Legislator Case Law & Legislation
f7db5980-0239-4c07-9261-a0020f50edbf AI generated

f7db5980-0239-4c07-9261-a0020f50edbf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number f7db5980-0239-4c07-9261-a0020f50edbf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-207-1016/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08601-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 3.10 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. lapkričio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Eimutis MisiÅ«nas, sekretoriaujant Tatjanai Borodenkovai, dalyvaujant skundÄ padavusio asmens Y. H. atstovui advokatui Mindaugui PaukÅ¡tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Y. H., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. vasario 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-51846866-16 (ROIK: 16055421271).

Legislator headnote

AI generated

f7db5980-0239-4c07-9261-a0020f50edbf · Vilniaus miesto apylinkės teismas: veiksmuose nėra. Vadovaujantis nuoseklia teismų praktika ir teismų pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, Y. H. negali bÅ«ti nubaustas grindžiant nutarimÄ vien prielaidomis. Å iuo atveju nėra ir negali bÅ«ti rodyta Y. H. kaltė dėl transporto priemonių susidÅ«rimo. Atsižvelgiant į tai, kad Y. H. veiksmuose nėra teisės pažeidimo požymių, taip pat tai, kad policijos pareigÅ«nai nevisapusiÅ¡kai įvertindami faktines bylos aplinkybes nustatė Y. H. kaltus veiksmus, administracinio teisės pažeidimo byla Y.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-207-1016/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08601-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 3.10 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. lapkričio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Eimutis MisiÅ«nas, sekretoriaujant Tatjanai Borodenkovai, dalyvaujant skundÄ padavusio asmens Y. H. atstovui advokatui Mindaugui PaukÅ¡tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Y. H., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. vasario 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-51846866-16 (ROIK: 16055421271).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius Y. H. 2016 m. vasario 18 d. surašė protokolÄ Nr. 10P-51776284-16 (ROIK: 16055421271) už tai, kad jis 2016 m. vasario 18 d., apie 17.30 val. Žirnių g. 56, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir apsisukdamas neįvertino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio automobiliui BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam prieÅ¡inga kryptimi tiesiai, susidÅ«rė ir sugadino abu automobilius.

Už tai Y. H. 2016 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 10N-51846866-16 (ROIK: 16055421271) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje paskirta 42 Eur bauda.Nesutikęs su nutarimu, Y. H. pateikė teismui skundÄ , kuriame nurodė, jog 2016-02-18, apie 17.30 val. jis vairuodamas automobilį ir apsisukinėjo kelio vietoje, kurioje kelio ženklai leidžia tai daryti, laikydamasis visų Kelių eismo taisyklių, atsižvelgė į tai, kad automobiliai važiuojantys prieÅ¡ais praleido Y.

H. vairuojamÄ automobilį. Y. H. įsitikino, kad buvo saugu apsisukinėti, tačiau nematydamas ir negalėdamas numanyti, kad kelkraščiu važiuos automobilis, susidÅ«rė su BMW automobiliu, kuris važiavo neleistina kelio dalimi, t.y. kelkraščiu. Taigi, Å¡iuo atveju BMW automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė pavojų eismo saugumui, ko pasėkoje padarė materialinės žalos Y. H.. Nors dėl susiklosčiusio įvykio buvo kaltas BMW automobilio vairuotojas, kuris sukėlė pavojų eismo saugumui, nepagrįstai nubaustas buvo Y.

H.. Y. H. pažeidimo nepadarė, t.y. savo veiksmais nepažeidė KET 101 p. ir 109 p., todėl jam paskirta bauda ir kvalifikuota veika pagal ATPK 127 str. 2 d. yra neteisėtos.Sprendžiant klausimÄ ar Y. H. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų grindžiančių Y. H. kaltę ir įvykęs automobilių susidÅ«rimas nebuvo kito asmens, o bÅ«tent, BMW automobilio vairuotojo pavojingo vairavimo sukelti padariniai.

Y. H. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį ir apsisukdamas, neįvertino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio automobiliui važiuojančiam priešinga krytimi tiesiai, susidūrė ir sugadino abu automobilius. Su tokia specialisto R. Č. nuomone sutikti negali, nes Y. H. tinkamai įvertinęs, kad tiesiai važiuojantys automobiliai saugiai praleidžia, apsisukinėjo nemanydamas ir negalėdamas numatyti, kad kelkraščiu gali važiuoti automobilis.

Å iuo atveju automobilių susidÅ«rimo kaltininkas yra BMW automobilio vairuotojas, kuris važiuodamas neleistina kelio dalimi, sudarė pavojų eismo saugumui ir tokiais savo veiksmais padarė ATPK 1241 str. 2 d. ir KET 125 p. numatytus pažeidimus, t.y. nesilaikė kelio ženklinimo ir važiavo neleistina kelio dalimi. Taigi, Å¡iuo atveju BMW automobilio vairuotojas yra kaltas dėl įvykusio įvykio, taip pat padarė žalÄ materialinę Y. H. ir administracinės teisės pažeidimÄ .Policijos pareigÅ«nai Y.

H. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ surašė ir nutarimÄ priėmė visiÅ¡kai neįvertinę įvykio aplinkybių bei neiÅ¡siaiÅ¡kinę faktinių ir esminę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių visumos. Policijos pareigÅ«nai neiÅ¡siaiÅ¡kino priežastinio ryÅ¡io, kuris lėmė įvykio padarinius, Å¡iuo atveju priežastinis ryÅ¡is kodėl transporto priemonės susidÅ«rė yra BMW vairuotojo neteisėti veiksmai, kurie sukėlė eismo saugumÄ ir automobilių susidÅ«rimÄ .

Taigi, patys policijos pareigÅ«nai Å¡iuo atveju neatliko savo funkcijų iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes.Å iuo atveju bÅ«tent dėl nevisapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintų aplinkybių Y. H. buvo pripažintas kaltu dėl transporto priemonių susidÅ«rimo, o tikrasis kaltininkas, kuris ne tik sukėlė Y. H. materialinę žalÄ , bet ir savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui, buvo pripažintas nukentėjusiuoju.Y. H. gindamasis nuo nepagrįstų ir neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė nepagrįstai suraÅ¡ytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, Y.

H. neturi pareigos įrodinėti kito assmens kaltės dėl įvykio, tačiau siekiama paaiÅ¡kinti faktines bylos aplinkybes, kad transporto priemonių susidÅ«rimas įvyko dėl BMW vairuotojo neteisėtų veiksmų, kurių Y. H. negalėjo numatyti, ko pasėkoje nebuvo sÄ lygų iÅ¡vengti susidÅ«rimo.Å iuo atveju policijos pareigÅ«nai nenustatė faktinių įvykio aplinkybių, to pasėkoje ir priežastinio ryÅ¡io tarp sukeltų padarinių, kad BMW vairuotojas pažeisdamas Kelių eismo taisykles įsirėžė į Y.

H. vairuojamÄ automobilį. VisiÅ¡kai nesuprantama kodėl Y. H. pripažįstamas kaltu dėl įvykio, nors laikėsi visų Kelių eismo taisyklių, buvo atidus ir įsitikino, kad vairuotojai leidžia jam saugiai apsisukti kelyje. Taip pat visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka ir prieÅ¡tarauja teisingumo bei protingumo principams tai, kad BMW vairuotojas važiuodamas draudžiama kelio dalimi, taip Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir sukėlęs materialinę žalÄ Y. H. yra pripažįstamas kaip nukentėjęs.Remiantis įrodymų visuma, spręstina, kad Y.

H., apsisukinėdamas tam skirtoje kelio vietoje, įsitikinęs, kad tai daryti saugu, nes automobiliai, važiuojantys prieÅ¡inga kryptimi tiesiai, davė keliÄ Y. H., taigi Y. H. nematė ir negalėjo numatyti, kad kas nors važiuos kelkraščiu lenkdamas automobilių kamÅ¡tį, tokiais savo veiksmais nepažeidė Kelių eismo taisyklių, remiantis Å¡ių duomenų visuma negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados apie tai, kad Y. H. yra kaltas dėl automobilių susidÅ«rimo. Vertinant Y. H. veiksmus, bÅ«tina pažymėti, kad faktinių aplinkybių visuma grindžia tai, kad pažeidimo sudėties inkriminuojamam administracinės teisės pažeidimui Y.

H. veiksmuose nėra. Vadovaujantis nuoseklia teismų praktika ir teismų pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, Y. H. negali bÅ«ti nubaustas grindžiant nutarimÄ vien prielaidomis. Å iuo atveju nėra ir negali bÅ«ti rodyta Y. H. kaltė dėl transporto priemonių susidÅ«rimo. Atsižvelgiant į tai, kad Y. H. veiksmuose nėra teisės pažeidimo požymių, taip pat tai, kad policijos pareigÅ«nai nevisapusiÅ¡kai įvertindami faktines bylos aplinkybes nustatė Y. H. kaltus veiksmus, administracinio teisės pažeidimo byla Y.

H. atžvilgiu turi bÅ«ti nutraukta, o nutarimas panaikintas ir priteisti Y. H. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu praÅ¡o Y. H. skundo netenkinti. Remiantis byloje surinktais įrodymais teigtina, kad pagrindine sÄ lyga Å¡io eismo įvykio kilimui buvo Y. H. veiksmai. 2016-02-18, apie 17.30 val. Y. H. vairuodamas automobilį Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsisukdamas Žirnių g. 56, Vilniuje, neįvertino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio automobiliui BMW 320, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. Ž., važiavusiam prieÅ¡inga kryptimi tiesiai (važiavo kelkraščiu). SusidÅ«rė ir sugadino abu automobilius. Y. H. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 109 p. reikalavimus. Y. H. nurodo, kad jam apsisukant ir įvažiuojant į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę, prieÅ¡inga kryptimi, dviem eismo juostom, važiavusių transporto priemonių vairuotojai sustojo jį praleisdami. Automobilis BMW 320 važiavo kelkraščiu, dideliu greičiu ir jis (Y.

H.), negalėjo tikėtis, kad BMW 320 vairuotojas važiuos pažeisdamas KET reikalavimus. Pagal teismų praktikÄ , suformuotÄ analogiÅ¡kose eismo įvykių bylose, eismo dalyvis, kuriam tenka pareiga duoti keliÄ (Å¡iuo atveju Y. H.), Å¡iÄ pareigÄ turi vykdyti ir atsakyti už jos nevykdymÄ net ir tuo atveju, kai, Å¡io dalyvio manymu kiti eismo dalyviai pažeidžia KET (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-29-696/2016). KelkraÅ¡tis yra kelio elementas (KET I skyrius 3.7 p.) ir draudimas važiuoti kelkraščiu nėra absoliutus.

Tam tikros rūšies transporto priemonėms, pvz. dviračiams ir motoriniams dviračiams leidžiama važiuoti kelkraščiu (KET 57, 66 p.). Vairuotojas (Y. H.) negali pasirinktinai vienas transporto priemones praleisti, kitų nepraleisti. BÅ«tent Y. H. padarytas KET pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. Ž. pažeidė KET 125 p. reikalavimus ir patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 1241 str. 8 d.Teismo posėdžio metu skundÄ padavusio asmens atstovas Mindaugas PaukÅ¡tė parodė, kad mano, kad policijos pareigÅ«nai priėmė neteisingÄ sprendimÄ ir Å¡iÄ situacijÄ traktavo kaip pagrindinio ir Å¡alutinio kelių prieÅ¡prieÅ¡Ä , tačiau Å¡iuo atveju yra visiÅ¡kai kita situacija.

Buvo specialiai įrengta salelė, t.y. kelio praplatėjimas skirtas apsisukimui greito eismo gatvėse, kad netrukdytų eismui, sukant į kairę automobiliai turi padaryti kilpÄ ir toliau susilieti su eismu. Å iuo atveju BMW vairuotojas, kuris buvo nurodytas kaip nekaltas Å¡iame įvykyje, važiavo kelkraščiu, t.y. važiavo už iÅ¡tisinės juostos, kuriÄ kirsdamas jis visÄ laikÄ turi praleisti keliu važiuojančius automobilius. ŽiÅ«rint į eismo įvykio vietos schemÄ , matyti, kad iÅ¡tisinė juosta yra tiek palei pagrindinės gatvės (Žirnių gatvės) kelkraÅ¡tį ir iÅ¡tisinė juosta nueina aplink tÄ kilpÄ , kurioje vykdomas apsisukimas, t.y. norėdamas važiuoti tiesiai BMW automobilis kerta iÅ¡tisinę juostÄ ir tas iÅ¡tisinės juostos kirtimas nurodo, kad iÅ¡ už kelkraščio važiuodamas automobilis turi įsitikinti ir praleisti automobilius važiuojančius pagrindine kelio danga.

Å iuo atveju situacijÄ turime traktuoti kaip BMW automobilio įvažiavimÄ iÅ¡ kelkraščio, tokiu atveju automobilis turi įsitikinti, kad netrukdo keliu važiuojantiems automobiliams. Jeigu automobilis bÅ«tų važiavęs pirma eismo juosta, tada tai bÅ«tų susidÅ«rimas Å¡alutiniu ir pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių, bet Å¡iuo atveju visiÅ¡kai kita situacija. Mano, kad praktika turėtų bÅ«ti formuojama taip, kad žmonės lenkiantys kamÅ¡tį per kelkraÅ¡tį neturėtų pranaÅ¡umo, nes susidaro teisiÅ¡kai ydinga situacija, kai žmogus nusižengęs taisyklėms, t.y. važiuojantis kelkraščiu neįsitikina ir įvažiuoja į pagrindinį keliÄ nežiÅ«rėdamas, kas ten vyksta, todėl mano, kad skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas.

PraÅ¡o teismo panaikinti VPK nutarimÄ . Teismo posėdžio metu liudytojas R. Č. parodė, kad yra Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos specialistas. Kas sudarė eismo įvykio schemÄ nepamena. Žirnių gatvėje vienas vairuotojas suko į kairę, o kitas vairuotojas važiavo tiesiai Žirnių gatve link Minsko plento, važiavo prieÅ¡inga kryptimi. Ten yra apsisukimas į kairę, vairuotojas ten apsisukinėjo, kiek pamena apsisukinėjo Ukrainos pilietis, o lietuvis važiavo tiesiai į Minsko plentÄ , kitas vairuotojas jo nepraleido ir automobiliai susidÅ«rė.

Lietuvis važiavo kelkraščiu. Audi automobilio turėjo bÅ«ti apgadinta priekinė deÅ¡inė pusė. Negalėtų pasakyti, kad ten buvo didelis greitis, vienas automobilis gal ir buvo nuo smÅ«gio apsisukęs. Nuo smÅ«gio automobilį užmetė apie 17 metrų. Negali pasakyti, kad BMW greitis buvo didelis ar ženkliai virÅ¡ytas. Apgadinimai, kiek pamena, buvo nemaži. Kaip eismo įvykio schemoje pažymėta tokie ir buvo apgadinimai. Po eismo įvykio vairuotojai dažniausiai pasimeta, nėra taip, kad po smÅ«gio vairuotojas iÅ¡ karto spaudžia stabdžio pedalÄ ir maÅ¡ina iÅ¡ karto sustoja.

BMW stabdymo kelio nepamena, jeigu eismo įvykio schemoje nėra pažymėta reiÅ¡kia jo nebuvo. Kelkraščiu važiuoti draudžiama, tačiau jeigu iÅ¡tisinė linija žymi kelkraÅ¡tį jÄ galima kirsti. IÅ¡tisinę linijÄ draudžiama kirsti tada, kai ji skiria prieÅ¡ingų krypčių transporto priemonių srautus. Teismo posėdžio metu liudytojas R. Č. parodė, kad KET įpareigoja sukant į kairę, apsisukant praleisti visus eismo dalyvius, nėra iÅ¡skirta, kad atvažiuojančių kelkraščiu galima nepraleisti.

BMW vairuotojui taip pat buvo suraÅ¡ytas protokolas, jį baudė už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Be abejonės, abiejų vairuotojų veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui. Pagal ATPK 127 straipsnį baudė tÄ vairuotojÄ , kuris apsisukinėjo, pagal KET jis turi praleisti visus eismo dalyvius. Sunku pasakyti, ar vairuotojas įvažiuodamas į Å¡ia sankryÅ¾Ä , kur galima apsisukti galėjo pamatyti kitus automobilius. Nagrinėjamu atveju susidÅ«rimas įvyko pačiame apsisukime, ten yra iÅ¡tisinė linija, jÄ galima kirsti, jeigu ji žymi kelio kraÅ¡tÄ , Å¡iuo atveju ji žymi kelio kraÅ¡tÄ , reiÅ¡kia jÄ kirsti galima, bet važiuoti kelkraščiu draudžiama.

Kai atvažiavo ten buvo didelis kamštis, judėjimas vyko pavažiuojant, sustojant, po to vėl pavažiuojant, buvo judantis kamštis. Daug žmonių taip daro, kai kurių neįleidžia, kitiems sugebėjimai neleidžia įsirikiuoti, dar kiti gudrauja įjungia posūkio signalus, kad toliau pravažiuoti. Greitis tikrai nebuvo išskirtinis. Tokioje vietoje važiuojant 70-80 km/h ir susidūrus būtų kitokie padariniai. Stabdymo žymių gali nebūti dėl to, kad vairuotojas nestabdė, galbūt jis kito automobilio nematė.Teismo posėdžio metu liudytojas E. L. parodė, kad yra Kelių patrulių rinktinės specialistas.

Atvažiavo į eismo įvykį, pamatė du apgadintus automobilius, apklausė abu vairuotojus. Vienas vairuotojas paaiÅ¡kino, kad apsisukinėjo, o kitas važiavo tiesiai kelkraščiu. Tas, kuris važiavo tiesiai kelkraščiu atsitrenkė į tÄ , kuris apsisukinėjo. Dabar nepamena kokie buvo automobilių apgadinimai. Automobilio Audi, t.y. to kuris apsisukinėjo buvo apgadintas priekinis deÅ¡inys Å¡onas, o automobilio BMW buvo apgadintas priekis. Jeigu schemoje taip pažymėta, tai reiÅ¡kia taip ir buvo.

Prie schemos yra dar kitas lapas, kur surašyti apgadinimai. Aprašė tuos apgadinimus, kuriuos matė, vidinių apgadinimų nežiūrėjo. Kokiu greičiu važiavo BMW negali pasakyti. Jam reikėtų pamatyti nuotraukas, kaip mašinos apgadintos, galbūt tada galėtų pasakyti, kokiu maždaug greičiu jos galėjo judėti. Apgadinimams didelio greičio nereikia. Jeigu nepažymėta, reiškia BMW stabdymo kelio nebuvo. Galbūt BMW vairuotojas net nespėjo stabdyti, jeigu automobilis Audi pasirodė pakankamai greitai Jei matytųsi stabdymo žymės būtų pažymėję.

Ä®vykio metu buvo blogas oras, lijo, buvo slidu. Jeigu bÅ«tų didesnis greitis, bÅ«tų stipresni sugadinimai. Teismo posėdžio metu liudytojas E. L. parodė, kad mano, kad ten labai stipraus smÅ«gio nebuvo. Nusprendė, kad kaltas automobilio Audi vairuotojas, nes vadovavosi KET. Kelių eismo taisyklėse paraÅ¡yta, kad vairuotojas sukdamas į kairę, apsisukdamas turi praleisti prieÅ¡prieÅ¡ai atvažiuojančius automobilius. Pagal bendrÄ praktikÄ vienas vairuotojas baudžiamas už tai, kad važiavo kelkraščiu, o kitas už tai, kad nepraleido.

Surašė protokolÄ , nutarimo nepriėmė, nutarimÄ priėmė specialistai, kurie tyria avarijas. Dėl eismo įvykių paprastai bÅ«na kalti abu vairuotojai, tačiau protokolai suraÅ¡omi vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis. Jeigu automobilis BMW nebÅ«tų važiavęs, to įvykio nebÅ«tų buvę, nes vairuotojas negalėjo tikėtis, kad netikėtai pasirodys automobilis, bet įvertinus KET protokolÄ dėl eismo įvykio surašė Audi vairuotojui. TeoriÅ¡kai Audi vairuotojas važiuodamas galėjo nepamatyti kelkraščiu atvažiuojančio BMW.

Dažniausiai tokiose situacijose tas, kuris nori apsisukti nemato atvažiuojančio automobilio. Å iuo atveju kaltė yra Audi vairuotojo. Teismo posėdžio metu liudytojas M. Ž. parodė, kad tÄ dienÄ buvo stiprus lietus. Važiavo automobiliu BMW 320 su mechanine pavarų dėže. Važiavo, atrodo, 3 pavara, greičio tiksliai negali pasakyti, maždaug iki 60-66 km/h, ten net nėra kur įsibėgėti. Nusileido nuo IKEA viaduko, įsuko į greitėjimo juostÄ , kadangi buvo kamÅ¡tis, niekas nepraleido, pagalvojo pavažiuos kelkraščiu, nes žino, kad ten yra apsisukimas.

Galvojo važiuos kelkraščiu, įvažiuos į tÄ apsisukimÄ ir ten įsilies į eismo srautÄ , bet automobilis Audi užstojo keliÄ . IÅ¡ pradžių kažkiek stabdė. SmÅ«gis buvo į priekinį automobilio ratÄ , automobilis tik iÅ¡lindo, nebuvo laiko nei galvoti, nei stabdyti, kiek buvo įmanoma iÅ¡suko į deÅ¡inę. Atsitrenkė į automobilio Audi priekinį ratÄ . Neužfiksavo koks automobilis stovėjo pirmoje eismo juostoje. Priekyje stovėjęs automobilis galėjo užstoti automobilį Audi.

Automobilį pastebėjo tada, kai Audi priekis tik iÅ¡lindo, jis tik iÅ¡lindo ir iÅ¡ karto buvo smÅ«gis. Teismo posėdžio metu liudytojas M. Ž. parodė, kad po eismo įvykio pirma išėjo pasižiÅ«rėti ar viskas gerai, prisipažino, kad yra kaltas, pasakė, kad važiavo per iÅ¡tisinę linijÄ . Net buvo pradėję pildyti eismo įvykio deklaracijÄ , nes manė, kad yra kaltas, bet atvažiavus evakuatoriui jo vairuotojas M. Ž. pasakė, jog neseniai buvo įvykusi panaÅ¡i situacija ir kaltas buvo tas vairuotojas, kuris apsisukinėjo.

Tada pasakė, kad pažeidė taisykles, sako kviečiam policijÄ , tegul jie nustato kaltininkÄ . Neneigė to, kad pažeidė taisykles, už tai gavo baudÄ ir jÄ sumokėjo. Negali spręsti, ar tuo atveju jo kaltė buvo didesnė. Automobilį jau pardavė, jis jau pradėtas ardyti, nemano, kad ekspertas kažkÄ galėtų nuspręsti.M. Ž. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 2016-02-18 maždaug 17 val. vairavo automobilį BMW 320i, (duomenys neskelbtini), pilkÄ , priklausantį VšĮ Vilniaus autosport. Važiavo Žirnių gatve link Lydos plento.

Lijo, važiavo asfaltine kelio danga, buvo dvi eismo juostos, jis važiavo kelkraščiu. Važiavo apie 60 km/h greičiu. Šviesos žibintai buvo įjungti (artimieji). Važiavo už ištisinės linijos. Automobilis Audi su kuriuo ir įvyko avarija išvažiavo M. Ž. tiesiai prieš nosį, bandė manevruoti ir stabdyti, bet avarijos išvengti nepavyko. Audi išvažiavo M. Ž. iš kairės apsisukinėdama. Po susidūrimo M. Ž. mašina pariedėjo dešiniau, o Audi kairiau. Avarijos metu M.

Ž. su savo automobiliu atsitrenkė kairiu priekiniu kampu į Audi deÅ¡inį priekinį ratÄ (b. l. 63). Y. H. paaiÅ¡kiname nurodyta, kad 2016-02-18, apie 16.50 val. vairavo automobilį AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį Y. H.. Važiavo Žirnių gatve link Naujininkų. Leistinoje vietoje apsisukinėjo į Lydos plento pusę. Lydos plento kryptimi yra dvi eilės, automobiliai važiavo 5 km/val. greičiu (buvo spÅ«stis), dvi eilės sustojo praleisti Y. H. apsisukti į „kiÅ¡enę“, kuo Y.

H. ir pasinaudojo pradėjęs važiuoti. PrieÅ¡ pradėdamas judėti Y. H. sustojo ir sulaukė kol kiti eismo dalyviai Y. H. suteiks galimybę pradėti apsisukti. Kai Y. H. pravažiavo dvi juostas „kiÅ¡enėje“ apsisukti, į deÅ¡inę pusę dideliu greičiu atsitrenkė automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis važiavo neleistina judėti juosta. Y. H. laikėsi visų eismo taisyklių ir žymėjimo. SmÅ«gis teko į priekinį deÅ¡inį ratÄ 2 metrų 45 centimetrų atstume nuo vientisos linijos, giliau į „kiÅ¡enę“ apsisukti.

Tuomet automobilį apsuko ir nubloÅ¡kė 14,7 metro, automobilis sustojo „kiÅ¡enėje“. Kai Y. H. pamatė automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ėmė sukti vairÄ Ä¯ kairę, tačiau iÅ¡vengti smÅ«gio nesugebėjo, kadangi automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo dideliu greičiu. Eismo įvykio liudininkas – V. M. (b. l. 65-66).Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2-kuopos 1-jo bÅ«rio specialisto E. L.

Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2016-02-18, apie 17.30 val. atvyko Žirnių g. 56, kur Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas paaiÅ¡kino, kad suko į kairę, kiti automobiliai važiuojantys prieÅ¡prieÅ¡iais stovėjo ir baigdamas manevrÄ pajuto smÅ«gį į deÅ¡inį Å¡onÄ . Jam iÅ¡ deÅ¡inės kelkraščiu atlėkė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ir trenkėsi. Audi vairavo Y. H., gim. (duomenys neskelbtini) m. BMW vairuotojas M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡važiavo iÅ¡ „IKEA“ parduotuvės, buvo spÅ«stis, niekas neįleido įsirikiuoti į pirmÄ eismo juostÄ , dėl to važiavo kelkraščiu.

Važiuodamas tiesiai pamatė kaip iš kairės išvažiavo Audi, stabdė ir trenkėsi. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, liudininkų nėra (b. l. 57).Iš Eismo įvykio schemos matyti, kad automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukinėjo Žirnių gatvėje link Liepkalnio gatvės, o automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo kelkraščiu (b. l. 60).Papildomi duomenys apie eismo įvykį: automobiliui BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, užpakalinis kairės pusės sparnas, šoninis kairės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriau grotelės, o automobiliui Audi 80, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinės deÅ¡inės pusės durys, priekinis deÅ¡inės pusės ratas, priekinis deÅ¡inės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis deÅ¡inės pusės žibintas, priekinis deÅ¡inės pusės posÅ«kio žibintas, radiatoriaus grotelės (b. l. 61). PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas  Teismas visapusiÅ¡kai, pilnutiniai ir objektyviai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimÄ pagrįstÄ visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, jas įvertino ir, vadovaudamasis įstatymu bei teisine sÄ mone, daro iÅ¡vadÄ , kad 2016-02-18, apie 17.30 val.

Y. H. vairuodamas automobilį AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasukdamas į apsisukimÄ Å½irnių g. 56, Vilniuje, leistinoje vietoje, į Lydos plento pusę, laikėsi Kelių eismo taisyklių 101 ir 109 punktų reikalavimų. Teismui nekelia abejonių, kad Y. H. prieÅ¡ pradėdamas manevrÄ , Žirnių gatvėje sukdamas į kairę, atsižvelgė į tai, jog automobiliai važiuojantys prieÅ¡ais tiek pirmoje, tiek ir antroje eismo juostoje sustojo ir praleido Y. H. vairuojamÄ automobilį, bei, kad Y.

H. bÅ«damas įsitikinęs, jog apsisukinėti yra saugu, pradėjo manevrÄ , taip kaip nustatyta Kelių eismo taisyklių 101 punkte. Jog Y. H. važiavo atsargiai ir lėtai įrodo Y. H. parodymai, eismo įvykio metu automobilių apgadinimų pobÅ«dis. Buvo apgadinta Y. H. vairuojamo automobilio deÅ¡inės pusės priekinė dalis. Teismo nuomone, Y. H. padarė viskÄ , kad jo manevras, įvažiavimas į apsisukimÄ Å½irnių g. 56, Vilniuje, bÅ«tų saugus.  Taigi ne Y. H. veiksmai lėmė, kad įvyko eismo įvykis, o M.

Ž. padarytas KET pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga, nes M. Ž. vairuodamas BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį važiavo kelkraščiu pažeisdamas KET 125 punkto reikalavimus, nes 2016 m. vasario 18 d., apie 17.30 val. tamsiu paros metu, lyjant lietui važiavo maždaug 60-66 km/h greičiu per iÅ¡tisinę linijÄ lenkdamas spÅ«styje stovinčius automobilius. Pagal KET reikalavimus, iÅ¡važiavęs iÅ¡ „IKEA“ parduotuvės stovėjimo aikÅ¡telės, M. Ž. privalėjo rikiuotis į pirmÄ eismo juostÄ , nekirsti iÅ¡tisinės linijos ir nevažiuoti kelkraščiu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime nurodoma, kad kelkraÅ¡tis yra kelio elementas (KET I skyrius 3.8 p.) ir draudimas važiuoti kelkraščiu nėra absoliutus, tam tikros rūšies transporto priemonėms, pvz. dviračiams ir motoriniams dviračiams leidžiama važiuoti kelkraščiu (KET 57, 66 p.).

Teismas pastebi, kad Y. H. ėmėsi visų privalomų veiksmų, kad jo manevras bÅ«tų saugus ir pagal 2016 m. vasario 18 d., apie 17.30 val. susidariusiÄ situacijÄ jis bÅ«tų pastebėjęs važiuojantį dviratį ar motorinį dviratį, nes jų judėjimo greitis nedidelis. Taip pat teismas įsitikinęs, kad Y. H. bÅ«tų pastebėjęs atvažiuojančius greitosios pagalbos, prieÅ¡gaisrinės apsaugos ar policijos automobilius ir bÅ«tų tinkamai įvykdęs Kelių eismo taisyklių 109 punktų reikalavimÄ .

Tačiau, įvertinus tai, kad pirmoje ir antroje eismo juostose stovėję automobiliai apsunkino ar padarė visai neįmanomÄ pastebėti kelkraščiu važiuojančiÄ maždaug iki 60-66 km/h greičiu BMW, todėl ir pareigos duoti keliÄ laikymÄ si padarė visiÅ¡kai neįmanomu dalyku. Pagal teismų praktikÄ , suformuotÄ analogiÅ¡kose eismo įvykio bylose, eismo dalyvis, kuriam tenka pareiga duoti keliÄ , Å¡iÄ pareigÄ turi vykdyti ir atsakyti už jos nevykdymÄ net ir tuo atveju, kai, Å¡io dalyvio manymu, kiti eismo dalyviai pažeidžia KET.

Neduodantis kelio eismo dalyvis nuo atsakomybės galėtų bÅ«ti atleidžiamas tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, jei kitas eismo dalyvis, pavyzdžiui, elgtųsi visiÅ¡kai neprognozuojamai ir tai padarytų pareigos duoti keliÄ laikymÄ si visiÅ¡kai neįmanomu dalyku dėl asmens galimybių konkrečioje situacijoje suvokti tokios pareigos buvimÄ neturėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. NI2-1030/2005). Neabejotina, kad Y. H. susiklosčiusios aplinkybės yra ypatingos, nes M. Ž. elgėsi visiÅ¡kai neprognozuojamai ir Y.

H. pareigos duoti keliÄ laikymÄ si padarė visiÅ¡kai neįmanomu dalyku dėl asmens galimybių konkrečioje situacijoje suvokti tokios pareigos buvimÄ neturėjimo. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Y. H. įsitikinęs, jog apsisukinėti buvo saugu, pradėjo manevrÄ , todėl nepažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimų, taip pat, kad Y. H. nematė ir negalėjo numanyti, nors ir privalėjo, kad kelkraščiu greitai važiuoja automobilis BMW, todėl negalėjo sukdamas į kairę ne sankryžoje, įvykdyti pareigos duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiavusiam BMW, todėl nepažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punktų reikalavimo.

Y. H. skunde prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau teismas pastebi, kad LR ATPK nenumato galimybės iÅ¡ proceso Å¡alių priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas, vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r ė: Y. H. skundo tenkinti. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. vasario 19 d. nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-51846866-16 ir dėl Y. H. bylÄ nutraukti, jo veikoje nesant Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3022-3025 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui. Teisėjas                                                                                                                    Eimutis Misiūnas