f7de5ae1-3482-4e7c-acf3-3117f7c816ef · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1697-230/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01624-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.2.2. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. N. ir E. N. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A.

N. ir E. N. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Omega Invest OU, akcinei bendrovei DNB bankas, uždarajai akcinei bendrovei „BÅ«sto paskolų draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Namų priežiÅ«ros centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, antstolei B. P. dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai A. N. ir E. N. pareiÅ¡kime teismo prašė iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskirti UAB „Personalita“, laikotarpiui nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkÅ«rimo planÄ Ä¯siteisėjimo dienos patvirtinti 750 Eur administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ ir 1 000 Eur iÅ¡laidų sÄ matÄ , reikalingÄ pareiÅ¡kėjų bÅ«tiniems poreikiams tenkinti, nustatyti 4 mėnesių terminÄ , skaičiuotinÄ nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, mokumo atkÅ«rimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.

PareiÅ¡kime nurodė, kad jų gera finansinė situacija, buvusi iki 2013 m. pirmo ketvirčio, lėmė tai, kad jie prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kurių dalį įvykdė, o likusios dalies nebegali vykdyti dėl nemokumo. Nuo 2007-09-27 pareiÅ¡kėjai gavo nemažas pajamas, todėl nusprendė kreiptis į bankus dėl paskolos bÅ«stui įsigyti suteikimo. 2008-02-11 su AB DNB bankas buvo sudaryta sutartis, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjams buvo suteikta 37 071,36 Eur paskola, ja pareiÅ¡kėjai refinansavo iki tol turėtas paskolas.

Å ios sutarties prievolių įvykdymui buvo įkeistas pareiÅ¡kėjos tėvui priklausantis butas (duomenys neskelbtini). 2008-05-08 su AB DNB banku buvo sudaryta antroji sutartis, pagal kuriÄ suteikta 172 323,91 Eur paskola butui (duomenys neskelbtini), įsigyti. Å ios sutarties pasėkoje buvo sudaryta draudimo sutartis su UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ bei įkeistas butas. 2013-01-07 sudaryta trečioji sutartis, pagal kuriÄ suteikta 11 584,80 Eur paskola vartojimo reikmėms. 2013 m. pradžioje pareiÅ¡kėjų pajamos ženkliai sumažėjo, todėl 2013-07-01 su UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ sudarytas mokėjimų draudimo susitarimas – ketvirtoji sutartis.

Siekiant iÅ¡vengti įsiskolinimų kreditoriams padidėjimo 2015-05-21 sudarė penktÄ sutartį, pagal kuriÄ gautÄ 16 296,06 Eur paskolÄ panaudojo refinansuoti „Swedbank“, AB suteiktÄ paskolÄ pagal vartojimo kredito sutartį ir virÅ¡ytÄ kreditinės kortelės kredito limitÄ . Pablogėjus finansinei padėčiai, buvo dedamos pastangos iÅ¡laidų sumažinimui: pareiÅ¡kėjai iÅ¡sikraustė gyventi pas tėvus, pardavė automobilį, dėjo pastangas darbo paieÅ¡kai, Å¡iuo metu aktyviai ieÅ¡ko darbo.

IÅ¡ turimo turto yra tik butas, įkeistas AB DNB bankui, transporto priemonių, piniginių lėšų, akcijų ar kito turto pareiÅ¡kėjai neturi. Pradelsti įsipareigojimai – 197 190,90 Eur. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjams A. N. ir E. N..Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai yra skolingi 197 190,90 Eur. Pradinė ir didžiausia 172 323,91 Eur paskola buvo paimta iÅ¡ AB DNB banko butui įsigyti.

PareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Å¡iam butui yra pritaikytas turto areÅ¡tas, hipoteka. Buto vidutinė rinkos vertė 2008-04-02 metų duomenimis 72 984 Eur. Nors nurodytas butas yra įkeistas, tačiau pareiÅ¡kėjai ne tik vengia minėtÄ butÄ parduoti, bet jo ir nenuomoja, taip siekiant gauti pajamas ir bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriais. Teismas taip pat pažymėjo, kad užtikrinant 2008-02-11 sudarytos kreditavimo sutarties, pagal kuriÄ buvo gauta 37 071,36 Eur paskola, įvykdymÄ , buvo įkeistas butas (duomenys neskelbtini).

Realizavus šį turtÄ gautos pajamos bÅ«tų panaudojamos kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjai, bÅ«dami sÄ Å¾iningi ir rÅ«pestingi, turto realizavimÄ galėjo organizuoti ir nekeliant bankroto bylos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjams laikotarpiu nuo 2008-11-19 iki 2012-09-10 iÅ¡ įvairių finansinių institucijų buvo suteiktos vartojamosios paskolos baldams, buitinei technikai, neÅ¡iojamajam kompiuteriui įsigyti bendrai 14 214,99 Eur sumai, tačiau pareiÅ¡kėjai nurodė, kad kilnojamojo turto turi tik už 1 700 Eur.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimų bei pateiktų dokumentų matyti, kad turtas buvo arba parduotas, arba prarastas per laikotarpį nuo 2012 m. iki 2016 m. Teismui sukėlė abejonių pareiÅ¡kėjų turto praradimai, nes atsakingas ir sÄ moningas žmogus rÅ«pinasi savo turto saugumu. PareiÅ¡kėjai yra nurodę, kad siekdami mažinti finansinius įsipareigojimus pardavinėjo turtÄ , tačiau nėra nustatyta, kad už parduotÄ turtÄ gautos lėšos buvo naudojamos finansiniams įsipareigojimams mažinti, todėl teismas sprendė, kad iÅ¡sipardavinėdami savo turtÄ pareiÅ¡kėjai tenkino savo poreikius, o ne stengėsi atsiskaitinėti su kreditoriais.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėjas 2014-11-14 pardavė S. N. UAB „Lenders“ 1 000 vienetų akcijų, kurias mažiau nei prieÅ¡ metus, t. y. 2013-07-19, buvo įsigijęs. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad minėtos akcijos buvo bevertės, tačiau teismui kilo pagrįstų abejonių, nes akcijų perleidimo sandoris sudarytas kaip tik tuo metu, kai pareiÅ¡kėjų finansinė padėtis buvo bloga. TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2014-11-14, savo turimas UAB „ERA Solutions“ 1 020 vienetų akcijų pardavė ir pareiÅ¡kėja.

Ir nors naujasis akcijų savininkas 2015-11-30 sustabdė minėtos įmonės veiklÄ , negalima pagrįstai teigti, kad perleidžiant minėtus vertybinius popierius pareiÅ¡kėjai savo veiksmais nemažino finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. 2013-07-01 pareiÅ¡kėjai su UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ sudarė mokėjimų draudimo susitarimÄ dėl įmokų bankui mokėjimo, kadangi nebeiÅ¡galėjo mokėti bankui įmokas už bÅ«stui įsigyti pasiimtÄ kreditÄ . Teismas sprendė, jog 2013-01-07 pasiraÅ¡ant kreditavimo sutartį pareiÅ¡kėjų finansinė padėtis nebuvo gera, nes maždaug po 6 mėnesių pareiÅ¡kėjai kreipėsi į UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ dėl negalėjimo mokėti bankui už bÅ«stui įsigyti suteiktÄ kreditÄ .

Be to, paimant minėtÄ paskolÄ , pareiÅ¡kėjas A. N. jau buvo gavęs praneÅ¡imÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ , tačiau Å¡i informacija nuo banko buvo nuslėpta. Tokios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie pareiÅ¡kėjo veiksmų piktybiÅ¡kumÄ , o galimai ir siekį gauti pinigų suvokiant, kad grÄ Å¾inti juos galimybės nebus. 2015-05-21 pareiÅ¡kėjas su „Swedbank“, AB sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kuriÄ gavo 16 296,08 Eur paskolÄ , kuria refinansavo anksčiau „Swedbank“, AB suteiktas paskolas ir virÅ¡ytÄ kreditinės kortelės kredito limitÄ .

Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjų kreditavimo sutartys, sudaromos refinansuoti kitoms skoloms, kelia abejonių dėl pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumo. Sudarant minėtÄ sutartį jau galiojo fizinių asmenų bankroto įstatymas, tad, pareiÅ¡kėjams bÅ«nant rÅ«pestingiems ir sÄ Å¾iningiems kreditorių atžvilgiu, jau tuo metu kreditorinių įsipareigojimų vykdymui reikėjo ne papildomai didinti įsiskolinimus, o spręsti kilusias problemas kitu bÅ«du. Be to, teismas, vertindamas pateiktus pareiÅ¡kėjų darbinės veiklos duomenis, atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjams dirbant vadovaujančius darbus, jų mėnesinės pajamos per 2015 m. sudarė tik: pareiÅ¡kėjo – apie 39 Eur/mėn., pareiÅ¡kėjos – 22 Eur/mėn. ir apie 39 Eur/mėn. Tuo tarpu nuo 2016 m. sausio mėnesio yra deklaruojamos gerokai didesnės pajamos: pareiÅ¡kėjo apie 300 Eur/mėn., pareiÅ¡kėjos – apie 305 Eur/mėn. Nenustačius objektyvių priežasčių tokiam atlyginimų didėjimui, teismas sprendė, kad didesnių pajamų deklaravimas yra susijęs su siekiu iÅ¡sikelti bankroto bylÄ .

Tokie veiksmai patvirtina pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ . Juo labiau, kad pareiÅ¡kėjai, turėdami vadovaujamo darbo patirties, kvalifikacijÄ ir gebėjimus dirbti atsakingÄ , kvalifikuotÄ darbÄ , už kurį mokamas nemažas darbo užmokestis, ilgÄ laikÄ dirbo už gerokai mažesnį darbo užmokestį nei minimali mėnesinė alga. Tokie veiksmai parodo pareiÅ¡kėjų nerÅ«pestingumÄ ir pasyvumÄ arba įrodo tai, kad pareiÅ¡kėjai teismui neatskleidžia savo tikrų pajamų. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad, kaip nurodo pareiÅ¡kėjai, jų bÅ«tinųjų poreikių patenkinimui, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , reikalingos lėšos sudaro 1 000 Eur, kas gaunant byloje nurodytus atlyginimus, gerokai virÅ¡ija jų pajamas, bei teigia, kad juos neva remia tėvai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai A. N. ir E. N. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nėra įpareigotas vertinti pareiÅ¡kėjų sandorių, sudarytų anksčiau nei 3 metai iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo dienos. Tačiau, nepaisant Å¡ios aplinkybės, teismas visgi vertino ir senesnius nei 3 metų sandorius, o teismo padarytos iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjų finansinės padėties Å¡ių sandorių sudarymo metu yra klaidingos, prieÅ¡taraujančios byloje pateiktiems įrodymams.

Teismas, pasisakydamas dėl AB DNB banko ir pareiÅ¡kėjų 2008 m. vasario 11 d. sudarytos kreditavimo sutarties sudarymo aplinkybių, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjų finansinės padėties, t. y. jog atsižvelgus į tai, kad prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams refinansuoti pareiÅ¡kėjai pasiėmė 37 071,36 Eur paskolÄ , teismui teiginiai apie gerÄ finansinę padėtį kelia abejonių. Sudarytos sutarties sudarymo tikslas buvo sumažinti iki 2008 m. pareiÅ¡kėjams suteiktų paskolų mokamas įmokas bei palÅ«kanas, tam, kad bÅ«tų galima gauti pageidaujamo dydžio paskolÄ bÅ«stui įsigyti kuo palankesnėmis sÄ lygomis.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjų sudarytų sandorių, visiÅ¡kai nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjų ir AB DNB banko 2008 m. gegužės 8 d. sudarytos kreditavimo sutarties sudarymo aplinkybių. Tiek pirmosios sutarties, tiek antrosios sutarties sudarymo metu, pareiÅ¡kėjų finansinė padėtis buvo beveik tapati, tačiau teismas dėl antrosios sutarties sudarymo aplinkybių, taip pat dėl pareiÅ¡kėjų (ne)sÄ Å¾iningumo Å¡ios sutarties sudarymo metu visiÅ¡kai nepasisakė, nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjų prisiimti finansiniai įsipareigojimai pagal antrÄ jÄ sutartį buvo kur kas didesni, nei pagal pirmÄ jÄ sutartį.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad pasiraÅ¡ant 2013-01-07 kreditavimo sutartį pareiÅ¡kėjų finansinė padėtis nebuvo gera, kadangi pareiÅ¡kėjai maždaug po 6 mėnesių kreipėsi į UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ dėl negalėjimo mokėti bankui už bÅ«stui įsigyti suteiktÄ kreditÄ . Trečioji sutartis buvo sudaryta 2013-01-07, t. y. kai pareiÅ¡kėjų finansinė padėtis buvo gera ir stabili, o pareiÅ¡kėjų bendras mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudarė apie 5 900 Eur.

Trečiosios sutarties sudarymo tikslas buvo statybos darbų finansavimas S. N. priklausančio sodo namo atnaujinimui. Tačiau A. N. atleidus iÅ¡ darbo, pareiÅ¡kėjai atsisakė planų atnaujinti sodo namÄ , tuo pačiu atsisakė panaudoti pagal sutartį suteiktÄ paskolÄ statybos darbams, o ji buvo panaudota pareiÅ¡kėjų Å¡eimos bÅ«tinosioms iÅ¡laidoms ir mažametės dukros iÅ¡laikymui. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl tarp pareiÅ¡kėjų ir UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ sudaryto 2013 m. liepos 1 d. mokėjimų draudimo susitarimo prie 2008 m. gegužės 12 d. draudimo sutarties, taigi pažeidė FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. nustatytus reikalavimus tikrinti pareiÅ¡kėjų sudarytų sandorių galimÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjų nemokumui atsirasti.

Å i sutartis yra mokėjimų draudimo susitarimas prie pareiÅ¡kėjų ir UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ 2008 m. gegužės 12 d. sudaryto draudimo liudijimo ir ji yra tik priedas prie minėto draudimo liudijimo, o ne naujas įsipareigojimas per se, kurį prisiėmė pareiÅ¡kėjai. Dėl to Å¡ios sutarties sudarymas niekaip nepadidino pareiÅ¡kėjų prisiimamų finansinių įsipareigojimų masto, o tik tam tikram laikui pakeitė atsiskaitymo tvarkÄ pagal antrÄ jÄ sutartį.Teismas, pasisakydamas dėl 2015 m. gegužės 21 d. vartojimo kredito sutarties sudarymo padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ konstatuodamas, kad pareiÅ¡kėjų kreditavimo sutartys, sudaromos refinansuoti kitoms skoloms, kelia abejonių dėl pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumo.

Pagal penktÄ jÄ sutartį buvo suteikta 16 296,08 Eur paskola skirta refinansuoti „Swedbank“, AB anksčiau suteiktas paskolas, t. y. 2012 m. kovo 28 d. suteiktÄ paskolÄ ir virÅ¡ytÄ kreditinės kortelės kredito limitÄ . Kadangi pagal penktÄ jÄ sutartį suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo numatytas tik 2020 m. gegužės 17 d., o aukščiau nurodytų paskolų mokėjimo terminai suėjo 2015 m. kovo mėn., dėl to buvo sudaryta penktoji sutartis, kad bÅ«tų sumažintos jau pradelstų 2012 m. kovo 28 d. paskolos ir virÅ¡yto kreditinės kortelės kredito limito mokamos palÅ«kanos ir delspinigiai, ir galutinis paskolos mokėjimo terminas bÅ«tų nukeltas iki 2020 m.

Å ios sutarties sudarymas niekaip nepažeidė kreditoriaus „Swedbank“, AB teisių ar teisėtų interesų, kadangi ankstesnės pareiÅ¡kėjams suteiktos paskolos, kurios buvo refinansuotos penktÄ jÄ sutartimi, taip pat buvo suteiktos to paties kreditoriaus „Swedbank“, AB. Teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog pareiÅ¡kėjai veikė pasyviai ir neatsakingai kreditorių atžvilgiu, neiÅ¡naudojo galimybių užsidirbti pajamas, kurios galėjo bÅ«ti panaudotos finansiniams įsipareigojimams vykdyti.

PareiÅ¡kėjai netekę gerai apmokamo darbo aktyviai jo ieÅ¡kojo visÄ laikotarpį iki pareiÅ¡kimo teismui pateikimo dienos bei siekė surasti pareiÅ¡kėjų kvalifikacijÄ , žinias bei patirtį labiausiai atitinkantį darbÄ , kuris tuo pačiu bÅ«tų ir labiausiai finansiÅ¡kai naudingas tiek pareiÅ¡kėjams, tiek ir jų kreditoriams, kad bÅ«tų didesnė atsiskaitymo su jais galimybė. PareiÅ¡kėjai darbo paieÅ¡kų metu kandidatavo ne tik į vadovaujančias pareigas, tačiau aplikavo ir į kitokio pobÅ«džio darbus, o nedarbo laikotarpiu 2013 m. vasario - rugsėjo mėn. buvo įsiregistravę darbo biržoje.Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nebuvo objektyvių priežasčių pareiÅ¡kėjų atlyginimų didėjimui.

A. N. nuo 2016 m. sausio mėn. sudarė darbo sutartį su UAB „PROBUS CONSULTING“, pagal kuriÄ numatytas darbo užmokestis yra didesnis nei ankstesnių jo sudarytų darbo sutarčių pagrindu mokamas darbo užmokestis, o E. N. darbo užmokestis UAB „LENDERS“ taip pat padidėjo, atsižvelgiant į tai, kad vis didėja susidomėjimas bendrovės teikiamomis paslaugomis, dėl to bendrovė gauna daugiau pajamų ir gali skirti didesnę savo pajamų dalį darbuotojų darbo užmokesčiui.

Teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiÅ¡kėjų pateiktas susiraÅ¡inėjimas nepatvirtina, kad jie ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant realizuoti turtÄ . PareiÅ¡kėjai kartu su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikė ne tik susiraÅ¡inėjimÄ su UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ ir AB DNB banku laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. dėl buto pardavimo, tačiau ir skelbimų apie parduodamÄ butÄ internete kopijas, tačiau nepaisant intensyvaus turto realizavimo sÄ lygų derinimo, buto parduoti nepavyko, o buto pardavimo procedÅ«rÄ apsunkino neaiÅ¡kiai kreditorių įvardinamos turto pardavimo sÄ lygos (turto pardavimo kaina).KritiÅ¡kai vertintinas teismo teiginys dėl turto praradimo.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjų pateikto turto, kuris pareiÅ¡kėjams priklausė laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2016 m., sÄ raÅ¡o, tik vienintelis iÅ¡ tame turto sÄ raÅ¡e nurodytų daiktų (moteriÅ¡kas laikrodis, kurio įsigijimo vertė 58,79 Eur) buvo pamestas. Taigi pareiÅ¡kėjai tinkamai rÅ«pinosi savo turtu ir jį saugojo, o pateikti objektyvių įrodymų, kad bÅ«tent iÅ¡ parduoto turto gautomis lėšomis pareiÅ¡kėjai atsiskaitinėjo su kreditoriais, nėra galimybės. Nesutiktina su teismo teiginiais, kad perleidžiant UAB „LENDERS“ bei UAB „ERA solutions“ akcijas, pareiÅ¡kėjai savo veiksmais mažino finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

Tiek pateiktos UAB „ERA Solutions“ metinių pelno deklaracijų už 2013-2015 metus kopijos, tiek UAB „LENDERS“ įsiskolinimai kreditoriams patvirtina, kad minėtų bendrovių veikla buvo nuostolinga. Å ie dokumentai taip pat patvirtina, kad UAB „LENDERS“ 2014 metų pabaigoje turėjo per vienerius metus vykdytinų įsipareigojimų 20 515 Lt sumai, o įmonės trumpalaikis turtas sudarė 14 899 Lt, įmonė akcijų pardavimo momentui turėjo uždelstų skolų, kurių bendra suma virÅ¡ijo ½ balanse įraÅ¡yto įmonės turto, kas rodo jog realiai įmonė buvo nemoki.Teismas, atsisakydamas pareiÅ¡kėjams iÅ¡kelti bankroto bylÄ , vadovavosi FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. redakcija, galiojusia iki 2015 m. gruodžio 31 d., nors turėjo remtis Å¡iuo metu aktualia FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. redakcija.

Teismui nenustačius, kad pareiÅ¡kėjai sudarė CK 6.67 str. nurodytus kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, teismas vertino pareiÅ¡kėjų kitokius veiksmus sandorių sudarymo metu ir kitu laikotarpiu po jų sudarymo, nors pagal FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p., buvo įpareigotas vertinti pareiÅ¡kėjų veiksmus visiÅ¡kai kitokiais kriterijais.Suinteresuotas asmuo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjai 2015 m. dirbo vadovaujančius darbus, tačiau jų pajamos siekė apie 20 - 40 Eur/mėn. Neabejotina, kad dirbant vadovaujantį darbÄ atlyginimas, siekiantis apie 1/10 minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, nėra realus, todėl pareiÅ¡kėjų darbas ilgÄ laikÄ už tokio dydžio darbo užmokestį turėtų bÅ«ti traktuojamas, kaip siekis iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjai galimai neatskleidžia tikrųjų savo pajamų, kadangi bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui prašė patvirtinti gerokai didesnę sumÄ nei nurodomos gaunamos pajamos – 1 000 Eur.

Teismas pagrįstai sprendė, jog pareiÅ¡kėjai veikė pasyviai bei neatsakingai kreditorių atžvilgiu, neiÅ¡naudojo galimybių uždirbti pajamų, kurios galėjo bÅ«ti panaudotos finansinių įsipareigojimų vykdymui. Taigi pagrįstai pareiÅ¡kėjus laikė nesÄ Å¾iningais FABÄ® prasme ir atsisakė iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .Suinteresuotas asmuo Omega Invest OU atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjams A.

N. ir E. N. buvo atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.Dėl atsisakymo iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ sÄ lygųPažymėtina, kad fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyviÄ ekonominę veiklÄ , netapti naÅ¡ta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumÄ , o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų.

Šį procesÄ Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABÄ®). Ä®statyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABÄ® 1 straipsnio 1 dalis). Taigi Å¡iuo įstatymu sudaromos sÄ lygos fiziniams asmenims, iÅ¡ esmės pablogėjus jų finansinei bÅ«klei, per protingÄ terminÄ pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus Å¡iam terminui, įstatyme nustatytomis sÄ lygomis bÅ«ti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

FABÄ® numato, kad teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Å¡io įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABÄ® 6 straipsnio 1 dalis). Pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.Nagrinėjamu atveju apeliantai atskirÄ jį skundÄ grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir nėra įpareigotas vertinti pareiÅ¡kėjų sandorių, sudarytų anksčiau nei 3 metai iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo dienos, tačiau, nepaisant to, visgi vertino ir senesnius nei 3 metų sandorius.

Kaip jau minėta, FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, jog teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus <...>. Ä®statymo tikslÄ atitiktų toks FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiÅ¡kinimas, pagal kurį sÄ Å¾iningumo aspektu bÅ«tų vertinamas pareiÅ¡kėjų elgesys bÅ«tent per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui.

Toks aiÅ¡kinimas atitiktų ir sisteminius Å¡ios teisės normos ryÅ¡ius su kitomis FABÄ® nuostatomis. Pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 4 punktÄ teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207 (kreditinis sukčiavimas), 208 (skolininko nesÄ Å¾iningumas), 209 (nusikalstamas bankrotas), 216 (nusikalstamu bÅ«du gauto turto legalizavimas), 222 (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 223 (aplaidus apskaitos tvarkymas) straipsniuose, ir jo teistumas nėra iÅ¡nykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus.

Taigi asmenys, kurių nemokumÄ lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (iÅ¡nykus teistumui) įgyja teisę kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. AnalogiÅ¡kai asmenims, kurių nemokumÄ lėmė nesÄ Å¾iningi veiksmai, nurodyti FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos Å¡iems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo Å¡ių veiksmų atlikimo neturėtų bÅ«ti užkertamas kelias kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bÅ«tent Å¡itaip (t. y., kad sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumo turi bÅ«ti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) ir sandoriai per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos jiems iÅ¡kėlimo priėmimo) FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas aiÅ¡kinamas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjų A. N. ir E. N. pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos jiems iÅ¡kėlimo teisme priimtas 2016 m. kovo 1 d., todėl pareiÅ¡kėjų veiksmai (neveikimas) ir sudaryti sandoriai turėjo bÅ«ti vertinami už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjų veiksmus (neveikimÄ ) bei sudarytus sandorius, turėjusius įtakos jų nemokumui, sÄ Å¾iningumo aspektu, pareiÅ¡kėjų elgesį vertino ne tik per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, bet ir ankstesniu laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos yra pagrįsti, pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjų veiksmus (neveikimÄ ) ir jų sÄ Å¾iningumÄ vertindamas ne per paskutinių 3 metų iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, bet per ankstesnį laikotarpį, netinkamai taikė FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ , nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir pareiÅ¡kėjų sandorius, sudarytus ne įstatyme numatytu vertinamuoju laikotarpiu, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį neteisėta ir nepagrįsta. FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytas 3 metų laikotarpis neužkerta kelio teismui vertinti ir ankstesniu laikotarpiu atliktus pareiÅ¡kėjų veiksmus bei sudarytus sandorius, jeigu jie yra vertinami kartu su pareiÅ¡kėjų veiksmais (neveikimu) per pastaruosius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo teisme.

Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Visgi esminę reikÅ¡mę, kaip jau minėta, turi pareiÅ¡kėjų veiksmų (neveikimo) ir sudarytų sandorių įvertinimas sÄ Å¾iningumo aspektu bÅ«tent per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Todėl apeliantų atskirojo skundo argumentai dėl sandorių, sudarytų iki 2013 m. kovo 1 d. (2008-02-11, 2008-05-08 ir 2013-01-07 kreditavimo sutarčių), t. y. daugiau nei prieÅ¡ 3 metus iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo, nevertintini, o apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl pareiÅ¡kėjų veiksmų (neveikimo) ir sudarytų sandorių įstatyme nustatytu vertinamuoju laikotarpiu atskirojo skundo ribose.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai A.

N. ir E. N. vertinamuoju 3 metų laikotarpiu sudarė dvi sutartis – 2013 m. liepos 1 d. mokėjimų draudimo susitarimÄ prie 2008 m. gegužės 12 d. draudimo sutarties ir 2015 m. gegužės 21 d. vartojimo kredito sutartį, kurių įtaka pareiÅ¡kėjų nemokumui privalėjo bÅ«ti įvertinta. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. liepos 1 d. mokėjimų draudimo susitarimo prie 2008 m. gegužės 12 d. draudimo sutarties su UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ įtakos pareiÅ¡kėjų nemokumui iÅ¡samiai neįvertino, tačiau, įvertinus Å¡ios sutarties turinį ir atsižvelgiant į jos esmę bei tikslus, spręstina, jog ji neturėjo įtakos pareiÅ¡kėjų nemokumui, kadangi Å¡i sutartis yra tik priedas prie pareiÅ¡kėjų ir UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ 2008 m. gegužės 12 d. sudaryto draudimo liudijimo, juo pareiÅ¡kėjai neprisiėmė jokių naujų įsipareigojimų (nepadidėjo pareiÅ¡kėjų prisiimtų finansinių įsipareigojimų mastas), o tik tam tikram laikui pakeitė atsiskaitymo tvarkÄ .

AntrÄ ja sutartimi – 2015 m. gegužės 21 d. vartojimo kredito sutartimi – pareiÅ¡kėjams buvo suteikta 16 296,08 Eur paskola skirta refinansuoti „Swedbank“, AB, anksčiau suteiktas paskolas, t. y. 2012 m. kovo 28 d. suteiktÄ paskolÄ ir virÅ¡ytÄ kreditinės kortelės kredito limitÄ . Pagal Å¡iÄ sutartį suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo numatytas 2020 m. gegužės 17 d. Taigi Å¡ios sutarties sudarymo tikslas buvo ne tik nukelti galutinį paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ , tačiau ir sumažinti mokamas palÅ«kanas bei delspinigius už pradelstus įsipareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kreditÄ pareiÅ¡kėjai paėmė ankstesnių kreditų grÄ Å¾inimui, tÄ finansavo tas pats kreditorius („Swedbank“, AB), nėra pagrindo konstatuoti, jog tokie veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pareiÅ¡kėjų pasirinktas prievolių įvykdymo bÅ«das kelia abejonių jo racionalumu, tačiau pats savaime yra nepakankamas konstatuoti pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumo FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.

Taip pat sutiktina su apeliantų atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pareiÅ¡kėjams iÅ¡kelti bankroto bylÄ , vadovavosi FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. redakcija, galiojusia iki 2015 m. gruodžio 31 d., nors turėjo remtis Å¡iuo metu aktualia FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. redakcija. FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti Å¡ių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais.

FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Vadovaujantis 2015 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2235 13 straipsnio 4, 5 dalimis, iki Å¡io įstatymo Nr. XII-2235 įsigaliojimo dienos (2016 m. sausio 1 d.) iÅ¡keltos fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos vadovaujantis iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis FABÄ® nuostatomis, iÅ¡skyrus Å¡iÄ iÅ¡imtį: FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos taikomos neatsižvelgiant į tai, kada pradėtas fizinio asmens bankroto procesas.

FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcijoje, galiojusioje iki 2016 m. sausio 1 d.), be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nustatytas nesÄ Å¾iningo elgesio prezumpcijas, nebuvo įtvirtintas konkrečių nesÄ Å¾iningumo atvejų sÄ raÅ¡as, nepateikiama nesÄ Å¾iningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesÄ Å¾iningumo nustatymo kriterijai, detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai ar neveikimas gali bÅ«ti pripažinti nesÄ Å¾iningais, todėl jie buvo nustatomi atsižvelgiant į FABÄ® tikslus ir jame nustatytÄ specialųjį teisinį reguliavimÄ .

FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2016 m. sausio 1 d.) fizinių asmenų kiti veiksmai ar neveikimas, kurie gali bÅ«ti pripažinti nesÄ Å¾iningais, sukonkretinti ir jų vertinimas susiaurintas iki kitokių tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis Nr. e3K-3-133-313/2016).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ materialiosios teisės normos gali bÅ«ti pažeistos taikant Å¡alių materialiesiems teisiniams santykiams netinkamÄ materialiosios teisės normÄ , netaikant materialiosios teisės normos, kuriÄ reikėjo taikyti, arba neteisingai iÅ¡aiÅ¡kinant ginčo santykiams taikytinos materialiosios teisės normos turinį ir dėl to padarant neteisingÄ iÅ¡vadÄ (LAT senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimas „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir iÅ¡dėstymo tvarkÄ , taikymo teismų praktikoje“).

Nustatęs materialiosios teisės normos pažeidimÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo įvertinti jo įtakÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados teisingumui. Pirmosios instancijos teismo sprendimas/nutartis neturėtų bÅ«ti naikinami dėl formalaus, neesminio materialiosios teisės normų pažeidimo. Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas ir vadovavosi FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija, galiojusia iki 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau iÅ¡ esmės pritaikė tinkamÄ materialiosios teisės normÄ , kuriÄ Å¡iuo atveju ir reikėjo taikyti, bei padarė teisingas iÅ¡vadas pritaikytos materialiosios teisės normos pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė, kad apeliantai per paskutinius trejus metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo bÅ«tų sudarę CK 6.67 straipsnyje nurodytus sandorius, dėl kurių tapo nemokÅ«s (taigi nesÄ Å¾iningumo prezumpcija teismas nesivadovavo), ar kad kreipdamiesi į kredito įstaigas dėl vartojimo kreditų suteikimo jie tyčia pateikė Å¡ioms įstaigoms neteisingÄ informacijÄ apie savo finansinę bÅ«klę ar sÄ moningai tokiÄ informacijÄ nuslėpė, o teismo iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumo yra pagrįsta sÄ moningu jų neveikimu, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, t. y. pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog nesÄ Å¾iningais pareiÅ¡kėjų veiksmais laikytini pasyvus elgesys, vengimas susirasti gerai apmokamÄ darbÄ ir mokėti skolas kreditoriams, kas patenka į FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.).Dėl pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumo Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.

Toks nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ tik tuo atveju, jei jis turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens nemokumui, t. y. turi bÅ«ti konstatuotas nesÄ Å¾iningumo ir nemokumo priežastinis ryÅ¡ys (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015; 2015 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).

SÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus (žr.

LAT 2013-06-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.). PareiÅ¡kėjai savo atskirÄ jį skundÄ grindžia argumentu, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai veikė pasyviai, neiÅ¡naudojo galimybių uždirbti pajamas, kurios galėtų bÅ«ti panaudotos finansiniams įsipareigojimams vykdyti. PareiÅ¡kėjai aktyviai ieÅ¡kojo darbo visÄ laikotarpį iki pareiÅ¡kimo teismui pateikimo dienos bei siekė surasti pareiÅ¡kėjų kvalifikacijÄ , žinias bei patirtį labiausiai atitinkantį darbÄ , kuris tuo pačiu bÅ«tų ir labiausiai finansiÅ¡kai naudingas tiek pareiÅ¡kėjams, tiek ir jų kreditoriams, kad bÅ«tų didesnė atsiskaitymo su jais galimybė, o nedarbo laikotarpiu 2013 m. vasario - rugsėjo mėn. buvo įsiregistravę darbo biržoje.

Su tokiu pareiškėjų argumentu nėra pagrindo sutikti.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja E. N. 2015 metais dirbo dviejose darbovietėse – UAB „LENDERS“ ir UAB „ERA solutions“. Sodros duomenimis jos vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) 2015 metais darbovietėje UAB „LENDERS“ sudarė 39,38 Eur/mėn. (metinis darbo užmokestis – 472,53 Eur), o darbovietėje UAB „ERA solutions“ – 33,79 Eur/mėn. (metinis darbo užmokestis – 405,44 Eur).

Šiuo metu pareiškėja E. N. dirba tik UAB „LENDERS“, jos vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) 2016 m. sausio – liepos mėnesiais sudarė 301,71 Eur/mėn. Tuo tarpu pareiškėjas A. N. 2015 metais dirbo UAB „LENDERS“ ir UAB „NILKO FINANSŲ GRUPĖ“. Sodros duomenimis jo vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) 2015 metais darbovietėje UAB „LENDERS“ sudarė 53,77 Eur/mėn. (metinis darbo užmokestis – 645,29 Eur), o UAB „NILKO FINANSŲ GRUPĖ“ pareiškėjas dirbo tik nuo 2015-11-16 iki 2016-01-13 ir jo darbo užmokestis per šį laikotarpį iš viso tesudarė tik 10,16 Eur.

Šiuo metu pareiškėjas A. N. dirba UAB „PROBUS CONSULTING“, jo vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) 2016 m. sausio – liepos mėnesiais sudarė 297 Eur/mėn. Iš minėtų duomenų matyti, jog pareiškėjų A. N. ir E. N. darbo užmokestis, lyginant 2015 metų ir 2016 metų vidutinį jų darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), padidėjo kelis kartus (pareiškėjo A. N. – 5,5 karto, pareiškėjos E. N. – 7,66 karto, lyginant jos darbo užmokestį tik darbovietėje UAB „LENDERS“).

Atkreiptinas dėmesys, jog darbo užmokestis padidėjo bÅ«tent nuo 2015 metų gruodžio mėnesio, t. y. prieÅ¡ pat kreipiantis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (pareiÅ¡kimas pateiktas 2016 m. sausio 28 d.). Ä®rodymų, jog iÅ¡ esmės pasikeitė UAB „LENDERS“ ir UAB „PROBUS CONSULTING“ finansinė padėtis ar pareiÅ¡kėjų darbo krÅ«vis, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Tokie veiksmai, t. y. itin mažo darbo užmokesčio pakėlimas prieÅ¡ pat proceso dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo inicijavimÄ , laikytini objektyviais duomenimis, patvirtinančiais pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ , kaip tai apibrėžta FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, t. y. pareiÅ¡kėjai nedėjo pakankamai pastangų iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimo teismui dienos atsiskaityti su kreditoriais.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nenustačius objektyvių priežasčių tokiam atlyginimų didėjimui, manytina, kad didesnių pajamų deklaravimas yra susijęs su siekiu iÅ¡sikelti bankroto bylÄ . Juo labiau, kad pareiÅ¡kėjai, turėdami vadovaujamo darbo patirties, kvalifikacijÄ ir gebėjimus dirbti atsakingÄ , kvalifikuotÄ darbÄ , už kurį mokamas nemažas darbo užmokestis, ilgÄ laikÄ dirbo už gerokai mažesnį darbo užmokestį nei minimali mėnesinė alga.

Šiuos argumentus dar labiau sustiprina aplinkybės, susiję su pareiškėjų darbovietėmis. VĮ Registrų centras duomenimis bendrovės UAB „LENDERS“ buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio buto, kuris įkeistas DNB bankui, adresu. Iš Sodros duomenų matyti, kad įmonėje yra tik 1 darbuotojas. Iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad įmonės generaline direktore nuo 2016-01-01 yra pareiškėja E. N. (nuo 2013-09-02 iki 2016-01-07 generaliniu direktoriumi buvo pareiškėjas A.

N.), įmonės akcininkais nuo 2013-09-02 iki 2014-12-01 buvo pareiÅ¡kėjas A. N., nuo 2014-12-01 iki 2015-09-02 – pareiÅ¡kėjo tėvas S. N.. VÄ® Registrų centras duomenimis bendrovės UAB „ERA solutions“ direktore nuo 2012-08-27 taip pat yra pareiÅ¡kėja E. N., o nuo 2012-08-30 iki 2014-12-02 buvo ir vienintele akcininke. Taigi pareiÅ¡kėjai, bÅ«dami įmonių, kuriose jie dirbo (dirba), direktoriais (akcininkais), turi galimybę kontroliuoti sprendimų priėmimÄ Å¡iose įmonėse, tame tarpe ir darbo užmokesčio nustatymo klausimus.

Nors pareiÅ¡kėjai atskirajame skunde nurodo, jog A. N. nuo 2016 m. sausio mėn. sudarė darbo sutartį su UAB „PROBUS CONSULTING“, pagal kuriÄ numatytas darbo užmokestis yra didesnis nei ankstesnių jo sudarytų darbo sutarčių pagrindu mokamas darbo užmokestis, o E. N. darbo užmokestis UAB „LENDERS“ taip pat padidėjo, atsižvelgiant į tai, kad vis didėja susidomėjimas bendrovės teikiamomis paslaugomis, dėl to bendrovė gauna daugiau pajamų ir gali skirti didesnę savo pajamų dalį darbuotojų darbo užmokesčiui, Å¡ie pareiÅ¡kėjų argumentai vertintini kaip abejotini ir nepagrįsti.

Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėja E. N. yra UAB „LENDERS“ direktorė ir vienintelė darbuotoja Å¡ioje įmonėje, todėl darbo užmokesčio nustatymas yra jos dispozijoje. Tuo tarpu dėl pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio darbovietėje UAB „PROBUS CONSULTING“, pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas A. N. jau anksčiau yra dirbęs (2014-06-17 – 2014-12-31) Å¡ioje darbovietėje, tačiau jo darbo užmokestis tuo metu vidutiniÅ¡kai tesudarė tik 101,86 Lt/mėn. (iÅ¡ viso per minėtÄ laikotarpį – 713,02 Lt), o Å¡iuo metu jo vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) 2016 m. sausio – liepos mėnesiais jau sudaro 297 Eur/mėn. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiÅ¡kėjas A.

N. nuo 2005-07-20 iki 2008-05-12 buvo UAB „PROBUS CONSULTING“ direktoriumi. Kaip reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjų veiksmų sÄ Å¾iningumo vertinimo aspektu yra įvardytas ir aplinkybių, ar pareiÅ¡kėjai dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar prieÅ¡ingai – sÄ moningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius trejus metus iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo, vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015‑01‑09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo aspektu vertindamas pareiÅ¡kėjų pastangas pagrįstai sprendė, kad Å¡alyje pasibaigus ekonominei krizei, darbo rinkoje pradėjo rastis naujų darbo vietų bei pakilo darbo užmokestis, todėl tai, kad pareiÅ¡kėjai, turėdami vadovaujamo darbo patirties, kvalifikacijÄ ir gebėjimus dirbti atsakingÄ , kvalifikuotÄ darbÄ , už kurį mokamas nemažas darbo užmokestis, ilgÄ laikÄ dirbo už gerokai mažesnį darbo užmokestį nei minimali mėnesinė alga, rodo jų nerÅ«pestingumÄ ir pasyvumÄ kreditorių atžvilgiu arba tai, kad pareiÅ¡kėjai neatskleidžia tikrųjų savo gaunamų pajamų.

Teismui pagrįstų abejonių dėl pareiÅ¡kėjų finansinės padėties ir gaunamų pajamų taip pat kelia tai, jog pareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti 1 000 Eur sÄ matÄ bÅ«tiniausiems poreikiams tenkinti, kuri virÅ¡ija visÄ jų gaunamÄ darbo užmokestį. Nors pareiÅ¡kėjai nurodo, kad juos finansiÅ¡kai remia tėvai, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Bankroto bylos iÅ¡kėlimo tikslas FABÄ® prasme yra ne nuraÅ¡yti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumÄ , kad jis, vykdydamas patvirtintÄ planÄ , galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus.

SÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumo atkÅ«rimas galimas tada, kai užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ siekiama teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Teismui nustačius 1 000 Eur sÄ matÄ pareiÅ¡kėjų bÅ«tiniausiems poreikiams tenkinti, nebÅ«tų lėšų atsiskaityti su kreditoriais, todėl pareiÅ¡kėjų mokumas galėtų bÅ«ti atkurtas tik nuraÅ¡ius skolas, kas pažeistų skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyrÄ .Kasacinis teismas yra nurodęs, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesÄ Å¾iningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys – nesÄ Å¾iningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtakÄ nemokumui.

SÄ Å¾iningumui įvertinti bÅ«tina įvertinti reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar pareiÅ¡kėja dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar prieÅ¡ingai – sÄ moningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius trejus metus iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-65/2015). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei formuojamÄ teismų praktikÄ , apeliacinio teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjai, anksčiau užėmę vadovaujančias pareigas ir gaudavę nemažus darbo užmokesčius, neiÅ¡naudojo ir iki Å¡iol neiÅ¡naudoja galimybės gauti panaÅ¡ias darbo pajamas kaip ir anksčiau.

PareiÅ¡kėjai yra jauno amžiaus, darbingi, turintys vadovaujamo darbo patirties, kvalifikacijÄ ir gebėjimus dirbti atsakingÄ darbÄ , todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjai darbo paieÅ¡kose veikė pasyviai ir neatsakingai kreditorių atžvilgiu, neiÅ¡naudojo visų galimybių užsidirbti pajamas, kurios galėjo bÅ«ti panaudotos finansiniams įsipareigojimams vykdyti. PareiÅ¡kėjų sÄ moningas neveikimas, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, pastangų gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais nedėjimas, tikrųjų pajamų neatskleidimas prieÅ¡tarauja FABÄ® tikslui.Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog pareiÅ¡kėjas A.

N. 2014-11-14 pardavė S. N. UAB „LENDERS“ 1 000 vienetų akcijų, kurias mažiau nei prieÅ¡ metus, t. y. 2013-07-19, buvo įsigijęs. TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2014-11-14, savo turimas UAB „ERA SOLUTIONS“ 1 020 vienetų akcijų pardavė ir pareiÅ¡kėja. Nors pareiÅ¡kėjai atskirajame skunde teigia, kad perleidžiant akcijas, savo veiksmais nemažino finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, o minėtų bendrovių veikla buvo nuostolinga, tačiau Å¡ie apeliantų teiginiai atmestini, kadangi UAB „LENDERS“ akcijos buvo perleistos pareiÅ¡kėjo tėvui S. N., akcijų perleidimo sandoriai sudaryti kaip tik tuo metu, kai pareiÅ¡kėjų finansinė padėtis buvo sunki, pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių įrodymų, kad už parduotus vertybinius popierius gautos pajamos buvo panaudotos padengti dalį įsiskolinimo kreditoriams (CPK 178 straipsnis).

Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėja E. N. iki Å¡iol dirba generaline direktore UAB „LENDERS“, kurios akcijos buvo parduotos, o iÅ¡ VÄ® Registrų centras duomenų matyti, kad 2015 metais įmonė dirbo pelningai, skolų Sodrai ir VMI neturi. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjai nurodo, kad E. N. darbo užmokestis UAB „LENDERS“ padidėjo, kadangi vis didėja susidomėjimas bendrovės teikiamomis paslaugomis, dėl ko bendrovė gauna daugiau pajamų ir gali skirti didesnę savo pajamų dalį darbuotojų darbo užmokesčiui, o 2013-2015 m. planavo ir siekė vykdyti veiklÄ per UAB „ERA solutions“, dėl projektų įgyvendinimo derėjosi su bankais.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėjų teiginiai dėl įmonių nemokumo ir vertybinių popierių bevertiÅ¡kumo laikytini nepagrįstais. Apeliantai taip pat nepagrįstu laiko teismo argumentÄ , jog pareiÅ¡kėjai nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant realizuoti turtÄ . PareiÅ¡kėjai ne tik susiraÅ¡inėjo su UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ ir AB DNB banku laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. dėl buto pardavimo, tačiau ir patalpino skelbimus apie parduodamÄ butÄ internete.

Apeliacinės instancijos teismas vertindamas tokius apeliantų argumentus atkreipia dėmesį į tai, jog pareiÅ¡kėjai dėl nekilnojamojo turto pardavimo sÄ lygų su UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ ir AB DNB banku pradėjo susiraÅ¡inėti tik 2015 m. birželio mėn., kai pareiÅ¡kėjų finansiniai sunkumai, kaip jie nurodo pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tęsėsi nuo 2013 m. pirmojo pusmečio. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjai ne tik nededa pastangų kuo greičiau realizuoti nekilnojamÄ jį turtÄ ir tokiu bÅ«du sumažinti įsiskolinimÄ kreditoriams, tačiau Å¡io turto ir nenuomoja (gautomis iÅ¡ nuomos pajamomis galėtų bent iÅ¡ dalies sumažinti turimus įsiskolinimus).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl pareiÅ¡kėjų nurodytos itin nedidelės kilnojamojo turto apimties (1 700 Eur vertės), kurį pareiÅ¡kėjai tikėtinai nurodė nesÄ Å¾iningai, kadangi buvo laikotarpis, kai pareiÅ¡kėjai gaudavo pakankamas pajamas ir jiems tuo laikotarpiu buvo suteiktas pakankamai didelės vertės vartojimo kreditas. Nors pareiÅ¡kėjų aiÅ¡kinimu turtas buvo parduotas, tačiau byloje nepateikta duomenų, kad bent dalis gautų pajamų, derinant pareiÅ¡kėjų ir kreditorių interesus, bÅ«tų panaudota atsiskaitymui su kreditoriais.  Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai neteikia pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                      Nijolia Indreikienė