f7dc93e5-ef53-4309-9cc1-cf89d2747bbd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-6679-189/2016 Proceso Nr. 3-61-3-01295-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka, dalyvaujant pareiÅ¡kėjams G. M., J. P., R. P. (R. P.), pareiÅ¡kėjų atstovės Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos atstovei D. D., atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei V.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų J. P., R. P., A. D., G. M. skundÄ atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su 2016-03-31 praÅ¡ymu (I t., b. l. 1–20) ir 2016-11-21 patikslintu praÅ¡ymu (II t., b. l. 104–113), praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2015-06-07 dirbtÄ virÅ¡valandinį darbÄ :

J. P. už 1515,5 val. virÅ¡valandžių – 12 618,17 Eur, R. P. už 1694,5 val. virÅ¡valandžių – 16 852,57 Eur, A. D. už 961 val. virÅ¡valandžių – 7 986,73 Eur, G. M. už 1568 val. virÅ¡valandžių – 13 246,94 Eur. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad jie dirba Departamento Sprogmenų paieÅ¡kos skyriuje (toliau – ir Skyrius), yra statutiniai valstybės tarnautojai. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2015-06-07 darbas Departamento Skyriuje buvo organizuojamas taikant 48 valandų per savaitę (7 kalendorines dienas) darbo laiko normÄ , o turėjo bÅ«ti taikoma 40 valandų per savaitę darbo laiko norma, todėl susidarė virÅ¡valandžiai, kurių Departamentas nesumokėjo.

Pažymėjo, kad jų darbas iÅ¡ esmės yra pertraukiamas, todėl, taikant 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpis) darbo laiko normÄ , buvo pažeista pareiÅ¡kėjų teisė į teisingÄ apmokėjimÄ bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 29 straipsnio 3 dalis. Pasak pareiÅ¡kėjų, Departamento Skyriuje darbas organizuojamas pamainomis, o darbo pobÅ«dis nereikalauja, kad darbo funkcijų vykdymas bÅ«tų užtikrinamas 24 val. per parÄ . Nurodė, kad iÅ¡ Skyriaus pareigÅ«nų darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo grafikų ginčo laikotarpiu matyti, jog Skyriaus darbas buvo organizuojamas pertraukiamai.

Pasibaigus Skyriaus pareigÅ«nų darbo laikui (pamainai), kita pamaina nėra organizuojama, t. y. funkcijų vykdymas nutrÅ«ksta. Darė iÅ¡vadÄ , kad neegzistuoja viena bÅ«tina Statuto 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta sÄ lyga taikyti 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normÄ , t. y. vykdomų funkcijų nepertraukiamumas. Todėl privalėjo bÅ«ti taikoma 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma, o virÅ¡ijantis Å¡iÄ normÄ darbas privalėjo bÅ«ti laikomas virÅ¡valandiniu ir už jį atsiskaityta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 261 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis apie jiems iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. PareiÅ¡kėjai skundÄ grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-457-520/2015, kurioje analogiÅ¡koje situacijoje buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjui nepagrįstai buvo taikoma iki 48 valandų per savaitę darbo laiko norma. PareiÅ¡kėjai taip pat nurodė, kad, ginčo laikotarpiu skaičiuojant susidariusius virÅ¡valandžius, turi bÅ«ti skaičiuojamas bet kuris 7 dienų laikotarpis.

Rėmėsi ir 1993-11-23 Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 93/104/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ (toliau – ir Direktyva) 6 straipsniu. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu galiojo 2009-04-30 priimtas Departamento direktoriaus įsakymas Nr. V-119 „Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos pareigÅ«nų sÄ raÅ¡o bei kitų teisės aktų patvirtinimo“, pagal kurio 2.1 punktÄ savaitės (7 dienų laikotarpio) pradžia buvo laikomas pirmadienis.

PareiÅ¡kėjų nuomone, toks taikytas skaičiavimas iÅ¡ esmės neatitiko galiojusių Europos SÄ jungos teisės aktų reikalavimų. Darė iÅ¡vadÄ , kad, skaičiuojant pareiÅ¡kėjams laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2015-06-07 susidariusius virÅ¡valandžius, 40 val. darbo laiko normÄ virÅ¡ijusias valandas reikia skaičiuoti per bet kurį 7 dienų laikotarpį. PareiÅ¡kėjai J. P., R. P. ir G. M. teismo posėdyje palaikė praÅ¡ymuose iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė praÅ¡ymus tenkinti.

Papildomai nurodė, kad jie dirbo nuo 7 iki 22 val., iÅ¡eidavo 22 val. į namus, savo darbinių funkcijų niekam neperduodavo. Skyriaus funkcijų nuo 22 val. iki 7 val. niekas nevykdė. Pažymėjo, kad jokio žodinio susitarimo dėl pietų pertraukos iki 2 val. nebuvo. PareiÅ¡kėjų atstovės Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos atstovė teismo posėdyje palaikė praÅ¡ymuose iÅ¡dėstytas aplinkybes. Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjų darbas nebuvo nepertraukiamas.

PareiÅ¡kėjui A. D. apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Negauta praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ , byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsakovas Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus (I t. 1, b. l. 128–133; II t., b. l. 119–132). Nurodė, kad susidariusi teisinė ir faktinė situacija patenka į Statuto 29 straipsnio 3 dalyje reguliuojamÄ sritį, todėl pareiÅ¡kėjų darbas, virÅ¡ijantis 40 val. per savaitę (nuo pirmadienio iki sekmadienio), tačiau nevirÅ¡ijantis 48 valandų per savaitę, nelaikytinas virÅ¡valandiniu.

Teigė, kad pareiÅ¡kėjai klaidingai aiÅ¡kina Statuto 29 straipsnio 3 dalį dėl nepertraukiamo funkcijų atlikimo, susiaurindami ir tapatindami su nepertraukiamu nustatytas funkcijas vykdančiu statutinę vidaus reikalų įstaigos konkrečiu struktÅ«riniu padaliniu (jo darbuotoju), o ne su visos įstaigos nepertraukiamai vykdoma veikla. Pabrėžė, kad teismas byloje vertina konkrečias faktines aplinkybes, siedamas su konkrečia taikytina norma. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-26 sprendime administracinėje byloje Nr. A-457-520/2015 siaurinamai aiÅ¡kintos Statuto 29 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl minėtoje byloje teismo padarytos iÅ¡vados ir vertinimai negali turėti precedento galiÄ Å¡ioje nagrinėjamoje byloje.

Taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjų užimamos pareigybės buvo įraÅ¡ytos į Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, pareigybių sÄ raÅ¡Ä (3.3, 3.7 ir 3.11 punktai). Nurodė, jog nei Statute, nei VTÄ®, nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) ir kituose teisės aktuose nėra imperatyviai ir aiÅ¡kiai reglamentuota, koks momentas laikytinas savaitės pradžia ir pabaiga. Atsižvelgęs į tai, kad įstatymų leidėjas nėra nurodęs konkretaus savaitės apibrėžimo, Departamentas lokaliniu teisės aktu 2009 metais nustatė savaitės darbo laiko apskaitos pradžiÄ â€“ pirmadienį (Departamento direktoriaus 2009-04-30 įsakymo Nr. V-119 „Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos pareigÅ«nų sÄ raÅ¡o bei kitų teisės aktų patvirtinimo“ 2.1 papunktis), pritaikęs įstatymo analogijÄ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 patvirtintų Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominėse veiklos srityse 10 punkto nuostatÄ , kuri numato, kad „savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandos iki sekmadienio 24.00 valandos“.

AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 straipsnyje. Taip pat buvo įvertintas savaitės sÄ vokos apibrėžimas, pateiktas Lietuvių kalbos žodyne: „savaitė – tai septynių dienų laiko tarpas, prasidedantis pirmadieniu ir pasibaigiantis sekmadieniu“ (elektroninė Lietuvių kalbos žodyno versija pateikiama interneto svetainėje adresu: http://www.lkz.lt/startas.htm). Be to, atsižvelgė į tai, kaip teisės doktrinoje suprantama sÄ voka „savaitė“ (NekroÅ¡ius I.

„Darbo teisė“, 2008). Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjų nurodoma Direktyva, vadovaujantis Direktyvos 1 straipsnio 3 dalimi ir 2 straipsnio 2 dalimi, valstybės tarnybos santykiams netaikoma. Nesutiko su pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose teismui nurodytais skaičiavimais priteisti virÅ¡valandžius. Pažymėjo, kad 2 val. trukmės pietų pertrauka buvo įskaitoma į pamainos laikÄ , pertraukos metu pareigÅ«nai priskirtų funkcijų nevykdė, šį laikÄ naudojo savo nuožiÅ«ra. Tai buvo nustatyta pareigÅ«nų interesais.

Tai, kad pareiÅ¡kėjai naudojosi pertraukomis ir jų konkretų laikÄ pasirinkdavo savo nuožiÅ«ra (pamainos pradžioje, pamainai įpusėjus, pamainos pabaigoje), atsakovo teigimu, patvirtina Departamento teismui pateikti 2013–2015 metų Departamento saugomų objektų praėjimo kontrolės informacinės sistemos (toliau – ir SOPKIS), leidžiančios Departamentui automatizuotai leidimų pagalba kontroliuoti darbuotojų ir lankytojų įėjimÄ Ä¯ Departamento saugomus objektus ir išėjimÄ iÅ¡ jų, iÅ¡raÅ¡ai (IV t., b. l. 1–65), 2013–2015 metų Ginklų žurnalo iÅ¡raÅ¡ai apie tarnybinių ginklų iÅ¡davimÄ ir grÄ Å¾inimÄ (II t., b. l. 133–180) bei 2013–2015 metų Skyriaus patikrintų objektų ir daiktų sÄ raÅ¡ai (III t., b. l. 1–160).

Teigė, jog iÅ¡ SOPKIS ir Ginklų žurnalo iÅ¡rašų matyti atvejai, kai pareiÅ¡kėjai vėliau ateidavo į darbÄ , taip pat anksčiau iÅ¡eidavo iÅ¡ darbo, kas, atsakovo vertinimu, pagrindžia faktinį pareiÅ¡kėjų darbo laikÄ . Pažymėjo, kad pritaikius 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normÄ , susidarytų pareiÅ¡kėjų neiÅ¡dirbtos darbo valandos ir taip bÅ«tų pažeidžiami Departamento interesai. Departamentas, remdamasis ginčui aktualiais žiniaraščiais, nurodė, kad G.

M. neiÅ¡dribtų valandų skaičius apie 272 val., R. P. – apie 211 val., J. P. – apie 246 val., o A. D. – apie 248 val. Departamento teigimu, pareiÅ¡kėjai elgiasi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl nesÄ Å¾iningos Å¡alies interesai negali bÅ«ti ginami. Skundo tenkinimas prieÅ¡tarautų bendriesiems sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Departamento atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose pateiktÄ nuomonę. Prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Akcentavo, kad Departamento darbas yra nepertraukimas, todėl turi bÅ«ti vertinamas visų struktÅ«rinių padalinių, o ne tik Skyriaus darbas. PareiÅ¡kėjai už pietų pertraukų laikÄ gavo darbo užmokestį, nors Å¡iuo laiku jie neatliko savo darbinių funkcijų. Be to, pagal SOPKIS sistemos duomenis, pareiÅ¡kėjai realiai iÅ¡vykdavo iÅ¡ patalpų ir nesibaigus jų pamainai. Akcentavo, jog kadangi įstaigoje darbas vykdomas nepertraukiamai, todėl pagrįstai pareiÅ¡kėjams taikyta 48 valandų per savaitę darbo laiko norma.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjų reikalavimo iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį (už virÅ¡valandžius), kuri, jų teigimu, susidarė laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2015-06-07, atsakovui taikant 48 valandų per savaitę darbo laiko normÄ . PareiÅ¡kėjai laikėsi pozicijos, jog jiems turėjo bÅ«ti taikoma 40 valandų per savaitę (7 dienos) darbo laiko norma, skaičiuojant pagal bet kurį 7 dienų laikotarpį. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai yra statutiniai valstybės tarnautojai, jie Departamento Skyriuje dirba:

J. P. – specialistu, R. P. – vyresniuoju specialistu, G. M. – specialistu (kinologu), nuo 2015-03-19 – vyresniuoju specialistu (kinologu) ir A. D. – vyresniuoju specialistu (I t., b. l. 180–181, 182–183, 184–187, 188–189). IÅ¡ Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, pareigybių sÄ raÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-09-09 nutarimu Nr. 1150 „Dėl nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, pareigybių sÄ raÅ¡o, Å¡ių pareigÅ«nų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų patvirtinimo“, 3.7 ir 3.11 punktų matyti, kad Departamento specialistai ir vyresnieji specialistai priklauso nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nams, dirbantiems pamainomis.

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Departamentas užtikrina vadovybės apsaugÄ 24 valandas per parÄ , o kitų saugomų asmenų apsaugos užtikrinimo laikas nustatomas atsižvelgiant į jų saugumo užtikrinimo bÅ«tinybę ir interesus. Departamento direktorius 2013-09-25 įsakymu Nr. V-396 patvirtino Departamento Skyriaus nuostatus, kurių 7 punkte nustatyta, kad skyriui vadovauja skyriaus virÅ¡ininkas. Pagal minėtų nuostatų 8.1 papunktį skyriaus virÅ¡ininkas planuoja, organizuoja ir kontroliuoja Skyriaus darbÄ , pagal 8.2 papunktį – atsako už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymÄ (I t., b. l. 191–192).

Atsakovo teigimu, Departamentas funkcijas vykdo nepertraukiamai, pareiÅ¡kėjai patenka į SÄ raÅ¡e įtrauktų asmenų, nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, pareigybių sÄ raÅ¡Ä , todėl pareiÅ¡kėjams pagrįstai taikyta iki 48 valandų per savaitę darbo laiko norma, įtvirtinta Statuto 29 straipsnio 3 dalyje. Statuto 29 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2015-12-31) 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nų, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3–5 dalyse nurodytus pareigÅ«nus, darbo laiko norma negali bÅ«ti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį).

Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigÅ«nams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali bÅ«ti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, virÅ¡ijanti Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytų 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma; Å¡ių pareigÅ«nų darbas, kiekvienÄ savaitę (7 dienų laikotarpį) nevirÅ¡ijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas virÅ¡valandiniu;

Å¡ioje dalyje nurodytų pareigÅ«nų pareigybių sÄ raÅ¡Ä bei Å¡ių pareigÅ«nų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2009-05-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-1706/2009) laikomasi pozicijos, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas minėtas nuostatas, visų pirma, siekė pareigÅ«nų teisinį statusÄ nustatyti specialiu įstatymu – Statutu, kuriame pareigÅ«nų darbo laikas yra specialiai ir iÅ¡samiai reglamentuotas – tam yra skirtas 29 straipsnis („PareigÅ«nų darbo laikas“).

Statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiÅ¡kiai nustatytos pareigÅ«nų darbo laiko normos, kurios gali bÅ«ti dvejopos – 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) arba 48 valandos per savaitę (7 dienų laikotarpį). Taikant 48 valandų per savaitę darbo laiko normÄ , turi bÅ«ti įgyvendinamos įstatymo nustatytos sÄ lygos, t. y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi bÅ«ti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigÅ«no pareigybė turi bÅ«ti įraÅ¡yta Vyriausybės patvirtintame sÄ raÅ¡e, turi bÅ«ti įstaigos vadovo sprendimas.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai teigė, kad nebuvo vienos bÅ«tinos sÄ lygos taikyti 48 val. per savaitę darbo laiko normÄ , nes jų funkcijos neatliekamos nepertraukiamai, jie savo funkcijas atlieka nuo 7.00 val. iki 22.00 val., pareigų neperduoda kitiems pareigÅ«nams. Pasak pareiÅ¡kėjų, nesant Å¡ios sÄ lygos, negali bÅ«ti taikoma 48 val. per savaitę darbo laiko norma. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad konkrečiam pareigÅ«nui taikant 48 valandų per savaitę darbo laiko normÄ , nustatytÄ Statuto 29 straipsnio 3 dalyje, nepakanka vien tos aplinkybės, jog pareigÅ«no pareigybė yra įraÅ¡yta Vyriausybės patvirtintame sÄ raÅ¡e ir nustatyta įstaigos vadovo sprendimu, bet turi egzistuoti ir kitos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sÄ lygos:

1) vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos, kurioms įgyvendinti reikalinga atitinkama pareigybė, turi būti nepertraukiamai vykdomos (dirbama pamainomis);

2) turi bÅ«ti priimtas įstaigos vadovo sprendimas dėl pamaininio darbo režimo tam tikras pareigas užimantiems pareigÅ«nams nustatymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3662/2011). Ä®vertinus byloje surinktÄ medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nepagrįstai pareiÅ¡kėjų atliekamas funkcijas priskyrė nepertraukiamai atliekančių asmenų funkcijoms. Atsakovo argumentai, kad Departamentas, kaip visuma, savo pareigas atlieka nepertraukiamai, laikytini nepagrįstais, nes byloje vertinama, ar konkrečiai pareiÅ¡kėjų atliekamos funkcijos buvo vykdomos nepertraukiamai.

Konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjų funkcijos, kurioms įgyvendinti reikalinga būtent pareiškėjų pareigybė, yra vykdomos nepertraukiamai, ir pareiškėjams pagrįstai ir teisėtai taikoma iki 48 valandų per savaitę darbo laiko norma, kuri įtvirtinta Statuto 29 straipsnio 3 dalyje. Departamento direktoriaus 2006-08-21 įsakymu Nr. 1V-229 „Dėl darbo laiko nustatymo“ 1.3 punkte nustatyta, kad Departamento pareigūnams, dirbantiems pamainomis, nustatoma ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė.

Šių pareigūnų darbo laiko pradžia ir pabaiga nustatoma Departamento direktoriaus patvirtintuose darbo grafikuose (IV t., b. l. 77). Byloje pateikti Darbo ir budėjimo grafikai (II t., b. l. 61–94) bei Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (I t., b. l. 199–200, II t., b. l. 1–60) patvirtina, kad pareiškėjų darbas realiai buvo organizuojamas pertraukiamai. Iš budėjimo grafikų matyti, kad pamainų darbo režimas nustatytas taip, kad nuo 2013 m. kovo mėnesio dirbama pamainomis nuo 7 val. iki 22 val.

Iš budėjimo grafikų matyti, kad nuo 22 val. iki 7 val. nėra paskirto nei vieno Departamento Skyriaus pareigūno, kuris vykdytų jiems priskirtas funkcijas. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad kitų Departamento skyrių pareigūnai minėtu laiku atlikdavo pareiškėjams priskirtas funkcijas. Taigi sutiktina su pareiškėjų teiginiais ir įvertinus tai, kad funkcijos, kurioms įgyvendinti yra reikalingos pareiškėjų pareigybės, yra vykdomos pertraukiamai, konstatuotina, jog nėra vienos iš teisiškai reikšmingų aplinkybių, nurodytų Statuto 29 straipsnio 3 dalyje, tam, jog pareiškėjams būtų taikoma iki 48 valandų per savaitę darbo laiko norma.

Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nepagrįstai taikė pareiÅ¡kėjams iki 48 valandų per savaitę darbo laiko normÄ . Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai pareiÅ¡kėjų darbo nepertraukiamumÄ sieja su tuo, kad Departamentas savo funkcijas vykdo nepertraukiamai, todėl konkrečių darbuotojų (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjų) faktinis darbo laikas negali bÅ«ti vertinamas kaip nepertraukiamas. Atsakovo teiginiai, kad bendrai įstaigos funkcijos yra nepertraukiamos, nesudaro pagrindo teigti, jog visiems įstaigos darbuotojams gali bÅ«ti taikoma iki 48 valandų per savaitę darbo laiko norma, nes atskiri įstaigos padaliniai skirtingai organizuoja savo darbo laikÄ ir vieni iÅ¡ jų dirba pertraukiamai, o kiti – ne, todėl darbo pertraukiamumas turi bÅ«ti vertinamas konkretaus pareigÅ«no atžvilgiu.

Atsakovas byloje nepaneigė pareiÅ¡kėjų teiginių ir nepagrindė, kad pareiÅ¡kėjų funkcijos Skyriuje buvo vykdomos nepertraukiamai. Toks aiÅ¡kinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-26 sprendime administracinėje byloje Nr. A-457-520/2015 suformuotÄ pozicijÄ , vertinant identiÅ¡kÄ faktinę situacijÄ . Kadangi atsakovas nepagrįstai pareiÅ¡kėjams taikė iki 48 valandų per savaitę darbo laiko normÄ , nurodytÄ Statuto 29 straipsnio 3 dalyje, pareiÅ¡kėjai negavo darbo užmokesčio dalies, taikytinos, virÅ¡ijus 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normÄ .

Pareiškėjai skunde teismui nurodė, kad septynių dienų terminas, per kurį turi būti užtikrinamas ne tik minimalus poilsio laikas, bet ir neviršijama 48 valandų, įskaitant viršvalandžius, 7 dienų darbo laiko norma, o analogiškai ir Statuto 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta savaitė (7 dienų laikotarpis), neturi būti siejamas su kokiomis nors kalendorinėmis dienomis ar konkrečiomis savaitės dienomis. Todėl, pareiškėjų teigimu, savaitės nepertraukiamas poilsio laikas bei 40 valandų savaitės darbo laiko norma turi būti nustatyti taip, kad būtų užtikrinami pasirinkus bet kurį 7 dienų laikotarpį.

Tačiau su Å¡iais pareiÅ¡kėjų teiginiais nesutiktina. Byloje nustatyta, kad atsakovas Statuto 29 straipsnio 3 dalyje minimos savaitės atskaitos taÅ¡ku – pirmadienį, nustatė, remdamasis Departamento direktoriaus 2009-04-30 įsakymo Nr. V-119 „Dėl vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos pareigÅ«nų sÄ raÅ¡o bei kitų teisės aktų patvirtinimo“ (toliau – ir Ä®sakymas) 2.1 punktu. Minėtas atsakovo priimtas Ä®sakymas yra galiojantis teisės aktas, jo teisėtumas nėra nenuginčytas.

PareiÅ¡kėjai neginčijo, kad apie tokį Ä®sakymÄ Å¾inojo ir buvo supažindinti su jame nustatyta tvarka (II t., b. l. 95). Taigi atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog Ä®sakymas nustato darbo laiko apskaitÄ Departamente, t. y. savaitės pradžia laikomas pirmadienis, todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi tokia darbo laiko apskaita, pareiÅ¡kėjams skaičiuodamas darbo užmokestį. Sutiktina su atsakovo motyvais dėl Direktyvos nuostatų nagrinėjamu atveju netaikymo. Kitų argumentų dėl atsakovo pateiktų virÅ¡valandinio darbo apskaičiavimo pažymų neteisingumo pareiÅ¡kėjai nepateikė, todėl konstatuotina, jog atsakovo pateiktose pažymose nurodytas virÅ¡valandžių apskaičiavimas yra teisingas.

Å ioje administracinėje byloje remiamasi atsakovo pateiktomis pažymomis apie pareiÅ¡kėjų virÅ¡valandžių perskaičiavimÄ laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2015 m. birželio mėn., kurios grindžiamos atsakovo pateiktais pareiÅ¡kėjų mokėjimo duomenimis (I t., b. l. 134–179). PareiÅ¡kėjai byloje neginčijo, kad atsakovas mokėjo bÅ«tent tokio dydžio darbo užmokestį, koks užfiksuotas darbo užmokesčio lapeliuose. PareiÅ¡kėjų skaičiavimai nepaneigia atsakovo, kaip oficialios darbdavio funkcijas atliekančios institucijos, pateiktų duomenų.

Atsakovas teigė, jog teisės į neiÅ¡mokėtÄ užmokestį už virÅ¡valandinį darbÄ pareiÅ¡kėjai neturi, nes į pareiÅ¡kėjų pamainos, virÅ¡ijančios 40 val. per savaitę darbo laiko normÄ , laikÄ Å¡alių susitarimu buvo įskaitoma 2 val. trukmės pertrauka pailsėti ir pavalgyti (kurios laikÄ pareiÅ¡kėjai nusistatydavo savo nuožiÅ«ra, atsižvelgdami į savo tarnybines užduotis, jos metu pareiÅ¡kėjai galėjo palikti darbo vietÄ ) ir virÅ¡ijo virÅ¡valandžių laikÄ .

Su tokiais atsakovo teiginiais nesutiktina. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių faktÄ , jog į pamainos darbo laikÄ buvo įskaičiuojama ir dviejų valandų pertrauka. Liudytojas E. R. teismo posėdyje nurodė, kad raÅ¡ytinio patvarkymo dėl pertraukos trukmės darbo laiko metu nebuvo. Skyriuje buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad darbuotojai galėjo iÅ¡eiti darbo laiku su administracijos sutikimu, tačiau tai nebuvo niekur fiksuojama. PareiÅ¡kėjai teismo posėdyje taip pat teigė, kad jokio susitarimo su Departamentu nebuvo.

Įvertinus atsakovo teismui papildomai pateiktus išėjimo / įėjimo duomenis (išrašus iš SOPKIS), darytina išvada, jog šie duomenys negali būti laikomi teisiškai reikšmingais ir patikimais, nes neįrodytas tokių duomenų patikimumas. Iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjai asmeniniais, ar darbo tikslai įeidavo / išeidavo. Vien tik laiko užfiksavimas negali patvirtinti atsakovo teiginių, jog pareiškėjai realiai atsakovo nustatytu laiku buvo išėję asmeniniais reikalais.

Manytina, kad judėjimas per SOPKIS įėjimÄ yra galimas ir jo neužfiksavus (pavyzdžiui, įeinant ar iÅ¡einant su kitu darbuotoju). Å iÄ aplinkybę patvirtina ir patys SOPKIS duomenys: pavyzdžiui, 2013-01-23 duomenys rodo, kad A. D. įėjo į pastatÄ , tačiau išėjimas po darbo namo neužfiksuotas; 2014-08-18 G. M. įėjo į pastatÄ , tačiau išėjimas po darbo namo neužfiksuotas. Teigtina, jog atsakovas teismui nepateikė objektyvių duomenų ar argumentų, kad judėjimo fiksavimas yra griežtai kontroliuojamas ir visais atvejais užtikrinamas.

Be to, nors atsakovas pateikė Departamento saugomų objektų praėjimo kontrolės informacinės sistemos duomenis, iš kurių matyti pareiškėjų judėjimas iš / į Departamento saugomus objektus, tačiau šie duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjai iš saugomo objekto tam tikrais laikotarpiais išeidavo dėl to, jog jiems buvo pertrauka, nes tokie išėjimai gali būti ir tarnybiniais tikslais. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad teismui yra pateikti tik SOPKIS duomenys tais atvejais, kai pareiškėjai judėjo ne tarnybiniais tikslais.

Tai reiÅ¡kia, kad SOPKIS duomenų yra daugiau, jie nėra iÅ¡samÅ«s ir neleidžia teismui susidaryti iÅ¡samaus vaizdo apie darbuotojų judėjimÄ tÄ dienÄ . Teismui yra pateikti atsakovo nuožiÅ«ra parinkti kai kurie darbuotojų judėjimo duomenys. Tai neleidžia teismui daryti iÅ¡samių iÅ¡vadų, kaip ir kÄ konkrečiu metu ginčo laikotarpiu veikė pareiÅ¡kėjai. Remiantis visais iÅ¡dėstytais argumentais, SOPKIS sistemos duomenys atmestini kaip nepatikimi įrodymai byloje ir jais nesivadovaujama.

Atsakovo argumentai dėl ginklų iÅ¡davimo ir grÄ Å¾inimo taip pat nelaikytini pagrįstais, nes pateikti duomenys nepagrindžia pareiÅ¡kėjų faktiÅ¡kai dirbto laiko. Taigi pripažintina, kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių atsakovo (darbdavio) pozicijÄ â€“ kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl bÅ«tent 2 val. pietų pertraukos suteikimo, jos įskaitymo į darbo laikÄ , jei darbo laiko norma yra 48 val. per savaitę ir neįskaitymo, jei 40 val. per savaitę, ir jos naudojimo savo nuožiÅ«ra.

Minėta, jog pareiÅ¡kėjai susitarimo nepripažįsta, SOPKIS duomenys, kaip įrodymas, teismo vertinimu, yra nepatikimi. Jokių dokumentų, patvirtinančių Å¡alių susitarimÄ (darbo tvarkos taisyklių, darbo sutarties su įvardytu susitarimu, darbuotojo supažindinimo su tvarka ar kt.), teismui atsakovas nepateikė. Atsakovas taip pat nurodė, jog, pritaikius 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normÄ , susidarytų ne tik pareiÅ¡kėjų minėti virÅ¡valandžiai, bet ir jų neiÅ¡dirbtos darbo valandos, o tai neabejotinai rodo Departamento teisių bei teisėtų interesų pažeidimÄ .

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl apmokėjimo už virÅ¡valandžius. Atsakovas taip pat nepraÅ¡o minusuoti galimai neiÅ¡dirbtas valandas iÅ¡ dirbto laiko, bet praÅ¡o pripažinti, kad pareiÅ¡kėjai elgiasi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl jų interesai neturi bÅ«ti ginami. Pažymėtina, kad, apmokėdamas už pareiÅ¡kėjų darbÄ ginčo laikotarpiu, atsakovas žinojo tikslų pareiÅ¡kėjų dirbtų valandų skaičių, už jas apmokėjo, tik apmokėjimo tarifÄ skaičiavo pagal klaidingÄ darbo laiko normÄ .

Taigi atsakovas, apmokėdamas už pareiÅ¡kėjų darbÄ , su tokiu elgesiu sutiko, apmokėjo tik už dirbtas valandas, o ne už nedirbtas. Darbo grafikus tvirtino pats Departamento direktorius, todėl nėra pagrindo atsakovo ir pareiÅ¡kėjų elgesį dabar laikyti nesÄ Å¾iningu ar piktnaudžiavimu teise. Pirma, taip elgėsi abu – ir pareiÅ¡kėjai, ir atsakovas, kuris ir buvo atsakingas už darbo laiko organizavimÄ . Antra, atsakovas apmokėjo tik už dirbtas pareiÅ¡kėjų valandas, o ne už neiÅ¡dirbtas.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaujantis cituotais ginčo klausimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, remiantis teismų suformuota praktika, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjams susidarė darbo užmokesčio nepriemoka dėl netinkamai taikytos iki 48 valandų per savaitę darbo laiko normos. Pažymėtina, kad remiantis atsakovo pateiktomis pažymomis taip pat nustatyta, kad nuo 2015 m. liepos mėnesio pareiÅ¡kėjams nebuvo nustatytų virÅ¡valandžių. IÅ¡ atsakovo pateiktų 2016-04-19 pažymų apie virÅ¡valandžių perskaičiavimÄ už laikotarpį nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2015 m. birželio mėn. (įskaitytinai) matyti, jog pareiÅ¡kėjams ginčo laikotarpiu sudarė darbo užmokesčio nepriemoka, t, y. pareiÅ¡kėjas J.

P. iš viso dirbo 224 val. viršvalandžių, už kuriuos susidarė 1 883,88 Eur nepriemoka (I t., b. l. 134–135); pareiškėjas R. P. iš viso dirbo 287 val. viršvalandžių, už kuriuos susidarė 2 553,84 Eur nepriemoka (I t., b. l. 145–146); pareiškėjas G. M. iš viso dirbo 200 val. viršvalandžių, už kuriuos susidarė 1 639,49 Eur nepriemoka (I t., b. l. 156–157); pareiškėjas A. D. iš viso dirbo 159 val. viršvalandžių, už kuriuos susidarė 1 303,62 Eur (I t., b. l. 169–170).

Likusi pareiÅ¡kėjų skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta, nes teismas vadovaujasi atsakovo pateiktais oficialiais duomenimis apie virÅ¡valandžių paskaičiavimÄ , kaip jau minėta, byloje netaikant Direktyvos nuostatų. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,132 straipsniu, n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjų J. P., R. P. (R. P.), A. D. ir G. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2015-06-07 dirbtus virÅ¡valandžius, t. y.

J. P. 1 883,88 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis euro centus); R. P. (R. P.) 2 553,84 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis euro centus); G. M. 1 639,49 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis eurus ir keturiasdeÅ¡imt devynis euro centus) ir A. D. 1 303,62 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus tris eurus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du euro centus). KitÄ pareiÅ¡kėjų J.

P., R. P. (R. P.), A. D. ir G. M. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas Bronius JanuÅ¡ka