatytÄ kitÄ Å¡velnesnę bausmę. Todėl neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų dėl bausmės skyrimo pagrindų, bausmių rÅ«Å¡ių, dėl Å¡velnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo ir kt. prasmės ir paskirties tokia teismų praktika, kai BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama kaltininko veika, sankcijoje, be laisvės atėmimo numatytos ir kitos (suprantama, Å¡velnesnės) bausmės, pavyzdžiui, viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, nuteistajam paskiriama sunkiausia bausmė – laisvės atėmimas – ir kartu atidedamas Å¡ios bausmės vykdymas.

Nors BK 55 str. nedraudžia asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , skirti su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę, pažymėtina, jei nusprendžiama skirti laisvės atėmimo bausmę, teismas turi motyvuoti savo sprendimÄ , motyvai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir konkretÅ«s, įvertinamos BK 55 str. taikymo sÄ lygos, BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis ir nurodomos nustatytos aplinkybės, kurios pagrindžia tokį teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam M.

M. paskyrus BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ , kurios dydis artimas jos vidurkiui. Skiriant bausmę - baudÄ , vadovaujamasi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 47 str. 3 d. 2 p. redakcija (Žin., 2000, Nr. 89-2741), kurioje nustatyta, jog už nesunkų nusikaltimÄ nustatoma bauda iki 100 MGL dydžio. Priimant dėmesin skundžiamame nuosprendyje nustatytÄ baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminÄ , nustatomas ilgesnis už minimalų įstatymo nustatytÄ baudos sumokėjimo terminas.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu pripažinęs J. M. kaltu pagal BK 284 str. 1 d., iÅ¡ pastarojo nukentėjusiojo E. K. naudai priteisė 500 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ (nors buvo praÅ¡oma 2500 Lt, 1 t., b.l. 23-24), o pripažinęs M.

M. kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., iÅ¡ jo nukentėjusiojo E. K. naudai priteisė 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, jog civiliniai ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti atmesti, kadangi nukentėjusysis byloje neįrodinėjo, kokiÄ bÅ«tent neturtinę žalÄ patyrė, kuo jo praÅ¡oma priteisti suma yra pagrįsta. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nustačius, kad nuteistojo J. M. atžvilgiu baudžiamasis procesas turi bÅ«ti nutrauktas, nukentėjusiojo E. K. ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas J.

M. atžvilgiu, turi bÅ«ti paliekamas nenagrinėtu. O nustačius, jog nuteistasis M. M. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas ir kad jis padarė tik BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kolegija sprendžia, jog atitinkamai turi bÅ«ti mažinamas nukentėjusiojo E. K. naudai iÅ¡ nuteistojo M. M. priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Pagal CK 6.250 str. 2 d., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ . Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Tačiau CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintas kriterijų sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, be to, Å¡ioje normoje nepateikiama joje iÅ¡vardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikÅ¡mingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ . Nustatyta, jog nuteistojo M. M. tyčiniais veiksmais buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka bei nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Nors nuteistasis M. M. pasikėsino į vienÄ labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatÄ , pažymėtina, jog nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.

Teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , atitinkantį situacijÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliacinis teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ , galimai dėl labiausiai matomoje kÅ«no vietoje – veide padarytų sužalojimų buvo apribota jo bendravimo laisvė, tačiau nustačius, kad nukentėjusiajam sveikata įvykio metu buvo sutrikdyta nežymiai ir Å¡onkauliai nebuvo lūžę, o tik padarytos pavirÅ¡inės kaktos žaizdelės bei poodinė krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės kraujosruva, teismo vertinimu, Å¡ie nukentėjusiojo patirti sužalojimai negali bÅ«ti vertinami kaip apriboję nukentėjusiojo judėjimo laisvę bei sutrukdę visavertiÅ¡kai padėti žmonai namuose atlikti Å«kio – buities darbus, kas nurodyta nukentėjusiojo civiliniame ieÅ¡kinyje (1 t., b.l. 23-24).

Byloje nenustatyta, kad dėl nuteistojo M. M. veiksmų nukentėjusysis bÅ«tų patyręs materialinės žalos. Ä®vertinant nuteistojo padėtį, nustatyta, jog nuteistasis M. M. dirba, yra UAB „Melida“ direktoriumi, turi Å¡eimÄ ir jÄ iÅ¡laiko. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas nustatytas aplinkybes laiko, jog teisingas ir protingas nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimas bÅ«tų 1500 Lt. Dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir iÅ¡ nuteistojo M.

M. Valstybinės ligonių kasos naudai priteisė 491,10 Lt žalos atlyginimÄ . Teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 163) nuteistasis M. M. parodė, jog sutinka su tik su ta Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinio dalimi, kai nukentėjusiajam buvo suteikta pirmoji pagalba. Anot apeliantų, sužalojimai, už kurių gydymÄ yra praÅ¡oma atlyginti Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinį, yra nežymÅ«s, todėl toks ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik tokiu atveju, jei M. M. bÅ«tų pripažintas kaltu privataus kaltinimo tvarka nukentėjusiojo pradėtoje byloje.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiu apeliantų argumentu nesutinka. Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo (1 t., b.l.

36) matyti, jog E. K. VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninėje buvo suteikta: 2011-01-19 – 404,32 Lt vertės chirurgo konsultacija priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje, 2011-02-01 – 37,47 Lt vertės ortopedo traumatologo paslaugos bei 2011-02-04 – 49,31 Lt vertės radiologo paslaugos. Komisijinės ekspertizės akte Nr. EKG 01/12 (03) apraÅ¡ant nukentėjusiojo E. K. medicininių dokumentų duomenis, nurodyta, jog 2011-01-19 įraÅ¡us apie nukentėjusiojo bÅ«klę padarė gydytojas R. R., 2011-02-01 E. K. lankėsi pas gydytojÄ J.

P., kuris padarė įraÅ¡Ä , jog čiuopiamas skausmingas iÅ¡kilimas kaktoje po randu po sumuÅ¡imo, objektyviai – kaktoje po randu 0,3 cm skausmingas palpuojant sukietėjimas, nukreiptas radiologo konsultacijai, diagnozė - kaktos svetimkÅ«nio įtarimas. 2011-02-04 nukentėjusiajam E. K. suteikta gydytojo radiologo D. T. konsultacija. Nukentėjusiajam paslaugos gydymo įstaigoje buvo suteikiamos įvykio dienÄ ir praėjus keletui dienų po jo. Apeliacinis teismas laiko, jog visos Å¡ios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiojo patirtomis traumomis, todėl apylinkės teismas pagrįstai Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkino visa apimtimi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 327 str. 1 p., 328 str., 329 str. 1 p., 331 str., teisėjų kolegijan u s p r e n d ž i a :Å ilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio dalį dėl J. M. nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam E. K. nuteistojo J. M. atžvilgiu nutraukti, kadangi J. M. ir E. K. susitaikė (BPK 3 str. 1 d. 5 p.). Å ilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio dalį dėl M.

M. nuteisimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: M. M. dėl kaltinimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Kitoje dalyje Å ilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį pakeisti. M. M. už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymÄ paskirti 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudÄ . Nustatyti, kad nuteistasis paskirtÄ baudÄ turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per tris mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos.

IÅ¡ nuteistojo M. M. nukentėjusiojo E. K. naudai priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 1500 litų. Nukentėjusiojo E. K. civilinį ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ J. M. atžvilgiu, palikti nenagrinėtu. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                 Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                                                                         Valentinas Janonis                                                                            Remigijus PreikÅ¡aitis