Legislator Case Law & Legislation
f7dd333e-e87f-4639-a6d4-6fcf189aca1a AI generated

f7dd333e-e87f-4639-a6d4-6fcf189aca1a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number f7dd333e-e87f-4639-a6d4-6fcf189aca1a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                  Procesinio sprendimo kategorija: 16.5, 74. Paulauskienės, sekretoriaujant Jūratei Gedaminskienei, dalyvaujant pareiškėjui G. M., atsakovo atstovui S. M., trečiojo

Legislator headnote

AI generated

f7dd333e-e87f-4639-a6d4-6fcf189aca1a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: 6 d. LR kraÅ¡to apsaugos ministerija priėmė sprendimÄ Nr. 12-01-1740, kuriuo neskyrė G. M. pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ , nesant teisinio pagrindo (b. l. 4).

Keywords

AI generated
suspension of benefit entitlement withdrawal of social benefits voluntary unemployment unemployment benefits overpayment justified insurer position financial hardship
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

                                                                                                 Â

                 Administracinė byla Nr. I-96-331/2010

                                                                                                  Â

                                             Proceso Nr. 3-61-3-01872-2009-2

                                                                                                                Â

                  Procesinio sprendimo kategorija: 16.5, 74.

 (S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

     2010 m. sausio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos

Paulauskienės, sekretoriaujant Jūratei Gedaminskienei, dalyvaujant pareiškėjui G. M., atsakovo atstovui S. M., trečiojo

suinteresuoto asmens atstovei S. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl sprendimo

panaikinimo,                                                Â

n u s t a t ė :

2009 m. spalio

6 d. LR kraÅ¡to apsaugos ministerija priėmė sprendimÄ Nr. 12-01-1740, kuriuo neskyrė G. M. pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ , nesant teisinio pagrindo (b. l. 4).

Nesutikdamas su tokiu KraÅ¡to apsaugos ministerijos sprendimu pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 2−3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti LR

kraÅ¡to apsaugos ministerijos 2009-10-06 sprendimÄ Nr. 12-01-1740 „Neskirti G. M. pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ â€œ.  PaaiÅ¡kino,

kad sprendimas nepagrįstas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių

pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jis nėra išėjęs iš tarnybos savo noru, o buvo atleistas

iš tarnybos kariuomenės vadovybės iniciatyva, t. y. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio

2 dalies 13 punkto pagrindu. Šiame punkte numatyta, kad karys atleidžiamas iš tarnybos kariuomenės vadovybės iniciatyva, kai jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba 140

kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu

susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių

pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 punkto nuostatos jo atžvilgiu netaikomos, nes ši įstatymo

norma taikoma pareigūnams ir kariams, kurie savo noru išėjo iš tarnybos.

Asmuo, priimdamas tokį sprendimÄ , įvertina ir savo valia prisiima pasekmes, nustatytas nurodytose normose. Toks asmuo turi

galimybę priimti sprendimÄ tarnauti tiek, kiek reikia, kad jis atitiktų nurodytų normų reikalavimus ir gautų valstybinę pensijÄ už tarnybÄ . PareiÅ¡kėjas tokios galimybės neturėjo, nes buvo

atleistas kariuomenės vadovybės iniciatyva prieÅ¡ savo valiÄ , todėl ir pasekmės, nustatytos minėto

įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 5 punkte jam netaikytinos.

Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjas G. M. prašė jo skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.

Atsakovė KraÅ¡to apsaugos ministerija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 17−18) paaiÅ¡kino, kad pagal Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija skiriama išėjusiems iÅ¡ tarnybos kariams, atsižvelgiant į jų atleidimo iÅ¡ tarnybos teisinį pagrindÄ , iÅ¡tarnautÄ laikÄ , amžių, taip pat, į darbingumo netekimo faktÄ ir priežastis. Pagal šį įstatymÄ skiriamos valstybinės pensijos už tarnybÄ , netekto darbingumo, naÅ¡lių ir naÅ¡laičių.

Nagrinėjant pareiÅ¡kėjo teisę į kario pensijÄ už tarnybÄ , pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio nuostatomis Å¡ios rūšies pensija skiriama išėjusiems iÅ¡ tarnybos kariams, iÅ¡tarnavusiems kraÅ¡to apsaugos sistemoje 20 ir daugiau metų, taip pat, atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos iÅ¡vada ir iÅ¡tarnavusiems kraÅ¡to apsaugos sistemoje 5 ir daugiau metų, arba sukakusiems įstatymu nustatytÄ iÅ¡leidimo į atsargÄ amžių ir iÅ¡tarnavusiems

5 ir daugiau metų. G. M. iÅ¡leidimo į atsargÄ dienÄ kraÅ¡to apsaugos sistemoje buvo iÅ¡tarnavęs 16 metų 11 mėnesių 20 dienų, taip pat, nebuvo atleistas iÅ¡ tarnybos dėl sveikatos

bÅ«klės pagal KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , nes Karinės

medicinos ekspertizės komisijos buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai. Be to, pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ karo tarnybos dienÄ jis nebuvo sukakęs KASOKTÄ® 45 straipsnio 4 dalies 5 punkte kapitonams nustatyto iÅ¡leidimo į atsargÄ amžiaus, t. y. 43 metų dar neturėjo. Taigi, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡leidimo į atsargÄ dienÄ teisės į kario pensijÄ už tarnybÄ neįgijo. Pažymėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas skunde sutinka, kad neatitinka PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų sÄ lygas, t. y. neiÅ¡tarnavo reikalingų 20 metų ir iÅ¡leidimo į atsargÄ dienÄ neturėjo reikiamo amžiaus. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas mano, kad kario pensija jam turėtų bÅ«ti paskirta minėto įstatymo 3 straipsnio

1 dalies 4 punkto pagrindu, tačiau nenurodo, kokios rūšies (už tarnybÄ ar netekto darbingumo) Å¡i pensija turėtų bÅ«ti.

Per teismo posėdį atsakovės atstovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 12−14) paaiÅ¡kino, kad teismui patenkinus pareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ ir panaikinus KraÅ¡to apsaugos ministerijos sprendimÄ , Lietuvos kariuomenei dėl tokio teismo

sprendimo nei tiesioginių, nei netiesioginių materialinių teisinių padarinių neatsiras. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes,

mano, kad Lietuvos kariuomenė neturėjo bÅ«ti įtraukta į bylÄ , todėl turėtų bÅ«ti iÅ¡ jos paÅ¡alinta. PareiÅ¡kėjas 2009-09-17 KraÅ¡to apsaugos ministerijai pateikė praÅ¡ymÄ skirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ už tarnybÄ . Pažymėtina, kad Å¡ios rūšies valstybinė pensija skiriama išėjusiems iÅ¡ tarnybos kariams, iÅ¡tarnavusiems kraÅ¡to apsaugos sistemoje 20 ir daugiau metų, taip pat atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos iÅ¡vada ir iÅ¡tarnavusiems kraÅ¡to apsaugos sistemoje 5 ir daugiau metų arba sukakusiems įstatymu nustatytÄ iÅ¡leidimo į atsargÄ amžių ir iÅ¡tarnavusiems kraÅ¡to apsaugos sistemoje 5 ir daugiau metų. Nė vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų pareiÅ¡kėjas neatitiko, kadangi iÅ¡leidimo į atsargÄ dienÄ nebuvo sukakęs nustatyto iÅ¡leidimo į atsargÄ amžiaus, kraÅ¡to apsaugos sistemoje buvo iÅ¡tarnavęs tik 16 m.

11 mėn. ir 20 d., taip pat nebuvo atleistas iÅ¡ tarnybos dėl sveikatos bÅ«klės pagal KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 str. 2 d. 5 p. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas teisės į kario valstybinę pensijÄ už tarnybÄ neįgijo ir KraÅ¡to apsaugos ministerija 2009-10-06 sprendimu Nr. 12-01-1740 pagrįstai atsisakė skirti karių valstybinę pensijÄ už tarnybÄ .

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

S k u n d a s   a t m e s t i n a s.

Ginčo esmė − ar pareiÅ¡kėjui G. M. teisėtai ir pagrįstai atsisakyta skirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ už tarnybÄ .

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau − KASOKTĮ), Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (toliau − Pensijų įstatymas).

Pagal Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija skiriama išėjusiems iÅ¡ tarnybos kariams, atsižvelgiant į jų atleidimo iÅ¡ tarnybos teisinį pagrindÄ , iÅ¡tarnautÄ laikÄ , amžių, taip pat, į darbingumo netekimo faktÄ ir priežastis. Pagal šį įstatymÄ skiriamos valstybinės pensijos už tarnybÄ , netekto darbingumo, naÅ¡lių ir naÅ¡laičių.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas G. M. tarnavo kraÅ¡to apsaugos sistemoje profesinėje karo tarnyboje. Lietuvos kariuomenės vado 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. PK-2293 buvo atleistas iÅ¡ einamų pareigų ir KraÅ¡to apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. P-2613 su juo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis iÅ¡leistas į atsargÄ 2009 m. sausio 5 d. (b. l. 5, 6). PareiÅ¡kėjas 2009-09-07 praÅ¡ymu kreipėsi į KraÅ¡to apsaugos ministerijÄ ir prašė skirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ už tarnybÄ (b. l. 21). 2009 m. spalio 6 d. LR kraÅ¡to apsaugos ministerija priėmė sprendimÄ Nr. 12-01-1740, kuriuo neskyrė G. M. pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ , nesant teisinio pagrindo (b. l. 20). Nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

G. M. teigia, kad jo atžvilgiu nepagrįstai buvo vadovautasi Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, bei pažymėjo, kad turėjo bÅ«ti pritaikytas minėto straipsnio 1 dalies 4 punktas. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas atitiko visus įstatymo reikalavimus gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ už tarnybÄ .

Pagal KASOKTÄ® 70 straipsnio 1 dalį,  profesinės karo tarnybos kariai, iÅ¡tarnavę įstatymo nustatytÄ metų skaičių ir iÅ¡leisti į atsargÄ , įgyja teisę gauti valstybinę kario pensijÄ . Pensijų skyrimo ir mokėjimo kariams tvarkÄ reglamentuoja Pensijų įstatymas, kurio 3 straipsnis nustato karių valstybinių pensijų skyrimo

sÄ lygas. Pagal minėto straipsnio nuostatas karių valstybinė pensija skiriama išėjusiems iÅ¡ tarnybos kariams,

atitinkantiems tam tikras sÄ lygas, t. y. 1) iÅ¡tarnavusiems kraÅ¡to apsaugos sistemoje 20 ir daugiau metų; 2) pripažintiems nedarbingais ar iÅ¡ dalies darbingais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba; 3) atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos iÅ¡vada; 4) pripažintiems nedarbingais ar iÅ¡ dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba ir iÅ¡tarnavusiems kraÅ¡to apsaugos sistemoje 5 ir daugiau metų; 5) sukakusiems įstatymų nustatytÄ iÅ¡leidimo į atsargÄ amžių ir iÅ¡tarnavusiems kraÅ¡to apsaugos sistemoje 5 ir daugiau metų. Kariams, atitinkantiems vienÄ iÅ¡ aukščiau paminėtų sÄ lygų, skiriamos netekto darbingumo, už tarnybÄ arba naÅ¡lių ir naÅ¡laičių valstybinės pensijos.

PareiÅ¡kėjas 2009-09-07 praÅ¡ymu kreipėsi į KraÅ¡to apsaugos ministerijÄ ir prašė skirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ už tarnybÄ (b. l. 21). Å ios rūšies valstybinė pensija skiriama išėjusiems iÅ¡ tarnybos kariams, iÅ¡tarnavusiems kraÅ¡to apsaugos sistemoje 20 ir daugiau metų, taip pat atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos iÅ¡vada ir iÅ¡tarnavusiems kraÅ¡to apsaugos sistemoje 5 ir daugiau metų arba sukakusiems įstatymu nustatytÄ iÅ¡leidimo į atsargÄ amžių ir iÅ¡tarnavusiems kraÅ¡to apsaugos sistemoje 5 ir daugiau metų. G. M. iÅ¡leidimo į atsargÄ dienÄ kraÅ¡to apsaugos sistemoje buvo iÅ¡tarnavęs 16 metų 11 mėnesių 20 dienų, taip pat, jo atleidimo iÅ¡ karo tarnybos pagrindas KASOKTÄ® 38 straipsnio

2 dalies 13 punktas, kuris nustato, kad profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Pareiškėjo laikino nedarbingumo trukmė ilgesnė kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius dvylika mėnesių (b. l. 48−52), jis  šio atleidimo pagrindo neskundė.

Vadinasi, pareiškėjas nebuvo atleistas iš tarnybos dėl sveikatos būklės pagal Krašto

apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , nes Karinės medicinos ekspertizės

komisijos buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai (b. l. 29). Be to, pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ karo tarnybos dienÄ jis nebuvo sukakęs KASOKTÄ® 45 straipsnio 4 dalies 5 punkte kapitonams nustatyto iÅ¡leidimo į atsargÄ amžiaus, t. y. 43 metų dar neturėjo. Taigi, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡leidimo į atsargÄ dienÄ teisės į kario pensijÄ už tarnybÄ neįgijo. Pažymėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas skunde sutinka, kad neatitinka Karių pensijų įstatymo 3 straipsnio

1 dalies 1 ir 5 punktų sÄ lygas, t. y. neiÅ¡tarnavo reikalingų 20 metų ir iÅ¡leidimo į atsargÄ dienÄ neturėjo

reikiamo amžiaus. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas mano, kad kario pensija jam turėtų bÅ«ti paskirta minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, tačiau nenurodo, kokios rūšies (už tarnybÄ ar netekto darbingumo) Å¡i pensija turėtų bÅ«ti. Nė vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų pareiÅ¡kėjas neatitiko, todėl pareiÅ¡kėjas teisės į kario valstybinę pensijÄ už tarnybÄ neįgijo ir KraÅ¡to apsaugos ministerija 2009-10-06 sprendimu Nr. 12-01-1740 pagrįstai atsisakė skirti karių valstybinę pensijÄ už tarnybÄ .

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad KraÅ¡to apsaugos ministerijos kanclerio 2009 m. liepos 10 d. potvarkiu Nr. PE-570 pareiÅ¡kėjui jo praÅ¡ymu nuo iÅ¡leidimo į atsargÄ dienos buvo paskirta ir mokama netekto darbingumo kario pensija (b. l. 23). Pagal Pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį karių valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama kariams, pripažintiems nedarbingais ar iÅ¡ dalies darbingais dėl priežasčių, kaip susijusių su kario tarnyba, taip ir nesusijusių su ja. Jei darbingumo netekta dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, netekto darbingumo kario pensija skiriama tik tuo atveju, jei darbingumo netekta dar tarnybos metu. PraÅ¡ydamas paskirti netekto darbingumo pensijÄ , pareiÅ¡kėjas kartu su praÅ¡ymu (b. l. 40) KraÅ¡to apsaugos ministerijai pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2008 m. gruodžio 23 d. darbingumo lygio pažymÄ DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuria jam nuo 2008 m. gruodžio 22 d. nustatytas nedarbingumo lygis (60 %) (b. l. 32). Kaip matyti iÅ¡ pateiktos pažymos, pareiÅ¡kėjui netektas darbingumas, kuris nesusijęs su karo tarnyba, buvo nustatytas dar jam tarnaujant profesinėje karo tarnyboje. PareiÅ¡kėjas kraÅ¡to apsaugos sistemoje iÅ¡tarnavo daugiau kaip 5 metus, taigi atitiko sÄ lygas, numatytas Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies

4 punkte ir įgijo teisę į kario netekto darbingumo pensijÄ , kuri ir buvo jam paskirta teisės aktų nustatyta tvarka.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2009 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. 12-01-1740 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo remiantis skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas n u s p r e n d ė :

                                                                                                                                                 Â

pareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

 Kolegijos

pirmininkas                                                                             Henrikas

Sadauskas                                         Â

 Teisėjai                                                 Â

                                                  Rūta Miliuvienė

                                                                                                      Â

           Irena Paulauskienė