2023-08-02 Nr. AB-14042-3-61-3-04903-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-788-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04903-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Apicus LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Apicus LT“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Apicus LT“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. 4-1200 „Dėl subsidijos, išmokėtos pareiškėjai UAB „Apicus LT“, susigrąžinimo ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 4-326 „Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų priemonę „Subsidijos mikroįmonėms“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas manė, jog Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir atsakovas, Ministerija) nepagrįstai reikalauja jo sugrąžinti išmokėtą subsidijos sumą – 11 407,26 Eur ir sumokėti pagalbos išmokėjimo dieną Europos Komisijos nustatyto dydžio metines palūkanas, taip pat 0,03 proc. dydžio delspinigius (jei bus vėluojama sumokėti subsidijos ir metinių palūkanų sumas).

3. Pareiškėjo nuomone, ginčo subsidija jam buvo skirta pagrįstai, nes jo ūkinė-komercinė veikla buvo tiesiogiai paveikta koronaviruso (COVID-19) pandemijos: pareiškėjo pagrindinė (vienintelė) veikla yra odontologijos paslaugų teikimas, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ uždraudė teikti odontologijos paslaugas (3.4.4 p.), todėl pareiškėjui buvo draudžiama užsiimti savo veikla nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. Be to, pareiškėjas teigė, jog jis buvo įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VMI) sudarytą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo koronaviruso (COVID-19), sąrašą, tačiau šiuo metu VMI viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ patvirtintas sąrašas nebėra viešai prieinamas ir galima surasti tik vėlesnių laikotarpių sąrašus, kurie buvo sudaryti pagal kitokius kriterijus.

4. Pareiškėjas apžvelgė teisinio reguliavimo, įtvirtinto Vyriausybės 2020 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 474 patvirtintame Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų priemonės „Subsidijos mikroįmonėms“ paskirstymo ir naudojimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas Nr. 1), ir teisinio reguliavimo, įtvirtinto Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 patvirtintame Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas Nr. 2), skirtumus, pavyzdžiui, skirtingus nukentėjusios nuo koronaviruso (COVID-19) įmonės (Aprašo Nr. 1 3.2 p.) ir sunkumų patiriančios įmonės (Aprašo Nr. 2 4.3 p.) apibrėžimus. Pareiškėjas tvirtino, jog priimant Įsakymą buvo vadovaujamasi VMI vertinimu, atliktu pagal Apraše Nr. 2 įtvirtintus reikalavimus subsidijai gauti, neatsižvelgiant į tai, jog pagrindinis reikalavimas subsidijai gauti buvo įtraukimas į nukentėjusių nuo koronaviruso (COVID-19) įmonių sąrašą, skelbiamą VMI. Aplinkybę, jog pareiškėjo vertinimas buvo atliktas pagal Aprašą Nr. 2, patvirtinai ir tai, kad VMI nurodė, jog pareiškėjo vykdoma veikla buvo apribota nuo 2020 m. lapkričio 7 d., tačiau iš tiesų pareiškėjo veikla buvo apribota nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. (būtent šis laikotarpis laikytinas ginčo subsidijos gavimo momentu). Pastaruoju laikotarpiu, vadovaujantis Aprašu Nr. 1, pareiškėjas turėjo teisę gauti subsidiją, nes jo veikla buvo apribota dėl karantino, o jo finansinė veikla ir tokios veiklos rodikliai neturėjo būti vertinami.

5. Pareiškėjas teigė, jog Įsakyme remiamasi išimtinai tik VMI atliktu pareiškėjui skirtos subsidijos panaudojimo vertinimu, t. y. išvada, kad pareiškėjas nesusidūrė su lėšų trūkumu ir dėl paskelbto karantino nepatyrė realių finansinių sunkumų, jam nebuvo reikalinga subsidija likvidumui išsaugoti. Pareiškėjas tokį VMI vertinimą laikė subjektyviu, nelogišku ir prieštaraujančiu teisės aktams. Pareiškėjas pažymėjo, kad, teikiant paraišką subsidijai gauti, nebuvo reikalaujama informacijos, susijusios su turimų piniginių lėšų likučiais ar apyvartos sumažėjimu. Pareiškėjas ne kartą informavo VMI, jog tą pačią dieną, kai buvo išmokėta ginčo subsidija, jis gavo 26 745 Eur paskolą iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Finansų bitė verslui“. Mokėjimai, nesusiję su atsiskaitymais su odontologijos priemonėmis prekiaujančiomis įmonėmis ir patalpų nuoma, buvo atliekami tik nurodytos paskolos lėšomis, o ne ginčo subsidijos lėšomis. VMI nepagrįstai konstatavo, jog subsidijos lėšos buvo panaudotos ne, kaip nurodė pareiškėjas, atsiskaitymui su odontologijos priemonėmis prekiaujančiomis įmonėmis bei I. P. už patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. birželio 20 d., o atsiskaitymui už įsigytą transporto priemonę ir su ja susijusioms įmokoms. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad VMI jam ir Ministerijai pateikė skirtingas vertinimo ataskaitos versijas, VMI taip pat siekė sukurti neigiamą pareiškėjo įvaizdį, akcentuodama pareiškėjo įsigytą didelės vertės transporto priemonę (šio automobilio įsigijimo sutartis buvo sudaryta kai dar net nebuvo žinoma apie COVID-19).

6. Pareiškėjas, pakartodamas, jog, pagal Aprašą Nr. 1, skiriant subsidiją nevertinamos realios neigiamos finansinės pasekmės realiu metu, tvirtino, jog pareiškėjo 2020 m. kovo 16 d. sprendimas išmokėti dividendus neturi jokios reikšmės vertinant, ar pareiškėjui buvo reikalinga parama. Pareiškėjas 2020 m. kovo 16 d. turėjo pakankamai lėšų tiek išmokėti savo akcininkui dividendus (pagal akcininko sprendimą, dividendai mokami kas mėnesį lygiomis dalimis), tiek sumokėti 1 704,11 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) skolą. Pareiškėjo vertinimu, jis savo finansinius resursus naudojo itin atsakingai, jis turėjo tam tikrą pinigų sumą ūkinei-komercinei veiklai vykdyti, kaupti atsargas savo veiklai. Pareiškėjas įvertino tai, jog jis gali bet kada atšaukti akcininko sprendimą dėl dividendų mokėjimo kas mėnesį. Susidariusi GPM skola buvo formali ir netrukus sumokėta; ji buvo mažareikšmė ir neturėtų būti pagrindiniu įrodymu.

7. Atsakovas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

8. Atsakovas nurodė, kad ekonomikos ir inovacijų ministras, vadovaudamasis Aprašo Nr. 1 24 punktu ir atsižvelgdamas į VMI 2020 m. gegužės 18 d. rašte pateiktą Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano priemonės „Subsidijos mikroįmonėms“ pareiškėjų sąrašą Nr. 9, priėmė 2020 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 4-326, kuriuo, be kita ko, skyrė pareiškėjui 11 407,26 Eur dydžio subsidiją. Atsakovas akcentavo Apraše Nr. 1 įtvirtintas Ministerijos ir VMI kompetencijas, pavyzdžiui, tai, kad Ministerijai nesuteikta kompetencija tikrinti mikroįmonių pateiktų duomenų teisingumą, nustatinėti faktines aplinkybes ir jas tirti.

9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad VMI, vertindama pareiškėjo pateiktų duomenų teisingumą, vadovavosi Aprašo Nr. 2 nuostatomis. Atsakovas, akcentuodamas Apraše Nr. 1 įtvirtintus priemonės „Subsidijos mikroįmonėms“ tikslus (t. y. išsaugoti mikroįmonės likvidumą), nurodė, kad VMI, tirdama pareiškėjo pateiktų duomenų teisingumą, turėjo teisę vertinti pareiškėjo finansinius rodiklius ir nustatyti, ar jam buvo reikalinga parama likvidumui išsaugoti. Šiuo atveju VMI nustatė, kad pareiškėjas turėjo pakankamai apyvartinių lėšų ir jam nebuvo reikalinga pagalba likvidumui išsaugoti. Taigi, pareiškėjas paraiškoje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl jis privalo grąžinti jam skirtą ir išmokėtą ginčo subsidiją. Atsakovas tvirtino, kad jis neturi pagrindo abejoti VMI atlikto tyrimo teisingumu, juolab kad ir pats pareiškėjas skunde neginčijo VMI išvados, jog dėl paskelbto karantino jo likvidumui išsaugoti nebuvo reikalinga parama, bei skunde teigė turėjęs tam tikrą pinigų sumą, kuri buvo reikalinga ūkinei komercinei veiklai vykdyti, dividendams išmokėti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 15 d. užpildė nukentėjusios nuo koronaviruso (COVID-19) įmonės subsidijų paraišką. Paraiškos pagrįstumo individuali kontrolė nebuvo vykdoma (Aprašo Nr. 1 23 ir 36 p.), todėl pareiškėjo nebuvo paprašyta pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius paraiškoje nurodytą informaciją ir faktą, jog jis nukentėjo nuo koronaviruso. Pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 18 d. yra įtrauktas į sąrašus subjektų, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 (Mokesčių mokėtojų registro (toliau – ir MMR) 75 grupė), o nuo 2021 m. sausio 1 d. – į sąrašus subjektų, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 (MMR 89 grupė). Vadovaujantis ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 4-117/A1-1301 „Dėl karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašo patvirtinimo“, pareiškėjo veikla – odontologinės praktikos veikla – yra apribota nuo 2020 m. lapkričio 7 d.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, jog jis 2021 m. spalio 6 d. atliko stebėseną, siekdamas įvertinti, ar subsidija pagal Aprašą Nr. 1 buvo pagrįstai skirta ir tikslingai panaudota. Nustatyta, kad 2020 metais pareiškėjo vidutinė vieno mėnesio apyvarta, lyginant su 2019 metais, sumažėjo 41,48 proc., tačiau pareiškėjas nesusidūrė su lėšų trūkumu: jis išmokėjo akcininkui K. M. 42 000 Eur dividendų (nepaisant neįvykdytų prievolių – 1 704,11 Eur GPM; Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 6 d.), o 2020 m. vasario 12 d. lizingo būdu įsigijo transporto priemonę, kurios vertė – 77 240 Eur. Be to, pareiškėjas ginčo subsidijos lėšomis atsiskaitė su atsakingu asmeniu (vadovu) A. M. pagal avansinę apyskaitą už prekes / paslaugas, įmokėtas lizingo įmokas, pirktas nuo 2020 m. sausio 3 d. iki subsidijos gavimo. VMI nustatyta informacija apie pareiškėjo finansinę padėtį prieštarauja pareiškėjo pateiktai informacijai ir patvirtina, kad jam netrūko piniginių lėšų likvidumui išsaugoti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, dividendų išmokėjimas parodo, jog įmonės veikla yra stabili. Trečiasis suinteresuotas asmuo manė, kad, atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir vadovaujantis Aprašo Nr. 1 36 bei 43 punktas, pareiškėjo pagrįstai pareikalauta sugrąžinti išmokėtą subsidiją.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo BUAB „Apicus LT“ skundą.

14. Teismas nustatė:

14.1. UAB „Apicus LT“ nuo 2020 m. kovo 18 d. yra įtraukta į sąrašus subjektų, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 (MMR 75 grupė), o nuo 2021 m. sausio 1 d. – į sąrašus subjektų, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 (MMR 89 grupė).

14.2. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 15 d. pateikė VMI Nukentėjusios nuo koronaviruso (COVID-19) įmonės subsidijų paraišką.

14.3. Ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 4-326 pareiškėjui buvo skirta 11 407,26 Eur subsidija pagal Aprašą Nr. 1.

14.4. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 22 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 37262382 su UAB „Finansų bitė verslui“, kurios pagrindu pareiškėjui suteikta 26 745 Eur paskola, įgyvendinant UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ skatinamąją finansinę priemonę „Paskola labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, finansuojamą iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Paskolos suteikimas yra laikomas valstybės pagalba paskolos gavėjui. Paskola skirta būtiniausioms paskolos gavėjo apyvartinėms lėšoms finansuoti.

14.5. VMI, atlikusi pareiškėjui skirtos subsidijos panaudojimo vertinimą, nustatė, kad pareiškėjas subsidijos gavimo dieną (2020 m. gegužės 19 d.) turėjo 48 286,19 Eur lėšų atsiskaitymui su tiekėjais, savo likvidumui išsaugoti; 2020 m. vasario 12 d. lizingo būdu įsigijo transporto priemonę AUDI Q7, kurios vertė – 77 240 Eur. Pareiškėjas gautomis subsidijos lėšomis atsiskaitė su atskaitingu asmeniu A. M. pagal avansinę apyskaitą už prekes / paslaugas, įmokėtas lizingo įmokas SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos skyriui už įsigytą transporto priemonę – 8 614,94 Eur (tai sudaro 75,5 proc. ginčo subsidijos), taip pat laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. liepos 7 d. Pareigūnų kredito unijai sumokėjo komisinį mokestį – 10,02 Eur ir 2020 m. liepos 7 d. pervedė lėšas antstoliui I. G. – 367,92 Eur. 2020 m. birželio 2–26 d. iš banko sąskaitos sumokėta: UAB „Moller auto keturi žiedai“ – 106,26 Eur, UAB „Viada“ – 180,02 Eur, UAB „Kesko senukai Lithuania“ – 244,52 Eur, UAB „Ardena“ – 29,20 Eur ir UAB „Pjūklininkas“ – 440 Eur (iš viso – 1 000 Eur) už pirktas prekes nuo 2020 m. sausio 3 d. iki subsidijos gavimo. Pareiškėjas išmokėjo akcininkui 42 000 Eur dividendų, kas sudaro 26,86 proc. nuo 2020 metais deklaruotų 156 343 Eur pajamų. Pareiškėjas sprendimų išmokėti dividendus priėmimo dieną turėjo 3 138,53 Eur neįvykdytų mokestinių prievolių su suėjusiu mokestiniu terminu: 2018 m. gegužės 31 d. – 917,39 Eur GPM, 2019 m. gegužės 31 d. – 517,03 Eur GPM, 2020 m. kovo 16 d. – 1 704,11 Eur GPM. VMI priėjo prie išvados, kad nėra požymių, jog dėl paskelbto karantino pareiškėjas patyrė realių finansinių sunkumų ir jam buvo reikalinga parama likvidumui išsaugoti, todėl pareiškėjas turi grąžinti gautą subsidiją.

14.6. Ministerija, įgyvendindama Aprašo Nr. 1 39 ir 43 punktus ir atsižvelgdama į VMI 2021 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. R-4756 „Dėl informacijos pateikimo“, priėmė ginčijamą 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. 4-1200, kuriame nusprendė, kad: 1.1 punktas: pareiškėjas privalo grąžinti išmokėtą subsidijos sumą – 11 407,26 Eur; 1.2 punktas: pareiškėjas turi sumokėti pagalbos išmokėjimo dieną Europos Komisijos nustatyto dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo šio įsakymo 1.1 punkte nurodytos subsidijos išmokėjimo iki jos sugrąžinimo dienos. Palūkanos kasmet perskaičiuojamos pagal perskaičiavimo metu galiojančią normą. Palūkanų norma taikoma pagrindinei sumai ir susikaupusioms palūkanoms; 1.3 punktas: pareiškėjas turi sumokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, jei vėluoja grąžinti Įsakymo 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytas lėšas.

15. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog VMI, vertindama pareiškėjo pateiktų duomenų teisingumą, vadovavosi Aprašu Nr. 2. Teismo vertinimu, iš ginčui aktualių Aprašo Nr. 1 nuostatų matyti, jog priemonės „Subsidijos mikroįmonėms“ lėšomis galėjo pasinaudoti tik tos mikroįmonės, kurioms subsidijos lėšos buvo reikalingos koronaviruso sukeltoms neigiamoms pasekmėms įveikti, likvidumui išsaugoti (Aprašo Nr. 1 9 ir 10 p.). VMI turi teisę pasirinktinai patikrinti pareiškėjo subsidijų paraiškoje pateiktų duomenų ir dokumentų turinio ir formos tinkamumą, o nustačiusi neatitikimus, privalo informuoti Ministeriją. Ekonomikos ir inovacijų ministras, gavęs informaciją iš VMI, kad pareiškėjas pateikė neteisingą, neišsamią ar tikrovės neatitinkančią informaciją, yra įgaliotas priimti sprendimą dėl subsidijos susigrąžinimo.

16. Teismas pažymėjo, kad ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų priemonės „Subsidijos mikroįmonėms“ tikslas yra ne tik padėti mikroįmonėms įveikti koronoviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes, bet ir išsaugoti mikroįmonės likvidumą (Aprašo Nr. 1 9 p.). Pareiškėjas, teikdamas nukentėjusios nuo koronaviruso (COVID-19) įmonės subsidijų pareiškimą, turėjo patvirtinti, kad prašo skirti subsidiją įmonės veiklos skatinimui, siekiant įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti mikroįmonės likvidumą. Siekis išsaugoti įmonės likvidumą yra esminė subsidijos skyrimo sąlyga. Todėl VMI, tirdama pareiškėjo pateiktų duomenų teisingumą, turėjo teisę vertinti pareiškėjo finansinius rodiklius, nustatydama, ar jo likvidumui išsaugoti buvo reikalinga parama.

17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo paraiškoje nurodė, jog prašo suteikti subsidiją įmonės veiklos skatinimui, siekiant įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti mikroįmonės likvidumą, nurodydamas, kad subsidija bus panaudota įmonės apyvartinėms lėšoms. Pareiškėjas paraiškoje patvirtino, jog supranta, kad, nurodęs neteisingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją ir jos pagrindu gavęs subsidiją, jis privalės grąžinti skirtą ir išmokėtą subsidiją bei sumokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos grąžintinos subsidijos sumos ar jos dalies už kiekvieną pavėluotą dieną. Pareiškėjas paraiškoje patvirtino, kad jis atitinka visas Apraše Nr. 1 nustatytas sąlygas, įsipareigoja laikytis paraiškoje deklaruotų sąlygų ir pripažįsta, kad, skyrus subsidiją, ši paraiška prilyginama finansiniam įsipareigojimui. Pareiškėjas nurodė, kad supranta, jog Apraše Nr. 1 įtvirtinta tvarka nustačius, kad subsidija suteikta mikroįmonei, neatitinkančiai Apraše Nr. 1 nustatytų sąlygų, arba yra naudojama nesilaikant deklaruotų sąlygų, neteisėtai suteikta subsidija ar jos dalis bus susigrąžinta Apraše Nr. 1 nustatyta tvarka. Pareiškėjas patvirtino, jog jis yra susipažinęs su Apraše Nr. 1 nustatytomis sąlygomis, prisiima numatytus įsipareigojimus, susijusius su subsidijos gavimu, ir atsakomybę už netinkamą jų vykdymą. Pareiškėjas patvirtino, jog supranta, kad, paraiškoje nurodęs neteisingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją, jis privalės grąžinti skirtą ir išmokėtą subsidiją ar jos dalį Apraše Nr. 1 nustatyta tvarka.

18. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju VMI nustatė, kad pareiškėjas turėjo pakankamai apyvartinių lėšų ir jam nebuvo reikalinga pagalba likvidumui išsaugoti, todėl jis neatitiko Aprašo Nr. 1 9 ir 10 punktų reikalavimų. VMI 2021 m. lapkričio 4 d. pateikė raštą Nr. R-4756 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informavo Ministeriją, jog nenustatyta požymių, kad dėl paskelbto karantino pareiškėjas patyrė realių finansinių sunkumų ir jo likvidumui išsaugoti buvo reikalinga parama; nurodė, kad pareiškėjui negalėjo būti skirta subsidija, nes jis neatitiko Aprašo Nr. 1 9 ir 10 punktų reikalavimų; prašė Ministerijos priimti sprendimą dėl skirto finansavimo panaikinimo.

19. Teismas akcentavo, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, vadovavosi VMI pateiktais raštais. Šie raštai iš esmės laikytini tarpiniais sprendimais, kurių teisėtumas bei pagrįstumas turi būti patikrintas nagrinėjamoje administracinėje byloje. VMI neįvykdė pareiškėjo pateiktos paraiškos pagrįstumo kontrolės pagal Aprašo Nr. 1 35 punktą, tačiau, atliekant subsidijų paraiškos vertinimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas vykdė odontologinės praktikos veiklą, kuri nuo 2020 m. lapkričio 7 d. buvo apribota, ir kad pareiškėjo 2020 metų vidutinė vieno mėnesio apyvarta, lyginant su 2019 metų vidutine vieno mėnesio apyvarta, sumažėjo 41,48 proc., tačiau pareiškėjas nepatyrė lėšų trūkumo. Pareiškėjas išmokėjo akcininkui 42 000 Eur dividendų, kas sudaro 26,86 proc. nuo 2020 m. deklaruotų (PLN204) 156 343 Eur pajamų, o 2020 m. vasario 12 d. lizingo būdu įsigijo transporto priemonę AUDI Q7, kurios vertė – 77 240 Eur. Bendrovė gautomis subsidijos lėšomis atsiskaitė su atskaitingu asmeniu A. M. pagal avansinę apyskaitą už prekes / paslaugas, įmokėtas lizingo įmokas, pirktas nuo 2020 m. sausio 3 d. iki subsidijos gavimo, o tai prieštaravo pareiškėjo pateiktai informacijai. Pateiktų banko sąskaitų ir kasos registrų duomenimis, pareiškėjas subsidijos gavimo dieną (2020 m. gegužės 19 d.) turėjo 48 286,19 Eur lėšų atsiskaityti su tiekėjais, išsaugoti likvidumą. VMI duomenimis, priimant sprendimą išmokėti dividendus (2020 m. kovo 16 d.), pareiškėjas turėjo neįvykdytų mokestinių prievolių su suėjusiu mokestiniu terminu – 1 704,11 Eur GPM. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalimi, visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei įmonė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo. Pareiškėjo akcininko priimti sprendimai išmokėti dividendus rodo, kad pareiškėjai pakako apyvartinių lėšų, o, pagal Aprašo Nr. 1 9 ir 10 punktus, subsidija skiriama būtent įmonės likvidumui išsaugoti, t. y padėti įmonei įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes, siekiant išsaugoti įmonės likvidumą. Nenustatyta požymių, kad dėl paskelbto karantino pareiškėjas patyrė realių finansinių sunkumų ir jo likvidumui išsaugoti buvo reikalinga parama.

20. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog tuo pačiu metu, kai buvo išmokėta subsidija, pareiškėjas gavo ir paskolą, nepaneigia Įsakymo teisėtumo. Pareiškėjas tuo pačiu metu naudojosi dviem valstybės paramos priemonėmis – subsidija bei paskola. Subsidijos lėšos galėjo būti skiriamos išimtinai likvidumui išsaugoti, tačiau jos, kaip paaiškėjo po atlikto VMI tyrimo, pareiškėjui nebuvo reikalingos. Pareiškėjo vykdyti atsiskaitymai nepatvirtina aplinkybės, kad jam buvo reikalingos lėšos likvidumui išsaugoti, kas yra esminė subsidijos skyrimo sąlyga. Be to, pareiškėjo vienintelis akcininkas 2020 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą skirti 2019 metais nepaskirstytą pelną (26 627,79 Eur) dividendams, kurie akcininkui išmokami kas mėnesį po 3 500 Eur. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nenuginčijo VMI nustatytų aplinkybių, jog pareiškėjas paraiškos pateikimo momentu neatitiko Aprašo Nr. 1 9 ir 10 punktų reikalavimų.

21. Teismas konstatavo, kad Įsakyme ir visoje procedūroje nebuvo padaryta pažeidimų, kurie turėjo reikšmingos įtakos Įsakymo turiniui. Atsižvelgus į reglamentavimą dėl valstybės institucijų kompetencijų pasiskirstymo subsidijų skyrime, padaryta išvada, kad Ministerija pagrįstai vadovavosi VMI nustatytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas paraiškos pateikimo metu neatitiko Aprašo Nr. 1 9 ir 10 punktų reikalavimų ir todėl jam negalėjo būti skirta subsidija. Pareiškėjas nepaneigė VMI nurodytų aplinkybių, todėl Įsakymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Ministerija tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą bei priėmė teisingą ir pagrįstą Įsakymą. Teismas nenustatė teisinio pagrindo panaikinti Įsakymą, todėl atmetė pareiškėjo skundą ir, atitinkamai, netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 22. Pareiškėjas BUAB „Apicus LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

23. Pareiškėjo nuomone, teismas padarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, kas lėmė neteisingą bylos išsprendimą ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Pareiškėjas teigia, kad teismas nemotyvavo savo sprendimo atmesti skundo argumentus, jos VMI, vertindama pareiškėjo pateiktų duomenų teisingumą, vadovavosi Aprašu Nr. 2. Teismo sprendime tik deklaratyviai nurodyta, jog priemonės „Subsidijos mikroįmonėms“ lėšomis galėjo pasinaudoti tik tos mikroįmonės, kurioms subsidijos lėšos buvo reikalingos koronaviruso sukeltoms neigiamoms pasekmėms įveikti, likvidumui išsaugoti (Aprašo Nr. 1 9 ir 10 p.). Teismas nepasisakė dėl tos aplinkybės, jog pareiškėjas buvo įtrauktas į VMI sudarytą nukentėjusių nuo koronaviruso (COVID-19) įmonių sąrašą, kas yra esminis pagrindas skirti ginčo subsidiją, bei nepaisė užfiksuotos aplinkybės apie tai, jog 2020 metais pareiškėjo vidutinė vieno mėnesio apyvarta sumažėjo 41,48 proc. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytą savo poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus bei tvirtina, kad teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, teisines ir faktines aplinkybes, netinkamai išnagrinėjo jo argumentus.

24. Atsakovas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

25. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas pažymi, kad, nagrinėjant bylą, pareiškėjo atstovui buvo ne kartą paaiškinta, jog Aprašas Nr. 2 nustato priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimą ir administravimą, tačiau pareiškėjas gavo subsidiją pagal priemonę „Subsidijos mikroįmonėms“. Tai yra dvi skirtingos priemonės, jos taikytinos ne tapačiam subjektų ratui. Aprašas Nr. 2 nepakeitė ir nepanaikino Aprašo Nr. 1 nuostatų, todėl pareiškėjo argumentai, susijęs su Aprašu Nr. 2, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad jis apeliaciniame skunde nenustatė naujų objektyvių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos VMI 2021 m. spalio 27 d. atliktam COVID-19 galimo poveikio pareiškėjo finansinei būklei vertinimui ar skundžiamam teismo sprendimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Įsakymas buvo priimtas įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų priemonės „Subsidijos mikroįmonėms“ paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 474 „Dėl Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų priemonės „Subsidijos mikroįmonėms“ paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 39 ir 43 punktų pagrindu ir atsižvelgiant į VMI 2021 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. R-4756 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame atsakovas informuojamas, kad VMI atliko UAB „Apicus LT“ skirtos subsidijos panaudojimo vertinimą, kuriame buvo nustatyta, kad pareiškėjas nesusidūrė su lėšų trūkumu ir dėl paskelbto karantino nepatyrė realių finansinių sunkumų ir jo likvidumui išsaugoti nebuvo reikalinga subsidija. Nurodyta, jog pareiškėjas neatitinka Aprašo Nr. 1 9 ir 10 punktų nuostatų.

29. Aprašo Nr. 1 39 punkte nurodyta, jog VMI ir (ar) LVPA nustačius, kad pareiškėjas pateikė neteisingą, neišsamią ar tikrovės neatitinkančią informaciją, ir apie tai informavus Ministeriją (Ekonomikos ir inovacijų ministeriją) ekonomikos ir inovacijų ministras ne vėliau kaip per 14 dienų nuo informacijos iš VMI ir (ar) LVPA (Lietuvos verslo paramos agentūra) gavimo priima įsakymą dėl subsidijos grąžinimo, apie kurį pareiškėjas informuojamas per „Mano VMI“.

30. Aprašo Nr. 1 43 punkte išdėstyta, jog, jei nustatoma, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus, ir (ar) sąmoningai nuslėpė informaciją, turinčią reikšmę sprendimo dėl finansavimo priėmimui, pareiškėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą finansavimą su palūkanomis, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles.

31. Šios nutarties 29 ir 30 punktuose išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad pareiškėjui suteikta subsidija, nustačius, jog buvo pateikta neteisinga, neišsami ar tikrovės neatitinkanti informacija, ne tik kad turi būti grąžinta ją suteikusiam teisiniam vienetui, bet ir sumokėtos nustatytos palūkanos. Tokio sprendimo (bendrine prasme) priėmimui tarnauja VMI ar LVPA atliktas tyrimas, kurio atlikimo tvarką reglamentuoja nurodytų patikrą turinčių teisę atlikti subjektų veiklą, reguliuojantys teisės aktai. Esminis momentas, kad teisės akto leidėjas pavedė VMI ir (ar) LVPA tikrinti pareiškėjus dėl negrąžinamos subsidijos suteikimo pagrįstumo ir teikti išvadas atsakovui, kuriam ir suteikta teisė, atsižvelgiant į pateiktas išvadas nuspręsti, ar suteiktas finansavimas turi būti sugrąžintas. Vadinasi, pareiškėjo (apelianto) apeliacija į Aprašą Nr. 2 (žr. nutarties 4 p.) negalėjo būti pripažinta pagrįsta.

32. Be kita ko, pažymėtina, kad Aprašas Nr. 1 ir Aprašas Nr. 2 yra nukreipti į skirtingus teisinius vienetus. Aprašas Nr. 1 skirtas mikroįmonėms (mikroįmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo, kuriame dirba ne mažiau kaip 1 ir ne daugiau kaip 9 darbuotojai –Aprašo 3.1 p.), o Aprašas Nr. 2 nukreiptas į įmones (įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones ir įmones, kuriose 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ar kitu pagrindu) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė), kurio metinės pajamos 2019 m. neviršijo 50 000 000 Eur (penkiasdešimt milijonų eurų) arba turto balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. neviršijo 43 000 000 Eur (keturiasdešimt trijų milijonų eurų). Vertinant metinių pajamų ir turto balansinės vertės ribas, įtraukiami atitinkami su juridiniu asmeniu susijusių ir Lietuvoje veikiančių įmonių duomenys. Tuo atveju, jeigu juridinis asmuo vykdo ekonominę veiklą ir ekonominės veiklos apibrėžties, pateiktos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, neatitinkančią veiklą (toliau – neekonominė veikla), jis yra laikomas įmone ta dalimi, kuria vykdo ekonominę veiklą – Aprašo Nr. 2 4.1 p.).

33. Vadinasi, teisinis reguliavimas, kurio pagrindu priimtas Įsakymas, buvo tinkamas ir kyla tik VMI išvados pagrįstumo klausimas, į kurį atsakymas nėra palankus pareiškėjui (apeliantui).

34. Gautoje patikrinti administracinėje byloje esminė teisinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė yra ta, ar pareiškėjo prašymo dėl subsidijos pateikimo metu pareiškėjui iš tikro buvo reikalingas negrąžinamas finansavimas, siekiant įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti mikroįmonės likvidumą (Aprašo Nr. 1 9 p.). Įmonės likvidumas, teisėjų kolegijos vertinimu, suprantamas kaip gebėjimas įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, nesukeliant sau papildomos finansinės naštos.

35. Šios nutarties 12 punkte ir 14.5 punkte nurodytos faktinės aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui visiškai pagrįstai prieiti prie išvados, kad apeliantui neturėjo ir negalėjo būti skirtas negrąžinamas finansavimas, nes, pagal atliktą VMI tyrimą, pareiškėjas prašymo dėl subsidijos pateikimo metu, nors palyginus su kitais mokestiniais laikotarpiais, ir neteko dalies pirminių pajamų, bet buvo finansiškai pajėgus vykdyti turimus įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.). Pateiktame apeliaciniame skunde nepateikta jokių faktinių duomenų, leidžiančių paneigti šią išvadą (žr. nutarties 23 p.).

36. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas turi įvertinti bylos duomenis (įrodymus), nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas – visų šių nuostatų, priimant apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo laikomasi, todėl ir šiuo aspektu apeliacija pripažintina nepagrįsta.

37. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pastarajam negali būti priteistas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (žr. nutarties 22 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Apicus LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius