f7dfcbdb-0a2f-411d-bb81-86ce68e86e79 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-531-613/2018 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02345-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.4.5.2(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 25 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erikos MisiÅ«nienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo S. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. M. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Z.

M., A. M., Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius bei suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais Z. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, pareiÅ¡kėjui S. M., suinteresuotiems asmenims A. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teisėjų kolegija nustatė: Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas S. M. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ su patikslintu pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po savo mamos J. M. mirties 2015 m. kovo 10 d. priėmė palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jo mama J. M. mirė 2015 m. kovo 10 d., po jos mirties atsirado palikimas, kurį sudaro kilnojamieji daiktai (namų apyvokos daiktai) bei nekilnojamasis turtas: 7/12 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su Å«kiniais pastatais ir 906/1555 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad per įstatymų nustatytÄ trejų mėnesių terminÄ buvo kreipęsis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiÅ¡kimas dėl palikimo nebuvo priimtas, kadangi, kaip nurodė notarė, mama visÄ turtÄ paliko broliams Algirdui ir Z. M.. PareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo nebuvo paduotas, tačiau palikimÄ jis priėmė pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. Nurodė, kad prieÅ¡ mamos mirtį jam po tėvo mirties buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į 5/12 dalis gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais ir 649/1555 dalis žemės sklypo, esančias (duomenys neskelbtini), todėl bÅ«damas namo bendrasavininkiu kartu su mama asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie namo gerinimo.

Nurodė, kad po mamos mirties jis faktiÅ¡kai pradėjo valdyti visÄ namÄ ir žemės sklypÄ bei visus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis ir jais naudojosi kaip nuosavais, iÅ¡ asmeninių lėšų mokėjo už komunalinius patarnavimus, mokesčius už paslaugas. Per mamos laidotuves broliai (Z., S. ir A. M.) susitarė, kad mamos turtas bus perleistas pareiÅ¡kėjui S. M., nes jis jau buvo paveldėjęs dalį turto po tėvo mirties bei savo lėšomis prisidėjo prie namo pagerinimo. Buvo sutarta, kad brolis A.

M. atsisakys palikimo, o brolis Z. M. priims palikimÄ pagal testamentÄ ir po to šį turtÄ neatlygintinai perleis (padovanos) pareiÅ¡kėjui S. M.. A. M. susitarimÄ tęsėjo, atsisakė palikimo, tačiau Z. M. delsdamas praleido terminÄ palikimui priimti. Prasidėjus teisminiams procesams broliui Z. M. teismo nutartimi buvo atnaujintas terminas palikimui priimti, tačiau jam nevykdant tarp brolių priimto susitarimo, pareiÅ¡kėjas S. M. pateikė skundÄ ir Klaipėdos apygardos teismas nutartį, kuria buvo atnaujintas terminas palikimui priimti, panaikino.

Nurodė, kad Å¡iuo metu nei vienas iÅ¡ paveldėtojų pagal testamentÄ nepriėmė palikimo po mamos mirties, todėl turtas turi bÅ«ti paveldimas pagal įstatymÄ .Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad Å¡i byla nėra susijusi su suinteresuoto asmens teisėmis ir pareigomis.Suinteresuotas asmuo Z. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka.

Nurodė, kad po mamos mirties jis broliui – pareiÅ¡kėjui S. M. perdavė pinigus mokesčių sumokėjimui. Po mamos mirties naudojosi mirusios mamos turtu – namo dalimi, baldais. Perėmė mamos apyvokos daiktus, tai yra baldus, nuotraukas. Z. M. įgaliojo brolį S. M. priimti palikimÄ po mamos mirties ir vesti paveldėjimo bylÄ jo vardu. To pats padaryti negalėjo, nes tuo metu dirbo Belgijoje, tikėdamasis, kad brolis atliks visas paveldėjimo procedÅ«ras jo vardu. S. M. atstovaudamas jam turėjo kreiptis į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo, tačiau kaip dabar suprato piktybiÅ¡kai delsė tai atlikti, siekdamas vienas pats paveldėti visÄ mamos turtÄ .

Z. M. akcentavo, jog mama broliui S. M. palikimo nepaliko, nes S. M. visÄ savo dalį paliko prieÅ¡ tai miręs tėvas.Suinteresuotas asmuo Z. M., atstovaujamas advokatės J. U., pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais Z. M. priėmė savo mirusios mamos J. M. palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad suinteresuoto asmens Z. M. mama J. M. mirė 2015 m. kovo 10 d., tėvas A. M. mirė 2000 m. spalio 19 d. Z. M. turi du brolius – S. M. ir A. M.. Mama 2006 m. spalio 6 d. sudarė testamentÄ , kuriame nurodė, kad visÄ jos turtÄ palieka savo sÅ«nums Z. M. ir A. M.. Mama S. M. testamentu nepaliko jokio turto, kadangi brolis S. M. paveldėjo jų tėvo visÄ turtÄ 2002 m. sausio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimu. Po mamos mirties Z. M. keletÄ dienų pavėlavo kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo.

Taip atsitiko dėl darbo užsienyje (Belgijoje), teisinių žinių trÅ«kumo bei brolio S. M. nesÄ Å¾iningų veiksmų, tai yra piktybiÅ¡kai vilkinant civilinės bylos pradėjimÄ dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Z. M., bÅ«damas Lietuvoje, naudojosi bei iki Å¡iol naudojasi namo dalimi, yra priėmęs ir kitus mamos daiktus – fotonuotraukas, baldus, namų apyvokos daiktus.Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡ku reikalavimu Z.

M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad institucija nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos J. M. palikimo perėjimÄ valstybei.PareiÅ¡kėjas S. M. atsiliepime nurodė, kad su suinteresuoto asmens Z. M. pareiÅ¡kimu nesutinka, prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti, kadangi jis mamos palikimo nepriėmė, visus mokesčius už namÄ moka tik jis, jokių pinigų iÅ¡ brolio Z. M. nėra gavęs. Tarp brolių buvo susitarimas, kad mirusios mamos turtas atiteks jam.

Jam nėra žinoma, jog brolis Z. M. bÅ«tų priėmęs kitus mirusios mamos daiktus. Brolis Z. M. gyvena ir dirba užsienyje, jo nėra matęs nuo 2015 metų birželio mėnesio.Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime nurodė, kad su suinteresuoto asmens Z. M. pareiÅ¡kimu nesutinka, prašė tenkinti pareiÅ¡kėjo S. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo, o suinteresuoto asmens Z. M. pareiÅ¡kimÄ atmesti, kadangi jis nepriėmė mirusios mamos palikimo. Nurodė, kad visÄ palikimÄ po mamos mirties pradėjo faktiÅ¡kai valdyti brolis S. M., brolis Z.

M. gyvena ir dirba užsienyje. Nurodė, kad tarp brolių buvo susitarimas, kad visÄ turtÄ turėtų paveldėti S. M., kadangi jis rÅ«pinosi mama, tvarkė namÄ .Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad institucijos dalyvavimas byloje nėra tikslingas.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas S. M. paaiÅ¡kino, kad mokesčius už namÄ jis mokėjo visada iki prasidedant teisminiams procesams. Jis paveldėjo tėvo turtÄ , apie mamos suraÅ¡ytÄ testamentÄ Å¾inojo nuo pat pradžių – mamos valia buvo turtÄ palikti Algirdui ir Zenonui, kadangi jis jau buvo paveldėjęs dalį turto po tėvo mirties.

Tarp brolių buvo susitarimas, jog visÄ turtÄ po tėvų mirties valdys jis, t. y. jis ir brolis Algirdas gyvens name, o broliui Zenonui liktų Å«kinis pastatas. A. M. turėjo atsisakyti palikimo, Z. M. irgi, tačiau notarė Å¡ių veiksmų neleido atlikti, todėl visus veiksmus turėjo atlikti Z. M., tačiau Å¡ių veiksmų jis neatliko. Pažymėjo, kad susitarimas tarp brolių buvo aiÅ¡kus, žinojo kas kam lieka, tačiau turėjo bÅ«ti atlikti formalumai. Brolis Zenonas palikimo nepriėmė, tačiau priežasčių, kodėl jo nepriėmė, teigia, kad nežino.

Algirdas visada gyveno su tėvais ir gyvena iki Å¡iol tame pačiame name, rÅ«pinosi mama. Mokesčius mama iki mirties mokėjo pati, perduodama pinigus jam, kad Å¡is apmokėtų. Po mamos mirties visus namo mokesčius mokėjo S. M.. Z. M. mokesčius pradėjo mokėti nuo 2017 m. vasaros. S. M. visÄ laikÄ rÅ«pinosi namu, jo Å¡ildymu, sodo priežiÅ«ra. Niekas iÅ¡ brolių tuo nesirÅ«pino. Nurodė, kad Zenonas niekuo nesirÅ«pina, jokių pinigų mokesčiams nedavė. Su broliu Algirdu sutaria labai gerai, su Zenonu santykiai tapo konfliktiÅ¡ki po mamos mirties.

Bylos nagrinėjimo metu pastebėjo iÅ¡laužtas jo užrakintas namų duris, nerado mamos nuotraukos, dokumentų, mano, kad tokiu bÅ«du kerÅ¡tauja Zenonas. Brolis Zenonas name negyvena, tačiau jo daiktų name yra. Nenori, kad brolis paveldėtų turtÄ , kadangi jo sÅ«nus turi skolų ir jam tektų dengti skolas už sÅ«nų palikimo sÄ skaita. Papildomai nurodė, kad brolio Algirdo iÅ¡ namų neiÅ¡varys.Suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais Z. M. posėdžio metu nurodė, kad dėl sudėtingos materialinės padėties nuo 2012 m. buvo priverstas dirbti užsienyje.

Iki mamos mirties jis ilgÄ laikÄ dirbo Belgijoje, po mamos mirties buvo priverstas grįžti dirbti atgal į BelgijÄ . Tėvų namuose gyveno nuo 2000 m., kai iÅ¡siskyrė su sutuoktine. Kitų namų neturi. Apie mamos suraÅ¡ytÄ testamentÄ Å¾inojo, tokia buvo mamos valia. Po tėvo mirties visÄ tėvo turtÄ paveldėjo brolis Stasys. Zenonas, dirbdamas užsienyje, rÅ«pindamasis mamos palikimo priėmimu, brolį Stasį įgaliojo tvarkyti paveldėjimo procedÅ«ras pagal mamos sudarytÄ testamentÄ . Broliu Stasiu pasitikėjo, iÅ¡laidas už advokatÄ mokėjo Stasys, už notaro veiksmus mokėjo pats Zenonas.

Teismui priėmus nutartį atnaujinti praleistÄ terminÄ , brolis Stasys be jokios dingsties teismo nutartį apskundė. Po mamos mirties iÅ¡ namų pasiėmė tik jos nuotraukÄ , jokių kitų daiktų nepaėmė, paliko juos toliau saugoti savo namuose. Po mamos mirties, kai grįždavo iÅ¡ Belgijos, gyvendavo viename iÅ¡ namo kambarių, name yra likę jo daiktų (drabužiai, dokumentai), Å¡iuo metu dirba Alytaus rajone, gyvena darbovietės nuomojamame bute Alytuje, deklaruota gyvenamoji vieta – Belgijoje.

Deklaruotos gyvenamosios vietos nepakeitė, nes pamirÅ¡o. Prie mamos daiktų negali prieiti, nes brolis Stasys yra savavaliÅ¡kai užrakinęs kambarius. Po mamos mirties jokių Å«kio darbų nevykdė, nes dirbo užsienyje. Å iuo metu Belgijoje nedirba, tačiau ankščiau į LietuvÄ grįždavo du kartus per metus savaitei laiko. Grįžęs į LietuvÄ nuo 2017 metų vasaros moka mokesčius už namÄ , pirko malkas. Po mamos mirties Stasiui davė pinigų sumokėti už namo mokesčius. Kad brolis Stasys turėjo iÅ¡laidų dėl namo remonto sužinojo tik grįžęs 2017 m. balandžio mėnesį.

Brolis jam Å¡ios informacijos tikslingai neteikė, siekdamas tuo pasinaudoti teisme. MamÄ iki mirties slaugė brolis Algirdas ir Zenono sÅ«nus. Zenonas patvirtino, jog kitų namų neturi, dirba, grįžta iÅ¡ komandiruočių į Gindulius. Jo sÅ«nus buvo prisiėmęs kreditų, dirbo ir juos grÄ Å¾ino, Å¡iuo metu nėra skolingas. Niekada nebuvo kalbėta apie skolų grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ gauto palikimo. PrieÅ¡ mamos mirtį atliko kapitalinį namo rÅ«sio remontÄ . Namus remontavo kaip savo, suremontavo visus kambarius, didžiÄ jÄ dalį statybos darbų atliko pats.

Taip pat padėjo ir kiti broliai. Iki Å¡iol nėra nustatyta namo naudojimosi tvarka, brolis Stasys savavaliÅ¡kai užrakinėja kambarius, ribodamas galimybę naudotis namu bei pagalbiniais pastatais ir juose esančiais daiktais. Zenonas mamos daiktais, prie kurių turi priėjimÄ , naudojasi iki Å¡iol. Brolis Algirdas gyvena daugiau asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , jokio turto neturi, nenorėdamas palikti turto savo buvusiai sutuoktinei bei įkalbėtas Stasio, mamos palikimo dalies atsisakė. Su broliu Algirdu santykiai geri, su Stasiu santykiai pablogėjo po mamos mirties.Suinteresuotas asmuo A.

M. posėdžio metu paaiškino, kad su abiem broliais sutaria gerai. Mamai esant gyvai visi trys broliai remontavo namus. Šių namų vienintelis savininkas turėjo būti Stasys, kuris padeda apmokėdamas komunalines paslaugas. Name ir ūkiniame pastate po tėvų mirties turėjo gyventi jis ir Zenonas. Brolis Stasys gyvena savo bute Klaipėdoje. Mamos valia buvo, kad name gyventų jis ir brolis Zenonas, kad niekas jų neiškraustytų. Po mamos mirties brolis Zenonas grįžo po mėnesio, grįžęs naudojosi mamos daiktais (baldais, virtuvės reikmenimis).

Brolis Zenonas gyvendamas Belgijoje turtu rÅ«pintis taip kaip Stasys negalėjo dėl didelio atstumo, tačiau turto jis niekada neatsisakė, grįžęs iÅ¡ komandiruotės gyvendavo name. A. M. nurodė, kad jis pats jokių mokesčių už namÄ nemoka, jokio kito turto neturi. Brolis žodžiu pažadėjo, jog tapęs savininku, jo neiÅ¡kraustys. Atstovo Å¡ioje civilinėje byloje neturi. Negalėjo paaiÅ¡kinti, kas surašė jo vardu atsiliepimÄ Ä¯ brolių pateiktus pareiÅ¡kimus, kompiuteriu naudotis nemoka.

Pripažino, kad atsiliepimus jo vardu galimai surašė brolis Stasys.Suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais Z. M. atstovė I. S. nurodė, kad yra Z. M. dukra. Tėvas ir dėdė Stasys iki jų mamos mirties sutardavo labai gerai. Jos žiniomis S. M. advokato, atstovavusio jo tėvui, prašė neskubėti teikti dokumentų teismui dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Kilus konfliktui ne kartÄ skambino dėdei Stasiui, siÅ«lydama broliams taikiai iÅ¡spręsti šį ginÄÄ , tačiau bÅ«davo nurodama nesikiÅ¡ti.

Patvirtino, jog tėvo finansinė padėtis buvo ir yra sunki, dėl ko buvo priverstas ieÅ¡kotis darbo užsienyje. Tėvas niekada nebuvo atsisakęs jam priklausančios palikimo dalies. Grįžęs dirbti į LietuvÄ , mokėjo mokesčius už namo eksploatacijÄ , tačiau tam trukdė jo brolis Stasys. Tėvas, grįždamas iÅ¡ užsienio bei Å¡iuo metu gyvendamas Lietuvoje, naudojasi močiutės daiktais. Močiutę iki mirties slaugė A. M. ir jos brolis. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo S. M. pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė 2015 m. kovo 10 d. mirusios mamos J.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimÄ ; suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais Z. M. pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais tenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė 2015 m. kovo 10 d. mirusios mamos J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimÄ ; juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus nustatė tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ .Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjo S. M. atlikti aktyvÅ«s veiksmai nėra faktinis mirusios mamos palikimo priėmimas.

Nustatė, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas vyriausias iÅ¡ brolių, po mamos mirties ėmėsi visų veiksmų siekdamas iÅ¡saugoti, naudoti ir valdyti visÄ turtÄ atsiradusį po mamos mirties. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi sodyba, esančia Aitvarų g. 12, Gindulių k., Klaipėdos r., rÅ«pinosi jos Å¡ildymu, tvarkė sodÄ , sodino, nuėmė derlius, atliko trÅ«kusios kanalizacijos tvarkymo darbus, mokėjo įvairius mokesčius už namui teikiamas paslaugas nuo pat mamos mirties.

Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, kad po mamos J. M. mirties S. M. iÅ¡ karto pradėjo valdyti, prižiÅ«rėti, rÅ«pintis likusia mamos palikimo dalimi, ir yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad S. M. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos savo aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimÄ ir faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti ir juo naudotis, todėl vertino, kad S. M. palikimÄ priėmė. Teismas taip pat sprendė, kad Z.

M., po mamos mirties atvykdamas iÅ¡ darbo užsienyje (Å¡iuo metu grįždamas iÅ¡ darbų Lietuvoje), apsistodavo tėvų (mamos) namuose, juose gyvendavo, naudojosi namų apyvokos daiktais, ir nors tik nuo 2017 metų vasaros pradėjo mokėti mokesčius už namui tiekiamas paslaugas, tik 2017 metų rudenį pasirÅ«pino namo Å¡ildymui skirtomis malkomis, tačiau Å¡iais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , jį valdė kaip savo ir laikė save turto savininku, todėl vertino, kad palikimÄ priėmė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo pareiÅ¡kėjas S. M. praÅ¡o skundžiamÄ sprendimo dalį, kuria patenkintas suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais Z. M. pareiÅ¡kimas, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Z. M. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ atmesti. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas be faktinio ir teisinio pagrindų tenkino Z.

M. praÅ¡ymÄ , pažeidė teisės normas bei suformuotÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose.Faktinį praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto pagrindÄ sudaro aplinkybės, patvirtinančios, kad suinteresuotas asmuo faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Teismo sprendime nustatyti Z. M. veiksmai buvo atlikti jau prasidėjus pareiÅ¡kėjo inicijuotam teismo procesui dėl Å¡io juridinio fakto nustatymo, po daugybės teismo posėdžių, kurių metu buvo iÅ¡sakyta pozicija, kad brolis Z.

M. visiÅ¡kai nesirÅ«pino ir nesirÅ«pina po mamos mirties likusiu turtu – dalimi gyvenamo namo ir žemės sklypo.Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad Z. M. kitos savo gyvenamos vietos neturi, apsistodamas mamos namuose naudojosi jos daiktais, ten laiko savo rÅ«bus, dokumentus, turi paėmęs mamos nuotraukÄ , negali bÅ«ti laikomos aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad Z. M. faktiÅ¡kai pradėjo valdyti palikimÄ , atsiradusį po mamos mirties.Teisiniu praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto pagrindu yra laikytinos dvi aplinkybės:

1) kad pareiÅ¡kėjas atliko veiksmus, patvirtinančius, jog valdo palikimÄ kaip nuosavÄ ; ir 2) kad minėti veiksmai yra atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo palikėjo mirties. Byloje nebuvo nustatyta nei viena iÅ¡ Å¡ių aplinkybių. Byloje neginčytinai nustatyta, kad byloje reikÅ¡mingu 3 mėnesių nuo mamos mirties laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2015 m. birželio 10 d. Z. M. buvo Lietuvoje tik du kartus, t. y. apie savaitę per mamos laidotuves ir apie savaitę, kai baigėsi trijų mėnesių terminas.

Jokių veiksmų, kuriais bÅ«tų siekiama atsiradusį palikimÄ priimti, brolis Z. M. neatliko.Teismas sprendime vienu iÅ¡ veiksmų, kuriuos jis vertino kaip Z. M. atliktÄ veiksmÄ priimant atsiradusį palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti, nurodė Z. M. suraÅ¡ytÄ 2015 m. birželio 15 d. įgaliojimÄ , kuris buvo suraÅ¡ytas po to, kai jau buvo suėjęs 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Tai patvirtina, kad jis nesiekė palikimo, atsiradusio po mamos mirties, priimti faktiniu valdymu ir Å¡ių veiksmų neatliko.Teismas savo sprendimÄ dalyje dėl juridinio fakto nustatymo brolio Z.

M. naudai rėmėsi abstrakčiomis geros moralės, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo, pagarbos palikėjos valiai nuostatomis. Tokiu bÅ«du teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius bei juridinių faktų nustatymo aplinkybes, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, taip pat ir cituotos sprendime.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais Z. M. su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir iÅ¡ apelianto priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Teigia, kad mamos palikimu rÅ«pinosi ne tik prasidėjus teismo procesui, tačiau ir iÅ¡kart po mamos netekties, buvimo Lietuvoje metu ir atvykęs baigiantis trijų mėnesių terminui; t. y. tvarkė namÄ , davė savo broliui (apeliantui) S. M. vienkartinę piniginę sumÄ komunalinių mokesčių mokėjimui 80 Eur, be to, naudojosi mamos daiktais: namo patalpomis, baldais, buitine technika ir kt., netgi dalį savo daiktų (rÅ«bų) laikė mamos kambario spintoje, kÄ patvirtino ir kitas brolis – suinteresuotas asmuo A.

M., gyvenantis ginčo name.Apelianto teiginiai, kad ginčo name jau daug metų Z. M. negyvena, yra klaidinantys teismÄ , kadangi tuo metu, kai Z. M. dirbo užsienyje, namuose apsilankydavo kelis kartus per metus ir ten gyvendavo, jį tvarkydavo bei naudodavosi jame esančiais mamos baldais ir buitine technika apie nemažiau kaip savaitę laiko kaskart.Apeliantas netgi nemokėjo jokių papildomų mokesčių, susijusių su mamos palikimu, iÅ¡skyrus už savo paties ir brolio Algirdo asmeniÅ¡kai naudojamÄ vandenį ar elektrÄ .

Be to, pats apeliantas nurodė, jog brolis A. M. prižiÅ«ri visÄ namÄ ir sodybÄ , nes pats S. M. Å¡iame name negyvena.Apeliantas nuslėpė faktÄ , kad Z. M. įgaliojo savo brolį S. M. priimti palikimÄ ir vesti paveldėjimo bylÄ jo vardu. Minėti įrodymai patvirtino, jog Z. M. pasitikėjo savo broliu S. M.. BÅ«tent dėl Å¡io pasitikėjimo bei neturėjimo fizinės galimybės bÅ«ti Lietuvoje ir vesti paveldėjimo bylÄ , kadangi po mamos mirties toliau dirbo ir gyveno Belgijoje, įgaliojo savo brolį S. M. atlikti už save Å¡iuos teisinius veiksmus.

Po įgaliojimo suraÅ¡ymo vėl iÅ¡vyko dirbti į BelgijÄ , bÅ«damas ramus, jog brolis iki galo atliks visas reikiamas teisines procedÅ«ras (pateiks visus reikiamus dokumentus, duos eigÄ civilinei bylai ir t. t.). Tokiu bÅ«du nuslėpdamas nuo teismo, jog buvo įgaliotas Z. M. atlikti veiksmus, susijusius su mirusiosios motinos J. M. palikimo priėmimu, prisidėjo prie nepalankaus Z. M. teismo sprendimo priėmimo dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Apeliantas savo neteisėtais ir galimai nusikalstamais veiksmais, užkirsdamas galimybę Z.

M. priimti mirusios motinos J. M. palikimÄ , siekia pats šį palikimÄ Ä¯gyti, netgi prieÅ¡taraudamas mirusiosios mamos J. M. valiai, kai tuo tarpu apeliantas pats vienas yra paveldėjęs visÄ mÅ«sų mirusio tėvo A. M. turtÄ pagal jam vienam suraÅ¡ytÄ testamentÄ .Teismas teisingai pažymėjo, kad mirusiosios J. M. valia buvo jai priklausančiÄ turto dalį palikti Z. M. ir A. M., o mirusiojo asmens testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia turi bÅ«ti gerbiama, gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklė.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų argumentus, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja: Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais Z.

M. priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, argumentuodamas, kad tenkinti praÅ¡ymÄ nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, kaip vieno iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu bÅ«du priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio.

Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Faktiniai duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis: Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais, ekspertų iÅ¡vadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įraÅ¡ais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais žodiniai ir raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto apie palikimo priėmimÄ nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieÅ¡kovo parodymai turi bÅ«ti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi.

DetalÅ«s ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai apie bylos aplinkybes turi bÅ«ti tikslÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę sekÄ . IeÅ¡kovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvienÄ kartÄ yra nuolatos neprieÅ¡taraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiÅ¡kinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

Ä® Å¡ias nuostatas turi bÅ«ti atsižvelgiama vertinant suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais paaiÅ¡kinimus civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad palikimÄ jis priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldimÄ turtÄ .Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Å ios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , nustatymo.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais Z. M. žodinius paaiÅ¡kinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po motinos mirties likusį ir palikimo objektų dalį sudarantį turtÄ . Bylos nagrinėjimo metu Z. M. paaiÅ¡kinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiÅ¡kai valdyti po motinos mirties likusį turtÄ buvo vienodi, nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki.

Ä®rodymų vertinimo prasme tai reiÅ¡kia, kad nebuvo pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais Z. M. veiksmus laikė aktyviais, kuriais jis siekė paveldėti motinos palikimÄ . Siekdamas pagrįsti Å¡iuos teiginius nurodo, kad nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti Z. M. praÅ¡ymÄ nebuvo. Faktinį praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto pagrindÄ sudaro aplinkybės, patvirtinančios, kad suinteresuotas asmuo faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties.

Teigia, kad byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Teisiniu prašomo nustatyti juridinio fakto pagrindu yra laikytinos dvi aplinkybės:

1) kad pareiÅ¡kėjas atliko veiksmus, patvirtinančius, jog valdo palikimÄ kaip nuosavÄ ; ir 2) kad minėti veiksmai yra atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo palikėjo mirties. Byloje nebuvo nustatyta nei viena iÅ¡ Å¡ių aplinkybių. Byloje neginčytinai nustatyta, kad byloje reikÅ¡mingu 3 mėnesių nuo mamos mirties laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2015 m. birželio 10 d. Z. M. buvo Lietuvoje tik du kartus, t. y. apie savaitę per mamos laidotuves ir apie savaitę, kai baigėsi trijų mėnesių terminas.

Jokių veiksmų, kuriais bÅ«tų siekiama atsiradusį palikimÄ priimti, Z. M. neatliko. O ta aplinkybė, kad Z. M. 2015 m. birželio 15 d., po to, kai suėjo 3 mėnesių terminas palikimui priimti, surašė įgaliojimÄ patvirtina, kad jis nesiekė palikimo, atsiradusio po motinos mirties, priimti faktiniu valdymu ir Å¡ių veiksmų neatliko. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais Z. M. aktyviais veiksmais negalėjo priimti palikimo, faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti turtÄ po motinos mirties.

PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Z. M. atlikdamas veiksmus, nurodytus Å¡ios nutarties 15 punkte, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , jį valdė kaip savo ir laikė save turto savininku, todėl vertino, kad palikimÄ priėmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, Z. M. 2015 m. birželio 15 d. sudarytas įgaliojimas S. M. patvirtina, kad Z. M. siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn, o jo atlikti aktyvÅ«s veiksmai (naudojimasis namų apyvokos daiktais, mokesčių mokėjimas, rÅ«pinimasis namo Å¡ildymu) patvirtina jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybę į paveldimÄ turtÄ ir tai, kad palikėjo turtÄ pradėjo valdyti kaip savo.

Jeigu suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais Z. M. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos bÅ«tų kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys), tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Todėl apelianto argumentai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti Z.

M. praÅ¡ymÄ , atmestini kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodyti apelianto teiginiai, susiję su Z. M. atliktais aktyviais veiksmais, vertintini kaip apelianto subjektyvia nuomone, kuri prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.Nagrinėjamos bylos atveju, faktÄ , kad po motinos mirties pradėjo valdyti jam priklausantį turtÄ , visų pirma, Z. M. įrodinėjo žodiniais paaiÅ¡kinimais. Z. M. nurodytas aplinkybes, kad jis tiek prieÅ¡ motinos mirtį, tiek po motinos mirties dirbo ir realiai gyveno užsienyje, tačiau grįždamas apsistodavo motinos namuose, naudodavosi jos daiktais, namuose laiko savo rÅ«bus, dokumentus, patvirtino ir suinteresuotas asmuo A.

M. (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Teisme apklausti liudytojai S. L. ir I. M. – A. taip pat parodė, kad Z. M. grįžęs į laidotuves gyveno palikėjos namuose. Pirmosios instancijos teismas dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bei pagrįstai sprendė, kad suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais Z. M. siekė paveldėti jam priklausančiÄ palikimo dalį ir jos neatsisakė bei jÄ priėmė faktiniu valdymu. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad Z.

M. savo veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , jį valdė kaip savo ir laikė save turto savininku. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ne gauto turto vertė, bet palikimo dalies faktinio užvaldymo veiksmai sudaro pagrindÄ vertinti, jog įpėdinis priėmė palikimÄ faktiniais veiksmais. Palikimui priimti aktyvÅ«s veiksmai gali bÅ«ti atlikti su keletu ar tik vienu daiktu iÅ¡ palikimÄ sudarančių daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįsta sprendė, kad esant nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu galima konstatuoti, jog Z. M. palikimÄ po motinos mirties priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes apelianto S. M. ir suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais Z. M. santykiai Å¡iuo metu yra konfliktiÅ¡ki. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino Z. M. 2015 m. birželio 15 d. sudarytÄ Ä¯galiojimÄ S. M. priimti palikimÄ ir vesti paveldėjimo bylÄ mirus J.

M. bei pažymėjo mirusiosios J. M. valiÄ jai priklausančiÄ turto dalį palikti Z. M. ir A. M.. Taip pat teisėtai ir pagrįstai vadovavosi teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais ir padarė iÅ¡vadÄ , kad Z. M. palikimÄ priėmė. Paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirÅ«pino juo ir pan.) ilgÄ laiko tarpÄ po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali bÅ«ti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad pagal konkrečios bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta ir nuspręsta, ar palikėjo drabužių, asmeninių ir kitokių daiktų paėmimas ar pasidalijimas tarp įpėdinių arba Å¡ių daiktų perdavimas vienam iÅ¡ įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu vertinamas kaip palikimo priėmimo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).Skundžiamame apeliacine tvarka sprendime pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog Z.

M. vaiksmai paimtant palikėjos daiktus – nuotraukÄ , kartu su kitomis byloje nustatytomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis (Å¡ios nutarties 30 ir 31 punktai) patvirtina, kad jais buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises (Å¡ios nutarties 32 punktas).Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties Teisėjų kolegija, vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimÄ , pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , pažeidimo, todėl teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti šį teismo procesinį sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, pareiÅ¡kėjui (apeliantui) jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais Z. M. pateikė įrodymus apie patirtas 400,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas (t. 2, e. b. l. 83). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo (apelianto) S. M..

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ S. M. 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais Z. M. naudai.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                                      Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė