f7dacc98-e996-4750-819a-7c2eb95db746 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-504-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00762-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 20.1; 20.2; 20.3; 20.3.10; 44.2; 44.2.4.1.;44.2.4.2.; 44.5.2.16; 121.14.; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų J.

S. ir A. I. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-991-810/2013 pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovams J. S. ir A. I. dėl žalos, padarytos asmens sveikatai kaltais veiksmais, atlyginimo, ir n u s t a t ė: ieškovas N. S. ieškiniu prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų J. S. ir A. I. 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 516,43 Lt turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–6).

IeÅ¡kovas N. S. ir jo atstovė ieÅ¡kinį grindžia aplinkybėmis, kad 2013 m. birželio 16 d. apie 14 val. ieÅ¡kovas svečiavosi pas savo draugÄ V. J., adresu (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos vakarÄ Ä¯ V. J. namus atėjo atsakovai J. S. ir A. I., kurie buvo iÅ¡gėrę, agresyviai nusiteikę, priekabiavo prie ieÅ¡kovo ir jį sumušė. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovui buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ieÅ¡kovas patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ .Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes ieÅ¡kovo nemušė, tuo metu buvo kitoje vietoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovų J. S. ir A. I. solidariai ieÅ¡kovui N. S. 363,35 Lt turtinės ir 7000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ ieÅ¡kovo N. S. ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovų J. S. ir A. I. ieÅ¡kovui N. S. po 189,84 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ atsakovų J. S. ir A. I. po 9,60 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų ir po 110,50 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo N. S. 21,27 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas N. S. 2013 m. birželio 18 d. kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialistÄ dėl sužalojimų konstatavimo, nurodydamas, kad 2013 m. birželio 16 d. apie 23.30 val. jį sumušė du pažįstami vyrai. Specialisto iÅ¡vadoje jam buvo diagnozuoti sužalojimai, kurie įvardinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ä®vertinęs ir iÅ¡analizavęs byloje surinktus ir teismo iÅ¡tirtus įrodymus teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkti įrodymai patvirtina faktÄ , jog bÅ«tent dėl atsakovų veiksmų buvo sutrikdyta ieÅ¡kovo sveikata.

Teismas nustatė, kad dėl atsakovų kaltės, neteisėtų veiksmų bei esant priežastiniam ryÅ¡iui, t. y. atsakovams panaudojus fizinį smurtÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, ieÅ¡kovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nustačius atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygas, sprendė dėl priteistino turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Taikė CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintÄ visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ . Jo taikymas teismo nuomone reiÅ¡kia, kad nukentėjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kokioje jis buvo iki neteisėtų veiksmų padarymo.

Be turtinės, Å¡iuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir CPK 178 straipsnį, Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, jų dydį nustato teismas, t. y. žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti jÄ patyręs asmuo.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė priteisti 516,43 Lt turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro 316,25 Lt už kurÄ ir automobilio stovėjimÄ , kai ieÅ¡kovas tris kartus vyko į KaunÄ pas gydytojus, į vaistinę, policijos komisariatÄ , taip pat tris kartus vyko į konsultacijas pas advokatÄ KaiÅ¡iadorių m., 55,18 Lt už konsultacijÄ dantų ir burnos ligų poliklinikoje, 145 Lt už specialisto iÅ¡vadas.

Ä®vertinęs teismui pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (b.l. 11-18), atsižvelgdamas į paties teismo atliktus vykimo marÅ¡rutais (duomenys neskelbtini) iÅ¡laidų paskaičiavimus, teismas laikė, kad pagrįstos ieÅ¡kovo transporto iÅ¡laidos yra 160,17 Lt, 3 Lt iÅ¡laidos už automobilio stovėjimÄ aikÅ¡telėje, 47,00 Lt ir 98,00 Lt už teismo medicininę apžiÅ«rÄ , 55,18 Lt už konsultacijÄ dantų ir burnos ligų klinikoje. Todėl pripažino, kad iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovui priteistina 363,35 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Be to, ieÅ¡kovas prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovų solidariai 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovui padaryto sveikatos sužalojimo mastÄ , ieÅ¡kovo nurodytus patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , nepatogumus, laikė, kad protingas iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteistinas dydis neturtinei žalai atlyginti yra 7000 Lt, kuris atitinka teisingumo bei proporcingumo kriterijus.

Todėl iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovui priteisė 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniais skundais atsakovai A. I. (b. l. 97–98) ir J. S. (b. l. 101) praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.Apeliaciniuose skunduose, kurių turinys yra identiÅ¡kas, nurodoma, kad:Žalos atlyginimo klausimÄ galima spręsti tik tada, kai bus iÅ¡spręstas atsakovų kaltės klausimas baudžiamojo proceso tvarka.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo BK 138 str. yra privalomas ikiteisminis tyrimas, jis pradedamas dėl paties fakto ir jam nereikia nukentėjusiojo pareiÅ¡kimo. Teismas padarė procesinį pažeidimÄ , kadangi vadovaujantis CPK 163 str. 1 d. 3 p. privalėjo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla. Žala gali bÅ«ti priteista tik konstatavus atsakovų kaltę. Turėjo bÅ«ti nustatyta, kuris iÅ¡ atsakovų ir kokius sužalojimus padarė, o tai galima nustatyti tik nagrinėjant bylÄ baudžiamojo proceso tvarka;Teismas padarė esminius proceso pažeidimus, nes civilinio proceso tvarka iÅ¡sprendė klausimus, kurie sprendžiami tik baudžiamajame procese, kadangi visiÅ¡kai skiriasi kaltės nustatymo principai baudžiamajame ir civiliniame procese.

Atsiliepimas į apeliacinius skundus nepateiktas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos.Pagrindinis apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinius pažeidimus ir nesustabdė Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo, kol nebus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla, nes žala, apeliantų vertinimu, gali bÅ«ti priteista tik konstatavus atsakovų kaltę baudžiamojoje byloje.Pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi Å¡ios civilinės bylos Nr. 2A-504-436/2014 pagal atsakovų N. S. ir A.

I. apeliacinius skundus dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo nagrinėjimÄ sustabdė iki bus baigtas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 63-1-00379-13 ir įsiteisės Å¡ioje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas (b. l. 111–114). 2014 m. kovo 31 d. teisme buvo gautas Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus 2014 m. vasario 14 d.

įsiteisėjęs nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 63-1-00379-13 (b. l. 118–122), todėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, o iÅ¡ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus pareikalauta baudžiamoji byla Nr. 63-1-00379-13 (b. l. 124–125). Å i medžiaga teismui pateikta 2014 m. balandžio 9 d. (b. l. 127).CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Kasacinio teismo praktika aiÅ¡kinant Å¡iÄ proceso teisės normÄ yra nuosekliai iÅ¡plėtota. AiÅ¡kindamas ir taikydamas jÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje. Teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja.

Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).Buvo minėta, kad teismas, siekdamas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ , savo iniciatyva iÅ¡reikalavo nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 63-1-00379-13 bei apie tai informavo nagrinėjamos bylos dalyvius.

Be to, pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta Å¡alių teisė susipažinti su bylos medžiaga, teikti praÅ¡ymus, o to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta Å¡alių pareiga domėtis nagrinėjamos bylos eiga, tačiau iki paskirto teismo posėdžių nė viena iÅ¡ Å¡alių teismui jokių praÅ¡ymų, paaiÅ¡kinimų nepateikė. Be to, tiek civilinės bylos, tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga Å¡ioje byloje dalyvaujantiems asmenims yra žinoma, nes jie visi teikė parodymus, paaiÅ¡kinimus, priimant nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , buvo remtasi ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais liudytojų parodymais, 2014-01-06 specialisto iÅ¡vada Nr. pG68/14.

Taigi, teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 63-1-00379-13 sprendė, kad vien tik naujo įrodymo apeliacinės instancijos teisme priėmimo faktas savaime nesuponuoja teismo pareigos apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, proceso dalyviai tokio praÅ¡ymo teismui nepateikė. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad CPK 183 straipsnyje nustatyti įrodymų tyrimo tvarka bei principai nebus pažeisti, todėl bylÄ paskyrė nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, nes nematė pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas teismui apžiÅ«rint ikiteisminio tyrimo medžiagÄ yra bÅ«tinas (CPK 321 str.).

Patikrinusi apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniai skundai atmestini.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovas N. S. ieÅ¡kiniu prašė priteisti jam solidariai iÅ¡ atsakovų J.

S. ir A. I. 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 516,43 Lt turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 3–6). IeÅ¡kinį grindė aplinkybėmis, kad 2013 m. birželio 16 d. apie 14 val. svečiavosi pas savo draugÄ V. J., adresu (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos vakarÄ Ä¯ V. J. namus atėjo atsakovai J. S. ir A. I., kurie buvo iÅ¡gėrę. Praėjus porai valandų, A. I. pradėjo žodžiais priekabiauti prie ieÅ¡kovo, tačiau jam nereaguojant į A. I. priekabiavimÄ , pastarasis įsiaudrino ir pradėjo muÅ¡ti ieÅ¡kovÄ .

Po to kartu su J. S. kojomis spardė ieÅ¡kovÄ Ä¯ įvairias kÅ«no vietas, dėl ko ieÅ¡kovas prarado sÄ monę, o jÄ atgavęs pabėgo į savo tėvų sodybÄ , esančiÄ netoliese. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovui buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų kÅ«no sužalojimų ieÅ¡kovas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, po įvykio jautėsi blogai, buvo gydomas ambulatoriÅ¡kai, vėliau namuose, skausmus jaučia iki Å¡iol.Apeliantai savo kaltę sumuÅ¡us ieÅ¡kovÄ neigia ir nurodo, kad žalos atlyginimo klausimÄ Å¡ioje byloje bÅ«tų galima spręsti tik tada, kai bus iÅ¡spręstas atsakovų kaltės klausimas baudžiamojoje byloje.

Prieš tai buvo minėta, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 63-1-00379-13, įtarimai dėl nusikaltimo, numatyto LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo pareikšti J. S. ir A. I.. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuratūra yra valstybės institucija, priskirta prie CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, t. y. subjektų, išduodančių oficialiuosius rašytinius dokumentus, tačiau ne kiekvienas prokuratūros išduotas dokumentas gali būti tokiu laikomas.

Viena iÅ¡ prokuratÅ«ros funkcijų – ikiteisminio tyrimo atlikimas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra ikiteisminio tyrimo stadijos, kartu ir viso proceso, pabaigos forma, įgyvendinama priimant nutarimÄ , kuriame iÅ¡dėstomi ikiteisminį tyrimÄ atlikusio prokuroro argumentai, pagrindžiantys ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindÄ . Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretÅ«s, reikÅ¡mingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos iÅ¡vados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvÄ , t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali bÅ«ti baigiamas kaltinamojo akto suraÅ¡ymu.

Baigiamoji ikiteisminio tyrimo iÅ¡vada yra formuluojama nutarimo rezoliucinėje dalyje ir bÅ«tent ji (tiksliau – ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas) vertinama kaip aplinkybė, turinti didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ir kurios negalima paneigti liudytojų parodymais. Pagal BPK 214 straipsnio 4 dalies nuostatas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ gali bÅ«ti apskundžiamas aukÅ¡tesniajam prokurorui, o jo sprendimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris taip pat įvertina nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , t. y. tik tokia tvarka ir forma gali bÅ«ti paneigiamas ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir atitinkamai įrodinėjimo civilinėje byloje procesui galintis bÅ«ti svarbus faktas.

Be to, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ raÅ¡ytinio įrodymo statuso ir dėl to, kad taip bÅ«tų pažeisti vieni iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).Nagrinėjamos apeliacine tvarka bylos atveju ikiteisminis tyrimas apeliantų atžvilgiu nutrauktas ne reabilituojančiu juos pagrindu, o dėl to, kad, nustačius nusikalstamÄ veikÄ ir žalos faktÄ , nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų J.

S. ir A. I. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo (b. l. 119–122).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti.

Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamosios teisės požiÅ«riu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje N. K. ir kt. v. D. P. ir kt., byla Nr. 3K-7-874/2001). Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį bei kasacinio teismo pirmiau nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus turi tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas.

Atsižvelgus į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pagrindas tirti ir vertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nes jie didesnės įrodomosios galios neturi, todėl CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatos nebus pažeistos.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent dėl atsakovų kaltės, neteisėtų veiksmų bei esant priežastiniam ryÅ¡iui, t.y. atsakovams panaudojus fizinį smurtÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, ieÅ¡kovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Atsakovai su Å¡ia teismo iÅ¡vada nesutinka, nes jų vertinimu, apeliantų kaltė baudžiamojo proceso tvarka nėra įrodyta, todėl iÅ¡ jų negali bÅ«ti priteista žala. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina nustatyti keturias sÄ lygas: žalÄ , neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiÅ«riu asmens veiksmai gali bÅ«ti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. ir A.

K. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-874/2001). Lygiai taip pat faktas baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus, o civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant, negu jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktÄ medžiagÄ apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytų motyvų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad bÅ«tent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta ieÅ¡kovo sveikata.

Å ias aplinkybes patvirtina byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis atsakovų buvo sumuÅ¡tas 2013 m. birželio 16 d. apie 23 val. 30 min. Kaip nurodė pats ieÅ¡kovas, iÅ¡ karto po įvykio į medikus nesikreipė, nuo užpuolikų tÄ naktį pabėgo namo, kitÄ dienÄ po įvykio vėl į medikus nesikreipė, nes svaigo galva, negalėjo atsikelti iÅ¡ lovos, net nepaėjo, tačiau 2013 m. birželio 18 d. ieÅ¡kovÄ tėvas nuvežė pas medikus. Todėl tik 2013 m. birželio 18 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybÄ prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyrių sveikatos sutrikdymo masto nustatymo.

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1592/13(02) nurodyta, kad N. S. nustatyta kraujosruvos kairės akies vokuose, kaklo deÅ¡inėje, žastuose, dilbiuose, krÅ«tinės kairėje, nugaroje, nubrozdinimas nugaroje. Sužalojimai padaryti buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 7–8). Po Å¡ios apžiÅ«ros, tÄ pačiÄ 2013 m. birželio 18 dienÄ , ieÅ¡kovas kreipėsi į VÅ¡Ä® Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kur jam atlikus papildomus tyrimus buvo diagnozuotas kairės akiduobės vidinės bei apatinės sienelių lūžis (b. l. 11–12) ir deÅ¡inio V Å¡onkaulio lūžis (b. l. 13), dėl ko ieÅ¡kovas buvo siunčiamas chirurginiam gydymui (b. l. 14–15).

Su papildomai iÅ¡ medicininės įstaigos gautais dokumentais ieÅ¡kovas 2013 m. birželio 25 d. kreipėsi į teismo medicinos ekspertÄ dėl pakartotinio sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. 2013 m. birželio 25 d. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG1640/13(02) nurodyta, kad N. S. nustatyta kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės akiduobės vidinės bei apatinės sienelių lūžiai, kraujosruvos kaklo deÅ¡inėje, žastuose, dilbiuose, krÅ«tinės kairėje, nugaroje, nubrozdinimas nugaroje, deÅ¡inės pusės V Å¡onkaulio lūžis.

Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais), galimai tiriamojo nurodytu laiku. Kairės akiduobės vidinės bei apatinės sienelių lūžiai, deÅ¡inės pusės V Å¡onkaulio lūžis laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų. Kiti iÅ¡vardinti sužalojimai – kraujosruvos, nubrozdinimas laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l 9–10). Tas pačias aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 63-1-00379-13. IÅ¡ Å¡ioje medžiagoje esančių duomenų nustatyta, kad specialistams buvo pavesta atlikti papildomÄ ieÅ¡kovo sveikatos sužalojimo patikrinimÄ ir atsakyti į užduotyje pateiktus klausimus. 2014 m. sausio 6 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG68/14(2) (ikiteisminio tyrimo medžiagos lapai 37–38) nurodyta, kad sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais).

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant buku daiktu (-ais) ir/arba atsitrenkiant į bukÄ pavirÅ¡ių turintį daiktÄ (-us). Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti trylikos (ar daugiau) trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2013-06-13 apie 23 val. 30 min.). Kairės akiduobės vidinės bei apatinės sienelių lūžiai, deÅ¡inės pusės V Å¡onkaulio lūžis laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų.

Kiti sužalojimai – kraujosruvos, nubrozdinimas – laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, visi Å¡ie aptarti dokumentai patvirtina faktÄ , jog ieÅ¡kovas ne pats susižalojo (nėra duomenų, jog kÅ«no sumuÅ¡imai atsirado nuo kritimo, griuvimo, ar pan.), bet buvo sumuÅ¡tas bÅ«tent kitų asmenų, nes sumuÅ¡imai padaryti buku daiktu (-ais), Å¡iuo atveju, kaip tvirtino pats ieÅ¡kovas, spardant kojomis.IeÅ¡kovas nurodė, jog jį sumušė atsakovai, kuriuos jis pažinojo. Tačiau apeliantai savo kaltę kategoriÅ¡kai neigia.

Apeliantai nurodė, kad tÄ dienÄ , kai buvo sumuÅ¡tas ieÅ¡kovas, t.y. 2013-06-16, jie vakare nuo 17 val. iki 22 val. dirbo pas B., po to vaiÅ¡inosi – kepė Å¡aÅ¡lykus, gėrė alų maždaug iki 1 val. nakties, o po kelių dienų iÅ¡girdo kaimo žmones kalbant, jog bÅ«tent apeliantai sumušė ieÅ¡kovÄ . 2013 m. rugsėjo 25 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. J. paaiÅ¡kino, jog 2013 m. birželio 16 d. pas jį į namus buvo atėjęs ieÅ¡kovas ir jie kartu iÅ¡gėrinėjo, po to nieko neatsimena, o ryte rado paliktus ieÅ¡kovo N. S. daiktus – Å¡lepetes ir marÅ¡kinėlius (b. l. 56).

IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad tÄ patį vakarÄ pas liudytojÄ buvo užsukę abu apeliantai, liudytojas negalėjo patvirtinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo V. J. paaiÅ¡kinimai nėra nuoseklÅ«s, jis atsakinėdamas į teismo klausimus painiojosi, nes iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų neaiÅ¡ku, kiek laiko ieÅ¡kovas buvo pas liudytojÄ , kiek degtinės butelių jie iÅ¡gėrė, nes liudytojas nurodė, jog prisimena kaip iÅ¡gėrė vienÄ butelį ir užmigo, atsikėlė iki uždarant parduotuvę, ieÅ¡kovas parnešė dar du butelius degtinės, toliau vėl gėrė, tik neaiÅ¡ku, kaip ilgai, galiausiai nurodė, jog iÅ¡ viso nieko neprisimena, nes buvo per daug iÅ¡gėręs. Taigi, Å¡io liudytojo paaiÅ¡kinimai nei patvirtina, nei paneigia tiek ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, jog bÅ«tent Å¡io liudytojo namuose apeliantai sumušė ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovų teiginius, jog jie liudytojo V.

J. namuose ieÅ¡kovo nurodytu laiku nebuvo.Tuo tarpu Liudytojos V. S. paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s, visiÅ¡kai sutampa su ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 57). Liudytoja paaiÅ¡kino, jog 2013 m. birželio 16 d. vakarÄ ieÅ¡kovas grįžo namo vėlai, po 24 val., liudytoja iÅ¡girdo jį dejuojant, todėl uždegusi Å¡viesÄ pamatė jį visÄ sumuÅ¡tÄ . SumuÅ¡imai buvo veido srityje – po akimi vandeninga pÅ«slė, viena akimi nematė, iÅ¡tinęs žandikaulis. Ir iÅ¡ karto ieÅ¡kovas nurodė, jog jį sumušė jam pažįstami J.

S. ir A. I.. Nei tÄ naktį, nei kitÄ dienÄ transportuoti pas medikus sÅ«nų nebuvo galimybės, kadangi jis visiÅ¡kai negalėjo atsikelti iÅ¡ lovos, labai blogai jautėsi, svaigo galva. Taip pat paaiÅ¡kino, jog 19 d. girdėjo, kaip ieÅ¡kovas kalbėjo telefonu ir iÅ¡girdo jį sakant, jog „nieko nežinau, dabar važiuoju pas gydytojus“. IeÅ¡kovo motinai paklausus, kas skambino, sÅ«nus atsakė, jog skambino vienas iÅ¡ apeliantų A. I. ir pasiÅ«lė atlyginti už gydymÄ ir vaistus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Å¡i liudytoja yra ieÅ¡kovo motina, tačiau jos paaiÅ¡kinimais netikėti nėra pagrindo, nes ji patvirtino tas pačias aplinkybes, kurias nurodė pats ieÅ¡kovas.

Liudytoju apklaustas V. B. tvirtino apeliantų nurodytÄ aplinkybę, kad sekmadienį abu atsakovai vakare dirbo pas V. B., vėliau kepė Å¡aÅ¡lykus, apie 1 val. nakties ieÅ¡kovo žmona supyko ant liudytojo ir liepė jam eiti miegoti, nes sekančiÄ dienÄ , t.y. pirmadienį reikėjo į darbÄ , o apeliantai išėjo namo (b. l. 58). Apie tai, kad tÄ pačiÄ dienÄ sumuÅ¡tas ieÅ¡kovas ir, kad jį galimai sumušė apeliantai, liudytojas žino tik iÅ¡ kalbų, kurios pasklido miestelyje po kelių dienų.

Pažymėtina, kad liudytojas dienos, kada pas jį namuose apeliantai krovė lentas, negali nurodyti, nes neprisimena, tačiau pamena faktÄ , jog miestelyje kalbos apie ieÅ¡kovo sumuÅ¡imÄ pasklido po dviejų dienų. Tuo tarpu liudytojo sutuoktinės J. B. paaiÅ¡kinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jos sutuoktinis V. B. nuėjo miegoti apie 1.00 val. nakties, o atsakovai A. I., J. S. bei dar vienas asmuo D. D. liko sėdėti jų namuose pavėsinėje, kada išėjo nepamena, nes užmigo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D.

D. patvirtino tas pačias aplinkybes, jog jie visi kartu dirbo pas V. B., po to kepė Å¡aÅ¡lykus, gėrė alų, namo išėjo po 1.00 val. nakties. Liudytoju apklaustas G. Č. paaiÅ¡kino, jog tÄ dienÄ , kai buvo sumuÅ¡tas ieÅ¡kovas, jis kartu su ieÅ¡kovu buvo pas V. J., jie visi kartu gėrė, po to vakare liudytojas išėjo namo, o apie ieÅ¡kovo sumuÅ¡imÄ sužinojo iÅ¡ kaimo gyventojų, kurie kalbėjo, jog ieÅ¡kovas buvo sumuÅ¡tas bÅ«tent pas V. J. (b. l. 70). Liudytojas paaiÅ¡kino, jog jam atėjus pas V.

J., ieÅ¡kovas su namo Å¡eimininku jau buvo pakankamai iÅ¡gėrę, todėl jis ilgai neužsibuvo ir pavakare išėjo namo, kitų asmenų pas namo Å¡eimininkÄ nematė. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariate praneÅ¡imas apie ieÅ¡kovo sumuÅ¡imÄ gautas iÅ¡ karto po to, kai ieÅ¡kovas dėl sumuÅ¡imo 2013 m. birželio 18 d. kreipėsi į medicinos įstaigÄ . Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas tiek iÅ¡ karto po sumuÅ¡imo savo artimiesiems, tiek visose medicininėse įstaigose, tiek ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nurodė jį sumuÅ¡usių asmenų pavardes, nurodė tas pačias pavardes, kalbėjo apie tuos pačius asmenis.

Taigi, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai visuomet buvo nuoseklÅ«s, be to, jis nė karto nenurodė, jog kažko neprisimena, ar buvo per daug iÅ¡gėręs, kad neprisimintų tos dienos įvykių, todėl teisėjų kolegijai abejoti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais nėra jokio teisinio pagrindo. Akistatų su atsakovais metu ieÅ¡kovas taip pat nurodė visiÅ¡kai tas pačias aplinkybes, jog jam bÅ«nant pas V. J., apie 21.30 val. atėjo abu atsakovai, jie visi kartu gėrė degtinę, alų, po to A. I. pradėjo ieÅ¡kovui priekaiÅ¡tauti, Å¡alys apsižodžiavo, po ko apeliantas trenkė kumščiu ieÅ¡kovui į akį, o jam nugriuvus pradėjo ieÅ¡kovÄ spardyti į įvairias kÅ«no vietas, prie A.

I. prisijungė ir kitas apeliantas J. S.. Taip pat pažymėtina, nors ir nesant tiesioginių įrodymų, o atsakovams savo kaltę neigiant, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, jog bÅ«tent atsakovai kalti dėl ieÅ¡kovo sumuÅ¡imo, kadangi vienas iÅ¡ atsakovų A. I. po kelių dienų po ieÅ¡kovo sumuÅ¡imo siÅ«lė ieÅ¡kovui atlyginti gydymo ir vaistų įsigijimo iÅ¡laidas. Taip pat pažymėtina, jog liudytojai, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovo motinÄ , nepatvirtino ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, tačiau jokiais įrodymais nepatvirtinta ir aplinkybė, jog atsakovų tÄ vakarÄ nebuvo V.

J. namuose, nors po kelių dienų vieÅ¡ai buvo kalbama, kad bÅ«tent apeliantai sumušė ieÅ¡kovÄ .Teisėjų kolegija, įvertinusi ir iÅ¡analizavusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent dėl atsakovų veiksmų buvo sutrikdyta ieÅ¡kovo sveikata, t.y. dėl atsakovų kaltės, neteisėtų veiksmų bei esant priežastiniam ryÅ¡iui, o bÅ«tent atsakovams panaudojus fizinį smurtÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, ieÅ¡kovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Taigi, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog yra visos atsakovų civilinei atsakomybei kilti sÄ lygos, pagrįstai sprendė dėl priteistino turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Apeliantai dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio jokių argumentų nenurodė, todėl teisėjų kolegija dėl priteistų turtinės ir neturtinės žalos sumų plačiau nepasisako.Ä®vertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinių skundų argumentus ginčo atveju laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovų apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                 Raimondas Buzelis                                                                                   Nerijus Meilutis                                                                                   ArÅ«nas Rudzinskas