2020-08-26 Nr. AB-15467-3-62-3-01759-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1171-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01759-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. A. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 8 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Alytaus PN bausmę atliko 5 lokaliniame sektoriuje (12 būrys 4 kamera), yra priskirtas paprastajai grupei, todėl turi teisę kasdien pasivaikščioti 3 val. lauke, naudotis poilsio kambariu, virtuvėle, skalbimo mašina bei džiovykla. Tačiau Alytaus PN direktoriaus sprendimu jis laikomas užrakintas miegamajame 21 val. per parą, atrakinamas tik 3 val. Per tas 3 val. jis privalo suspėti pasigaminti maisto, nueiti į biblioteką, aplankyti koplytėlę, nunešti batsiuviui remontuoti avalynę, siuvėjui rūbus, ir visa tai atlikti pasivaikščiojimo sąskaita. Alytaus PN miegamieji buvo paversti kalėjimu ir jis yra kalinamas uždaro režimo sąlygomis, nors nuteistajam bausmę atlikti uždarame režime gali skirti tik teismas nuosprendžiu. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad nuteistasis turi teisę per dieną praleisti ne mažiau kaip 8 val. už kameros sienų. Alytaus PN jis kalinamas pasunkintomis sąlygomis, varžoma jo teisė į pasivaikščiojimų trukmę, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą: neigiamus išgyvenimus, emocinę depresiją, fizinius nepatogumus, didžiulį psichologinį sukėtimą, tapo dirglus, sutriko visavertis gyvenimas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d.) pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose patalpose užrakintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 731 punktu. Pareiškėjas turėjo galimybę kasdien 3 val. pasivaikščioti nuo 13.30 val. iki 16.30 val., kuomet galėjo laisvai judėti savo lokalinio sektoriaus teritorijoje (koridorius, virtuvėlė, laisvalaikio kambarys, kiemas ir t.t.). Be to, nuteistojo pageidavimu jis gali būti įtrauktas į įvairias pataisos programas, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymą, psichologinės terapijos ir socialinės reabilitacijos programas, kurios vykdomos dienotvarkėje numatytu metu, tuo metu pareiškėjas galėjo naudotis poilsio kambariu, virtuvėle, skalbimo mašina bei džiovykla - būtent laikotarpiu 9.00 val.–12.00 val. ir 14.30 val.–17.00 val. Pareiškėjas nebuvo išreiškęs noro dalyvauti kurioje nors pataisos namuose vykdomojoje programoje.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo S. A. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas S. A. ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atlikdamas Alytaus PN, buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei ir buvo paskirtas į 12 būrį 2 miegamąjį (nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 8 d.) ir 4 miegamąjį (nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d.).

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 7 dalimi ir Taisyklių 731 punktu, nurodė, jog nuteistieji gali būti laikomi užrakinti laikantis Taisyklėse numatytų sąlygų. Nei BVK, nei Taisyklės nenustato išlygos, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi būti užrakinami aukštuose, todėl pareiškėjo argumentą, kad jis negalėjo būti laikomas užrakintas jo gyvenamojoje patalpoje, teismas atmetė. Atsakovas atsiliepime patvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, teikdamas papildomus duomenis (b. l. 31) nurodė, kad pareiškėjas galėjo naudotis poilsio kambariu, virtuvėle, skalbimo mašina bei džiovykla dienotvarkėje numatytu laiku, skirtu pataisos programoms, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymui, psichologinės terapijos ir socialinės reabilitacijos programoms, t. y. nuo 9 iki 12 val. ir nuo 14.30 iki 17 val. Pareiškėjas ir pats nenurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeistos jo teisės, numatytos BVK 73 straipsnyje, ar buvo pažeistos Taisyklių 731 punkte nustatytos sąlygos. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis kurią nors konkrečią dieną būtų prašęs Alytaus PN administracijos dienotvarkėje numatytu metu jį išleisti į biblioteką, pas batsiuvį, siuvėją ar į koplyčią, į virtuvėlę, skalbyklą ar pan., o atsakovas atsisakė tai daryti. Teismo vertinimu, pareiškėjo pretenzijos dėl jo teisių pažeidimo, laikant jį užrakintoje gyvenamojoje patalpoje, yra grindžiamos subjektyviu jo paties vertinimu, abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl laikytinos neįrodytomis ir atmestinos.

8. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 9. Pareiškėjas S. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

10. Pareiškėjas pažymi, jog jis buvo laikomas pataisos namuose, kur jam pagal BVK 73 straipsnio 5 dalį leidžiama pasivaikščioti 3 val. per parą, tačiau kitas 21 val. per parą jis buvo laikomas uždarytas miegamajame, kuris praktiškai paverstas kamera. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas leidžia atsakovui jį laikyti užrakintą būrio aukšte, bet ne kameroje. Kameroje gali būti laikomi tik asmenys, kuriems nuosprendžiu paskirta bausmę atlikti uždarame rėžime, arba tiems, kuriems yra paskirta drausminė nuobauda. Taigi, teismas, konstatavęs, kad pareiškėjui kalint kamerų tipo patalpose nebuvo pažeistos jo teisės, priėmė neteisingą sprendimą.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Jis rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį už kalinimą Alytaus PN nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 8 d. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

14. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nustatęs, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus (neveikimą) dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, o kadangi nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų, įtvirtintų CK 6.271 straipsnyje, pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkinamas, nes jis nepagrįstai buvo užrakinamas bendrabučio kambaryje.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

18. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

19. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

20. Pagal BVK 72 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes. Priklausomai nuo šių grupių, skiriasi nuteistiesiems priklausanti teisė kasdien pasivaikščioti. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas (BVK 73 str. 5 p.), lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 4 valandas (BVK 74 str. 5 p.), o drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 2 valandas (BVK 74 str. 5 d.).

21. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei byloje nėra. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat neginčija aplinkybės, jog jam buvo suteikta galimybė pasivaikščioti 3 val. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis buvo rakinamas gyvenamojoje patalpoje ir buvo pažeidžiamos jo teisės, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistieji gyvenamose patalpose užrakinami vadovaujantis BVK 70 straipsnio 7 dalimi ir anksčiau minėtų Taisyklių 731 ir 732 punktuose nustatyta tvarka (šias nuostatas ginčijamame sprendime išdėstė ir aptarė pirmosios instancijos teismas). Kadangi nuteistųjų rakinimas reglamentuotas įstatymu, tokie veiksmai nelaikytini bausmės atlikimo režimo neteisėtu sugriežtinimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas laikėsi šiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentai dėl užrakinimo atmestini.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė