Legislator Case Law & Legislation
f7db98d1-8530-4666-89c7-08603fa80fc8 AI generated

f7db98d1-8530-4666-89c7-08603fa80fc8 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number f7db98d1-8530-4666-89c7-08603fa80fc8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

VÄ® Registrų centras Alytaus filialo 2017 m. vasario 9 d. sprendimÄ Nr.(2.16.13)R5-5; VÄ® Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. kovo 16 d. sprendimÄ Nr. csprl-63;

Legislator headnote

AI generated

f7db98d1-8530-4666-89c7-08603fa80fc8 · Kauno apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjas nesutinka, kad dėl daiktinių teisių įregistravimo kreiptis į VÄ® Registrų centrÄ jis gali tik turėdamas notaro iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teigia, kad apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinis paveldėjimo faktas yra teisinis pagrindas įregistruoti paveldėtÄ turtÄ kaip asmeninę nuosavybę.Teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, iÅ¡aiÅ¡kinimai bei jų taikymo taisyklės pateiktos kasacinio teismo nutartyse.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1508-406/17Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00527-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 19.3.3; 55.1.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Čekanausko ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. K. skundÄ atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonės Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.          Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas K. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti:

1) VÄ® Registrų centras Alytaus filialo 2017 m. vasario 9 d. sprendimÄ Nr.(2.16.13)R5-5;

2) VÄ® Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. kovo 16 d. sprendimÄ Nr. csprl-63;

3) įpareigoti VÄ® Registrų centras Alytaus filialÄ Â Ä¯registruoti K. K. nuosavybės teises į žemės sklypus (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ 2YT-498-743/2016 (b. l. 7-9).PareiÅ¡kėjo atstovas skunde nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mė turinčio fakto - paveldėjimo priėmimo pradėjus turtÄ faktiÅ¡kai valdyti fakto nustatymo.

Teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu tenkino pareiÅ¡kimÄ ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. K. po motinos A. V. mirties priėmė palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, taip pat nurodant, jog juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų paveldėti atsiradusį palikimÄ . Teismo sprendimui įsiteisėjus, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į VÄ® Registrų centras Alytaus filialÄ , praÅ¡ydamas įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtus žemės sklypus jo vardu. Atsakovas ginčijamu sprendimu Å¡io praÅ¡ymo netenkino, nurodydamas, jog pareiÅ¡kėjas turėtų kreiptis į notarÄ pagal palikimo atsiradimo vietÄ dėl paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo.

Pagal pareiÅ¡kėjo pateiktÄ skundÄ centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. kovo 16 d. sprendimu Alytaus filialo sprendimÄ paliko galioti. Nurodo, jog su Å¡iais skundžiamais sprendimais nesutinka, nes jie priimti netinkamai aiÅ¡kinant teisės normas. Mano, jog Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, patvirtina pareiÅ¡kėjo nuosavybės teises į žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Atsakovo teiginys, kad paveldėjimÄ ir nuosavybės teisių atsiradimÄ patvirtinantis dokumentas yra paveldėjimo teisės liudijimas, klaidingas bei nepagrįstas, nes tai prieÅ¡tarauja imperatyviam paveldėjimo teisės reglamentavimui.

Teigia, kad įstatymų leidėjas numatęs du alternatyvius palikimo priėmimo bÅ«dus – kai paveldimas turtas faktiÅ¡kai pradėtas valdyti arba kai įpėdinis paduoda notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo  ir bÅ«tent nuo paveldėto bÅ«do priklauso kokiu konkrečiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas nuspręs paveldėti. Pagal tokį teisinį reglamentavimÄ , yra galimi ir du palikimo priėmimo faktÄ patvirtinantys dokumentai – pirmu atveju teismo sprendimas, pripažįstant juridinę reikÅ¡mę turintį palikimo priėmimo faktÄ , antruoju – notaro iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Ginčo atveju pareiÅ¡kėjas palikimÄ priėmė, pradėjęs turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, todėl teismui tokį faktÄ nustačius, pareiÅ¡kėjui nebereikia paveldėti atsiradusio palikimo ir nereikia kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo, nes teismo sprendimu nustatytas juridinę reikÅ¡mė turintis faktas yra pakankamas pagrindas įregistruoti paveldėtÄ turtÄ kaip asmeninę nuosavybę Registrų centre. Pabrėžia, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi įstatymo galiÄ ir yra privalomai vykdytinas, be to, pagal CK 4.255 str. nuostatas teismo sprendimas yra juridinio fakto įvykimÄ patvirtinantis dokumentas, ši nuostata įtvirtinta ir Registro įstatymo 22 str. 2 p. PraÅ¡o skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 17, 18) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka.

PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. sausio 24 d. kreipėsi į Registrų centro Alytaus filialÄ su praÅ¡ymu dėl nuosavybės teisių įregistravimo į žemės sklypus ir pateikė Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimÄ , kuriuo buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad K. K. po motinos A. V. mirties priėmė palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, taip pat nurodant, jog juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų paveldėti atsiradusį palikimÄ . IÅ¡nagrinėjus praÅ¡ymÄ ir teismo sprendimÄ , teritorinis registratorius atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ , nes įstatymas nenumato galimybės nekilnojamojo turto registre įregistruoti praÅ¡omas nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus.

Atsakovo nuomone, kartu su praÅ¡ymu pateiktas teismo sprendimas nėra pagrindas įregistruoti paveldėtÄ turtÄ . Teismo sprendime juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų paveldėti atsiradusį palikimÄ , jame konkretus turtas neįvardintas, todėl tik notaras pagal kompetencijÄ gali nustatyti visÄ paveldimÄ turtÄ , nurodydamas jį iÅ¡duodame paveldėjimo teisės liudijime. Pabrėžia, jog Registrų centrui konkretaus paveldimo turto nustatymas nepriskirtas. Nurodo, kad CK 4.255 str. 5 p. įtvirtinta nuostata, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra juridinio fakto įvykimÄ , t. y. paveldėjimÄ patvirtinantis dokumentas, taip pat ir Registro įstatymo 22 str. 5 p. paveldėjimo teisės liudijimas yra įvardijamas kaip nuosavybės teisių atsiradimÄ patvirtinantis dokumentas.

Pabrėžia, kad pagal savo kompetencijÄ nekilnojamo turto registro tvarkytojas, įraÅ¡ant naujus registro duomenis arba pakeičiant esamus, neturi teisės daryti savarankiÅ¡kų iÅ¡vadų, aiÅ¡kinant arba interpretuojant pateiktus dokumentus. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas turi kreiptis į notarÄ pagal palikimo atsiradimo vietÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Kadangi skundžiami sprendimai priimti veikiant savo įgaliojimų ribose, nepažeidžiant teisės aktų reglamentuojančių vieÅ¡ojo registro tvarkytojo kompetencijos ir funkcijų, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Tretysis suinteresuotas asmuo VÄ® Registrų centras atsiliepime į skundÄ (b. l.

32) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ginčijamame sprendime nurodytais motyvais. Nurodo, kad praÅ¡ymo įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ nėra pagrindo tenkinti, nes pareiÅ¡kėjas nepateikė įstatymuose numatyto dokumento - notaro iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo, kuris yra nuosavybės teisių atsiradimÄ patvirtinantis dokumentas ir yra pagrindas įregistruoti pareiÅ¡kėjo nuosavybės teises į konkrečius žemės sklypus. PraÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas nepagrįstas ir atmestinas.Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo VÄ® Registrų centras Alytaus filialo priimto sprendimo, kuriuo netenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas įregistruoti nuosavybės teises į konkrečius žemės sklypus (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pagal pateiktÄ Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimÄ , nustatantį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti (b. l. 10, 11, 22).

PareiÅ¡kėjas nesutinka, kad dėl daiktinių teisių įregistravimo kreiptis į VÄ® Registrų centrÄ jis gali tik turėdamas notaro iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teigia, kad apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinis paveldėjimo faktas yra teisinis pagrindas įregistruoti paveldėtÄ turtÄ kaip asmeninę nuosavybę.Teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, iÅ¡aiÅ¡kinimai bei jų taikymo taisyklės pateiktos kasacinio teismo nutartyse.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

Palikimo priėmimas, savo esme, yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo jis iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Palikimui priimti įpėdinis, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ , turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus ir savo valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai padarydamas dviem bÅ«dais:

1) paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ ;

2) pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priima palikimÄ , kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, Å¡is faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ pradėjęs faktiÅ¡kai valdyti turtÄ . Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu, tenkindamas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K.

K. po motinos A. V. mirties priėmė palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, taip pat nurodė, jog juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų paveldėti atsiradusį palikimÄ . Teismo sprendimui įsiteisėjus, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į VÄ® Registrų centras Alytaus filialÄ , praÅ¡ydamas įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ jo pateikto Lazdijų rajono apylinkės teismo pagrindu, tačiau ginčijamu sprendimu jo praÅ¡ymas buvo netenkintas.Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-498-743/2016 yra pakankamas pagrindas įregistruoti pareiÅ¡kėjo nuosavybės teises į žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.50 str. 1 d.). Tačiau įpėdinis tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , patvirtinantį jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ â€“ paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 str.).

Paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties, tačiau savo teisine reikÅ¡me yra įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , CK 5.50 straipsnio 3 dalį, 5.66 straipsnio 1 dalį, taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas, įpėdinis, priėmęs palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, negali visa apimtimi įgyvendinti paveldėto turto savininko teisių, kartu ir teisės disponuoti nuosavybės objektu, o paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas tokiu atveju yra galimas tik tada, kai teismas nustato palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011, 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).Kaip jau minėta, paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktÄ ir teisę į palikimÄ patvirtinantis dokumentas.

Toks juridinę reikÅ¡mę turintis faktas gali bÅ«ti įformintas notaro patvirtintu dokumentu tik tuomet, kai įvykdomos visos įstatymo nustatytos sÄ lygos, atliekami visi paveldėjimui bÅ«tini formalumai bei iÅ¡sprendžiami tarp paveldėtojų ar kitų suinteresuotų asmenų dėl paveldimo turto kilę ginčai. Teismo sprendimas dėl juridinio palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, fakto nustatymo, tėra tarpinis dokumentas, patvirtinantis įpėdinio valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Civilinio kodekso 4.255 straipsnio 5 punkte numatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra juridinio fakto įvykdymÄ , t. y. paveldėjimÄ patvirtinantis dokumentas. Pagrindas, kuriuo remdamasis notaras iÅ¡duoda paveldėjimo teisės liudijimÄ , priklauso nuo įpėdinio pasirinkto palikimo priėmimo bÅ«do, tai gali bÅ«ti ir įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas dėl palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti. Minėta, kad CK neįpareigoja įpėdinių iÅ¡siimti paveldėjimo teisės liudijimÄ , tÄ patvirtina ir aukščiau nurodyta LAT praktika, tačiau kai palikimÄ priėmęs įpėdinis nėra iÅ¡siėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtÄ turtÄ tik valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė Å¡iuo turtu disponuoti, t. y. pilna apimtimi įgyvendinti savininko teises.

Taigi norėdamas be ribojimų įgyvendinti teises į paveldėtÄ turtÄ , ko akivaizdžiai nagrinėjamu atveju ir siekia pareiÅ¡kėjas, jis, kaip įpėdinis, turi atlikti teisės aktuose numatytas pareigas. IÅ¡siėmus paveldėjimo teisės liudijimÄ , ir jo pagrindu užregistravus registruotinÄ turtÄ vieÅ¡ame registre, galima naudotis visomis nuosavybės teisės galimybėmis – laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti turtu, jei žinoma tam nėra nustatyta kokių nors apribojimų (pvz. pagal įstatymÄ , teismo sprendimÄ ir kt.).

Ginčo atveju pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai valdydamas ir tai reiÅ¡kia, kad jis, pageidaudamas pilna apimtimi įgyvendinti savininko teises, siekdamas užregistruoti paveldėtÄ turtÄ nekilnojamojo turto registre, turėdamas Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimÄ , privalėjo kreiptis ne tiesiogiai į Registrų centrÄ , bet į palikimo atsiradimo vietos notarÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuris pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 5 p. ir yra daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimÄ , juridinius faktus patvirtinantis dokumentas, kuriuo remiantis Å¡ios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre.

Taigi, tik notarui kruopščiai patikrinus pareiÅ¡kėjo pateiktus bei turimus dokumentus ir įsitikinus, kad daugiau įpėdinių tikrai nėra, pagal kompetencijÄ nustačius viso paveldimo turto sudėtines dalis, bÅ«tent notaro iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas gali bÅ«ti teisiniu pagrindu įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ vieÅ¡ajame registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 str. 1 p., 12 str. 3 p.). Sutiktina su atsakovo pozicija, kad Registrų centro ir jo teritorinių padalinių kompetencijai nepriskirtas paveldimo turto nustatymas ir tik notaras pagal savo kompetencijÄ turi teisę tiek įvardinti konkretų turtÄ , kuris sprendime nenurodytas, tiek ir nustatyti įpėdinius.

Pabrėžtina tai, jog iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo paveldėjimo procedÅ«ros nėra baigtos, dėl to negalima daryti iÅ¡vados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtÄ , t. y. to turto nuosavybės teisės, įgijimÄ iki kol Å¡is faktas nebus patvirtintas notaro iÅ¡duotu liudijimu. Tokiu liudijimu patvirtinamos nuosavybės teisės, atsiradusios įpėdiniui į jam tenkantį paveldimÄ turtÄ nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011). Kolegija pažymi, kad ginčo atveju faktiniu palikimo priėmimu pareiÅ¡kėjas, kaip įpėdinis, įgijo nuosavybės teises į paveldėto turto visumÄ , tačiau palikimo turinį sudarančiais konkrečiais nuosavybės teisių objektais, kaip nurodyta aukščiau, jis galėjo pradėti disponuoti tik notarui iÅ¡davus paveldėjimo teisės liudijimÄ ir jo pagrindu atlikus turto registracijÄ .

Daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, Å¡ių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimÄ nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Registro įstatymas, kurio 2 str. nustatyta, jog nekilnojamojo turto registro paskirtis yra iÅ¡vieÅ¡inti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, iÅ¡vieÅ¡indama Å¡iuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugÄ , suteikiant patikimÄ ir teisėtai gautÄ informacijÄ apie Å¡ių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.

Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡ai daromi kitų kompetentingų subjektų iÅ¡duotų pirminių dokumentų, iÅ¡vardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str., pagrindu. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkcijÄ vykdančiai institucijai bendro pobÅ«džio pareigÄ prieÅ¡ registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindÄ , o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimÄ .

Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimÄ vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindÄ , jo įforminimÄ , tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įraÅ¡ai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įraÅ¡yti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012, kt.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovo priimti ir pareiÅ¡kėjo ginčijami sprendimai, kuriais netenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas registruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus dėl to, kad K. K. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ir tokio paveldėjimo teisės liudijimo registratoriui nepateikė, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl Å¡ių aplinkybių nėra teisinių prielaidų tenkinti ir iÅ¡vestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovÄ Ä¯registruoti pareiÅ¡kėjo nuosavybės teises į žemės sklypus (registro Nr. duomenys neskelbtini) ir Nr. duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)., pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : SkundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                       Gintaras Čekanauskas                    Janina Vitunskienė                                                                                                              Natalja Zelionkienė