f7df7bca-4a89-4a8d-86ce-d7067eac77b6 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-1039-493/2016Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.14.; 2.5.19.                          (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Gyčio Večersko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D.

J. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. birželio 23 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. 93-430 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo skundÄ , n u s t a t ė : D. J. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 253 straipsnio 1 dalį subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , 5 dalį paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 14000 Lt, t. y. 4054,68 Eur, konfiskavimas. 2007 m. vasario 2 d.

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendis pakeistas – iÅ¡ D. J., I. B., I. P. ir A. M. solidariai priteista 250 000 litų I. U. neturtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu D. J. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 1 dalį ir nuteistas subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡i bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę bausmę – 15 metų laisvės atėmimÄ .

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžio dalis, kuria D. J. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, panaikinta – pagal BK 189 straipsnio 1 dalį jis iÅ¡teisintas, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista, paliekant galioti paskirtÄ galutinę 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.Bausmės pradžia – 2005 m. birželio 3 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 3 d.2016 m. birželio 23 d.

Komisijos nutarimu Nr. 93-430 nutarta taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, be to, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ , nurodant, kad Å¡iuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir tai nesudaro pagrindo pakankamos pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ konstatavimui.

Nuteistojo elgesyje įžvelgiamas ne vienas jo pakartotinį nusikalstamÄ elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys, todėl pagrindo manyti, jog D. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals, nenustatyta.Skunde nuteistasis D. J. praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 23 d. nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai neįvertino pateiktos Komisijos iÅ¡vados, t. y. kad jam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyti tikslai yra pilnai įgyvendinti.

Jis yra dirbantis asmuo, iÅ¡ savo atlyginimo dengiantis priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį. Nuteistojo teigimu, bÅ«damas laisvėje ir dirbdamas, jis galėtų greičiau atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , kadangi yra susiradęs darbÄ , kuriame jam bus mokamas didesnis nei minimalus darbo užmokestis. D. J. pripažįsta, kad jo padaryti nusikaltimai sukėlė daug neigiamų padarinių, savo kaltę jis pripažįsta, atgailauja, nori bÅ«ti doru piliečiu, mano, jog jau yra pasiruošęs integravimuisi į visuomenę.Nuteistojo D.

J. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. BÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 10), yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ , o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant OASys metodikÄ , nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 22 balai.

Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.Nors skunde apygardos teismui D.

J. teigia, kad bausmės atlikimo metu susiformavo požiÅ«rį daugiau nenusikalsti, permÄ stė puoselėjamas vertybes, palaiko glaudžius ryÅ¡ius su artimaisiais, susirado darbÄ , yra dėkingas pataisos įstaigos darbuotojams už jo paruoÅ¡imÄ integravimuisi į visuomenę, tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį ir leidžiančių apygardos teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, D.

J. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Sutiktina, jog pateiktoje medžiagoje yra teigiamų pataisos aspektų, tačiau jie nepersveria neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios medžiagos.Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga liudija, kad D. J. pastaruoju metu stengiasi elgtis pavyzdingai, laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, administracijos nurodymų, priima specialistų siÅ«lomas paslaugas. Pataisos namuose jis mokėsi KaiÅ¡iadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, kuriÄ baigė įgydamas vidurinį iÅ¡silavinimÄ , įgijo auto krautuvo specialybę, pataisos namuose dirba nuo 2010 m. sausio mėnesio.

D. J. dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, už gerÄ elgesį, sÄ Å¾iningÄ darbÄ , dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje buvo skatintas dvideÅ¡imt vienÄ kartÄ , pareiÅ¡kiant padėkÄ , suteikiant papildomus pasimatymus ar skambučius. Å ios aplinkybės, vertinant jas visumoje, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, prieÅ¡ingai nei savo skunde apygardos teismui tai traktuoja pats D. J., Å¡ios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenys liudija, kad nuteistajam yra iÅ¡skiriami trys kriminogeniniai rizikos veiksniai – finansiniai sunkumai, draugai (netinkamas jų pasirinkimas, pasidavimas neigiamai pastarųjų įtakai), mÄ stymas ir elgesys. Å ių problemų sprendimui nuteistasis nededa didelių pastangų. Tai, jog po galimo lygtinio paleidimo D. J. turi galimybę dirbti B. A. S. įmonėje darbininko pareigose, nesuteikia jokio objektyvaus pagrindo spręsti, ar nuteistasis iÅ¡ tiesų pasinaudos Å¡ia galimybe.

Nuteistojo padaryti nusikaltimai yra susiję ir su greitu bei lengvu finansiniu pasipelnymu, Å¡iuo metu D. J. gauna pajamas, kurių pakanka tik kasdienėms iÅ¡laidoms, tačiau Å¡ių pajamų yra gerokai per mažai bet kokiems didesniems poreikiams tenkinti. Nors nuteistasis turi suformavęs ilgalaikius bei trumpalaikius tikslus, tačiau greitÄ veikimÄ vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio žmogaus požymį, todėl neatmestina tikimybė, jog spręsdamas turimus finansinius sunkumus D. J. ir vėl pasielgs neapgalvotai bei spontaniÅ¡kai, beatodairiÅ¡kai siekdamas asmeninės materialinės naudos.Socialinio tyrimo iÅ¡vada patvirtina, kad D.

J. darė įtakÄ bendrininkai, su kuriais ir padarytos nusikalstamos veikos. Å iuo metu nuteistasis ryÅ¡ių su jais nebepalaiko, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad su nusikaltimų bendrininkais D. J. artimais draugais niekada ir nebuvo. Tai tik patvirtina, kad nuteistasis yra itin lengvai kitų asmenų įtakai pasiduodantis žmogus, kadangi įkalbėti vykdyti prieÅ¡ingas teisei veikas D. J. gali net ir visai nepažįstami ar vos iÅ¡ matymo žinomi asmenys. Pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie liudytų, jog nuteistasis vengtų bendravimo su kriminalinę praeitį turinčiais, nusikalstamus sumanymus puoselėjančiais asmenimis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors Å¡iuo metu galiojančių drausminių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, yra vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu. Nuobaudų bei paskatinimų iÅ¡sidėstymo tvarka rodo, jog nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį D. J. nepavyksta. KartÄ nuteistasis buvo baustas ir griežčiausia nuobaudos rÅ«Å¡imi – 7 paroms buvo uždarytas į baudos izoliatorių už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymÄ .

Å i nuobauda panaikinta tik 2015 m. rugpjūčio mėnesį. Nors po Å¡ios nuobaudos panaikinimo nuteistasis buvo du kartus ir paskatintas, tačiau akivaizdu, jog beveik metus laiko rodomas pavyzdingas elgesys negali nusverti beveik deÅ¡imt metų bausmės atlikimo metu nerodyto nepriekaiÅ¡tingo elgesio. Pažymėtina, kad nuo ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo D. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nepakito, t. y. iÅ¡liko žema, nustatyti tie patys 22 balai pagal OASys metodikÄ . Nors nuteistasis skunde teigia, jog labiau sumažinti minėtos rizikos nėra objektyvios galimybės, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje nėra nurodyta, jog visi 22 balai yra statiniai, taigi koreguoti savo elgesį bei mÄ stysenÄ tokiu bÅ«du mažinant pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ yra visos galimybės. AukÅ¡tesnysis teismas nenustatė, jog D.

J. bÅ«tų itin aktyvus socialinės reabilitacijos programų dalyvis. Nuteistasis iÅ¡klausė tik privalomas programas, didesnės iniciatyvos papildomai lavinti savo asmenybę bei turimus socialinius įgÅ«džius neiÅ¡reiÅ¡kė.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nors Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados iÅ¡ esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad D. J. gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ .

Remiantis iÅ¡dėstytu, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuojama, jog KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo D.

J. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai             Daiva Jankauskienė              ArÅ«nas PaÅ¡tuolis              Gytis Večerskas