f7d565fa-6b55-41ff-9131-e2e2110eaf4b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I3-3282-872/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01382-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2; 41; 15.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės, Beatos MartiÅ¡ienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Kelprojektas“, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, E. S., V. Å ., L. G. ir M. N., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. K. 2020 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) 2020 m. kovo 18 d. sprendimÄ Nr. 1SS-575-(5.59E.) (toliau – Sprendimas);

2) įpareigoti NŽT iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2020 m. vasario 14 d. skundÄ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte projektuojamų žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-15, 95-101). Pareiškėjas nurodo, kad jam ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. S., V. Š., L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 žemės sklypai: 1) 10,6756 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 1); 2) 0,6524 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 2); 3) 1,2358 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 4); 4) 0,4833 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 5).

Taip pat pareiškėjui bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. G., E. S., V. Š. ir M. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,0485 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 3). Paaiškina, jog 2019 m. Kauno rajono savivaldybėje pradėti rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai (projekto organizatorius – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, projekto rengėjas – UAB „Kelprojektas“), kuriais planuojama paimti visuomenės poreikiams pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti žemė.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad neprieÅ¡tarauja Sklypo 1 ir Sklypų 2-5 dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros pradžios, tačiau Å¡iuo skundu siekia apginti savo pažeistas teises, nes atsakovė ir žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir Ministerija) netinkamai identifikavo turtÄ , t.y. žemės sklypus, dėl kurių pagal teisės aktus turėjo bÅ«ti pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra.

Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjo vertinimu, neatlikdamos teisės aktuose, o bÅ«tent Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (toliau – Taisyklės) I ir II skirsniuose, numatytų privalomų veiksmų. PareiÅ¡kėjas, susipažinęs su žemės paėmimo visuomenės poreikiams dokumentais pagal kuriuos pradėta Sklypui 4 dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra ir planuojamas Sklypų 2-4 pertvarkymas, nustatė, kad visuomenės poreikiams paimama didžioji kiekvieno iÅ¡ Sklypui 4 dalis (centrinė kiekvieno sklypo dalis), o pareiÅ¡kėjui paliekamos visuomenės poreikiams neimamos Sklypui 4 dalys, iÅ¡sidėsčiusios siaura juosta (kai kur vos 0,73 m pločio) palei gatvę arba įsiterpusios tarp paimamo sklypo ir kito privataus sklypo, kas iÅ¡ esmės daro tokių paliekamų sklypo dalių naudojimÄ pagal paskirtį negalimu ir prieÅ¡tarauja teisės aktams.

Mano, jog vadovaujantis Taisyklių 34.3 papunkčiu visuomenės poreikiams turi būti paimami visi ginčo žemės sklypai. Pareiškėjo teigimu, Sklypų 1-4 neracionalių ribų dalys, netaisyklingos konfigūracijos siauros juostos ir įsiterpę plotai, liekantys po visuomenės poreikiui reikalingų plotų atskyrimo, turi būti paimami visuomenės poreikiams ne dėl to, kad dėl savo savybių (konkrečios vietos ir ploto) būtini visuomenės reikmėms, bet dėl to, kad pagal savo savybes lieka netinkami naudoti bet kokiai veiklai.

PrieÅ¡ingai negu teigia atsakovė, pareiÅ¡kėjas mano, kad Å¡ie plotai neturi bÅ«ti pažymėti Detaliajame plane, kaip reikalingi konkrečiam visuomenės poreikiui, bet jie tuo pačiu turi bÅ«ti paimami visuomenės poreikiams, vykdant Taisyklių 34.3 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad jų racionalaus atidalijimo praÅ¡o ir patys žemės sklypų savininkai. Teigia, kad net ir tuo atveju, jeigu Detaliajame plane bÅ«tų suprojektuotas Sklypų 1-4 pertvarkymas, t.y. suprojektuoti atskiri žemės sklypai, teritorijų planavimo dokumentų (detaliųjų planų) rengimÄ reglamentuojantys teisės aktai numato galimybę koreguoti Detaliojo plano sprendinius.

Pareiškėjas nurodo, kad Ministerija savo 2020 m. sausio 22 d. rašte ir NŽT Sprendime, teigiančios, kad Detaliuoju planu yra suprojektuotos būtent tokios visuomenės poreikiams iš pareiškėjo paimamų Sklypų 1-4 dalys, kurios projektu formuojamos atskirais sklypais, tačiau dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes pareiškėjui nepateikė. Pažymi, kad iš UAB „Kelprojektas“ pateiktos matomai rengiamo žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto ištraukos su pažymėtais sklypais (toliau - Projekto ištrauka) matyti, kaip yra planuojama formuoti visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus, t.y.

įvertinus visuomenės poreikiams paimamų sklypų pertvarkant Sklypus 1-4, matyti, jog rengiamo projekto projekte projektuojami tokie sprendiniai, iš kurių akivaizdu, kad pareiškėjui paliekami nurodyti žemės plotai, kuriuose Projektu numatoma suprojektuoti nepaimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus, neatitinka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principų, įtvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, III skyriuje, todėl negali bÅ«ti projektuojami taip, kaip numatyta Projekto iÅ¡traukoje, numatant atskirti visuomenės poreikiams reikalingÄ didžiÄ jÄ Sklypui 4 dalį ir paliekant pareiÅ¡kėjui siauros juostos palei gatvę ir įsiterpusius mažo ploto sklypus, nereikalingus ir nepaimamus visuomenės poreikiams. Be to, pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, neįmanoma atskirti žemės sklypų bendraturčiams priklausančio turto dalių vienos nuo kitos nepadarius Å¡iam turtui žalos, nes atidalijama žemės sklypo dalis negalės bÅ«ti naudojama kaip atskiras daiktas ir pagal nustatytÄ iki paėmimo visuomenės poreikiams pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Apibendrindamas skundo argumentus, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad NŽT pažeidė VieÅ¡ojo administravimo įstatymo normas. Teigia, jog NŽT privalėjo nurodyti Ministerijai, jog nagrinėjamu atveju yra privaloma inicijuoti paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ ir dėl tų Sklypų 1-4 dalių, kurios, atskyrus konkrečiam visuomenės objektui reikalingus žemės plotus, lieka neracionalios, netaisyklingos konfigÅ«racijos, netinkamos funkcionuoti kaip atskiri žemės sklypai, kuriuose bÅ«tų galima vykdyti savarankiÅ¡kÄ Å«kinę veiklÄ .

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (t.1, b.l. 132-138). PaaiÅ¡kina, kad Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu, priimtu 1996 m. spalio 22 d., buvo įsteigta Kauno laisvoji ekonominė zona, o Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

NŽT Kauno rajono skyrius ir NŽT gavo žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos Ministerijos 2019 m. kovo 28 d. raÅ¡tÄ Nr. (23.10-71)-3-1193 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ (toliau – RaÅ¡tas Nr. 1193) ir 2019 m. balandžio 8 d. raÅ¡tÄ Nr. (23.10-71)-3-1357 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ (toliau – RaÅ¡tas Nr. 1357), kuriuose iÅ¡dėstyti praÅ¡ymai paimti žemę visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) bei kartu prie Å¡ių raÅ¡tų pridėtus dokumentus, nurodytus Taisyklių 6 punkte, kuriais buvo praÅ¡oma paimti pareiÅ¡kėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų ginčo žemės sklypų dalis.

Nurodo, kad NŽT Kauno rajono skyrius NŽT direktoriui pateikė pasiÅ«lymus priimti sprendimus pradėti nurodytų žemės sklypų (jų dalių) paėmimo procedÅ«ras. NŽT direktoriaus įsakymais buvo patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų teritorijos ribų planai bei žemės sklypų (jų dalių), reikalingų visuomenės poreikiams, savininkų sÄ raÅ¡ai ir nuspręsta pradėti žemės sklypų (jų dalių), nurodytų savininkų sÄ raÅ¡uose, paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ras.

PareiÅ¡kėjas apie minėtus NŽT direktoriaus įsakymus, buvo informuotas Taisyklėse nustatyta tvarka. Å ie įsakymai teismui nebuvo apskųsti bei yra galiojantys. Teigia, jog NŽT 2020 m. vasario 17 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo 2020 m. vasario 14 d. skundas, kuriuo NŽT buvo praÅ¡oma Projektų organizatorių MinisterijÄ ir Projektų rengėjÄ UAB „Kelprojektas“ įpareigoti nustatyti racionalias ir teisės aktų reikalavimus atitinkančias iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų ribas pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus pasiÅ«lymus, t. y. kad visuomenės poreikiams bÅ«tų paimami visi pareiÅ¡kėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomi žemės sklypai, o ne pirmiau nurodytos Å¡ių žemės sklypų dalys.

Atsakovė Sprendime atkreipė dėmesį į pirmiau aptartų teisės aktų, susijusių su Kauno LEZ bei reglamentuojančių žemės paėmimÄ visuomenės poreikiams, nuostatas ir paaiÅ¡kino, kad Detaliojo plano sprendinių brėžinyje yra pažymėta teritorija, reikalinga Kauno LEZ teritorijos plėtrai ir kad pareiÅ¡kėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų ginčo žemės sklypų dalys patenka į minėtame teritorijų planavimo dokumente pažymėtÄ teritorijÄ . Sprendime taip pat paaiÅ¡kinta, jog Projektai yra rengiami tik pagal patvirtinto Detaliojo plano sprendinius ir sprendinių brėžinyje pažymėtas ribas.

Todėl Projektų rengimo metu Detaliuoju planu suprojektuotos ribos nekeičiamos. Pažymi, kad minėti NŽT direktoriaus įsakymai buvo priimti, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580, kuriuo patvirtintos Kauno LEZ teritorijos ribos (pagal Teritorijos ribų planÄ ) bei atsižvelgiant į Detalųjį planÄ . Kaip nurodyta skundžiamame Sprendime, Projektai turi bÅ«ti rengiami Detaliojo plano sprendinių pagrindu (Taisyklių 2 punktas). Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, Detalusis planas yra privalomas tiek Ministerijai, tiek NŽT bei visoms kitoms institucijoms ir visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant pareiÅ¡kėjÄ .

Nurodo, jog tiek iÅ¡ Detaliojo plano sprendinių brėžinio, tiek iÅ¡ Teritorijos ribų plano (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 1 priedas) galima nustatyti ginčo žemės sklypų dalis, kurios patenka į Kauno LEZ teritorijÄ . Nagrinėjamu atveju yra pradėtos bÅ«tent Å¡ių žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros, kadangi tik Å¡ios, Kauno LEZ teritorijoje esančios žemės sklypų dalys yra reikalingos bei gali bÅ«ti paimamos visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje).

Paminėjo, kad dėl likusių (visuomenės poreikiams neplanuojamų paimti) žemės sklypų dalių, nepatenkančių į Kauno LEZ teritorijÄ , NŽT neturi teisės priimti jokių sprendimų. NŽT, prieÅ¡ingai negu teigia pareiÅ¡kėjas, taip pat neturi teisės Ministerijai (ar kuriam nors kitam subjektui) teikti nurodymus dėl visuomenės poreikiams nereikalingų žemės sklypų (jų dalių) paėmimo, kadangi tai prieÅ¡tarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms (Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 daliai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimui Nr. 580 ir Detaliojo plano sprendiniams).

Atsakovės teigimu, ji teisingai įvertino visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ VAÄ® įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį SprendimÄ , kurio panaikinimui, atsakovės nuomone, nėra jokių pagrindų. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime praÅ¡o administracinę bylÄ nutraukti kaip nepriskirtinÄ administraciniams teismams arba tuo atveju, jeigu byla bÅ«tų nagrinėjama – skundÄ atmesti (t.1, b.l. 124 – 129).

Ministerija, pasisakydama dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su Taisyklių 34.3 punktu, pažymi, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausanti žemė nėra paimama visuomenės poreikiams, o tik pradedama Å¡ios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra. Teigia, kad pareiÅ¡kėjui priklausančios Žemės sklypų dalys, kurios nepatenka į Kauno LEZ teritorijÄ , nebus paimamos visuomenės poreikiams, t. y., bus atidalintos, atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektÄ , ir paliekamos pareiÅ¡kėjui, o visi nuostoliai, susiję su pareiÅ¡kėjui priklausančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams atlyginami vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjo visuomenės poreikiams paėmus ir tas žemės sklypų dalis, kurios nepatenka į Nutarimu nustatytÄ Kauno LEZ teritorijÄ , bÅ«tų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog Ministerija turėjo paimti didesnį žemės plotÄ . Nurodo, kad nėra jokių teisės aktų, įpareigojančių žemės paėmimu suinteresuotÄ institucijÄ (Å¡iuo atveju – MinisterijÄ ) visuomenės poreikiams paimti didesnį žemės plotÄ , negu jo reikia valstybei svarbiam ekonominiam projektui – Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje – įgyvendinti, ir už jį atlyginti.

Cituodama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo iÅ¡traukÄ Ministerija nurodo, kad paimti nuosavybę galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai nebÅ«tų patenkinti, jeigu nebÅ«tų paimtas tik tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Apibendrindama atsiliepimo argumentus Ministerija laikosi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjo skunde keliamų reikalavimų patenkinimas (Sprendimo panaikinimas ir įpareigojimas atlikti veiksmus) pareiÅ¡kėjui jo siekiamų materialių teisinių pasekmių nesukeltų, kadangi galioja Nutarimas bei jo pagrindu priimti Ä®sakymai Nr. 116 ir Nr. 122.

Ministerijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Sprendime nėra vieÅ¡ojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) pareiÅ¡kėjui. Ginčijamas sprendimas yra informacinio pobÅ«džio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kelprojektas“ atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2, b.l. 52-56). Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas skunde akcentuoja, jog atsakovės Sprendimas turėtų bÅ«ti naikintinas, kaip prieÅ¡taraujantis Taisyklių 34.3 punkto reikalavimams, tačiau nepateikia jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

Taip pat pastebi, kad Taisyklių 34.3 punkto reikalavimo reikÅ¡mingumas bei taikymas konkrečiu atveju vertintinas sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo metu (sutinkamai su Taisyklių, Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalies nuostatomis). Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, priimant ginčijamÄ SprendimÄ , atsakovė veikė teisėtai ir pagrįstai, įvertino aktualias su ginču susijusias faktines aplinkybes bei taikytinų teisės aktų nuostatas. Todėl nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokie teisiniai pagrindai šį ginčijamÄ sprendimÄ panaikinti bei įpareigoti atsakovę pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte projektuojamų žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.

Akcentuoja, kad Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje 77 privačių žemės sklypų (tame tarpe Skunde minimų Sklypo l - Sklypo 4) projektu parengimo paslaugos trečiojo asmens vykdytos griežtai laikantis taikytinų teisės aktų reikalavimų bei vadovaujantis trečiojo asmens su Ministerija sudarytos 2019 m. spalio 24 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams 6 projektu parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo sutarties nuostatomis.

Teigia, kad neatsiejama Projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo sutarties dalis yra šios sutarties priedas „Žemės paėmimo visuomenės poreikiams 6 projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo techninė specifikacija“ (toliau - Techninė specifikacija). Sutinkamai su Technine specifikacija, šiuo atveju su Skunde minimų Sklypų 1-4 susijusių projektų rengimu reikšmingai susiję šie dokumentai bei faktinės aplinkybės:

1) Ministerija 2019 m. kovo 28 d. raÅ¡tu Nr.(23.10- 71 )-3-l 193 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ pateikė NŽT praÅ¡ymÄ pradėti 8 žemės sklypų (tame tarpe Sklypo l atžvilgiu) paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ . NŽT direktorius 2019 m. balandžio 16 d. priėmė Ä®sakymÄ Nr. 116, kuris nebuvo skundžiamas ir yra įsigaliojęs;

2) Ministerija 2019 m. balandžio 8 d. raÅ¡tu Nr. (23.10- 71 )-3-l357 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ pateikė NŽT praÅ¡ymÄ pradėti 6 žemės sklypų (tame tarpe Sklypo 2, Sklypo 4, Sklypo 3 atžvilgiu) paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ . NŽT direktorius 2019 m. gegužės 2 d. priėmė įsakymÄ Nr. 122, kuris taip pat nebuvo skundžiamas ir yra įsigaliojęs. Pabrėžia, kad 77 žemės sklypų, įtrauktų į Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje 6 projektus, sÄ raÅ¡e (Techninės specifikacijos 1 priede) numatyta, kad:

Sklypo l atžvilgiu numatomo paimti visuomenės poreikiams žemės sklypo (dalies) plotas yra 10.4395 ha, o ne visas 10,6756 ha plotas; Sklypo 2 atžvilgiu numatomo paimti visuomenės poreikiams žemės sklypo (dalies) plotas yra 0.5181 ha, o ne visas 0,6524 ha plotas; Sklypo 3 atžvilgiu numatomo paimti visuomenės poreikiams žemės sklypo (dalies) plotas yra 0.4469 ha (pagal NŽT įsakymÄ 6), o ne visas 1,0485 ha plotas; Sklypo 4 atžvilgiu numatomo paimti visuomenės poreikiams žemės sklypo (dalies) plotas yra 0.5980 ha, o ne visas 1,2358 ha plotas.

Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo numatyti, kad Sklypai 1-4 visuomenės poreikiams turėtų bÅ«ti paimami visa apimtimi. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Sprendimo (raÅ¡to) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte projektuojamų žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo, pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 žemės sklypai: 1) 10,6756 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas l); 2) 0,6524 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 2); 3) 1,2358 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 4) 4) 0,4833 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 5) (1 t., b. l. 78-87).

Siekiant iÅ¡plėsti Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijÄ 2019 m. pradėti rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai, kurių organizatorius – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, o rengėjas – UAB „Kelprojektas“. NŽT Kauno skyrius 2019 m. balandžio 17 d. raÅ¡tu Nr. SVP-64-(14.7.123) pranešė pareiÅ¡kėjui apie Sklypo 1 dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros pradžiÄ . Kartu su Å¡iuo raÅ¡tu pateikė NŽT direktoriaus 2019 m. balandžio 16 d.

įsakymo Nr. 1P-116-(1.17E.) nuoraÅ¡Ä ir žemės sklypų (jų dalių), reikalingų visuomenės poreikiams savininkų sÄ raÅ¡Ä (1 t., b. l. 67-70). 2019 m. gegužės 3 d. raÅ¡tu Nr. SVP-101-(14.7.123) NŽT Kauno skyrius informavo pareiÅ¡kėjÄ apie Sklypų 2-5 dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros pradžiÄ . Kartu su raÅ¡tu pateikė NŽT direktoriaus 2019 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1P-122-)1.17 E.) nuoraÅ¡Ä ir žemės savininkų sÄ raÅ¡Ä (1 t., b. l. 72-76).

Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 22 d. gavo UAB „Kelprojektas“ pranešimus: Nr. SR19-06219TYR; Nr. SR19-06187TYR; Nr. SR19-06223TYR; Nr. SR19-06228TYR; Nr. SR19-06232TYR, kuriais buvo informuotas apie pradedamus rengti 6 žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus. Šiais pranešimais, be kita ko, pareiškėjas buvo pakviestas dalyvauti nustatant bei ženklinant jam priklausančių Sklypui 5, esančių Kauno r. sav., Karmėlavos šen., Ramučių k., bei nužymint su jais besiribojančių kaimyninių žemės sklypų, kurie yra žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijoje, ribas.

Minėtus praneÅ¡imus gavo ir kiti tretieji suinteresuoti asmenys (1 t., b. l. 24-27). 2019 m. gruodžio 12 d. pareiÅ¡kėjas gavo UAB „Kelprojektas“ praneÅ¡imÄ Nr. SR19-06375TYR, kuriuo buvo informuotas apie paženklintus performuojant SklypÄ l du naujus sklypus. Kartu su Å¡iuo praneÅ¡imu pareiÅ¡kėjui pateikti naujai formuojamų žemės sklypų planai. PareiÅ¡kėjas taip pat gavo UAB „Kelprojektas“ 2019 m. gruodžio 13 d. praneÅ¡imus Nr. SR19-06390TYR; Nr. SR19-06385TYR; Nr. SR19-06381TYR;

Nr. SR19-06394, kuriais buvo informuotas apie paženklintus formuojamus performuojant Sklypus 2-5 naujus sklypus, kartu pateikiant formuojamų žemės sklypų planus. UAB „Kelprojektas“ su minėtais raÅ¡tais pateikė rengiamo žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto iÅ¡traukÄ su pažymėtais sklypais bei nurodomu laiku ženklinant pareiÅ¡kėjui priklausančius žemės sklypus, iÅ¡ kurios matyti, kaip planuojama formuoti visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus, t.y. preliminarias tokių žemės sklypų ribas ir dydžius.

PareiÅ¡kėjas, įvertinęs dokumentus pagal kuriuos pradėta sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra ir planuojamas Sklypų 2-4 pertvarkymas, atskiriant visuomenės poreikiams reikalingas dalis, pastebėjo, jog paimama didžioji kiekvieno iÅ¡ sklypams priklausanti centrinė sklypo dalis, o pareiÅ¡kėjui paliekamos visuomenės poreikiams neimamos dalys, iÅ¡sidėsčiusios siaura juosta (kai kur vos 0,73 m pločio arba įsiterpusios tarp paimamo sklypo ir kito privataus sklypo), kas objektyviai daro tokių paliekamų sklypo dalių naudojimÄ pagal paskirtį negalimu ir prieÅ¡tarauja teisės aktams.

Nesutikdamas su tuo, kad visuomenės poreikiams neimamos likusios dalys, pareiÅ¡kėjas 2019 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į MinisterijÄ ir UAB „Kelprojektas“ su pasiÅ«lymu dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų ribų nustatymo (1 t., b. l. 65-66). PasiÅ«lymu pareiÅ¡kėjas prašė nustatyti racionalias paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų ribas ir nepalikti jam neracionalių, negalimų naudoti pagal paskirtį žemės sklypų dalių, kadangi Å¡iuo momentu projektuojamos ir jam paliekamos žemės sklypų dalys negali bÅ«ti laikomos naudingu plotu ir naudojamos pagal tikslinę žemės paskirtį.

Ministerija 2020 m. sausio 22 d. raÅ¡te Nr. (23.10-71)-3-270 nurodė, kad nėra teisės aktų, įpareigojančių žemės paėmimu suinteresuotÄ institucijÄ visuomenės poreikiams paimti didesnį žemės plotÄ , negu jo reikia valstybės svarbiam ekonominiam projektui - Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje įgyvendinti, ir už jį atlyginti. Ministerija taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjo nurodytų sklypų atvejais bÅ«tina paimti visuomenės poreikiams pareiÅ¡kėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4469 ha ploto dalį, sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5181 ha ploto dalį, sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5980 ha ploto dalį ir sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 10,4395 ha ploto dalį ir kad ministerija negali paimti didesnį žemės plotÄ , negu jo objektyviai reikia visuomenės poreikiams įgyvendinti.

Pasak ministerijos, šių sklypų bendraturčiams liekančių dalių paėmimas visuomenės poreikiams prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimui, kuriame nurodyta, kad paimti nuosavybę galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai nebūtų patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tik tam tikras konkretus nuosavybės objektas (1 t., b. l. 20). Pareiškėjas, nesutikdamas su Ministerijos atsakymu, jį 2020 m. vasario 14 d. apskundė Nacionalinės žemės tarnybai (1 t., b. l. 21-22).

Skunde pareiÅ¡kėjas prašė NŽT įpareigoti žemės paėmimu suinteresuotÄ institucijÄ pareiÅ¡kėjui priklausančius žemės sklypus pertvarkyti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t.y. inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ dėl Sklypų 1-4 viso ploto, kuris negali bÅ«ti formuojamas atskirais sklypais (t.y. prašė papildomai paimti ir paliekamas siauras žemės juostas bei įsiterpusias dalis), tačiau atsakovė 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. lSS-575-(5.59 E.) atsisakė atlikti jai pagal kompetencijÄ priskirtus veiksmus bei įpareigoti Ekonomikos ir inovacijų ministerijÄ atlikti privalomus pagal teisės aktus veiksmus - parengti dokumentus, reikalingus žemės paėmimo visuomenės poreikiams pradėti dėl Sklypų 1-4 visa apimtimi, taip pat atsisakė priimti sprendimÄ dėl visų Sklypų 1-4 paėmimo visuomenės poreikiams pradžios (b. 1 t., b. l. 17-18).

Nesutikdamas su atsakovės Sprendimu (raÅ¡tu), pareiÅ¡kėjas 2020 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas teismo panaikinti ginčijamÄ SprendimÄ (raÅ¡tÄ ) ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus (1 t., b. l. 1-15, 95-101). Ginčui aktualiu laikotarpiu žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinius santykius reglamentavo Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės (toliau – Žemės paėmimo taisyklės) ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės).

Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu įsteigta Kauno laisvoji ekonominė zona (toliau – Kauno LEZ). Å ios laisvosios ekonominės zonos įsteigimo tikslas nustatytoje teritorijoje efektyviai panaudoti gretimÄ Kauno oro uostÄ , Å¡alia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, Kauno regiono potencialÄ ir Kauno miesto infrastruktÅ«rÄ , sudaryti palankesnes sÄ lygas užsienio investavimui, naujoms technologijoms bei naujoms darbo vietoms kurti (Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kuris turi valstybinę svarbÄ ir yra svarbus visuomenės poreikiams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – LVAT) pažymima, jog įstatymų leidėjas laisvųjų ekonominių zonų kÅ«rimÄ ir veikimÄ traktuoja kaip tam tikrÄ visai visuomenei reikÅ¡mingų socialinių ir ekonominių tikslų (konkrečiai, investicijų pritraukimo, mokslinės-techninės pažangos skatinimo, naujų darbo vietų kÅ«rimo) siekimo priemonę, pati laisvoji ekonominė zona (taip pat ir Kauno LEZ) kaip vientisas projektas, kaip visuma traktuojama kaip valstybei reikÅ¡mingas ekonominis projektas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015, 2018 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3364-415/2018).

Kauno rajono savivaldybės taryba 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino Kauno LEZ detalųjį planÄ (toliau – Detalusis planas). LVAT, pasisakydamas dėl Å¡io detaliojo plano teisinės reikÅ¡mės žemės paėmimo visuomenės poreikiams procese, 2015 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015 pažymėjo, kad vienas iÅ¡ Kauno LEZ detaliojo planavimo tikslų – apibrėžti žemės plotus, paimamus visuomenės poreikiams, t. y. juo apibrėžiama konkreti teritorija, priskirta Kauno LEZ.

Taigi Detaliojo plano sprendiniai tiesiogiai apibrėžia Kauno LEZ teritorijÄ , tuo pačiu apibrėžia ir konkrečius žemės sklypus (ar jų dalis), kurie gali bÅ«ti paimami visuomenės poreikiams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015). Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Kauno LEZ teritorija užima 534 ha, o pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį, Kauno LEZ teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Kauno LEZ teritorijos ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“ ir nustatytos, be kita ko, pagal Karmėlavos kadastrinėje vietovėje, Kauno rajone, 458,6999 hektaro teritorijos planÄ su nustatytais teritorijos ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – Teritorijos ribų planas) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 1 priedas).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , žemė visuomenės poreikiams iÅ¡ privačios žemės savininkų gali bÅ«ti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieÅ¡ terminÄ nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieÅ¡ terminÄ nutraukiamos tik iÅ¡imtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos praÅ¡ymÄ , kai Å¡i žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant vieÅ¡Ä jį interesÄ reikalinga valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbÄ visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti.

Žemės paėmimo taisyklių 34.3 punkte numatyta, kad jeigu visuomenės poreikiams turi būti paimamas ne visas žemės sklypas ir jame esantys statiniai ir (ar) įrenginiai, o tik dalis nurodyto nekilnojamojo turto, tas nekilnojamasis turtas bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems asmenims ir neįmanoma atskirti bendraturčiams priklausančio turto dalių vienos nuo kitos nepadarius šiam turtui žalos, visuomenės poreikiams turi būti paimamas visas žemės sklypas ir jame esantys statiniai ir (ar) įrenginiai (jeigu žemės sklypas užstatytas).

PareiÅ¡kėjas skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad remiantis Žemės paėmimo taisyklių 34.3 punktu, visuomenės poreikiams turėjo bÅ«ti paimti žemės sklypai viso ploto, t. y. didesnio ploto, negu jis yra patvirtintas Detaliuoju planu ir bÅ«tina visuomenės poreikiams įgyvendinti. Teisėjų kolegija nustatė, jog Kauno LEZ teritorijos ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“, taip pat, patvirtintas 458,6999 h teritorijos planas su nustatytais teritorijos ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje.

BÅ«tent Å¡iose Nutarimu patvirtintose ribose, remiantis Detaliuoju planu ir vadovaujantis Žemės įstatymo 45 ir 46 straipsnių nuostatomis, gali bÅ«ti paimami visuomenės poreikiams žemės sklypai (jų dalys), nes tik jie patenka į Kauno LEZ teritorijÄ ir sudaro Å¡io Lietuvos Respublikos Vyriausybės pripažinto visuomenei svarbaus ekonominio projekto dalį. Pažymėtina, jog NŽT, bÅ«dama vieÅ¡ojo administravimo subjektu, veikia teisės aktų jai nustatytos kompetencijos ribose ir vykdo jai priskirtas funkcijas.

Kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo Ministerija, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra yra sudėtinga, kompleksinė, susidedanti iÅ¡ įvairių veiksmų ir etapų. NŽT vadovui priėmus sprendimÄ pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ , Å¡ios procedÅ«ros metu rengiami žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba planai, atliekami paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastriniai matavimai bei vertinimai, savininkams siÅ«loma sudaryti sutartis dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę ir atliekami kiti žemės paėmimÄ visuomenės poreikiams reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyti veiksmai (Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalis, 48 straipsnis, Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, Žemės paėmimo taisyklių 16-25 punktai ir pan.).

Tik atlikus minėtus veiksmus, NŽT vadovas priima sprendimÄ paimti žemę visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalis bei Žemės paėmimo taisyklių 28 punktas). Todėl, Žemės įstatyme aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įtvirtinta, jog NŽT vadovo sprendimu žemė visuomenės poreikiams iÅ¡ privačios žemės savininkų gali bÅ«ti paimama tik iÅ¡imtiniais atvejais pagal teritorijų planavimo dokumentus, tenkinant vieÅ¡Ä jį interesÄ , o Å¡iuo atveju vieÅ¡ajam interesui tenkinti, t. y. tam, kad bÅ«tų tiesiogiai įgyvendinamas Kauno LEZ įstatymas, reikalinga tik žemė, esanti Detaliuoju planu nustatytos ir Nutarimu patvirtintos Kauno LEZ teritorijos ribose.

Kadangi NŽT, priimdama Ä®sakymÄ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros pradėjimo, yra griežtai apribota Žemės įstatymo, ji nagrinėjamu atveju turi teisę spręsti tik dėl tų žemės sklypų dalių, kurios patenka į Kauno LEZ teritorijÄ , nes, kaip jau ne kartÄ minėta, bÅ«tent Kauno LEZ, kaip visuomeninės reikÅ¡mės ekonomikos objektas, sudaro pagrindÄ paimti žemę visuomenės poreikiams. Jeigu žemė ir (ar) jos dalis, kuriÄ reikia paimti visuomenei svarbiam ekonomikos projektui įgyvendinti, nepatenka į tokio ekonomikos projekto ribas arba ji tam nėra reikalinga, tokia žemė ir (ar) jos dalis negali bÅ«ti paimama visuomenės poreikiams, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad pareiÅ¡kėjo nuosavybė ribojama Kauno LEZ įstatyme numatytu pagrindu. Pažymėtina, kad Å¡is įstatymas ne tik apibrėžia žemės paėmimo visuomenės poreikiams konkrečius tikslus, bet ir nustato, kokio dydžio teritorija reikalinga numatomiems tikslams įgyvendinti bei įtvirtina, kad zonos ribas nustato Vyriausybė. Todėl sprendžiant dėl antrojo Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto kriterijaus – galiojančio specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar detaliojo plano, neiÅ¡vengiamai turi bÅ«ti atsižvelgiama tiek į įstatymu nustatytÄ LEZ teritorijos plotÄ , tiek į Vyriausybės Nutarimu nustatytas ribas.

IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių ir raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausanti žemė buvo paimta visuomenės poreikiams įgyvendinti Nutarimo ir priimtų įsakymų pagrindu. PareiÅ¡kėjui, nuosavybės teise priklausančios žemės sklypų dalys, kurias pareiÅ¡kėjas praÅ¡o paimti visuomenės poreikių įgyvendinimui, nepatenka į Kauno LEZ teritorijÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog jokie teisės aktai nereglamentuoja ginčo teisinių santykių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pradėjimo tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjui priklausančios žemės sklypų dalys nepatenka į Nutarimu nustatytÄ Kauno LEZ teritorijÄ .

Atitinkamai nusprendus paimti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo žemės sklypų dalis, kurios nepatenka į Kauno LEZ teritorijÄ , bÅ«tų pažeistas ne tik Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, bet ir Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos. Dar daugiau, akcentuotina ir tai, jog teisės aktais nesureglamentuota situacija, kai žemės paėmimu suinteresuota institucija visuomenės poreikiams turėtų paimti didesnį žemės plotÄ , negu jo reikia valstybei Kauno LEZ teritorijai plėsti arba inicijuoti Å¡iuo klausimu procesÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime nurodė, kad paimti nuosavybę galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai nebūtų patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tik tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo nurodytų žemės sklypų atvejais būtina paimti visuomenės poreikiams bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini) 0,4469 ha ploto dalį, sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 0,5181 ha ploto dalį, sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 0,5980 ha ploto dalį ir sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 10,4395 ha ploto dalį.

Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Nutarimu yra ribojama pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisė ar pažeidžiamas proporcingumo principas, nes Vyriausybė, nustatydama Kauno LEZ teritorijos ribas, nepažeidė jokių teisės aktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų dėl konkrečios apimties žemės sklypų, taip pat individualiais požymiais apibÅ«dintų žemės sklypų (ne) įtraukimo į Kauno LEZ teritorijÄ , o Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatytas reglamentavimas užtikrina pareiÅ¡kėjo teisę gauti visų jo patirtų nuostolių, atsiradusių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, atlyginimÄ .

IÅ¡ to seka, kad Ministerija neturi teisinio pagrindo paimti didesnį žemės plotÄ , nei jo objektyviai reikia visuomenės poreikiams įgyvendinti. Teisėjų kolegija paaiÅ¡kina, jog siekiant visuomenės poreikiams paimti pareiÅ¡kėjui priklausančias sklypų dalis, nepatenkančias į Kauno LEZ teritorijÄ , turėtų bÅ«ti vykdoma atskira procedÅ«ra, vertinant visuomenės poreikio objektyvų egzistavimÄ pagal kitus Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, tačiau tai nėra Å¡ios bylos ginčo dalykas.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad NŽT teisingai įvertino visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ SprendimÄ (raÅ¡tÄ ). Teisėjų kolegija nenustatė Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų bÅ«ti naikintinas. Netenkinus pareiÅ¡kėjo pagrindinio skundo reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). PareiÅ¡kėjo skundÄ atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prie Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Asta Adamonytė-Šipkauskienė Beata Martišienė Fausta Vitkienė