AS-756-599-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. AS756-599/2012

Procesinio sprendimo kategorija 59.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. Z. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. A-4804, kuriuo pareiškėjui ir jo šeimos nariams – sūnui D. Z. ir dukrai T. S. (valstybės garantijos turėtojams), gyvenantiems savininkui grąžintiname bute (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo skirta 124 000 Lt suma, atitinkanti nuomotų patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune, rinkos vertę, šią pinigų sumą pervedant į Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. V. depozitinę sąskaitą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. Z. skundą kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo R. Z. apeliacinį skundą, 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi paliko Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

Pareiškėjas 2012 m. gegužės 7 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 344,69 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas nurodė, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jis turėjo 194,69 Lt bylinėjimosi išlaidų, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, jis turėjo 150 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme, atsakovas patenkino pareiškėjo skundo reikalavimą – pripažino ginčijamą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. A-4804 netekusius galios. Todėl, pareiškėjo nuomone, jis turi teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo atmetė, o pareiškėjo prašymą dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perdavė nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. Z. prašymo dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Teismas nutartyje nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Tačiau šioje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neturi teisės gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimo. ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. A-4250, kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios šioje byloje skundžiamas įsakymas. Tačiau iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. A-4250 turinio matyti, kad šioje byloje ginčytas atsakovo įsakymas buvo panaikintas ne pripažinus pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, o remiantis Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi kitoje administracinėje byloje (b. l. 84). Šiuo atveju pareiškėjo skundo administraciniam teismui padavimas tiesiogiai nesąlygojo ginčyto administracinio akto panaikinimo. Be to, nepaisant to, kad ginčijamas įsakymas buvo panaikintas, pareiškėjas ne tik ir toliau palaikė savo skundo reikalavimą, bet ir apeliacine tvarka skundė pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas turi teisę reikalauti išlaidų atlyginimo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas netenkintinas.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. Z. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas apie 2010 m. gruodžio 22 d. priimtą įsakymą Nr. A-4250 informavo teismą ir pareiškėją tik teismo posėdžio metu, pateikdamas teismui nepasirašyto įsakymo kopiją, kuri nebuvo patvirtinta. Pirmosios instancijos teismas nepateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. A-4250 pareiškėjui susipažinti ir neinformavo pareiškėjo apie tai, kokios įtakos turės šio įsakymo priėmimas sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tuo atveju, jei pareiškėjas ir toliau palaikys savo skundą. Tokie teismo veiksmai laikytini neteisėtais. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo apeliacinį skundą, taip pat nepagrįstai rėmėsi atsakovo 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A-4250, kuris dėl minėtų priežasčių negali būti laikomas galiojančiu.

Atsiliepimu į pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis buvo priimti ne pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. A-4250 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A-4804 „Dėl valstybės garantijos R. Z. ir jo šeimos nariams įvykdymo“ pripažinimo netekusiu galios“ nuorašas, patvirtintas šį nuorašą išdavusio Kauno miesto savivaldybės administracijos padalinio antspaudu. Ta aplinkybė, kad teismui buvo pateiktas ne įsakymo originalas, o jo nuorašas, nėra pagrindas vertinti minėtą įsakymą kaip negaliojantį. Pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo pateiktas minėtas įsakymas susipažinimui, yra nepagrįstas. Apie Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. A-4250 pareiškėjas buvo informuotas pirmosios instancijos teismo 2011 m. vasario 10 d. posėdyje. Be to, šis įsakymas pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu paštu ir įteiktas jam asmeniškai 2011 m. kovo 16 d. Pareiškėjas, net žinodamas, kad jo skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. A-4804 yra pripažintas negaliojančiu, ir toliau palaikė savo skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo pripažinti šį administracinį aktą neteisėtu ir jį panaikinti. Atkakliai siekdamas, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. A-4804 būtų panaikintas teismo tvarka, pareiškėjas apskundė jam nepalankų Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; kitas šioje straipsnio dalyje numatytas išlaidas. Tačiau Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi paliko nepakeistą, pareiškėjo R. Z. skundas yra atmestas kaip nepagrįstas. Todėl nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai.

ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Tačiau nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo skundą, t. y., pripažinęs pareiškėjo skundo pagrįstumą, panaikino pareiškėjo ginčijamą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. A-4804. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A-4250 pareiškėjo šioje byloje ginčijamas 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. A-4804 buvo pripažintas netekusiu galios atsižvelgiant į Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtus kitoje administracinėje byloje, kuriais buvo panaikinti Kauno misto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. A-4618 „Dėl valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z.“ ir 2008 m. gruodžio 17 d. valstybės garantija Nr. 2696“. Be to, pareiškėjas, nepaisydamas to, kad jo ginčijamas įsakymas buvo pripažintas netekusiu galios, skundo neatsisakė ir toliau palaikė savo reikalavimus, o jam nepalankų pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Dėl pareiškėjo atskirajame skunde pateiktų argumentų pažymėtina, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjui jau buvo žinoma apie jo ginčijamo įsakymo pripažinimą negaliojančiu (t. I, b. l. 84, 102-106; t. II, b. l. 31-32). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui negali būti priteistas jo nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. Z. neturi teisės gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. Z. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė