f7db04a5-9c30-47db-9659-ff57ba2fae82 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

S P R E N D I M A SS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,2016 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 7 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 7 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ , kildinamÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2013 metų (tikslesnis periodas nenurodytas) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (b. l. 5-9).PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m. buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) areÅ¡tinėje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, patalpinant jį į areÅ¡tinės kameras, neatitinkančias higienos normų reikalavimų. Teigia, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas pažeidžiant minimalų areÅ¡tinės kamerų plotÄ vienam asmeniui, kamerose buvo Å¡alta, drėgna, prastas apÅ¡vietimas, be to, rÅ«kantieji laikomi kartu su nerÅ«kančiaisiais asmenimis. Nurodo, jog Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje daromos asmens ir jo daiktų apžiÅ«ros antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina ir kt.). Tvirtina, jog tokiu bÅ«du buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, dėl to patyrė pažeminimÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ .

Mano, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis (toliau – ir Konvencija) bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis. PareiÅ¡kėjas V. M. apie teismo posėdį informuotas tinkamai Å¡aukimu (b. l. 36). PareiÅ¡kėjas nepareiÅ¡kė noro dalyvauti 2016 m. rugpjūčio 29 d. 14.00 val. paskirtame teismo posėdyje (b. l. 9).Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 12-14) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka.Atsiliepimu praÅ¡o taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011 metų iki 2013 metų atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymi, jog duomenų, kad pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu jis kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų skundęsis atsakovės atstovo administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų pareiškėjo teisių, nėra. Taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje metu, buvo pažeistos jo teisės. Teigia, kad Klaipėdos AVPK areštinė atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d.

įsakymu Nr. 215 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „AreÅ¡tinės. Ä®rengimo bei eksploatavimo taisyklės“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2002) nustatytus reikalavimus, kurie Klaipėdos AVPK areÅ¡tinei galiojo ir pareiÅ¡kėjo buvimo joje metu. Be to, Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje visiems nerÅ«kantiems asmenims, kurie pageidauja bÅ«ti atskirai nuo rÅ«kančiųjų, yra sudaromos sÄ lygos kvėpuoti neužterÅ¡tu tabako dÅ«mais oru ir tokie asmenys bÅ«na laikomi atskirai. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nusiskundimų areÅ¡tinės administracijai dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis nereiÅ¡kė.

Nurodo, jog asmens krata, įskaitant ir daiktų apžiÅ«rÄ , atliekama tam skirtoje patalpoje, kuri kasdien valoma drėgnuoju bÅ«du, o jos oro temperatÅ«ra bei santykinė drėgmė atitinka keliamus reikalavimus. Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad jis bÅ«tų kankintas, bÅ«tų pablogintos jo buvimo areÅ¡tinėje sÄ lygos, žeminama garbė ir orumas, nėra. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (b. l. 33).

Atsakovės atstovas atsiliepime praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui.Nagrinėjamoje byloje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTÄ®) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta ir nebaigta nagrinėti pirmÄ ja instancija iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).ABTÄ® 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Ä® teismo posėdį neatvykus proceso Å¡alims nei jų atstovams, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (ABTÄ® 79 straipsnio 5 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2013 metų (tikslesnis periodas nenurodytas) atlyginimo priteisimo.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ Å½ala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu.Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013). Dėl ieÅ¡kinio senaties termino   Minėta, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kildinamÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2013 metų (tikslesnis periodas nenurodytas), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas 2016 m. gegužės 27 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 30-PR2-10267 „Dėl V.

M. skundo“ nurodė, kad informacijos apie V. M. buvimÄ areÅ¡tinėje iki 2011 m. gruodžio 31 d. pateikti negali, nes tokie duomenys saugomi tris metus ir yra sunaikinami, o pateikiami duomenys apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 21 d. (b. l. 15-16). Pateikta raÅ¡ytinė bylos medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011 metų, bet ne ilgiau kaip iki 2012 m. lapkričio 21 d.Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK nagrinėjamoje byloje praÅ¡o taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-553/2014 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kai ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 26, 2014) 143 punkte nurodyta, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios nepriimtinų kalinimo sÄ lygų metu, atlyginimo taikomas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 pažymėjo, jog atsakovui praÅ¡ant, nuo patirtos žalos atsiradimo iki kreipimosi į teismÄ praėjęs laiko tarpas gali bÅ«ti pagrindas ieÅ¡kinio senačiai taikyti.Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo skundas suraÅ¡ytas 2016 m. balandžio 11 d., iÅ¡siųstas 2016 m. balandžio 25 d. (b. l. 5, 10), teisme gautas 2016 m. balandžio 28 d., ir tai yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ visam laikotarpiui, už kurį pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ (2011 – 2012 metai), nes ieÅ¡kinio senaties netaikymas apimtų tik laikotarpį po 2013 m. balandžio 25 d., tačiau byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas iki 2012 m. lapkričio 21 d.CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).Teismas pažymi, kad teisės normose, reglamentuojančiuose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat analogiÅ¡kai laikomasi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui Å¡alių pateiktus įrodymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-363/2012 yra pažymėta, kad ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises.

Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai. Be to, ieÅ¡kinio senatis sudaro realias galimybes pažeistas teises apginti. Teismų darbas tampa efektyvesnis, sudaromos objektyvios prielaidos nustatyti materialiÄ jÄ tiesÄ byloje, nes praėjus tam tikram laikui faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingas.Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas anksčiau bÅ«tų teikęs žodžiu ar raÅ¡tu kokius nors skundus kompetentingoms įstaigoms dėl jo netinkamų kalinimo sÄ lygų, ar kad dėl objektyvių priežasčių (pvz., liga, kreipimasis dėl antrinės teisinės pagalbos ir kt.) bÅ«tų negalėjęs tokių skundų teikti ar kreiptis į teismÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, jog anksčiau bÅ«tų rašęs kokius nors skundus dėl jo netinkamų kalinimo sÄ lygų. Å iuo atveju teigti, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodytu laikotarpiu nežinojo apie galimus savo teisių pažeidimus, nėra pagrindo, kadangi pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos AVPK buvo laikomas ploto reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, apÅ¡vietimas buvo nepakankamas, buvo drėgna ir kt., vadinasi, pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Minėta, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , tik esant objektyvioms priežastims gali bÅ«ti atnaujintas ieÅ¡kinio senaties terminas. PareiÅ¡kėjas jo laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikotarpiu jokių skundų ir praÅ¡ymų neteikė, be to, dėl galimai pažeistų teisių delsė kreiptis į teismÄ ilgÄ laiko tarpÄ bei nenurodė priežasčių, dėl kurių negalėjo įgyvendinti Å¡ios savo teisės, t. y. elgėsi abejingai ir nerÅ«pestingai, nesiekė kuo greičiau ir efektyviau pasirÅ«pinti savo teisių gynimu (įgyvendinimu) per įstatymu nustatytÄ terminÄ .

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių bÅ«tų galima pareiÅ¡kėjui atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Remiantis anksčiau sprendime iÅ¡dėstytais motyvais bei vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis atsakovės atstovo praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį tenkintinas. ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas yra pakankamas pagrindas pareiÅ¡kėjo skundo atmetimui.           Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas yra pakankamas pagrindas pareiÅ¡kėjo skundo atmetimui.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                            Dalia Gumuliauskienė