f7ded48f-ee64-4f73-a6f2-a7d4ad3cdcb8 · Panevėžio miesto apylinkės teismas

                                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1-358-218/2014                                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00945-2013-9                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1.; 2.3.6.4.4.;2.1.3.1.

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 27 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Silvija JakÅ¡tienė,sekretoriaujant Daliai BardiÅ¡auskienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,gynėjui advokatui Česlovui Petroniui,nukentėjusiajai J. G.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)", darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, teistas 2013-04-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 4 d., 144 str. laisvės atėmimu 3 m. 7 mėn. bausmės vykdymÄ atidedant 3 m.; teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, ir n u s t a t ė:

A. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. rugsėjo mėn. 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslÄ apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ - pinigus, pasinaudojęs internetiniame portale www.auto-loads.com nukentėjusiosios J. G. patalpintu skelbimu dėl krovinio pervežimo iÅ¡ PrancÅ«zijos į LietuvÄ , paskambinus ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) J. G. ir susitaręs, jog jai perveÅ¡ krovinį iÅ¡ PrancÅ«zijos, paprašė, kad pinigus už avansÄ , t.y. 1000 litų pervestų per Panevėžio centrinį paÅ¡tÄ , esantį Respublikos g. 60, Panevėžys, A.

G.. Nukentėjusiajai J. G. pervedus savo individualios įmonės pinigus, t.y. 1000 litų A. G. už krovinio pervežimÄ , ji sutartu laiku krovinio negavo, pinigų jai niekas negrÄ Å¾ino ir tokiu bÅ«du savo naudai A. G. užvaldė svetimÄ nukentėjusiajai priklausantį turtÄ , t.y. pinigus, bendros 1000 litų vertės, t.y. A. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 182 str. 1 d. A. G. paaiÅ¡kino, kad 2013 m. gal rugsėjo mėnesį, jis susitiko su pažįstamu D., kurio duomenų nežino, gyvenančiu (duomenys neskelbtini) gatvėje ir bekalbant D. užsiminė, kad jo dėdė užsiima krovinių pervežimais, minėjo, kad nori pradėti taip pat užsiimti krovinių pervežimais.

Paminėjo, kad pas jo dėdę tralas yra pustuÅ¡tis, todėl pagal skelbimus ieÅ¡kosi klientų. TÄ pačiÄ ar kitÄ dienÄ , jis susitiko vėl su D. ir Å¡is pasakė, kad rado skelbimÄ , kad reikalinga pargabenti kažkokį krovinį. Tada užsiminė D., kad turi įmonę savo vardu ir kilo mintis, kad krovinio pervežimÄ deklaravus ant jo įmonės VÅ¡Ä® II DLB, bÅ«tų pigiau muito mokesčiai. D. davė savo įmonės pavadinimÄ , asmens kodÄ . D. su kažkuo skambinėjosi, tikslino kokiu bÅ«du pervesti avansÄ už krovinio pervežimÄ .

Pasakė, kad geriausia bÅ«tų, kad paties įmonės savininko vardu bÅ«tų pervedami pinigai. Jis pats su J. G. nebendravo. KÄ tarėsi D. su J., jis nežino. Žino tik tiek, kad susitarė dėl to pervežimo. Tada D. pasakė, kad pinigų perlaida už krovinį bus paÅ¡tu. KitÄ dienÄ D. paskambino ir pasakė, kad jau yra padaryta perlaida ir, kad jam reikia nueiti paimti pinigų. Jis tada vienas nuėjo į Panevėžio centrinį paÅ¡tÄ , pateikė savo asmens dokumentÄ ir jam paÅ¡to darbuotoja iÅ¡davė pinigus, t.y. 1000 litų.

Jis pasirašė, kad pinigus gavo. Tada su D. susiskambino, susitiko ir tuos pinigus padavė D.. Po to yra D. klausęs, kaip su tuo kroviniu, jis sakė, kad viskÄ sutvarkys. D. jam tada dar pasakojo, kad užgėrė ir PrancÅ«zijÄ neiÅ¡važiavo. Girdėjo, kad Å¡iuo metu D. yra Anglijoje, jo kontaktų neturi, jo draugų, artimųjų nepažįsta. D. už leidimÄ pasinaudoti įmonės vardu buvo žadėjęs atlyginti kai uždirbs pinigų, tačiau nieko neatlygino, todėl jaučiasi pats apgautas.

Atlygino nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ pats, nes mano, kad yra jo kaltės, jog pasitikėjo D., o kitas žmogus nukentėjo. Tuo metu tikrai negalvojo, kad D. pradings ir nepargabens krovinio iÅ¡ PrancÅ«zijos į LietuvÄ .              Nukentėjusioji J. G. parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėn. ji kaip įmonės vadovė įdėjo į interneto svetainę www.auto-loads.com skelbimÄ , kuriame ieÅ¡kojo laisvų tralų, su kuriais bÅ«tų galima parvežti krovinį - automobilius iÅ¡ PrancÅ«zijos į LietuvÄ , t.y.

Tauragę. Jai po dienos paskambino į jos telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) vyriÅ¡kis, kuris prisistatė D. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo tel. nr. (duomenys neskelbtini) ir jie pradėjo derėti dėl krovinio pervežimo kainos, sÄ skaitų. Kelis kartus kalbant su D., matėsi, kad jis gerai suprantÄ pervežimų specifikÄ , be to, ji dar pasiteiravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, Å¡is pasakė, kad D. yra rimtai darbu užsiimantis aktyvus jaunuolis, todėl tuo metu ji neabejodama pradėjo tartis dėl užsakymo.

D. kaip garantijÄ , ar tai vairuotojo iÅ¡laidoms paprašė, kad ji pervestų 2000 litų avansÄ , nurodė tos vieÅ¡osios įmonės sÄ skaitÄ DNB banke. PaaiÅ¡kėjus, kad Tauragėje Å¡io banko filialo nėra, D. pasakė, kad pinigus tiesiai pervestų autovežio vairuotojui A. G. į Å¡io sÄ skaitÄ . Jam paminėjus, kad Tauragėje to banko nėra, tai pasakė, padaryti perlaidÄ paÅ¡tu į Panevėžio centrinį paÅ¡tÄ . Ji 2013-09-16 padarė Lietuvos paÅ¡te Tauragės skyriuje pinigų perlaidÄ Nr. (duomenys neskelbtini) A.

G. ir pervedė 1005 lt. Jai pasakė, kad su ja susisieks. 2013-09-17 D. paskambino ir pasakė, kad viskas tvarkoje, kad autovežis važiuoja į nurodytÄ vietÄ paimti krovinio. 2013-09-22 D. jai apie 17.00 val. paskambino ir pasakė, kad jos kroviniai yra renkami PrancÅ«zijos miestuose. Tada ji paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, kuris jai pasakė, kad buvo pradėtos derybos dėl jos krovinio ir jis davė savo įmonės registracijos dokumentus ir visus kitus reikiamus dokumentus. D. el.p. yra (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad D. derino su jais Å¡io krovinio pervežimÄ ir jis teigė įmonės vadovui, kad ji yra iÅ¡jungusi savo telefonÄ ir nekontaktuoja dėl krovinio.

Pasiskambino D., tačiau jo telefonas jau buvo iÅ¡jungtas. Po to, kai parašė pareiÅ¡kimÄ policijai, D. dar kartÄ skambino, kažkÄ aiÅ¡kino, kad negalėjo atvežti krovinio, nes neva tas jos krovinys - automobiliai, iÅ¡mėtyti po visÄ PrancÅ«zijÄ , tačiau ji mano, kad tai tik pasiteisinimas. PadarytÄ Å¾alÄ pilnai atlygino A. G. keturiais pavedimais pervesdamas 1005 Lt, todėl ji jokių pretenzijų nebeturi.             IÅ¡ 2013-09-16 Lietuvos paÅ¡to kvito Nr. (duomenys neskelbtini) perlaidos matyti, kad iÅ¡ Tauragės centrinio paÅ¡to J.

G. pervesta 1000 Lt A. G. kaip komisinis atlyginimas. (b.l.13, 18)             IÅ¡ telefonų iÅ¡klotinių matyti, kaip nurodė nukentėjusioji J. G., jai į telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino asmuo pasivadinęs D. iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinių analizę, buvo nustatyti 5 kontaktai su J. G. telefonu. Ir kontaktų metu su J. G. ir per visÄ iÅ¡klotinių laikotarpį, kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenimis, telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bazinės stoties adr.

KaiÅ¡iadorių r., PraveniÅ¡kės II, ta pačia kryptimi. Todėl asmens vardu D. Å¡iuo metu yra neįmanoma nustatyti.(b.l.32)              2014-01-10, 2014-01-24, 2014-04-08, 2014-04-14 buvo gauti iÅ¡ kaltinamojo A. G. tarpfilialiniai kasų pajamų orderiai, kuriuose matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiajai atlygino jai padarytÄ Å¾alÄ , t.y. 1005 lt. (b.l.52-53,56-57) Sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę.

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012), t.y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , to nori bei siekia.Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymÄ ar turtinės teisės įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ , siekiant tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-620/2010).

Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko apgaulė turi bÅ«ti esminė, t.y. turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbÅ«s ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklosto civiliniai santykiai, ar veika perauga į nusikalstamÄ . Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai Å¡alių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iÅ¡ sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iÅ¡ civilinio sandorio iÅ¡plaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų.

BÅ«tent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau Å¡io sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti Å¡ios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sÄ lygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties Å¡alių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012).

Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas.

Nagrinėjamoje byloje valstybinio kaltintojo pateikti apkaltinamieji motyvai prieštaringi, paremti prielaidomis ir neįrodo, kad A. G. veikoje yra visi BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Iš pateikto kaltinimo ir byloje surinktų įrodymų negalima nustatyti apgaulės požymio buvimo būtent kaltinamojo A. G. veiksmuose, apgaulė ir tyčia, esantys būtinaisiais sukčiavimo sudėties požymiais, neįrodyti objektyviais duomenimis. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nenustatyto asmens D. ir J.

G. sudarytame susitarime dėl krovinių pervežimo paslaugos sutarties pagrindu atsirado civiliniai teisiniai santykiai, todėl veika atitinka civilinės teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių sritį. Vertinant nukentėjusiosios pažeistų teisių gynimo civiline tvarka perspektyvÄ , siekiant atriboti civilinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymÄ , akivaizdu, kad jos teisė gintis civilinio proceso tvarka nebuvo esmingai pasunkinta – ji ne kartÄ kontaktavo tiek telefonu, tiek elektroniniu paÅ¡tu su minėtu D., apie jį kalbėjosi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, A.

G. nenuslėpė savo tapatybės, netgi nurodė ir asmens kodÄ , kas rodo, kad nenustatyta, jog A. G. tyčia bÅ«tų kaip nors sudaręs situacijÄ , kuri neleistų nukentėjusiajai civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų tiek pasunkintas, kad iÅ¡ esmės taptų neįmanomas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis nuosekliai aiÅ¡kino, kad D. tik leido pasinaudoti savo įmonės vardu ir suteikė paslaugÄ , kaip tos įmonės savininkas, leisdamas savo vardu pervesti avansÄ už paslaugÄ , paimdamas perlaidÄ ir perduodamas pinigus D., kuriuo pasitikėjo, tokie kaltinamojo parodymai nepaneigti jokiais ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais, o baudžiamasis įstatymas draudžia kaltinamojo kaltę grįsti prielaidomis, visos abejonės, jų nepaneigus, turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai.

Neįrodžius subjektyvios nusikalstamos veikos pusės konstatuotina, jog inkriminuota nusikalstama veika nebuvo įvykdyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad A. G. nepadarė veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, todėl jis iš kaltinimo pagal BK 182 str. 1 d. išteisintinas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.,.2 d.) Nors A. G. kitame ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, šioje byloje jam paskirta kardomoji priemonė panaikintina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 str. , 303 str. 5 d. 1 p., 305 str., 307 str. 4 d. n u s p r e n d ž i a :

A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.A. G. Å¡ioje byloje paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                  Silvija Jakštienė