f7de7872-2b0f-4c68-bf3e-28d56bc9e1a5 · Å iaulių apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-300/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17378-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14; 2.1.15.7; 2.4.6.3.2 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 10 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei, nukentėjusiajai I.

D., jos atstovui advokatui Modestui Å važui, nuteistajai R. B., jos gynėjui advokatui Arvydui Aranauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R. B. gynėjo advokato Arvydo Aranausko apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jÄ dalyvauti elgesio pataisos programoje, Å¡iÄ programÄ iÅ¡klausant ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir per visÄ bausmės atlikimo laikÄ dirbti arba bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir priteista iÅ¡ nuteistosios R. B. nukentėjusiajai I. D. 500 Eur (penki Å¡imtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, nustatant Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. B. nuteista už tai, kad naudodama fizinį smurtÄ prieÅ¡ dukterį I. D., t. y. 2019 m. pabaigoje, žiemÄ , ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu peÅ¡dama nepilnametei dukteriai I.

D. už plaukų ir taip sukeldama jai fizinį skausmÄ , po to, 2020 m. gegužės 2 d., apie 17 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smaugdama nepilnametę dukterį I. D. prirėmusi prie sienos ir taip sukeldama jai fizinį skausmÄ , taip pat nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto tikslaus laiko iki 2020 metų gegužės mėnesio pradžios sistemingai naudodama psichologinį smurtÄ , t. y. Å¡aukdama ir žemindama įžeidžiančiais žodžiais nepilnametę dukterį I. D., kitus Å¡eimos narius, prikaiÅ¡iodama bei neleisdama dukteriai bendrauti su tėvu V.

D., varydama iÅ¡ namų, tokiu bÅ«du per ilgÄ laikotarpį savo elgesiu psichotraumuojančiai veikdama nukentėjusiÄ jÄ artimÄ giminaitę – dukterį I. D., sutrikdė jos psichikos bÅ«klę bei asmenybės raidÄ , padarė jai miÅ¡rų nerimo ir depresinį sutrikimÄ , kvalifikuojamÄ kaip nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistosios R. B. gynėjas advokatas A. Aranauskas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir R.

B. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Dėl teismo pareigos iÅ¡tirti byloje esančius įrodymus 2.1. Nuteistosios gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir iÅ¡tirti tris galimai neteisėtas nuteistosios veiklas, kurių bendras rezultatas sukėlė nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymÄ , t. y. nustatyti, jog 2019 m. pabaigoje R. B. pešė už plaukų I. D. ir taip sukėlė fizinį skausmÄ , 2020 m. gegužės 2 d. smaugė I. D. ir taip sukėlė fizinį skausmÄ bei per ilgÄ laikotarpį psichotraumuojančiai veikė nukentėjusiosios psichikos bÅ«klę. 2.2.

Apelianto teigimu, teismas iÅ¡vadÄ dėl nuteistosios veiksmų peÅ¡ant plaukus padarė vadovaudamasi nuteistosios parodymais, kad ji tokių veiksmų neprisimena, bei liudytojo A. B., kuris įvykio nematė, parodymais. Pažymi, kad teismas, formuodamas įsitikinimÄ byloje nustatytais faktais, yra saistomas iÅ¡samumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo pareigos, t. y. turi imtis pakankamai priemonių tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta ir atskleista tiesa. Asmens bÅ«sena, kuomet jis neatsimena vienokių ar kitokių aplinkybių, negali bÅ«ti vertintina kaltinamojo nenaudai, nes toks asmens teiginys nei pagrindžia, nei paneigia Å¡ių aplinkybių buvimÄ . 2.3.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis 2020 m. lapkričio 19 d. – gruodžio 18 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, kurioje nurodyta, jog I. D. konstatuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, šio ekspertizės akto nevertino kitų bylos duomenų kontekste, t. y. nevertino, ar nustatytas sutrikimas yra iš tiesų tik R. B. veiksmų padarinys, ar tikrai nėra kitų veiksnių, galėjusių prisidėti prie nukentėjusiajai nustatyto mišraus nerimo ir depresinio sutrikimo.

Taip teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Dėl teisės į gynybÄ 2.4. Skunde apeliantas pažymi, kad BPK 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog be kitų įstatyme numatytų teisių kaltinamasis turi teisę nagrinėjimo teisme metu duoti parodymus ir užduoti klausimus. BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba bÅ«tų skubiai ir nuodugniai praneÅ¡ta apie jam pareikÅ¡to kaltinimo pobÅ«dį bei pagrindÄ , turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba praÅ¡yti, kad liudytojai bÅ«tų apklausti, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviÅ¡kai. 2.5.

R. B. gynėjas nurodo, kad nors bylos nagrinėjimo teisme posėdžio metu nuteistosios atstovas advokato padėjėjas V. M. prašė kviesti į teisiamÄ jį posėdį nukentėjusiÄ jÄ I. D., nurodydamas, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai dėl faktinių aplinkybių, be to, kaltinamoji turėjo teisę pasinaudoti įstatymo jai suteikta teise tinkamai gintis nuo pareikÅ¡to reikalavimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus nukentėjusiajai, teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino.

Mano, kad teismo argumentas, kurio pagrindu neleista nuteistajai pasinaudoti Å¡ia procesine teise dėl to, jog nukentėjusioji yra nepilnametė bei patyrusi nesunkų sveikatos sutrikimÄ , nėra pakankamas pagrindas netenkinti nuteistosios praÅ¡ymo. Pažymi, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji I. D. buvo pilnametė ir byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad nukentėjusioji negalėtų duoti parodymų dėl sveikatos problemų ar kitokių priežasčių.

Kartu pažymi, kad nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikimas nėra tokio intensyvumo, jog jÄ apklausiant teismo posėdyje pastarosios sveikatai sukeltų neigiamas pasekmes. Mano, kad teismas nepagrįstai netenkino ir nuteistosios praÅ¡ymo kviesti į teismo posėdį ir apklausti jos dukrÄ G. D., galėjusiÄ papasakoti apie Å¡eimoje susiklosčiusius santykius bei pačios nukentėjusiosios elgesį tiek namuose, tiek už jo ribų, nes nepilnamečio asmens apklausa teismo posėdyje nėra negalima.

Nepagrįstai apribojus nuteistosios teisę teismo posėdyje užduoti klausimus nukentėjusiajai I. D. ir liudytojai G. D., buvo pažeista nuteistosios teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo 2.6. Skunde taip pat pažymima, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito asmens kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajuto skausmÄ ar kitas fizines kančias. Kasacinis teismas formuodamas praktikÄ panaÅ¡iose bylose yra nurodęs, jog skausmo suvokimas įrodinėjimo prasme reiÅ¡kia tai, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus.

Taigi fizinis skausmas yra bÅ«tinas elementas, kurio nebuvimas neleidžia veikos kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį. 2.7. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas net nevertino aplinkybių, leidžiančių pagrįstai teigti, jog nukentėjusioji skausmo nepatyrė. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, po to, kai jos sesuo atitraukė nuo jos motinÄ , ji apsirengė ir išėjo pas draugus, t. y. atliko veiksmus, kurie buvo konflikto priežastis. Nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio proceso metu nuosekliai aiÅ¡kino, kad nukentėjusioji nesilaikė namų taisyklių, dažnai nebÅ«davo namuose, bendraudavo su asmenimis, kurie nedarė jai teigiamos įtakos.

Be to, nei pati nukentėjusioji, nei jos sesuo, kuri buvo įvykio vietoje, nuteistosios veiksmų nevertino kaip netinkamų, o jų intensyvumas nebuvo toks, dėl kurio bÅ«tų reikėję kreiptis pagalbos į kitus asmenis. Teismas, be kita ko, nevertino, kad ne nukentėjusioji kreipėsi į medikus ar kitus asmenis pagalbos, tai padarė Anglijoje gyvenanti jos vyresnioji sesuo – ji, praėjus dviem dienoms po įvykio, kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos institucijÄ . 2.8. Nuteistosios gynėjas taip pat nurodo, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti pačios nukentėjusios elgesį bei pasirinktÄ gyvenimo bÅ«dÄ , o tai Å¡ioje situacijoje yra svarbu, nes teismas nepagrįstai nukrypo nuo proceso Å¡alių lygybės principo ir iÅ¡imtinai vertino tik nukentėjusiosios parodymus bei juos papildančius liudytojų parodymus, visiÅ¡kai nekreipdamas dėmesio į kitų asmenų prieÅ¡ingus liudijimus. 2.9.

Pasak nuteistosios gynėjo, Å¡iuo konkrečiu atveju, kuomet yra akivaizdÅ«s konfliktai tarp Å¡eimos narių ir nepilnametės, kuri vengia klausyti mamos, teismas turėjo atidžiai įvertinti proceso dalyvių parodymų patikimumÄ , konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Tačiau teismas visiÅ¡kai nevertino pačios nukentėjusiosios elgesio ir neatsižvelgė į tai, dėl kokių tęstinių aplinkybių kilo konfliktas Å¡eimoje.

Bylos duomenimis, nukentėjusioji netinkamai elgėsi, tokį elgesio modelį buvo pasirinkusi pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , o mama norėjo, kad jos nepilnametė duktė bÅ«tų namuose, o ne su netinkama jai kompanija. Pakeltas motinos tonas ir netinkamų žodžių dukros atžvilgiu vartojimas yra greičiau netinkamai pasirinkta auklėjimo forma, bet ne nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnyje. 2.10. Tai, kad nukentėjusioji jokio skausmo dėl tariamo smaugimo nepatyrė, patvirtina ir jos pačios nurodytos aplinkybės bei jos elgesys po įvykio.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į nukentėjusiosios siekius, t. y. norÄ gyventi savarankiÅ¡kai, atskirai nuo motinos, todėl provokuojantis konfliktuoti elgesys buvo pačios nukentėjusiosios aktyvÅ«s veiksmai, siekiant kurti konfliktus namuose. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina duomenys apie tai, kad nustačius nukentėjusiajai laikinÄ globÄ , I. D. globėjos R. G. namuose negyveno, kartu su seserimi apsistojo savo tėvo V. D. bute.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistosios R. B. gynėjas advokatas A. Aranauskas nurodė, kad nuteistoji ir nukentėjusioji susitaikė, pasirašė susitaikymo aktÄ , nuteistoji prisipažįsta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, klausimÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡sprendė, ir pateikė 2021 m. sausio 18 d. kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo aktÄ , kuriuo praÅ¡oma atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jos atžvilgiu nutraukti.

Nuteistoji R. B. ir nukentėjusioji I. D. nurodė, kad jos tvirtina susitaikymo aktÄ , jį pasirašė gera valia. Nukentėjusiosios atstovas advokatas M. Å važas prašė patvirtinti susitaikymo aktÄ ir atleisti nuteistÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajai susitaikius. Prokurorė A. RakÅ¡tienė nurodė, kad Å¡iuo atveju yra visos sÄ lygos taikyti BK 38 straipsnį ir patvirtinti nuteistosios bei nukentėjusiosios susitaikymÄ , bei prašė skirti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jÄ Ä¯vykdyti per devynis mėnesius.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai 4. Nuteistosios R. B. gynėjo advokato A. Aranausko skundo argumentai paliekami nenagrinėti, baudžiamoji byla nutraukiama nuteistajai ir nukentėjusiajai susitaikius.

5. Apeliaciniu skundu nuteistosios R. B. gynėjas advokatas A. Aranauskas prašė panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir R. B. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistoji ir jos gynėjas pateikė teismui susitaikymo aktÄ , kuriame praÅ¡oma, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuteistÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jos atžvilgiu nutraukti. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. sausio 19 d. gautas susitaikymo aktas, kuriame nuteistoji R.

B. nurodė, kad ji, norėdama sulaikyti nukentėjusiÄ jÄ , pasirinko netinkamas savo tikslui pasiekti priemones, prisipažįsta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir labai gailisi dėl savo veiksmų bei dėl nukentėjusiajai padarytos žalos, pastarosios atsiprašė. Nukentėjusioji I. D. patvirtino, kad nuteistoji jos atsiprašė, ji atsipraÅ¡ymÄ priėmė ir nori bylÄ užbaigti taikiai, nori, kad nuteistoji bÅ«tų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Kartu nukentėjusioji patvirtino, kad ji nereikalauja nuteistosios atlyginti nei turtinės, nei neturtinės žalos, atsisako Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu jai priteistos 500 Eur neturtinės žalos (3 t., b. l. 123).

6. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi bÅ«ti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sÄ lygų visuma.

7. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis ir juos įvertinusi, sprendžia, kad Å¡iuo atveju nėra kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nusikalstama veika, dėl kurios padarymo R. B. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nors R. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė savo kaltės nepripažįstanti, tačiau iÅ¡ jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 68–69, 97, 147–148) matyti, kad ji pripažino jai inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes, o susitaikymo akte nurodė, kad prisipažįsta padariusi jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir labai gailisi dėl savo veiksmų, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė.

Be to, nukentėjusioji atsisakė Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu jai priteistos 500 Eur neturtinės žalos, patvirtino, kad nuteistoji jos atsiprašė, ji atsipraÅ¡ymÄ priėmė, nori bylÄ užbaigti taikiai, nori, kad R. B. bÅ«tų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. B. anksčiau nebuvo teista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 50), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 48), iki 2020 m. sausio 27 d. dirbo UAB „ P. p.“ (2 t., b. l.

52) ir darbdavio buvo charakterizuojama ypač teigiamai, kaip labai atsakinga, kruopÅ¡ti, pareiginga, kÅ«rybinga, sutarianti su kolektyvu, lengvai bendraujanti, į kÅ«rybinę veiklÄ â€“ gėlynų formavimÄ bei puokščių kÅ«rimÄ â€“ įtraukianti ir savo vaikus, itin besistengianti dėl Å¡eimos gerovės (3 t., b. l. 1). Nuo 2020 m. lapkričio 3 d. R. B. buvo registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 55), duomenų, kad po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo ji bÅ«tų padariusi naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms sprendžiama, jog yra pagrindas manyti, kad R. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos privalomos sÄ lygos atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiÄ ja.

8. Ä®vertinusi visumÄ byloje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. B. padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, t. y. nustačius, kad egzistuoja BK 38 straipsnio 1–4 punktuose numatytų sÄ lygų visuma, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis panaikinamas (BPK 327 straipsnio 2 punktas) ir baudžiamoji byla R. B. atžvilgiu nutraukiama kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius.

9. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatas, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos Å¡io straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi skirti asmeniui baudžiamojo poveikio priemones yra teismo teisė, bet ne pareiga, teismas kiekvienu atveju šį klausimÄ sprendžia įvertinęs konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ . Nors apygardos teismo posėdyje prokurorė prašė patvirtinus nuteistosios ir nukentėjusiosios susitaikymÄ skirti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog R.

B. anksčiau nebuvo teista, nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleista, jos atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, o tai rodo, kad ji nėra linkusi daryti nusikalstamas veikas, taip pat atsižvelgusi į tai, kad pastaroji savo elgesį vertina neigiamai, gailisi dėl netinkamai pasirinktų veiksmų, byloje nėra neigiamai R. B. charakterizuojančių duomenų, priešingai, ji yra charakterizuojama tik teigiamai, sprendžia, kad šiuo atveju bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta ir nepaskyrus R.

B. baudžiamojo poveikio priemonių.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Civilinio ieÅ¡kinio klausimas baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba jį atmesti.

Ieškinys apkaltinamajame nuosprendyje gali būti paliktas nenagrinėtas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai jo negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. BPK aiškiai nenustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai nukentėjusysis teismo posėdyje atsisako savo civilinio ieškinio. Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio. Tokiu atveju teismas priima ieÅ¡kinio atsisakymÄ ir nutraukia bylÄ .

11. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiosios I. D. atstovė advokatė L. Musteikienė 2021 m. kovo 24 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti nukentėjusiajai I. D. iÅ¡ kaltinamosios R. B. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 142–143, 146–151). Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu civilinį ieÅ¡kinį patenkino. Kaip minėta, nukentėjusioji I. D. susitaikymo akte, be kita ko, patvirtino, kad ji nereikalauja nuteistosios atlyginti nei turtinės, nei neturtinės žalos, atsisako Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu jai priteistos 500 Eur neturtinės žalos, bei nurodė, kad susitaikymo akto turinį ir pasekmes suprato, pasirašė šį aktÄ kaip dokumentÄ , atitinkantį jos valiÄ (3 t., b. l. 123).

Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiosios ieškinio atsisakymas priimamas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.

12. R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 72–73) panaikinama.

13. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 kompaktiniai diskai, esantys prie baudžiamosios bylos antro tomo viršelio, paliekami saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14. BPK 105 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis iÅ¡teisinamas, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Å ios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu.

15. Atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, priima tik tuomet, kai kaltinamÄ jį pripažįsta kaltu, o nagrinėjamu atveju R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiama jai susitaikius su nukentėjusiÄ ja ir baudžiamoji byla jai nutraukiama, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos už nukentėjusiajai I. D. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l.

27) ir apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 100) iÅ¡ R. B. nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį panaikinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius, ir R.

B. atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui – R. B., kad per vienus metus padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienus metus padarius naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priimti nukentėjusiosios I. D. civilinio ieÅ¡kinio atsisakymÄ ir procesÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Panaikinti R. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 kompaktinius diskus – palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nepriteisti iÅ¡ R. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų už nukentėjusiajai I. D. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Vidmantas Mylė Zigmas Kavaliauskas Virginija Žindulienė