f7d5eb63-ddf0-4d0a-9c86-e11d94081688 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2276-601/2018 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00764-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.11.4.5; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.4.1.9 KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Mitnija“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Gensera“ ieÅ¡kinius atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos pirkimo sÄ lygų ir vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų nutraukimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas n u s t a t ė: I. IeÅ¡kovių procesinių dokumentų esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Mitnija“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama: 1) pripažinti vieÅ¡ojo pirkimo „KultÅ«ros paskirties pastato (duomenys neskelbtini) ir maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Druskininkuose rekonstravimo į kultÅ«ros paskirties pastatÄ darbai, įskaitant darbo projekto parengimÄ â€œ sÄ lygas neteisėtomis;

2) nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo „KultÅ«ros paskirties pastato (duomenys neskelbtini) ir maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini) , Druskininkuose rekonstravimo į kultÅ«ros paskirties pastatÄ darbai, įskaitant darbo projekto parengimÄ â€œ procedÅ«ras;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė tvirtina, kad Druskininkų savivaldybės administracijos vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos yra neteisėtos, nes: 1.1. Perkančioji organizacija, neskaidydama Pirkimo objekto į atskiras dalis (Pirkimo sÄ lygų 2.1 punktas, 2.9 punktas, 3.1 punktas, 4.1 punktas, 4.2 punktas), grubiai pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 28 straipsnio reikalavimus, nepagrįstai ir neteisėtai apribojo konkurencijÄ Pirkime (VPÄ® 17 straipsnio 3 dalis) bei neužtikrino racionalaus lėšų naudojimo imperatyvo įgyvendinimo.

Tuo tarpu, prieÅ¡ingai nei teigiama Pretenzijos atmetime, Pirkimo sÄ lygų 4.3 punkte pateiktas deklaratyvus ir formalus neskaidymo pagrindimas nepaneigia Pirkimo objekto neskaidymo neteisėtumo; 1.2. Pirkimo sÄ lygų 5.8 punkto 2 lentelės 3.3 punkte įtvirtintas minimalus kvalifikacinis reikalavimas prieÅ¡tarauja VPÄ® 47 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir nukrypsta nuo nuosekliai formuojamos teismų praktikos. Tačiau Perkančioji organizacija, veikdama iÅ¡imtinai formaliai, nevertino nurodytų Tiekėjo argumentų, motyvuodama tuo, jog minimalÅ«s kvalifikaciniai reikalavimai yra proporcingi esamam Pirkimo objektui.

Tokiu bÅ«du Perkančioji organizacija apribojo Tiekėjo teisių į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ ; 1.3. Pirkimo sÄ lygų 13.3 punkte įtvirtinto pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinimo antrojo kriterijaus „Techniniai privalumai (T1)“ subkriterijai „Garso įrangos techniniai privalumai“, „Scenos mechanizmų techniniai privalumai“, „Video įrangos ir apÅ¡vietimo techniniai privalumai“ bei penktasis kriterijus „Darbuotojų kvalifikacija (T4)“ tiek, kiek jie susiję su Pirkimo objekto neskaidymu ir kaip visuma taikytini visai Pirkimo objekto apimčiai (atskiroms Pirkimo objekto dalims), laikytini pertekliniais ir be teisinio pagrindo suvaržančiais tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime, t. y. apribojančiais konkurencijÄ (VPÄ® 17 straipsnio 3 dalis).

Tačiau Perkančioji organizacija, veikdama iÅ¡imtinai formaliai, Tiekėjo argumentų, susijusių su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais (subkriterijais) Pretenzijos atmetime apskritai nevertino, motyvuodama tuo, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra betarpiÅ¡kai susiję su esamu Pirkimo objektu. Tokiu bÅ«du Perkančioji organizacija apribojo Tiekėjo teisių į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ ; 1.4. Pirkimo sÄ lygų 13.19 punkte detalizuotas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus „Darbuotojų kvalifikacija (T4)“ prieÅ¡tarauja VPÄ® 55 straipsnio reikalavimams ir ekonominio naudingumo, kaip tokio, esmei.

Tuo tarpu Perkančiosios organizacijos Pretenzijos atmetime pateikti argumentai, jog tiekėjai neprivalo pasitelkti specialistų, turinčių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijuje „Darbuotojų kvalifikacija (T4)“ reikalaujamÄ patirtį, paneigia pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinimo tikslÄ (VPÄ® 55 straipsnis) ir suponuoja ne ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo pripažinimÄ Pirkimo laimėtoju; 1.5. Techninio projekto nuostatos yra netikslios, neaiÅ¡kios ir nepakankamos tam, kad tiekėjai galėtų parengti ir Perkančiajai organizacijai pateikti tinkamus pasiÅ«lymus (VPÄ® 35 straipsnio 4 dalis).

Tuo tarpu Perkančioji organizacija, teigdama prieÅ¡ingai, Pretenzijos atmetime suabsoliutina aplinkybę, jog Techninis projektas yra gavęs teigiamÄ projekto bendrosios ekspertizės iÅ¡vadÄ ; 1.6. Techninės specifikacijos 1.18 punkte įtvirtintas reikalavimas kartu su pasiÅ«lymu pateikti 3D simuliacijos modelį ir skaičiavimus didžiajai ir mažajai salėms (Reverberacijos (RT60), kalbos raiÅ¡kos indekso (STI/RASTI), muzikos skambėjimo C80 ir kalbos raiÅ¡kos C50 indeksų, lateralinių atspindžių LF80 skaičiavimai didžiosios ir mažosios salių ir kiekvieno skaičiuojamo parametro duomenų lapais) yra specifinis ir neproporcingas Pirkimo objektui.

Tuo tarpu Perkančioji organizacija Pretenzijos atmetime nepagrįstai nurodo, jog aptariamu reikalavimu siekia tikslų (įsitikinti tiekėjų kompetencija, patikimumu ir pajėgumu įvykdyti Pirkimo sutartį, laikantis Pirkimo sutartyje nustatytų reikalavimų), kurių įgyvendinimas yra užtikrinamas kitomis priemonėmis – minimaliais kvalifikaciniais reikalavimais (VPÄ® 47 straipsnis) bei Pirkimo sutarties nuostatomis (Pirkimo sÄ lygų 4 priedo „Statybos rangos sutartis“ (toliau – Sutarties projektas, priedas Nr. 2(3)) 7 skyrius). 1.7.

Perkančioji organizacija 2018 m. rugsėjo 18 d. Pirkimo sÄ lygų redakcijoje iÅ¡ esmės pakeitė Pirkimo sÄ lygų 13.13 punkte įtvirtintÄ ekonominio naudingumo kriterijaus „Darbuotojams mokamas atlyginimas (T3)“ vertinimo tvarkÄ ir tokiu bÅ«du grubiai pažeidė tiek VPÄ®, tiek nuosekliai formuojamos teismų praktikos reikalavimus dėl Pirkimo sÄ lygų keitimo, prasidėjus vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«roms, todėl Pirkimas turi bÅ«ti nutrauktas. Dar daugiau, naujoji ekonominio naudingumo kriterijaus „Darbuotojams mokamas atlyginimas (T3)“ vertinimo tvarka yra neaiÅ¡ki ir netiksli (VPÄ® 35 straipsnio 4 dalis). 1.8.

Perkančiosios organizacijos pateikti PaaiÅ¡kinimai Nr. 1, PaaiÅ¡kinimai Nr. 2 ir PaaiÅ¡kinimai Nr. 3 (o tuo pačiu ir Pirkimo sÄ lygos) neatitinka VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kad Pirkimo dokumentai bÅ«tų tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir be dviprasmybių, nepagrįstai didelę rizikÄ perkelia tiekėjams ir prieÅ¡tarauja racionalaus lėšų naudojimo imperatyvui (VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl tiekėjai negali tinkamai parengti ir pateikti pasiÅ«lymų Pirkime, o tai reiÅ¡kia, kad Pirkimas negali bÅ«ti vykdomas pagal netikslias, neaiÅ¡kias Pirkimo sÄ lygas ir turi bÅ«ti nutrauktas. 1.9.

Dublike akcentavo, kad tinkamai laikėsi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo stadijos, todėl atsakovės teiginiai dėl šios procedūros netinkamo laikymosi yra nepagrįsti.

2. Ieškovė UAB „Gensera“ Kauno apygardos teismo prašo:

1) panaikinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T2, kaip neatitinkantį Pirkimo objekto ir pažeidžiantį viešųjų pirkimų sÄ Å¾iningumo, skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo principus;

2) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.1. Nurodė, kad Pirkimo sÄ lygose nustatyto pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Aplinkos apsaugos priemonių taikymas (T2)“ reikalavimai ir vertinimo tvarka yra dviprasmiÅ¡ki, neaiÅ¡kÅ«s, nes pagal juos neįmanoma tinkamai parengti pasiÅ«lymo ir konkurencingai bei lygiateisiÅ¡kai dalyvauti rungiantis dėl Pirkimo sutarties sudarymo ir tuo pačiu suteikiantys atsakovei didelę diskrecijÄ parenkant Pirkimo laimėtojÄ . 2.2. IeÅ¡kovė teigia, kad perkančioji organizacija nepagrįstai reikalauja pagal Kriterijaus T2 subkriterijų „GyvÅ«nijos ir augalijos apsauga (A1)“ tiekėjams patiems nuspręsti kokias augalų ir gyvÅ«nų rÅ«Å¡is, esančias statybos teritorijoje, jie saugos ir kokiomis priemonėmis tai atliks.

Anot ieÅ¡kovės, tiekėjai negali žinoti kokioms augalų ir gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims turi bÅ«ti taikomos apsaugos priemonės ir kuriuo metu jos turi bÅ«ti taikomos. Be to, A1 subkriterijus ydingas ir tuo, kad lemia skirtingas tiekėjų pasiÅ«lymų kainas, nes objekte gali bÅ«ti saugotinų augalų ar gyvÅ«nų, kurių apsaugojimas nuo žalingo darbų poveikio gali brangiai kainuoti, tačiau vienas tiekėjas orientuosis į nesaugotinus augalus ar gyvÅ«nus, kurių apsaugos priemonės bus itin pigios (taigi, ir pasiÅ«lymo kaina mažesnė), o kitas tiekėjas pasiÅ«lys priemones, kurios bus brangios bÅ«tent dėl to, kad jomis bus saugomos retos augalų ar gyvÅ«nų rÅ«Å¡ys esančios objekte (taigi, Å¡io tiekėjo pasiÅ«lymo kaina bus didesnė), ir nors abu tiekėjai surinks vienodai taÅ¡kų pagal A1 subkriterijų, tačiau laimėtoju taps pigesnę kainÄ pasiÅ«lęs tiekėjas. 2.3.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, Kriterijaus T2 subkriterijaus „Statybvietėje susidarančio skleidžiamo triukÅ¡mo mažinimas (A4)“ tikslas yra mažinti statybos teritorijoje sukeliamÄ triukÅ¡mÄ , tačiau kriterijaus vertinimas atliekamas ne dėl konkretaus, kaip galima mažesnio triukÅ¡mo lygio, o tiesiog dėl priemonių, kuriomis jis bus mažinamas. Anot ieÅ¡kovės, Pirkimo sÄ lygose numatytas Å¡io subkriterijaus vertinimas, kuomet patys tiekėjai nurodys kokiomis konkrečiomis priemonėmis ir kodėl jie mažins triukÅ¡mÄ , o atsakovė pagal tai spręs ar priemonės pagrįstos ir suteiks balus, yra neobjektyvus, nepagrįstas ir neleidžia racionaliai panaudoti biudžeto lėšų, nes nėra konkrečių ribų, kurių tiekėjai negali peržengti, o pats kriterijus nustatytas neaiÅ¡kiai. 2.4.

Ieškovė taip pat nepagrįstu ir neobjektyviu laiko Kriterijaus T2 subkriterijų „Elektros energijos ir vandens naudojimo mažinimas (A5)“, pagal kurį tiekėjai patys pasiūlyme turi įrodyti ir pagrįsti, kad atliekant tam tikrus statybos darbus jie naudos mažiau vandens arba naudos atsinaujinančius elektros energijos šaltinius. Ieškovės manymu, šio subkriterijaus tikslas turėtų būti atsinaujinančios elektros energijos naudojimo padidinimas ir naudojamo vandens kiekio sumažinimas atliekant statybos darbus.

Tačiau atsinaujinančiÄ energijÄ naudojantys ar mažesnio vandens kiekio reikalaujantys darbai yra brangesni, nes naudojamos brangesnės medžiagos Å¡iems darbams atlikti. Todėl bÅ«tent atsakovė, siekdama pasiÅ«lymus vertinti vienodai, turėtų nustatyti maksimalų procentÄ darbų ar konkrečius darbus, kurių vykdymo metu naudojantis atsinaujinančiÄ energijÄ ar mažesnius vandens kiekius, tiekėjas gaus maksimalų balų skaičių, o kiti tiekėjai, kurie nurodys, kad atsinaujinančiÄ energijÄ ir mažesnį vandens kiekį naudos mažesniam procentui ar mažesniam kiekiui darbų, gautų mažesnį balų skaičių.

Pagal Å¡iuo metu paskelbtus atsakovės reikalavimus nėra aiÅ¡ku iki kokio lygmens turi bÅ«ti pateiktas paaiÅ¡kinimas, kad vieniems ar kitiems darbams yra reikalinga naudoti atsinaujinančiÄ energijÄ ar mažiau vandens, kas neabejotinai reiÅ¡kia skaidrumo ir vienodo požiÅ«rio principų pažeidimÄ . II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė 3. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija savo procesiniuose dokumentuose praÅ¡o ieÅ¡kovių UAB ,,Mitnija“ ir UAB ,,Gensera“ ieÅ¡kinius atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.1.

Atsiliepime į UAB „Mitnija“ ieÅ¡kinį atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos dalyje dėl ieÅ¡kinio 2.4.1–2.4.11 punktuose (dėl Pirkimo sÄ lygų 5.8 punkto lentelės 3.3 punkto teisėtumo) ir 2.7.15–2.7.25 punktuose (dėl Techninio projekto trÅ«kumų) dėstomų teiginių, todėl Å¡ie nenagrinėtini dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4233 straipsnio 2 dalies ir jÄ nuosekliai aiÅ¡kinančios teismų praktikos nesilaikymo. 3.2.

Be to, atsakovės nuomone, visiÅ¡kai nepagrįstais laikytini ieÅ¡kovės siÅ«lymai atskirai pirkti darbo projekto parengimÄ ir tuomet atskirai pirkti rangos darbus bei atskirai pirkti tarpinį rangos darbų rezultatÄ â€“ integruojamus inžinerinius tinklus, technologinę įrangÄ ir pan. Atsakovės įsitikinimu, tokiais siÅ«lymais ieÅ¡kovė ne gina galimai pažeistas teises, tačiau siekia pritaikyti Pirkimo sÄ lygas taip, kad jai bÅ«tų parankiausia konkuruoti ir bÅ«tų perkamos kartu tik tos pastato sistemos, kurios tik dėl jai žinomų priežasčių yra jai parankios.

PrieÅ¡ingai, Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į perkamų statybos darbų specifikÄ ir technologijų, integruojamų į pastatÄ specifikÄ , jų tarpusavio sÄ veikÄ bei tai, kad ginčo atveju, esamas pastatas statomas visas su reikiamomis technologijomis, o ne atliekamas atskirų elementų keitimas ar modernizavimas, Pirkimo sÄ lygų 4.3 punkte pateiktas Pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagrindimas yra pakankamas. Juolab, kad Pirkimo objekto skaidymo netikslingumÄ patvirtino ir ekspertas. 3.3. Nepaisant to, anot atsakovės, kadangi ieÅ¡kovė nepaneigė Pirkimo sÄ lygų 4.3 punkte pateikto Pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagrindimo bei neįrodė, kaip Pirkimo objektas gali bÅ«ti nupirktas keliais pirkimais, Pirkimo sÄ lygų 5.8 punkto 2 lentelės 3.3 punkte įtvirtintas minimalus kvalifikacinis reikalavimas taip pat laikytinas proporcingu.

Be to, atsižvelgdama į tai, kad minimalių kvalifikacinių reikalavimų tikslas nustatyti tik minimalius reikalavimus, kurie yra bÅ«tini Pirkimo sutarties įvykdymui, bei į tai, kad Å¡iuo atveju planuojama rekonstruoti ypatingÄ kultÅ«ros paskirties pastatÄ , atsakovė vertina, jog visiÅ¡kai pagrįstai Pirkimo sÄ lygose nustatė, jog vertins ir statybos darbų vadovo, specialiųjų statybos darbų vadovo bei darbo projekto vadovo patirtį, kuri virÅ¡ys minimaliai teisės aktais atitinkamiems specialistams nustatytÄ reikalavimų ribÄ pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.

Atsakovė taip pat mano, kad pagrįstai nustatė elektro – akustinės aplinkos pokyčio sistemos projektavimo – konsultavimo specialisto, scenos mechanizacijos projektavimo – konsultavimo specialisto, salės vaizdo sistemos specialistams nustatytas konkrečios patirties turėjimo reikalavimus, kadangi jų veikla neatestuojama. Taip pat atsakovei buvo svarbu nustatyti, kad patirtis nebūtų įgyta mažareikšmiuose, buitiniuose projektuose, todėl vertinamiems projektams buvo nustatyta didelį kiekį statinių apibrėžianti visuomeninių statinių paskirtis. 3.4.

Atsakovė nesutinka ir su ieÅ¡kovės argumentais dėl techninio projekto nuostatų neteisėtumo, t. y., anot atsakovės, ieÅ¡kovė nenurodo jokių Techninio projekto neatitikimų Lietuvos Respublikos statybų teisę reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, o iÅ¡ esmės tik pateikia savo nuomonę dėl Techniniame projekte pateiktų techninių sprendimų papildymo bei akcentuoja tas Techninio projekto dalis, kurias papildžius ieÅ¡kovės siÅ«lomomis nuostatomis, galimai bÅ«tų sudarytos palankios sÄ lygos atitikti techninio projekto reikalavimus iÅ¡skirtinai tik ieÅ¡kovės pasirinktų technologinės įrangos gamintojų gaminiams, tokiu bÅ«du apribojant konkurencijÄ ir diskriminuojant kitus tiekėjus, bei tokiu bÅ«du pažeidžiant VPÄ® 37 straipsnio 3 punkto reikalavimus.

Atsakovė akcentuoja, kad Techninis projektas yra gavęs teigiamÄ projekto bendrosios ekspertizės iÅ¡vadÄ , o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas pagrindžia Techninio projekto atitikimÄ Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitų teisės aktų bei normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams ir patvirtina, kad techninio projekto nuostatos yra pakankamos apimties. 3.5. Atsakovė pabrėžia, kad Pirkimo objekto akustika yra viena iÅ¡ svarbiausių Å¡io Techninio projekto keliamų sÄ lygų galutiniam rezultatui gauti, bÅ«tent dėl to jau pasiÅ«lymų teikimo stadijoje praÅ¡o parengti ir 3D simuliacijos modelį siekiant užtikrinti, kad Pirkimo dalyvis pasirinko tokias Techninio projekto keliamų tikslų įgyvendinimo priemones, kurios leis jam techninio pasiÅ«lymo parengimo metu detaliai susipažinti su salių akustikai keliamais reikalavimais bei, kuris įrodo savo pasirengimÄ vykdyti Techniniame projekte numatytus darbus, o sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslas – apsaugoti atsakovės interesus, jeigu visų iÅ¡vardintų aplinkybių tiekėjas Pirkimo sutarties vykdymo metu nesilaikytų. 3.6.

Atsiliepime į UAB „Gensera“ ieÅ¡kinį atsakovė nurodo, kad Pirkimo sÄ lygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai užtikrina veiksmingÄ tiekėjų konkurencijÄ bei yra nustatyti taip, kad tiekėjų pasiÅ«lymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiÅ«lymų vertinimo kriterijams galima patikrinti pagal visiems tiekėjams iÅ¡ anksto žinomas bei proporcingas Pirkimo sÄ lygas ir atsakovė tai darant neturi neribotos pasirinkimo laisvės. Anot atsakovės, ekonominio naudingumo kriterijų esmė lemia, kad jais siekiama papildomos teigiamos naudos Pirkimo objekto statybos procesui bei rezultatui ir tai reikalauja iÅ¡ tiekėjų papildomų resursų ne tik įgyvendinant Pirkimo sutartį, tačiau ir pagrindžiant pasiÅ«lymų nagrinėjimo stadijoje savo pasirengimÄ Ä¯gyvendinti nurodytas priemones. 3.7.

Atsakovė teigia negalinti Pirkimo sÄ lygose iÅ¡skirti augalijos ar gyvÅ«nijos tam tikros rÅ«Å¡ies, kai jų visų svarba vertintina vienodai, o tiekėjas siekdamas konkuruoti su kitais tiekėjais, natÅ«ralu, kad teiks kuo pigesnes aplinkosaugines priemones, kurios atitiks Pirkimo sÄ lygų 13.12 punkte nustatytas sÄ lygas. Atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovės prielaidos, kad atsakovė netinkamai vertins pasiÅ«lymus pagal Pirkimo sÄ lygų 13.12 punktÄ , vertintina kritiÅ¡kai ir net taip atsitikus, atsakovės veiksmai bÅ«tų lengvai nuginčijami, tiekėjams pasinaudojant pažeistų teisių gynybos priemonėmis – pateikiant pretenzijÄ ar, po jos iÅ¡nagrinėjimo, ieÅ¡kinį. 3.8.

Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma skleidžiamo triukÅ¡mo mažinimo vertinimo tvarka neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, nes siÅ«lomi parametrai gerokai virÅ¡ija nustatytus reikalavimus. Be to, esant pakankamai griežtiems Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „TriukÅ¡mo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimams, nėra prasmės nustatyti ir leisti varžytis tiekėjams dėl dar žemesnių parametrų pasiekimo, nes arba tiekėjai jų nepasiÅ«lys, arba galės nurodyti tik deklaratyviai ir pirkimo sutarties vykdymo metu atsakovė turės taikyti sankcijas Pirkimo sutarties projekte nustatytomis sÄ lygomis.

Vietoje to, atsakovės manymu, tikslingiau vertinti, kokius triukÅ¡mo Å¡altinius iÅ¡ atviros aplinkos paÅ¡alins tiekėjai pagal Pirkimo sÄ lygų 13.12 punkto d dalyje nurodytas sÄ lygas, kas leis užtikrinti, jog triukÅ¡mo Å¡altinių veikimo laikas bÅ«tų kuo trumpesnis, o Pirkimo objekto statybvietėje ir aplink jÄ triukÅ¡mo lygis bet kuriuo atveju negalės virÅ¡yti teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 3.9. Atsakovė taip pat pažymi, kad Pirkimo sÄ lygų 13.12 punkto e dalyje reikalauja tik pagrįsti paÅ¡alinamo arba pakeičiamo alternatyvaus, atsinaujinančio atitinkamai elektros arba vandens Å¡altinio naudojimo reikalingumÄ atliekamų darbų kontekste.

Teigia, kad nežinant tiekėjų siÅ«lomų technologinių procesų, neįmanoma suvienodinti ir nustatyti vandens ir elektros energijos naudojimo mažinimo priemonių visiems tiekėjams, kaip ir neįmanoma pačiai atsakovei nurodyti kokias priemones ir kokių darbų metu taikyti. Juolab, kad atsakovei nustačius konkrečias priemones, be kita ko, bÅ«tų apribojama tiekėjų galimybė siÅ«lyti novatoriÅ¡kas ar kitas alternatyvias priemones, kurios mažintų elektros kiekio bei vandens naudojimÄ darbų atlikimo metu arba leistų naudoti alternatyvius elektros bei vandens gavimo Å¡altinius.

III. Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vados esmė 4. Viešųjų pirkimų tarnyba savo iÅ¡vadoje nurodė, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo ypatybes, siekdama užtikrinti konkurencijÄ ir nediskriminuoti tiekėjų, turi nurodyti tokias technines specifikacijas, kokios dėl objektyvių priežasčių, jos manymu, yra reikalingos. 4.1. Tarnyba, susipažinusi su proceso Å¡alių pateiktais argumentais, nurodo, kad vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados pateikimui dėl Perkančiosios organizacijos pateiktų techninio projekto sprendinių bei Techninės specifikacijos 1.18 punkte nurodyto reikalavimo (ne)pagrįstumo reikia turėti specifinių techninių žinių.

Atsižvelgdama į tai, Tarnyba nevertina bylos Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodomų techninių argumentų, kuriais grindžiamas Perkančiosios organizacijos nustatytų Techninės specifikacijos reikalavimų ir techninio projekto sprendinių (ne)teisėtumas. Mano, kad, siekiant visapusiÅ¡kai įvertinti Pirkimo dokumentus, byloje bÅ«tų tikslinga pasitelkti ekspertÄ , turintį specialių techninių žinių. Taip pat mano, kad specialių techninių žinių reikia ir vertinant Pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagrindime nurodomas aplinkybes. 4.2.

Pasisakydama dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, Tarnyba pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu turėtų bÅ«ti vertinama, ar Perkančiosios organizacijos nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai yra tikslÅ«s ir pakankamai detaliai apraÅ¡yti, o taip pat – ar pateikti argumentai objektyviai pagrindė ginčijamų Kriterijaus T2 subkriterijų nustatymo tikslingumÄ bei jų įtakÄ ekonomiÅ¡kai naudingesnio pasiÅ«lymo iÅ¡rinkimui. Nesant aiÅ¡kaus ir objektyvaus ekonominio naudingumo vertinimo, sudaromos prielaidos Perkančiajai organizacijai vertinti tiekėjų pasiÅ«lymus subjektyviai.

Visgi, Tarnybos manymu ginčijamas Kriterijaus T2 subkriterijaus Al reikalavimas nurodyti kokiai gyvÅ«nijai ir/arba augalijai yra skirta kiekviena iÅ¡saugojimo priemonė bei pagrįsti, kad iÅ¡saugojama augalija arba gyvÅ«nija yra aptinkama Pirkimo objekto vietovėje galėtų bÅ«ti vertinamas kaip abstraktus, o atsakovės procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai kelia abejonių dėl minėto ginčijamo subkriterijaus nustatymo tikslingumo, be to, Perkančiajai organizacijai nenustačiusi jokios iÅ¡eities informacijos, sudaroma galimybė tiekėjams skirtingai interpretuoti tokį reikalavimÄ , o Perkančiajai organizacijai subjektyviai vertinti tiekėjų pateiktų gyvÅ«nijos ar augalijos saugojimo priemonių apraÅ¡ymų atitikimus minėtam subkriterijui Al. 4.3.

Be to, anot Tarnybos, kaip neaiÅ¡kus galėtų bÅ«ti vertinamas ir subkriterijus A5, nes Perkančioji organizacija iÅ¡ tiekėjų reikalaudama pateikti elektros energijos ir vandens vartojimo mažinimo planÄ (apraÅ¡ymÄ ), pritaikytÄ Pirkimo objektui pagal statybos sritis, nenurodė atspirties taÅ¡ko, nuo kurio skaičiuojant bus laikoma, kad tiek elektros energijos, tiek ir vandens vartojimas sumažėjęs. NeaiÅ¡ku, kaip bus vertinama, ar tiekėjo nurodyta taupymo priemonė pagrįsta. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , manytina, kad bylos nagrinėjimo metu, turėtų bÅ«ti įvertinta, ar minėto subkriterijaus apraÅ¡ymas sudarė galimybę tiekėjams skirtingai interpretuoti tokį reikalavimÄ , o Perkančiajai organizacijai subjektyviai vertinti tiekėjų pateiktų sprendinių atitikimus minėtam Kriterijaus T2 subkriterijui. 4.4.

Kita vertus, Tarnyba, įvertinusi ginčijamo subkriterijaus A4 apraÅ¡ymo turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo aspektu Perkančiajai organizacijai svarbus ne statyboje keliamo triukÅ¡mo lygio sumažinimas, o tai, kaip tiekėjai pagrįs, kokiomis priemonėmis triukÅ¡mo lygis bus sumažintas. Be to, net nekeliamas reikalavimas tiekėjams įsipareigoti, kad triukÅ¡mo lygis Å¡altinyje sumažės. Juolab, Perkančioji organizacija nenustatė, kaip Pirkimo sutarties vykdymo metu bus vykdoma statybos darbų keliamo triukÅ¡mo kontrolė.

IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės 5. Biudžetinė įstaiga Druskininkų savivaldybės administracija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2018 m. rugpjūčio 22 d. paskelbė kultÅ«ros paskirties pastato (duomenys neskelbtini) ir maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Druskininkuose rekonstravimo į kultÅ«ros paskirties pastatÄ darbų, įskaitant darbo projekto parengimÄ , pirkimÄ atviro tarptautinio konkurso bÅ«du (suteiktas pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) ; skelbimo pateiktis: (duomenys neskelbtini)).

Pirkimas vykdomas pagal Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas sÄ lygas.

6. Siekdamos dalyvauti paskelbtame Pirkime, tačiau manydamos, kad Pirkimo sÄ lygos neatitinka VPÄ® reikalavimų, abi ieÅ¡kovės pateikė atsakovei pretenzijas: 6.1. UAB „Mitinija“ savo 2018 m. rugsėjo 3 d. pretenzijoje Nr. R-18-366 prašė:

1) nutraukti Pirkimo procedÅ«ras ir, patikslinus Pirkimo sÄ lygas taip, kad jos atitiktų VPÄ® reikalavimus, PirkimÄ paskelbti iÅ¡ naujo;

2) skelbiant naujÄ PirkimÄ , iÅ¡skaidyti Pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, patikslinti pretenzijoje nurodytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, be kita ko, nurodant, kuriai konkrečiai Pirkimo objekto daliai jie taikytini. Bendrovė pretenzijoje nurodė Å¡iuos Pirkimo sÄ lygų trÅ«kumus: 6.1.1. Pirkimo sÄ lygų 2.1 punkto, 2.9 punkto, 3.1 punkto, 4.1 punkto, 4.2 punkto nuostatos, numatančios, jog Pirkimo objektas į dalis neskaidomas ir Perkančiosios organizacijos 4.3 punkte pateikiamas tokio neskaidymo pagrindimas neatitinka imperatyvių VPÄ® 28 straipsnio reikalavimų, nepagrįstai ir neteisėtai apriboja konkurencijÄ Pirkime (VPÄ® 17 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu pažeidžia racionalaus lėšų naudojimo imperatyvÄ (VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 6.1.2.

Pirkimo sÄ lygų 5.8 punkto 2 lentelės 1 punkte, 3.3 punkte įtvirtinti minimalÅ«s kvalifikaciniai reikalavimai tiek, kiek jie susiję su nepagrįstu ir neteisėtu Pirkimo objekto neskaidymu, prieÅ¡tarauja VPÄ® 47 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir nukrypsta nuo nuosekliai formuojamos teismų praktikos; 6.1.3. Pirkimo sÄ lygų 13.3 punkte nurodyto pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo antrojo kriterijaus „Techniniai privalumai (T1)“ subkriterijai „Garso įrangos techniniai privalumai“, „Scenos mechanizmų techniniai privalumai“, „Video įrangos ir apÅ¡vietimo techniniai privalumai“ bei penktasis kriterijus „Darbuotojų kvalifikacija (T4)“, tiek, kiek jie susiję su nepagrįstu ir neteisėtu Pirkimo objekto neskaidymu, laikytini pertekliniais (VPÄ® 55 straipsnio 1 dalis) ir be teisinio pagrindo suvaržančiais tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime, t. y. apribojančiais konkurencijÄ (VPÄ® 17 straipsnio 3 dalis); 6.1.4.

Pirkimo sÄ lygų 13.3 punkte nurodytas pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus „Darbuotojų kvalifikacija (T4)“ prieÅ¡tarauja VPÄ® 55 straipsnio 1 daliai, pažeidžia viešųjų pirkimų principus (VPÄ® 17 straipsnio 1 dalis); 6.1.5. Techninio projekto nuostatos yra netikslios, neaiÅ¡kios (VPÄ® 35 straipsnio 4 dalis) ir nepakankamos tam, kad tiekėjai galėtų jas tinkamai suprasti ir pateikti pasiÅ«lymus Pirkime, todėl negali bÅ«ti pripažįstamos teisėtomis; 6.1.6. reikalavimas pateikti 3D simuliacijos modelį yra perteklinis ir nepagrįstas. 6.2.

UAB „Gensera“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. pretenzijoje Nr. 2018-08-31/GR03 prašė:

1) patikslinti Pirkimo sÄ lygų 5.8. punkte pateiktos 2 lentelės (kvalifikaciniai reikalavimai) 3.4 punkte nustatytÄ reikalavimÄ pateikiant iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kÄ reiÅ¡kia Perkančiosios organizacijos nuostata, kad „visi kartu“;

2) patikslinti Pirkimo sÄ lygų 13.12 punkte nustatytÄ trečio ekonominio naudingumo kriterijaus „Aplinkos apsaugos priemonių taikymas (T2)“ vertinimo tvarkÄ aiÅ¡kiai nurodant reikalavimus tiekėjų dokumentams ir jų turiniui, taip pat aiÅ¡kiai nurodant į kokius aspektus tiekėjai turi atsižvelgti rengdami ir teikdami pasiÅ«lymus, kad jie bÅ«tų skaidriai, aiÅ¡kiai ir konkurencingai įvertinti, o taip pat atsisakyti prieÅ¡taringų minėto ekonominio naudingumo kriterijuje nustatytų reikalavimų tiekėjų teikiamų dokumentų motyvacijai arba Pirkimo sÄ lygų 13.12 punkte nustatytÄ trečiÄ ekonominio naudingumo kriterijų „Aplinkos apsaugos priemonių taikymas“ panaikinti.

7. Druskininkų savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. S12-3348-5.36 „Dėl pretenzijų išnagrinėjimo ir pirkimo procedūrų tęsimo (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“ ieškovės buvo informuotos, kad jų pateiktos pretenzijos pripažintos nepagrįstomis, todėl netenkinamos.

8. Perkančioji organizacija 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S12-3457-5.36. „Dėl Pirkimo dokumentų paaiškinimo ir patikslinimo (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“ (toliau – Paaiškinimai Nr. 1), 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S12-3465-5.36. „Dėl Pirkimo dokumentų paaiškinimo ir patikslinimo (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“ (toliau – Paaiškinimai Nr.

2) bei 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. S12-3488-5.36 „Dėl Pirkimo dokumentų paaiškinimo ir patikslinimo (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“ (toliau – Paaiškinimai Nr.

3) pateikė atsakymus į tiekėjų klausimus / Pirkimo sÄ lygų paaiÅ¡kinimus. 8.1. UAB „Mitnija“, susipažinusi su Perkančiosios organizacijos PaaiÅ¡kinimuose Nr. 1, PaaiÅ¡kinimuose Nr. 2 ir PaaiÅ¡kinimuose Nr. 3 pateiktais atsakymais į klausimus / Pirkimo sÄ lygų paaiÅ¡kinimais, 2018 m. rugsėjo 28 d., t. y. jau Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo metu, Perkančiajai organizacijai pateikė pretenzijÄ (toliau – Pretenzija Nr. 2), kurioje nurodė, kad Perkančioji organizacija 2018 m. rugsėjo 18 d.

Pirkimo sÄ lygų redakcijoje iÅ¡ esmės pakeitė Pirkimo sÄ lygų 13.13 p. įtvirtintÄ ekonominio naudingumo kriterijaus „Darbuotojams mokamas atlyginimas (T3)“ vertinimo tvarkÄ ir tokiu bÅ«du grubiai pažeidė tiek VPÄ®, tiek nuosekliai formuojamos teismų praktikos reikalavimus dėl Pirkimo sÄ lygų keitimo, prasidėjus vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«roms. Be to, ieÅ¡kovė nurodė, jog Perkančiosios organizacijos pateikti PaaiÅ¡kinimai Nr. 1, PaaiÅ¡kinimai Nr. 2 ir PaaiÅ¡kinimai Nr. 3 (o tuo pačiu ir Pirkimo sÄ lygos) neatitinka VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kad Pirkimo dokumentai bÅ«tų tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir be dviprasmybių, o tiekėjai galėtų tinkamai parengti ir pateikti pasiÅ«lymus Pirkime, perkelia neproporcingai didelę rizikÄ tiekėjams ir pažeidžia racionalaus lėšų naudojimo imperatyvÄ (VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 8.2.

Perkančioji organizacija, 2018 m. spalio 8 d., iÅ¡nagrinėjusi PretenzijÄ Nr. 2, priėmė sprendimÄ jÄ patenkinti iÅ¡ dalies, t. y. konstatavo, kad teismui priėmus sprendimÄ Å¡ioje byloje, kuris leis tęsti Pirkimo procedÅ«ras ir/arba panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones, Perkančioji organizacija pakoreguos Pirkimo sÄ lygų 13.13.1–13.17 punktus, suderindama juos su Pirkimo sÄ lygų 4 priedo „Statybos rangos sutartis“ nuostatomis ir patikslins Pirkimo sÄ lygų 13.13 punktÄ . Apie tokį savo sprendimÄ Perkančioji organizacija TiekėjÄ informavo raÅ¡tu Nr. S12-3667-5.36.

„Dėl pretenzijos išnagrinėjimo (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“.

9. IÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų matyti, jog pagrindinis ginčas kilęs dėl atsakovės vykdomo pirkimo 2.1 punkto, 2.9 punkto, 3.1 punkto, 4.1 punkto, 4.2 punkto, 4.3 punkto, 5.8 punkto 2 lentelės 1 punkto, 3.3 punkto, 13.3 punkto, 13.12 punkto 13.13 punkto sÄ lygų, Techninio projekto nuostatų teisėtumo ir reikalavimo pateikti 3D simuliacijos modelį pagrįstumo. Tuo tarpu atsakovė procesiniuose dokumentuose teigia, kad ieÅ¡kovė UAB „Mitnija“ nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos dalyje dėl ieÅ¡kinio 2.4.1–2.4.11 punktuose (dėl Pirkimo sÄ lygų 5.8 punkto lentelės 3.3 punkto teisėtumo) ir 2.7.15–2.7.25 punktuose (dėl Techninio projekto trÅ«kumų) dėstomų teiginių.

Be to, bylos nagrinėjimo dienÄ atsakovė teismui pateikė informacijÄ apie pirkimo dalyvius ir praÅ¡o jos neteikti susipažinti dalyviams bei kitiems asmenims. Todėl nagrinėdamas bylÄ , teismas pirmiausia pasisakys dėl procedÅ«rinių aspektų – praÅ¡ymo pripažinti nevieÅ¡a bylos medžiaga atsakovės 2018 m. lapkričio 19 d. pateiktus dokumentus bei dėl iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi, o po to vertins ieÅ¡kinių pagrįstumÄ dėl Pirkimo sÄ lygų teisėtumo ir pagrįstumo.

V. Teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl atsakovės praÅ¡ymo pripažinti nevieÅ¡a bylos medžiaga 2018 m. lapkričio 19 d. pateiktus dokumentus 10. Atsakovė Druskininkų miesto savivaldybės administracija bylos nagrinėjimo dienÄ , t. y. 2018 m. lapkričio 19 d., teismui pateikė informacijÄ apie pirkimo dalyvius, siÅ«lomų specialistų sÄ raÅ¡Ä ir praÅ¡o jų neteikti susipažinti dalyviams bei kitiems asmenims.

11. VPÄ® 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija negali tretiesiems asmenims atskleisti perkančiajai organizacijai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumÄ nurodė tiekėjas. TokiÄ informacijÄ sudaro visų pirma komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiÅ«lymų aspektai. Dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija turi juos supažindinti su kitų dalyvių pasiÅ«lymais, iÅ¡skyrus tÄ informacijÄ , kuriÄ dalyviai nurodė kaip konfidencialiÄ . Pagal VPÄ® 58 straipsnio 1 dalį, informacija apie pirkimo dalyvius, pasiÅ«lymų eilę ir laimėtojÄ bei pasiÅ«lymų charakteristikas praneÅ¡ama tik po sprendimo apie nustatytÄ laimėtojÄ priėmimo.

12. Nagrinėjamu atveju, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovė UAB „Mitnija“, tiek ieškovė UAB „Gensera“ nėra pateikusios pasiūlymų pirkimui, todėl jos neturi Pirkimo dalyvio teisinio statuso ir negali susipažinti su Pirkimo dalyvių pasiūlymų turiniu. Juolab, kad, kaip nurodė atsakovė 2018 m. lapkričio 19 d. prašyme, šiuo metu Tiekėjų pateikti pasiūlymai nėra įvertinti, neaišku, kurie iš jų bus atmesti, ir kurie bus įrašyti į pasiūlymų eilę, nepriimtas sprendimas dėl pirkimo laimėtojo, todėl su pirkimo dalyvių sudėtimi, jų pavadinimais ir pateiktais pasiūlymais dar negali susipažinti net pirkimui pasiūlymus pateikę asmenys.

Todėl Å¡iuo atveju yra pagrindas pripažinti nevieÅ¡a bylos medžiaga Druskininkų savivaldybės administracijos teismui 2018 m. lapkričio 19 d. pateiktus VieÅ¡ojo pirkimo komisijos 2018 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tÄ ir jo priedus (iÅ¡skyrus Druskininkų savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 24 d. įgaliojimÄ Nr. S12-3856-7.2) – Pirkimo dalyvių pasiÅ«lymų A dalis ir siÅ«lomų specialistų sÄ raÅ¡Ä . Dėl UAB „Mitnija“ iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi 13.

CPK 4232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ , turi laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Pagal VPÄ® 101 straipsnio 3 dalį tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raÅ¡tu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasiraÅ¡ytinai per paÅ¡to paslaugos teikėjÄ ar kitÄ tinkamÄ vežėjÄ ) turi pateikti pretenzijÄ perkančiajai organizacijai.

14. Nagrinėjamoje byloje atsakovė teigia, kad nurodytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikė ieÅ¡kovė UAB „Mitnija“ dėl ieÅ¡kinio 2.4.1–2.4.11 punktuose (dėl Pirkimo sÄ lygų 5.8 punkto lentelės 3.3 punkto teisėtumo) ir 2.7.15–2.7.25 punktuose (dėl Techninio projekto trÅ«kumų) dėstomų teiginių.

15. Teismas, patikrinęs UAB „Mitnija“ ieÅ¡kinyje ir pretenzijoje dėstomus argumentus dėl Pirkimo sÄ lygų 5.8 punkto 2 lentelės 3.3 punkte įtvirtinto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, atmeta atsakovės teiginius, kad dėl Å¡ios Pirkimo sÄ lygos ieÅ¡kovė netinkamai pasinaudojo iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, t. y., kad ieÅ¡kinyje, skirtingai nei pretenzijoje, ieÅ¡kovė ginčija tik Pirkimo sÄ lygų 5.8 punkto lentelės 3.3 punkte nurodyto kvalifikacinio reikalavimo proporcingumÄ ieÅ¡kovės siÅ«lomoms keturioms pirkimo dalims (iÅ¡skaidant pirkimÄ ), neminėdama tos pačios lentelės 3.1, 3.2, 3.4 punktų ir tokiu bÅ«du, nesudarė sÄ lygų atsakovei pasisakyti dėl Pirkimo sÄ lygų 5.8 punkto lentelės 3.3 punkto teisėtumo dar ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje.

Teismo vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovė pretenzijoje (Pretenzijos 1 dalies 4 punkto 5 pastraipoje) nurodė formuluotę „Pirkimo sÄ lygų 5.8 p. lentelės 3.3 p. kvalifikacinių reikalavimų visuma”, nesuteikia teisės atsakovei teigti, jog ieÅ¡kovė pretenzijoje ginčijo ir 3.1, 3.2, 3.4 punktų reikalavimus, nes apie Å¡iuos punktus bei juose nurodytus reikalavimus ieÅ¡kovė pretenzijoje neužsiminė. Nepaisant to, net jeigu ir bÅ«tų ieÅ¡kovė dėsčiusi argumentus ir apie 3.1, 3.2, 3.4 punktuose nurodytus reikalavimus, atsakovė bet kuriuo atveju tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teisme galėjo ir net privalėjo pasisakyti dėl ieÅ¡kovės argumentų, susijusių su Pirkimo sÄ lygų 5.8 punkto 2 lentelės 3.3 punkte įtvirtintu minimaliu kvalifikaciniu reikalavimu, nes dėl Å¡iame punkte nurodyto reikalavimo ieÅ¡kovė dėstė savo argumentus tiek Pretenzijoje, tiek ieÅ¡kinyje.

Be to, kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovė, pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus ir jų pagrindu suformuotÄ teismų praktikÄ , ieÅ¡kovas negali ieÅ¡kinyje reikÅ¡ti tokių reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti pretenzijoje (iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus), tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kinys privalo bÅ«ti reiÅ¡kiamas dėl visų be iÅ¡imties pretenzijos reikalavimų, t. y. pretenzijos reikalavimų apimtis, lyginant jÄ su ieÅ¡kinio reikalavimų apimtimi, negali bÅ«ti iÅ¡plečiama, bet, neabejotinai, gali bÅ«ti susiaurinama ir tai jokiu bÅ«du nelemia ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo (VPÄ® 101 straipsnio 3 dalis, CPK 4233 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017).

Taigi, Å¡iuo aspektu konstatuotina, kad ieÅ¡kovė tiek Pretenzijoje, tiek ieÅ¡kinyje ginčija bÅ«tent Pirkimo sÄ lygų 5.8 punkto lentelės 3.3 punkte įtvirtinto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo teisėtumÄ ir tokiu bÅ«du tinkamai laikėsi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.

16. Teismas taip pat patikrino UAB „Mitnija“ ieÅ¡kinyje ir pretenzijoje dėstomus argumentus dėl Techninio projekto nuostatų teisėtumo ir nustatė, kad vien tai, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje papildomai detalizavo Techninio projekto trÅ«kumus, atsižvelgdama į atsakovės pretenzijos atmetime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl nepakankamai įvardintų techninio projekto trÅ«kumų, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė netinkamai laikėsi iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbÅ«s tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimÄ teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iÅ¡kelti pretenzijoje ir buvo perkančiosios organizacijos arba neiÅ¡nagrinėti, arba iÅ¡nagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017).

Taigi, viešųjų pirkimų atveju reikia įvertinti, ar tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai iÅ¡ esmės sutampa su nurodytaisiais pretenzijoje, tačiau nėra jokio pagrindo reikalauti, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų visiÅ¡kai identiÅ¡kas pretenzijai. LogiÅ¡ka, kad tiekėjas, gavęs perkančiosios organizacijos argumentus į pretenzijos reikalavimus ir su jais nesutikdamas, ieÅ¡kinyje teismui, be kita ko, dėsto ir argumentus dėl atsakyme į pretenzijÄ nurodytus perkančiosios organizacijos argumentus.

Å iuo atveju akivaizdu, kad UAB „Mitnija“ tiek Pretenzijoje, tiek ieÅ¡kinyje nurodė tuos pačius faktinius ir teisinius pagrindus dėl Techninio projekto trÅ«kumų, ieÅ¡kinyje papildomai detalizuodama Pretenzijos trečioje dalyje „Dėl Techninio projekto nuostatų neatitikties VPÄ® 35 str. 4 d. reikalavimams“ iÅ¡dėstytus Techninio projekto trÅ«kumus, kadangi bÅ«tent pati Perkančioji organizacija atsakyme į PretenzijÄ nurodė, jog Techninio projekto trÅ«kumai nepakankamai įvardinti (detalizuoti) (2018 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡to, kuriuo ieÅ¡kovė informuota apie pretenzijos atmetimÄ , 27 punktas).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ir Å¡iuo aspektu, UAB „Mitnija“ tinkamai laikėsi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo įsigyti Konkurso objektÄ neskaidant jo į sudėtines dalis teisėtumo 17. IeÅ¡kovė UAB „Mitnija“ ieÅ¡kinyje akcentuoja, kad Konkurso objektas „KultÅ«ros paskirties pastato (duomenys neskelbtini) ir maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Druskininkuose rekonstravimo į kultÅ«ros paskirties pastatÄ darbai, įskaitant darbo projekto parengimÄ â€œ yra dalus, todėl Perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPÄ® 28 straipsnio 1 dalimi, privalėjo tarptautinės vertės pirkimÄ iÅ¡skaidyti į dalis pagal tam tikrus parametrus, pavyzdžiui:

1) į statybos rangos (rekonstravimo) darbus;

2) darbo projekto parengimo paslaugas;

3) sceninę įrangÄ ir jos montavimo (įrengimo) darbus;

4) kėdes. Atsakovė savo sprendimÄ neskaidyti pirkimo grindė tikslu gauti kokybiÅ¡kÄ rezultatÄ (kad visos sistemos veiklų sklandžiai, bÅ«tų suderintos viena su kita, bÅ«tų iÅ¡vengta atsakomybių neprisiėmimo už gedimus, bÅ«tų užtikrintas kabinamų, montuojamų, kilnojamų mechanizmų saugumas, bÅ«tų teikiamos kokybiÅ¡kos ir kvalifikuotos garantinio aptarnavimo paslaugos, bei galiausiai, kad suplanuoti renginiai vyktų sklandžiai) ir aplinkybėmis dėl perkamų statybos darbų bei integruojamų į pastatÄ technologijų specifikos, jų tarpusavio sÄ veikos. Taigi, nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad Konkurso objektas iÅ¡ esmės skaidytinas, tačiau Å¡alys iÅ¡ esmės nesutaria dėl to, ar tam tikros priežastys pateisina tokį Konkurso organizavimo modelį, kai visi nurodyti darbai perkami vieno vieÅ¡ojo pirkimo (neiÅ¡skaidyto į dalis ar atskirus pirkimus) procedÅ«romis.

18. Pagal VPÄ® 28 straipsnio 1 dalį, tarptautinis pirkimas privalo bÅ«ti atliekamas skaidant pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirÄ pirkimo sutartį, ir apibrėžiant Å¡ių dalių apimtį ir dalykÄ . Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tarptautinio pirkimo atveju Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektÄ Ä¯ dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiÅ«riu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas bÅ«tų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų bÅ«tinybė koordinuoti Å¡ių dalių tiekėjus ir tai keltų rizikÄ netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektÄ skaidyti į dalis.

Taigi tam, kad tarptautinis pirkimas nebÅ«tų skaidomas į dalis, perkančioji organizacija tokios bÅ«tinybės egzistavimÄ turi pagrįsti.

19. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti argumentai dėl Pirkimo objekto neskaidymo yra iÅ¡samÅ«s ir logiÅ¡ki. Akivaizdu, kad rekonstruojant kultÅ«ros paskirties pastatÄ ir atliekant daug tarpusavyje susijusių darbų, kaip pavyzdžiui, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, sklypo plano parengimo, konstrukcijų montavimo, lauko ir vidaus vandentiekio ir nuotekų įrengimo, elektroninių ryÅ¡ių (telekomunikacijos) įrengimo, Å¡ildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų įrengimo, elektrotechninės dalies atlikimo, technologijų ir procesų valdymo ir automatizacijos įrengimo, scenos technologinės įrangos įrengimo ir pan., Pirkimo objektÄ iÅ¡skaidžius į dalis ir atskiriems tiekėjams ir rangovams esant atsakingiems tik už savo techninius ar kitokio pobÅ«džio sprendinius, bÅ«tų neįmanoma aptarti jų tarpusavio sÄ veikos ir atsakomybių ir taip užtikrinti Perkančiosios organizacijos tikslÄ â€“ gauti kokybiÅ¡kÄ rezultatÄ .

Juolab, kad pirkimo sÄ lygose neribojama tiekėjų teisė pasitelkti subrangovus ar dalyvauti kartu su jungtinės veiklos partneriais ir (ar) kooperuoti jėgas atsižvelgiant į savo techninius pajėgumus, todėl pačiam tiekėjui neturint pajėgumų atlikti numatomus darbus ar kuriÄ nors jų dalį, tiekėjas gali pasitelkti subrangovus ar jungtinės veiklos partnerius, kurie tokius pajėgumus turėtų. Pažymėtina, kad tiek 2018 m. balandžio 19 d. Bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2018 m. rugpjūčio 28 d.

Ekspertinio tyrimo akte ekspertai taip pat patvirtino Pirkimo objekto skaidymo netikslingumÄ .

20. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo objektÄ sudarančios paslaugos yra viena su kita technologiÅ¡kai susijusios, sudaro bendrÄ sistemÄ bei užtikrina sklandų jos veikimÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovės teiginius, kad Pirkimo objekto iÅ¡skaidymas į dalis apsunkintų Pirkimo sutarties vykdymÄ , t. y. atskirų Pirkimo objekto dalių įgyvendinimas bÅ«tų glaudžiai susijęs ir tokiu atveju perkantysis subjektas privalėtų derintis su atskirais tiekėjais, kas keltų rizikÄ , jog Pirkimo sutartys bÅ«tų vykdomos netinkamai (atsirastų atsakomybės paskirstymo rizika, didėtų darbų koordinavimo kaÅ¡tai ir pan.).

Konstatuotina, kad atsakovės nurodytos priežastys, kurių pagrindu Pirkimo objektas nėra skaidomas į atskirus pirkimus yra pagrįstas svarbiomis priežastimis ir yra bÅ«tinas perkančiojo subjekto tikslui pasiekti. Dėl Pirkimo sÄ lygų teisėtumo 21. IeÅ¡kovė UAB „Mitnija“ ginčija Pirkimo sÄ lygų 5.8 punkto 2 lentelės 3.3 punkte įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo „Tiekėjas turi turėti bent vienÄ ar kelis akustikos specialistus, kurie visi kartu per pastaruosius 5 metus bÅ«tų vadovavę atliekant akustikos projektavimo, priežiÅ«ros statybos metu ir natÅ«rinių akustinių matavimų paslaugas pastate, turinčiame integruojamÄ elektro-akustinės aplinkos keitimo sistemÄ â€œ ir Pirkimo sÄ lygų 13.3 punkte įtvirtinto pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinimo antrojo kriterijaus „Techniniai privalumai (T1)“ subkriterijų „Garso įrangos techniniai privalumai“, „Scenos mechanizmų techniniai privalumai“, „Video įrangos ir apÅ¡vietimo techniniai privalumai“ bei penktojo kriterijaus „Darbuotojų kvalifikacija (T4)“ teisėtumÄ .

IeÅ¡kovės įsitikinimu, Pirkimo objektÄ iÅ¡skaidžius į atskiras dalis, ginčijami reikalavimai, tiek, kiek jie susiję su Pirkimo objekto neskaidymu ir kaip visuma taikytini visai Pirkimo objekto apimčiai, laikytini pertekliniais ir nepagrįstai apribojančiais konkurencijÄ Pirkime, todėl prieÅ¡taraujantys VPÄ® 47 straipsnio 1 dalies imperatyviems reikalavimams ir tikslui. Tačiau, Å¡iame sprendime jau pripažinus, kad Perkančioji organizacija Å¡iuo konkrečiu atveju pagrįstai vykdo vienÄ bendrÄ PirkimÄ ir jo neskaido į dalis, akivaizdu, kad Pirkimo sÄ lygų 5.8 punkto 2 lentelės 3.3 punkte įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo ir Pirkimo sÄ lygų 13.3 punkte įtvirtinto pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinimo antrojo kriterijaus „Techniniai privalumai (T1)“ subkriterijų „Garso įrangos techniniai privalumai“, „Scenos mechanizmų techniniai privalumai“, „Video įrangos ir apÅ¡vietimo techniniai privalumai“ bei penktojo kriterijaus „Darbuotojų kvalifikacija (T4)“ teisėtumo vertinimas pagal ieÅ¡kovės nurodytus argumentus prarado prasmę.

Todėl teismas Å¡ių Pirkimo sÄ lygų teisėtumo iÅ¡samiau nevertina.

22. Byloje taip pat ginčijamas Pirkimo sÄ lygų 13.19 punkte nurodytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus „Darbuotojų kvalifikacija (T4)“, kaip prieÅ¡taraujantis VPÄ® 55 straipsnio reikalavimams ir ekonominio naudingumo esmei. IeÅ¡kovės įsitikinimu, Perkančioji organizacija ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų dėl siÅ«lomų specialistų patirties nepagrįstai susiaurino iki kultÅ«ros paskirties negyvenamųjų pastatų. Tiekėjo vertinimu, specialistų patirtis, įgyta atliekant darbus visuomeninės paskirties ypatinguose statiniuose, yra visiÅ¡kai tinkama ir pakankama, todėl reikalavimas turėti patirties, vykdant darbus kultÅ«ros paskirties statiniuose, nepagrįstai apriboja konkurencijÄ Pirkime ir verčia tiekėjus ieÅ¡koti specialistų, kurių dalyvavimas realiai nėra bÅ«tinas, įgyvendinant Pirkimo sutartį, tokiu bÅ«du apsunkinant tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime.

Å io Pirkimo sÄ lygose numatyto kriterijaus analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Perkančioji organizacija ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Darbuotojų kvalifikacija (T4)“ balus numatė skirti už atitinkamų specialistų (statybos darbų vadovo, specialiųjų statybos darbų vadovo, darbo projekto vadovo) patirtį, įgytÄ vykdant atitinkamas kultÅ«ros paskirties statinių sutartis. Atsakovė Å¡io kriterijaus bÅ«tinumÄ aiÅ¡kina planuojamo rekonstruoti kultÅ«ros paskirties pastato ypatingumu. 22.1.

VPÄ® 47 straipsnyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimÄ ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti bÅ«tinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir Å¡ių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informacijÄ . Taigi, perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektÄ apibÅ«dinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra bÅ«tini siekiant užtikrinti sėkmingÄ pirkimo sutarties įvykdymÄ .

Tuo pačiu jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. 22.2. Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiÅ«lymus, pripažintus atitinkančiais pasiÅ«lymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vienÄ iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo arba mažiausios kainos, t. y. kriterijų, kurio pagrindu iÅ¡renkamas laimėtojas.

Jei perkančioji organizacija pasiÅ«lymus vertina pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijų, ji privalo paskelbti Å¡io kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus. EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijaus aiÅ¡kumo ir paskelbimo iÅ¡ anksto reikalavimai taip pat reiÅ¡kia perkančiosios organizacijos pareigÄ , pirkimo sÄ lygose nurodžius tam tikrus kokybės ženklus, įtvirtinti tikslius (apraÅ¡omuosius) kriterijus, kuriais Å¡ie grindžiami, taip pat nustatyti leidimÄ , tinkamai tai įrodžius, siÅ«lyti lygiaverčius produktus (Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieÅ¡ Nyderlandus, C-368/10). 22.3.

VPÄ® 55 straipsnyje įtvirtinta pasiÅ«lymų vertinimo ir palyginimo tvarka. Å io straipsnio 1 dalies 1 punktas numato Perkančiosios organizacijos teisę iÅ¡rinkti ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ , be kita ko, pagal pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimÄ , kvalifikacijÄ ir patirtį, kai tai daro reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ pirkimo sutarties įvykdymo kokybei. Nagrinėjamu atveju planuojama rekonstruoti ypatingÄ kultÅ«ros paskirties pastatÄ , todėl teismas Å¡iuo konkrečiu atveju visiÅ¡kai sutinka su atsakove, kad Å¡i pagrįstai Pirkimo sÄ lygose nustatė, jog vertins ir statybos darbų vadovo, specialiųjų statybos darbų vadovo bei darbo projekto vadovo patirtį, kuri virÅ¡ys minimaliai teisės aktais atitinkamiems specialistams nustatytÄ reikalavimų ribÄ pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.

Juolab, kad įstatymas nedraudžia ekonominio naudingumo prasme, be kita ko, vertinti ir pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų patirtį.

23. IeÅ¡kovė UAB „Gensera“ nesutinka su Pirkimo sÄ lygų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Aplinkos apsaugos priemonių taikymas (T2)“ subkriterijų „GyvÅ«nijos ir augalijos apsauga (A1)“, „Statybvietėje susidarančio skleidžiamo triukÅ¡mo mažinimas (A4)“ ir „Elektros energijos ir vandens naudojimo mažinimas (A5)“ reikalavimais ir vertinimo tvarka, nes jie dviprasmiÅ¡ki, neaiÅ¡kÅ«s, pagal juos neįmanoma tinkamai parengti pasiÅ«lymo ir konkurencingai bei lygiateisiÅ¡kai dalyvauti rungiantis dėl Pirkimo sutarties sudarymo ir tuo pačiu suteikiantys atsakovei didelę diskrecijÄ parenkant Pirkimo laimėtojÄ . 23.1.

VPÄ® 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Perkančioji organizacija ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡renka, be kita ko, pagal kainos ar sÄ naudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainÄ arba sÄ naudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui techninius pranaÅ¡umus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumÄ , tinkamumÄ visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sÄ Å¾iningos prekybos sÄ lygas.

Taigi akivaizdu, kad ekonominio naudingumo kriterijų esmė lemia, kad jais siekiama papildomos teigiamos naudos Pirkimo objekto statybos procesui bei rezultatui ir tai, neabejotinai pareikalauja iÅ¡ tiekėjų papildomų resursų ne tik įgyvendinant Pirkimo sutartį, tačiau ir pagrindžiant pasiÅ«lymų nagrinėjimo stadijoje savo pasirengimÄ Ä¯gyvendinti nurodytas priemones. Be to, visiems Pirkimo dalyviams galioja tos pačios sÄ lygos, kurių tikslas saugoti gamtÄ , tausoti iÅ¡teklius, Pirkimo dalyviams suteikiant laisvę patiems nuspręsti kokiomis konkrečiomis priemonėmis sieks papildomos teigiamos naudos Pirkimo objekto statybos procesui bei rezultatui. 23.2.

Nors UAB „Gensera“ nurodo negalinti Pirkimo sÄ lygose iÅ¡skirti augalijos ar gyvÅ«nijos tam tikros rÅ«Å¡ies ir mananti, kad tai turėtų padaryti atsakovė konkrečiai Pirkimo sÄ lygose iÅ¡vardindama saugotinas augalijos ir gyvÅ«nijos rÅ«Å¡is, tačiau Å¡iuo aspektu teismas pritaria atsakovei, kad Pirkimo sÄ lygose netikslinga iÅ¡skirti augalijos ar gyvÅ«nijos tam tikros rÅ«Å¡ies, suteikiant Pirkimo dalyviui laisvę pačiam nuspręsti ar su kitais Pirkimo dalyviais konkuruos vien mažiausia kaina, ar geriausia kokybe, ar Å¡ių parametrų tam tikru deriniu.

Kita vertus, jeigu atsakovė netinkamai įvertintų Pirkimo sÄ lygas, tame tarpe ir dėl gyvÅ«nijos ir augalijos apsaugos, kaip nuogÄ stauja ieÅ¡kovė, atsakovės veiksmai bÅ«tų lengvai nuginčijami, tiekėjams pasinaudojant pažeistų teisių gynybos priemonėmis – pateikiant pretenzijÄ ar, po jos iÅ¡nagrinėjimo, ieÅ¡kinį. 23.3. AnalogiÅ¡kai teismas vertina ir ieÅ¡kovės argumentus dėl statybvietėje skleidžiamo triukÅ¡mo mažinimo. Å iuo aspektu taip pat teismas visiÅ¡kai sutinka su atsakovės argumentais, kad esant pakankamai griežtiems Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „TriukÅ¡mo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimams, nėra prasmės nustatyti ir leisti varžytis tiekėjams dėl dar žemesnių parametrų pasiekimo.

Vietoje to, atsakovė teisingai nusprendė suteikti Pirkimo dalyviams laisvę patiems pasirinkti kokius triukÅ¡mo Å¡altinius iÅ¡ atviros aplinkos paÅ¡alins pagal Pirkimo sÄ lygų 13.12 punkto d dalyje nurodytas sÄ lygas, kas leistų užtikrinti triukÅ¡mo Å¡altinių veikimo laiko trumpėjimÄ , juolab, kad Pirkimo objekto statybvietėje ir aplink jÄ triukÅ¡mo lygis bet kuriuo atveju negalės virÅ¡yti teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 23.4. Atsakovė ekonominio naudingumo kriterijumi siekia papildomos teigiamos naudos Pirkimo objekto statybos procesui bei rezultatui ir vandens bei elektros energijos naudojimo aspektu.

Ieškovė mano, kad suteikta laisvė patiems Pirkimo dalyviams siūlyti kokiomis priemonės jie sieks ekonominės naudos pagal šį subkriterijų, pažeidžia skaidrumo ir vienodo požiūrio principus. Tačiau, teismas su šiais argumentais nesutinka. Neabejotina, kad atsakovei iš anksto nežinant Pirkimo dalyvių siūlomų technologinių procesų, neįmanoma suvienodinti ir nustatyti vandens ir elektros energijos naudojimo mažinimo priemonių visiems tiekėjams, kaip ir neįmanoma pačiai atsakovei nurodyti kokias priemones ir kokių darbų metu taikyti.

Juolab, kad, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, nustačius konkrečias priemones, bÅ«tų ribojama tiekėjų galimybė siÅ«lyti novatoriÅ¡kas ar kitas alternatyvias priemones, kurios mažintų elektros kiekio bei vandens naudojimÄ darbų atlikimo metu arba leistų naudoti alternatyvius elektros bei vandens gavimo Å¡altinius.

24. UAB „Mitnija“ patikslinusi ieÅ¡kinio pagrindÄ , taip pat nesutinka su 2018 m. rugsėjo 18 d. Pirkimo sÄ lygų redakcijoje iÅ¡ esmės pakeista Pirkimo sÄ lygų 13.13 punkte įtvirtinto ekonominio naudingumo kriterijaus „Darbuotojams mokamas atlyginimas (T3)“ vertinimo tvarka, pagal kuriÄ numatyta vertinti nebe valandinio atlyginimo vidurkį, bet atlyginimÄ , o taip pat numatyta vertinti nebe kiek procentų valandinis atlyginimas virÅ¡ija minimalų darbo užmokestį, bet, galimai, kiek mažiausias mokamas atlyginimas virÅ¡ija minimalų darbo užmokestį.

Taigi, Pirkimo sÄ lygų 13.13 pakeistame punkte yra nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, kuriais vertinamas tiesiogiai pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams mokamas atlyginimas. IeÅ¡kovės įsitikinimu, Perkančioji organizacija, iÅ¡ esmės pakeisdama ekonominio naudingumo kriterijaus vertinimo objektÄ ir tvarkÄ , nesilaikė Borta kriterijų, grubiai pažeidė skaidrumo bei tiekėjų teisėtų lÅ«kesčių principus, neužtikrino pakeisto kriterijaus atitikties VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies reikalavimams. 24.1.

Pagal teismų praktikÄ , paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo dokumentai negali bÅ«ti aiÅ¡kinami ar tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sÄ lygų esmė; kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sÄ lygų turinį (jam suteikia tiksliÄ reikÅ¡mę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiÅ¡kinti taip, kad bÅ«tų iÅ¡ esmės pakeistos pirkimo sÄ lygos, nes tokiu atveju bÅ«tų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lÅ«kesčių principai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016). 24.2.

IÅ¡ Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad vykstant vieÅ¡ojo pirkimo sutarties procedÅ«rai pirkimo vykdytojas iÅ¡ principo negali keisti esminių pirkimo sÄ lygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami Å«kio subjektai teisėtai rėmėsi, priimdami sprendimÄ pateikti pasiÅ«lymÄ arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame vieÅ¡ojo pirkimo konkurse (žr. ESTT 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C 368/10, 55 punktÄ ir 2015 m. balandžio 16 d.

Sprendimo Enterprise Focused Solutions, C 278/14, 27–29 punktus). Vis dėlto, tuo remiantis negalima daryti iÅ¡vados, kad bet koks pirkimo sÄ lygų keitimas jau paskelbus apie pirkimÄ iÅ¡ esmės yra draudžiamas bet kokiomis aplinkybėmis. Pirkimo vykdytojas turi galimybę taisyti ar pildyti pirkimo sÄ lygų duomenis, kuriems tereikia paprasto paaiÅ¡kinimo arba siekiant iÅ¡taisyti akivaizdžias redakcinio pobÅ«džio klaidas, jei apie šį pakeitimÄ informuojami visi dalyviai. Pirkimo vykdytojui taip pat turi bÅ«ti leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sÄ lygų pakeitimus, be kita ko, susijusius su profesinių pajėgumų reikalavimais ir jų sumavimo tvarka, su sÄ lyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiÅ«rio principų, taip pat skaidrumo pareigos.

Å is reikalavimas reiÅ¡kia, pirma, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbÅ«s, neturi bÅ«ti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei Å¡ių pakeitimų nebÅ«tų padaryta, nebÅ«tų galėję pateikti pasiÅ«lymo. Be kita ko, taip galėtų bÅ«ti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobÅ«dis iÅ¡ esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iÅ¡ pradžių. Antra, Å¡is reikalavimas reiÅ¡kia, kad apie Å¡iuos pakeitimus turi bÅ«ti tinkamai paskelbta, kad visi potencialÅ«s pakankamai informuoti ir įprastai rÅ«pestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sÄ lygomis ir tuo pačiu momentu.

Trečia, Å¡is reikalavimas taip pat reiÅ¡kia, viena vertus, kad tie pakeitimai turi bÅ«ti daromi prieÅ¡ dalyviams pateikiant pasiÅ«lymus, ir, kita vertus, Å¡ių pasiÅ«lymų pateikimo terminÄ reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbÅ«s, taip pat, kad Å¡io pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbÄ ir bÅ«ti pakankama tam, kad suinteresuotieji Å«kio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiÅ«lymus (Borta kriterijai; ESTT 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimas UAB „Borta“ prieÅ¡ VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijÄ C-298/15). 24.3.

Nagrinėjamoje situacijoje Perkančioji organizacija 2018 m. rugsėjo 18 d. Pirkimo sÄ lygų redakcijoje pakeitė 13.13 punkte numatyto ekonominio naudingumo kriterijaus „Darbuotojams mokamas atlyginimas (T3)“ vertinimo tvarkÄ , nustatydama, kad pagal aptariamÄ Pirkimo sÄ lygÄ , vertinamas ne tik pagrindiniams tiekėjo specialistams mokamas atlyginimas, bet visiems tiesiogiai Pirkimo sutartį vykdysiantiems tiekėjams mokamas atlyginimas, t. y. į vertinimo apimtį įtraukė daugiau subjektų. Tačiau, teismo vertinimu, nurodytais Pirkimo sÄ lygų 13.13 punkto pakeitimais nei siaurinamos, nei plečiamos tiekėjų galimybės pateikti pasiÅ«lymus, nes valandinis darbo užmokestis gali bÅ«ti nesunkiai paverčiamas mėnesiniu darbo užmokesčiu ir atvirkščiai.

Juolab, tokie pakeitimai, nelaikytini tokiais esminiais, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei Å¡ių pakeitimų nebÅ«tų padaryta, nebÅ«tų galėję pateikti pasiÅ«lymo. PrieÅ¡ingai, Å¡io kriterijaus pakeitimai galėtų įtakoti papildomus kaÅ¡tus tiekėjams, bet ne praplėsti norinčių dalyvauti Pirkime tiekėjų ratÄ . 24.4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju apie Pirkimo sÄ lygų 13.13 punkto pakeitimÄ visi tiekėjai buvo informuoti ne tik 2018 m. rugsėjo 18 d. paskelbiant naujÄ Pirkimo sÄ lygų redakcijÄ , bet ir 2018 m. rugsėjo 24 d. raÅ¡tu Nr. S12-3488-5.36 visiems tiekėjams akcentuotas Pirkimo sÄ lygų 13.13 punkto pakeitimas.

Taigi neabejotina, kad įprastai rÅ«pestingi Å«kio subjektai, kaip ir, be kita ko, ieÅ¡kovė UAB „Mitnija“, buvo pakankamai informuoti apie Pirkimo sÄ lygų 13.13 punkto pakeitimÄ . Be to, atsižvelgiant į Pirkimo sÄ lygų 13.13 punkto pakeitimus, Perkančioji organizacija pratęsė pasiÅ«lymų pateikimo terminÄ iki 2018 m. lapkričio 8 d. 24.5. VPÄ® 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi Å¡io įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

Lyginant 2018 m. rugsėjo 18 d. Pirkimo sÄ lygų 13.13 punkto naujos redakcijos formuluotę „vertinamas tiesiogiai pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams mokamas atlyginimo vidurkis (T3)“ su iki tol galiojusia „vertinamas už sutarties vykdymÄ atsakingiems darbuotojams mokamo valandinio atlyginimo vidurkis (T3)“, akivaizdu, kad Perkančioji organizacija vertins ne tik už sutarties vykdymÄ atsakingiems darbuotojams mokamo atlyginimo vidurkį, bet ir kitiems tiesiogiai pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams mokamo atlyginimo vidurkį, t. y. iÅ¡plėtė subjektų ratÄ , ir taip pat pakeitė, kad vertins ne valandinio atlyginimo vidurkį, bet mokamo atlyginimo vidurkį.

Teismo vertinimu, Perkančiosios organizacijos Pirkimo sÄ lygų 13.13 punkto pakeitimai yra aiÅ¡kÅ«s ir nedviprasmiÅ¡ki, abejonių dėl Å¡io kriterijaus vertinimo teismui nekyla. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtais 2018 m. rugsėjo 18 d. Pirkimo sÄ lygų 13.13 punkto pakeitimus.

25. IeÅ¡kovė UAB „Mitnija“ patikslintame ieÅ¡kinyje kvestionuoja ir Perkančiosios organizacijos pateiktus PaaiÅ¡kinimus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, kaip neatitinkančius VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kad Pirkimo dokumentai bÅ«tų tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir be dviprasmybių. Pažymi, kad ji 2018 m. rugsėjo 13 d. raÅ¡tu Nr. R-18-383 bei 2018 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡tu Nr. R-18-386 buvo kreipusis į PerkančiÄ jÄ organizacijÄ dėl Pirkimo sÄ lygų paaiÅ¡kinimo / patikslinimo. Perkančioji organizacija 2018 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡tu Nr. S12-3457-5.36. „Dėl Pirkimo dokumentų paaiÅ¡kinimo ir patikslinimo (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“ (toliau – PaaiÅ¡kinimai Nr. 1), 2018 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡tu Nr. S12-3465-5.36. „Dėl Pirkimo dokumentų paaiÅ¡kinimo ir patikslinimo (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“ (toliau – PaaiÅ¡kinimai Nr.

2) bei 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. S12-3488-5.36. „Dėl Pirkimo dokumentų paaiškinimo ir patikslinimo (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“ (toliau – Paaiškinimai Nr.

3) pateikė atsakymus į tiekėjų klausimus / Pirkimo sÄ lygų paaiÅ¡kinimus. IeÅ¡kovės teigimu, Perkančioji organizacija iÅ¡ esmės neatsakė į Tiekėjo pateiktus klausimus. Kaip jau minėta Å¡iame sprendime, VPÄ® 35 straipsnio 4 dalis reikalauja, kad pirkimo dokumentai bÅ«tų tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Teismas susipažinęs su PaaiÅ¡kinimų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 turiniu neturi pagrindo pripažinti, kad Å¡ie dokumentai yra netikslÅ«s, neaiÅ¡kÅ«s ar dviprasmiÅ¡ki. PrieÅ¡ingai, teismo vertinimu, atsakovė pakankamai aiÅ¡kiai atsakė į ieÅ¡kovės raÅ¡tuose nurodytus klausimus.

26. Byloje yra ginčijamos ir Pirkimo Techninio projekto nuostatos, kaip netikslios, neaiÅ¡kios ir nepakankamos tam, kad tiekėjai galėtų parengti ir Perkančiajai organizacijai pateikti tinkamus pasiÅ«lymus. Tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo atsakovė, ieÅ¡kovė nenurodė jokių Techninio projekto neatitikimų Lietuvos Respublikos statybų teisę reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, o iÅ¡ esmės tik pateikė savo nuomonę dėl Techniniame projekte pateiktų techninių sprendimų papildymo bei akcentavo tas Techninio projekto dalis, kurias papildžius ieÅ¡kovės siÅ«lomomis nuostatomis, galimai bÅ«tų sudarytos palankios sÄ lygos atitikti techninio projekto reikalavimus iÅ¡skirtinai tik ieÅ¡kovės pasirinktų technologinės įrangos gamintojų gaminiams, tokiu bÅ«du apribojant konkurencijÄ ir diskriminuojant kitus tiekėjus, bei tokiu bÅ«du pažeidžiant VPÄ® 37 straipsnio 3 punkto reikalavimus.

Pažymėtina, kad atsakovės pagrindinis tikslas yra įsigyti projekte nurodomos įrangos apraÅ¡omų savybių funkcinį rezultatÄ bei Techniniame projekte numatomų sprendinių veikimÄ . Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei ir visiems kitiems suinteresuotiems tiekėjams sudaromos visos galimybės siÅ«lyti bet kokiÄ jam prieinamÄ tiekti įrangÄ , kuri atitiktų minimalius Techniniame projekte keliamus techninių specifikacijų reikalavimus, o minimalÅ«s techninių specifikacijų reikalavimai Techniniame projekte iÅ¡dėstomi tiksliai ir aiÅ¡kiai bei nenukreipiant į konkretų prekės ženklÄ ar modelį.

Tuo atveju jeigu ieÅ¡kovei, kurie nors Techninio projekto sprendiniai yra nepakankamai iÅ¡samÅ«s, jai yra suteikta teisė praÅ¡yti tikslinti, paaiÅ¡kinti ar papildyti reikiamÄ informacijÄ .

27. Ieškovė UAB „Mitnija“ mano, kad Techninės specifikacijos 1.18 punkte įtvirtintas reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti 3D simuliacijos modelį ir skaičiavimus didžiajai ir mažajai salėms (Reverberacijos (RT60), kalbos raiškos indekso (STI/RASTI), muzikos skambėjimo C80 ir kalbos raiškos C50 indeksų, lateralinių atspindžių LF80 skaičiavimai didžiosios ir mažosios salių ir kiekvieno skaičiuojamo parametro duomenų lapais) yra specifinis ir neproporcingas Pirkimo objektui.

Tačiau, nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į Pirkimo objekto turinį, teismas visiÅ¡kai sutinka su atsakovės reikalavimu kartu su pasiÅ«lymu pateikti 3D simuliacijos modelį ir skaičiavimus. Nekyla jokių abejonių, kad kultÅ«ros paskirties pastato akustika yra viena iÅ¡ svarbiausių Å¡io Techninio projekto keliamų sÄ lygų galutiniam rezultatui gauti, todėl atsakovė pagrįstai praÅ¡o pateikti 3D simuliacijos modelį siekdama užtikrinti, kad Pirkimo dalyvis pasirinko tokias Techninio projekto keliamų tikslų įgyvendinimo priemones, kurios leis jam techninio pasiÅ«lymo parengimo metu detaliai susipažinti su salių akustikai keliamais reikalavimais bei, kuris įrodo savo pasirengimÄ vykdyti Techniniame projekte numatytus darbus, o sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslas – apsaugoti Atsakovės interesus, jeigu visų iÅ¡vardintų aplinkybių tiekėjas Pirkimo sutarties vykdymo metu nesilaikytų 28.

Apibendrindamas teismo padarytas iÅ¡vadas dėl atskirų Pirkimo sÄ lygų teisėtumo, teismas konstatuoja, kad Perkančioji organizacija pagrįstai neskaidė Pirkimo į atskiras dalis, pakankami aiÅ¡kiai suformulavo Å¡ioje byloje ginčijamus Pirkimo sÄ lygų ekonominio naudingumo ir minimalius kvalifikacinius kriterijus, Techninio projekto ir Techninės specifikacijos nuostatas. Juolab, kad už vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų organizavimÄ ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakingos perkančiosios organizacijos (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).

Todėl bÅ«tent perkančiosioms organizacijoms suteikta diskrecija apibrėžti su Pirkimo objektu susijusius reikalavimus. Kita vertus, pažymėtina, kad tiekėjams nedraudžiama varžytis Pirkime ir siÅ«lant mažesnę kainÄ ir/arba mažiau privalumų pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, tikintis, kad pasiÅ«lyta mažesnė kaina „atsvers“ kitų tiekėjų didesnę kainÄ dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sÄ lygų tenkinimo kaÅ¡tų Pirkimo sutarties vykdymo metu.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iÅ¡ antrosios Å¡alies. Pripažinus ieÅ¡kovių pateiktus ieÅ¡kinius nepagrįstais, turi bÅ«ti sprendžiama dėl atsakovės patirtų iÅ¡laidų atlyginimo. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija nurodo patyrusi 10 067,20 Eur iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms apmokėti ir 38 Eur žyminiui mokesčiui už atskirÄ jį skundÄ , todėl praÅ¡o Å¡ias iÅ¡laidas priteisti.

Atsakovės Druskininkų savivaldybės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų detalizacijoje matyti, kad atsakovę pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė J. R. P. Advokatė nurodo parengusi Å¡iuos procesinius dokumentus: atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių (12 val.), atsiliepimÄ Ä¯ UAB „Gensera“ ieÅ¡kinį (16 val.), atsiliepimÄ Ä¯ UAB „Mitnija“ ieÅ¡kinį (25 val.), triplikÄ Ä¯ UAB „Gensera“ dubliukÄ (8 val.), triplikÄ Ä¯ UAB „Mitnija“ dubliukÄ (25 val.), atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių (8 val.) ir nuomonę dėl ieÅ¡kinio (10 val.).

30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (toliau – Rekomendacijos).

Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , specifiÅ¡kumÄ , pateiktų dokumentų kiekį sprendžia, kad atsakovės patirtos iÅ¡laidos yra pagrįstos, todėl priteistinos, paskirstant jas proporcingai ieÅ¡kovių pareikÅ¡tų reikalavimų apimčiai. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės UAB „Mitnija“ reiÅ¡kiamų reikalavimų apimtis yra didesnė negu UAB „Gensera“, teismas sprendžia, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Mitnija“ priteistina 2/3 dalys atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ ieÅ¡kovė UAB „Gensera“ – 1/3 dalis, t. y. iÅ¡ UAB „Mitnija“ atsakovės naudai priteistina 6 749 Eur (6 711 Eur + 38 Eur), o iÅ¡ UAB „Gensera“ – 3 356 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

31. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsniu, 93 straipsniu, 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu, 4238 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Ieškinius atmesti. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“, kurios juridinio asmens kodas 134511472, atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai, kurios juridinio asmens kodas 188776264, 6 749 Eur (šešis tūkstančius septynis 6imtus keturiasde6imt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“, kurios juridinio asmens kodas 300584533, atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai, kurios juridinio asmens kodas 188776264, 3 356 Eur (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pripažinti nevieÅ¡a bylos medžiaga, Druskininkų savivaldybės administracijos teismui 2018 m. lapkričio 19 d. pateiktus, VieÅ¡ojo pirkimo komisijos 2018 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tÄ ir jo priedus (iÅ¡skyrus Druskininkų savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 24 d.

įgaliojimÄ Nr. S12-3856-7.2) – Pirkimo dalyvių pasiÅ«lymų A dalis ir siÅ«lomų specialistų sÄ raÅ¡Ä . Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas Evaldas Burzdikas