f7d3a485-def5-4b5a-bf3b-e04c1a85439d · Lietuvos apeliacinis teismas

Teisėjas A

                                                                                            Byla

Nr. 1S-42/ 2011

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1 (N)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Â

dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,

gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui,Â

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo D. T. gynėjo skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties, kuria D. T. , kaltinamam padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio

1 dalyje kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminÄ nuo 2011 m. sausio 30 d.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundÄ ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

D. T. kaltinamas

tuo, kad 2010 m. balandžio 14 d. apie 19 val., veikdamas bendrininkų grupe su E. V. , Klaipėdos mieste, Tiltų g. 3 namo laiptinės pirmame

aukÅ¡te, turėdamas tikslÄ apiplėšti R. K. , tyčia ne mažiau dviejų kartų metaliniu strypu sudavė R. K. į galvÄ , taip padarydamas R. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , t.y. muÅ¡tinę žaizdÄ kaktos kairėje su atviru įspraustiniu kaktikaulio kairės pusės lūžimu, galvos smegenų sukrėtimÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ugalvio kairėje, po to pagrobė R. K. priklausantį 25300 Lt vertės turtÄ bei pasikėsino pagrobti 60000 Lt vertės turtÄ .

D. T. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. V. , padarė plėšimÄ panaudojęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ ir pasikėsino padaryti didelės vertės turto plėšimÄ bei pagrobė fizinio asmens dokumentÄ , o

būtent: 2010 m. balandžio 14 d. apie 19 val., veikdamas bendrininkų grupe su E. V. , Klaipėdos mieste, Tiltų g. 3 namo laiptinės pirmame

aukÅ¡te, turėdamas tikslÄ apiplėšti R. K. , tyčia ne mažiau dviejų kartų metaliniu strypu sudavė R. K. į galvos sritį ir sunkiai sužalojo pastarojo galvÄ . Taip panaudodamas fizinį smurtÄ ir atėmęs galimybę R. K. prieÅ¡intis, nuplėšė jam nuo kaklo 20000 Lt vertės auksinę grandinėlę, iÅ¡plėšė iÅ¡ striukės vidinės kiÅ¡enės 5000 Lt, pagrobė 300 Lt vertės raktus nuo buto ir automobilio BMW 745, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimÄ Nr, C 552100. Taip pat pasikėsino pagrobti 60000 Lt už parduotÄ 2010-04-14 automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nežinojo, jog R. K. pinigai už parduotÄ automobilį dar nebuvo sumokėti, todėl jis (D. T. ) pinigų nerado. Viso pagrobė R. K. priklausantį 25300 Lt vertės turtÄ bei pasikėsino pagrobti 60000 Lt vertės turtÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)            140

straipsniu, 2010 m. balandžio 28 d. D. T. buvo sulaikytas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d.

nutartimi įtariamajam D. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis nutartimis buvo tęsiamas iki 2011 m. sausio 30 d.

           Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartimi kaltinamajam D. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Nutartyje nurodoma, kad nukentėjusiojo R. K. , liudytojo M.

R. parodymai, asmens parodymo atpažinti, įvykio vietos bei daiktų apžiūros

protokolai, kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog D. T. gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas

veikas. Pažymima, jog D. T. kaltinamas apysunkio, sunkių ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos Baudžiamasis įstatymas numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis jauno amžiaus, nesukÅ«ręs Å¡eimos, nors ir pradėtas procesas dėl M. S. gimusio sÅ«naus tėvystės pripažinimo, tačiau Å¡iuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. T. kaltinamas prievartavęs turtÄ . Nors D. T. turi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir dirba, tačiau Å¡ie kaltinamojo socialiniai ryÅ¡iai akivaizdžiai nebuvo pakankami sulaikyti jį nuo galimo nusikaltimo padarymo, todėl, teismo manymu, jie nėra pakankami ir sulaikyti įtariamÄ jį nuo slėpimosi, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl, Klaipėdos apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, bÅ«damas laisvėje, vengdamas gresiančios griežtos realios laisvės atėmimo bausmės ir iÅ¡ esmės nesaistomas tvirtų socialinių ryÅ¡ių, D.

T. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo.

           Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog D. T. suimtas devynis mėnesius, tačiau Å¡i aplinkybė sÄ lygota objektyvių priežasčių – bylos sudėtingumo ir apimties. Ikiteisminis tyrimas Å¡iuo metu iÅ¡ esmės baigtas, vyksta proceso dalyvių susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir ikiteisminiam tyrimui pabaigti bei kaltinamajam aktui suraÅ¡yti reikalingÄ laikÄ , teismas pagrįstu pripažino prokuroro praÅ¡ymÄ pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui. Â

           Skundu kaltinamojo

D. T. gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį.

           Gynėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas D. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , prokuroro pareiÅ¡kime dėl suėmimo pratęsimo nurodytus motyvus traktuoja kitaip. Nurodo, jog akivaizdžiai nepagrįstÄ prokuroro pareiÅ¡kime nurodytÄ motyvÄ , kad D. T. nesieja jokie socialiniai ryÅ¡iai su aplinka, pirmosios instancijos teismas socialinių ryÅ¡ių buvimÄ pripažįsta, pažymėdamas, kad D. T. turi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir darbÄ , tačiau nemini D. T. studijų bei to, kad jis gyvena faktinėje santuokoje ir kad jo sugyventinė laukiasi, ir vertina Å¡iuos ryÅ¡ius kaip nepakankamus sulaikyti jį nuo galimo nusikaltimo padarymo ir slėpimosi. Mano, jog prokuroras akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis inicijuoti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimÄ , ignoruodamas dokumentais patvirtintas aplinkybes.

           Be to, nors

pirmosios instancijos teismui ir žinomas faktas, jog kaltinamajam D. T. gimė sūnus, tačiau teismas nelaikė, kad sūnaus

gimimas yra tas faktas, kuris gali įtakoti teismo priimamÄ sprendimÄ termino pratęsimo klausimu. Gynėjo požiÅ«riu, sÅ«naus gimimas yra dar viena aplinkybė, patvirtinanti socialinių ryÅ¡ių buvimÄ . Nurodo, jog kaltinamasis negali atlikti jokių veiksmų tėvystės nustatymo procese. Pažymi, jog tęsiant suėmimo terminÄ komplikavosi D. T. studijos ir galimybė įgyti iÅ¡silavinimÄ bei profesijÄ . Â

           Teismo posėdyje kaltinamojo D. T. gynėjas prašė skundÄ patenkinti, o prokuroras prašė skundÄ atmesti.

           Kaltinamojo D. T. gynėjo skundas atmetamas.

           Teismas, pratęsdamas kardomÄ jÄ priemonę, nepažeidė BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio,

127 straipsnio reikalavimų.

           Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais bÅ«dais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog D. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiojo R. K. , liudytojo M. R. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ , įvykio vietos apžiÅ«ros, daiktų apžiÅ«ros protokolai. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, o analizuojami tik faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas.

Griežčiausia kardomoji priemonė taikoma esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sÄ lygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 d. numatytam pagrindui. Pratęsdamas kaltinamojo D. T. suėmimo terminÄ trims mėnesiams, Klaipėdos apygardos teismas nutartyje nurodė sprendimo pagrindÄ , numatytÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo.

           D.

T. kaltinamas padaręs apysunkį, sunkius ir labai sunkų nusikaltimus, veikdamas bendrininkų grupe, todėl, jei jo kaltė bÅ«tų įrodyta, pastarajam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinio teismo nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindÄ pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad esant pagrįstam manymui, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ 8 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimÄ BPK 122 straipsnio

1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Sisteminiu požiÅ«riu aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , darytina iÅ¡vada, kad pakanka ir vienos BPK 122 straipsnio 2 dalyje  nurodytos aplinkybės, kuria remiantis galima spręsti apie Å¡io suėmimo taikymo pagrindo buvimÄ . Å io pagrindo buvimo neÅ¡alina ir gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis D. T. turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ ,

studijuoja, turi draugę, kuri 2010-11-21 pagimdė sÅ«nų, nes, siekiant užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , byloje negali

bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡imtinai prioritetinės ir sÄ lygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimÄ Å¡iuo pagrindu. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo taikymo pagrindÄ pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Be to, ikiteisminis tyrimas šioje byloje pasibaigęs, 2010-01-28 surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota Klaipėdos apygardos teismui, todėl bylai esant teisme suėmimo terminas neribojamas. Teismo nuomone, suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas

BPK 44 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir

pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau Å¡iuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų tikslų. Remiantis formuojama teismų praktika svarbu pažymėti, kad vieÅ¡ojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę, todėl įvertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas D. T. , jų pobÅ«dį ir sunkumÄ , vieÅ¡asis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis ilgesnį laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog žemesnės instancijos teismas, argumentuodamas suėmimo skyrimo pagrindÄ â€“ bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, rėmėsi ir tuo, jog Å¡iuo metu kaltinamojo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla Klaipėdos miesto apylinkės teisme, kurioje D. T. kaltinamas prievartavęs turtÄ . Tačiau suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, yra skiriamas ar jo terminas pratęsiamas ne apskritai, o konkrečioje byloje esant konkretiems įtarimams ar kaltinimams, todėl suėmimo termino pratęsimas yra griežtai neleistinas motyvuojant tuo, kad asmens atžvilgiu yra atliekami ir kiti ikiteisminiai tyrimai ar nagrinėjamos baudžiamosios bylos teismuose.

 Įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Å¡velnesne kardomÄ ja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.

Atsižvelgiant į

tai, kas iÅ¡dėstyta, Klaipėdos apygardos teismo sprendimas pratęsti D. T. suėmimo terminÄ nenaikinamas.

           Teisėja, vadovaudamasi BPK 130 straipsniu,

n u t a r i a :

Kaltinamojo D. T. gynėjo skundÄ atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                          Rūta

Mickevičienė