2016-12-21 Nr. AB-24140-3-61-3-03861-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1009-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03861-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.2; 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Kauno apygardos administraciniam teismui, Kauno apygardos prokuratūrai, Kauno apylinkės prokuratūrai, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Panevėžio apygardos teismui, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 3-12), prašydamas:

1) nedelsiant pareiškėją išregistruoti iš Nacionalinės teismų administracijos administruojamo tinklapio LITEKO VEP posistemio ir raštu patvirtinti, jog nevers prievarta „gauti“ procesinius dokumentus per LITEKO sistemą;

2) raštu – registruotu laišku – patvirtinti pareiškėjo seno sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis visose buvusiose ir būsiančiose bylose atšaukimą;

3) panaikinti prookupacinio režimo Nacionalinės teismų administracijos direktorės 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. 6P-141(1.1) ir juo patvirtintas Viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisykles;

4) raštu – registruotu laišku – patvirtinti, kad Nacionalinė teismų administracija žino, jog V. J. nėra davęs savo sutikimo gauti „savo“ procesinius dokumentus LITEKO sistemoje ar paskyroje, todėl neprivalo naudotis savo paskyra LITEKO sistemoje;

5) raštu patvirtinti, kad Nacionalinė teismų administracija žino, jog V. J. atšaukė Nacionalinės teismų administracijos organizuotą apgaulės būdu tariamai išgautą „sutikimą“ – nėra davęs savo sutikimo gauti „savo“ procesinius dokumentus LITEKO sistemoje ar paskyroje, todėl neprivalo naudotis savo paskyra LITEKO sistemoje. Minėtą „sutikimą“ nedelsiant panaikinti, nedelsiant deaktyvuoti visas pareiškėjo paskyras LITEKO sistemoje, apie tai raštu pranešti: a) Teisėjų tarybai; b) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui; c) Vilniaus apygardos administraciniam teismui; d) Kauno apygardos administraciniam teismui; e) Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui; f) Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos teismui; g) Panevėžio miesto apylinkės teismui; h) Panevėžio apygardos teismui; i) Klaipėdos miesto apylinkės teismui; j) Klaipėdos apygardos teismui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi (b. l. 45-47) pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis, pažymėjo, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, ar veiksmų. Skundo priėmimo nagrinėti stadijoje nustačius, kad skundžiamas aktas ar atitinkamas veiksmas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir toks aktas ar veiksmas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundas atsisakytinas priimti, kaip nepriskirtinas administraciniams teismams. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą.

Iš prie skundo pateiktų priedų (2 priedas) teismas nustatė, kad pareiškėjas su analogiškais reikalavimais jau buvo kreipęsis į Nacionalinę teismų administraciją ir jam buvo atsakyta 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 4R-2113-(6.1). Pareiškėjas dėl šio rašto neteisėtumo ginčo byloje neinicijuoja, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo kreipimosi į teismą tikslų (pareiškėjas siekia, kad jis būtų išregistruotas iš Nacionalinės teismų administracijos administruojamo tinklapio LITEKO VEP posistemio; kad būtų atšauktas jo senasis sutikimas gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; kad būtų deaktyvuotos visos pareiškėjo paskyros LITEKO sistemoje) ir minėto rašto turinio, Nacionalinė teismų administracija, būdama atsakinga už administruojamo tinklapio LITEKO VEP posistemį, 2016 m. rugpjūčio 31 d. rašte pareiškėjui išsamiai išaiškino jo keliamų reikalavimų įvykdymo procedūrą ir eigą.

Nacionalinė teismų administracija, vadovaujantis Nacionalinės teismų administracijos 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141(1.1) patvirtintų Viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, 2016 m. rugpjūčio 31 d. rašte nurodė, jog norint deaktyvuoti savo paskyrą Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt ir tokiu atveju atsisakyti naudojimosi LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (to pareiškėjas ir siekia), pareiškėjas pats savo paskyros nustatymuose turėtų atlikti atitinkamus veiksmus (pirmiausia pasirenkant paskyros deaktyvavimo funkciją, tokiu atveju paskyros būsena pasikeis iš „aktyvi“ į „pradėta deaktyvuoti“, vėliau, po tam tikro laiko, paskyra pasikeis į „deaktyvuojama“, dar vėliau į „baigiama deaktyvuoti“ ir galiausiai į „neaktyvi“) ir tik šių, paties pareiškėjo atliktų veiksmų pagrindu, po tam tikro laikotarpio pareiškėjo paskyra taps neaktyvi.

Į neaktyvią paskyrą teismai negalės teikti jokių procesinių dokumentų, taip pat jokių procesinių dokumentų negalės teikti ir iš LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio išsiregistravęs asmuo. Taigi, iš to matyti, kad išskirtinai tik nuo paties pareiškėjo atitinkamų veiksmų (Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt savo paskyroje pasirinkus deaktyvavimo funkciją) priklausys išregistravimo iš Nacionalinės teismų administracijos administruojamo tinklapio LITEKO VEP posistemio procedūros eiga ir jos užbaigimas (paskyros panaikinimas).

Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Kaip ir šiuo atveju, pareiškėjo skunde teismui suformuluotuose reikalavimuose (1-2, 4-5) prašomi atlikti veiksmai išimtinai priklauso tik nuo paties pareiškėjo valios ir veiksmų (pareiškėjas pirmiausia pats Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt turėtų pasirinkti savo paskyros deaktyvavimo funkciją ir kurios pagrindu vėliau paskyra bus panaikinta, t. y. taps „neaktyvi”), todėl reikalavimų, susijusių su įpareigojimais Nacionalinei teismų administracijai išregistruoti pareiškėją iš LITEKO VEP (viešosios elektroninės paslaugos) posistemio, panaikinti senąją registraciją, pranešti apie registracijos panaikinimą, nagrinėjimas iš esmės būtų beprasmis.

Teismas pabrėžė, kad savo ruožtu administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Įvertinęs pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį (pareiškėjas siekia, kad jis būtų išregistruotas iš Nacionalinės teismų administracijos administruojamo tinklapio LITEKO VEP posistemio, kad į jo paskyrą nebūtų siunčiami teismo procesiniai dokumentai), teismas padarė išvadą, kad skunde teismui suformuluoti reikalavimai (1-2, 4-5) negali būti administracinės bylos dalyku, nes pareiškėjo keliamų reikalavimų įvykdymas, kaip minėta, pirmiausia priklauso nuo pareiškėjo, o ne nuo Nacionalinės teismų administracijos atitinkamų veiksmų atlikimo. Tik pačiam pareiškėjui atlikus Nacionalinės teismų administracijos 2016 m. rugpjūčio 31 d. rašte nurodytus veiksmus (pasirinkus paskyros deaktyvavimo funkciją), pareiškėjo teisinis statusas Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt, po tam tikro laiko pasikeistų į tokį, kokio skundo argumentais ir siekia pats pareiškėjas. Šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų priimtas neigiamas sprendimas, ar atlikti tam tikri neigiami veiksmai, galėję pareiškėjui sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Nenustačius pareiškėjo teisių pažeidimo pagrindų, pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai (1-2, 4-5) negali būti administracinės bylos dalyku, nes net ir skundo tenkinimo atveju, jokie išregistravimo iš Nacionalinės teismų administracijos administruojamo tinklapio LITEKO VEP posistemio veiksmai nebūtų atlikti, iki kol pareiškėjas pats savo paskyros nustatymuose nepasirinks paskyros deaktyvavimo funkcijos.

Nustačius, kad pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų, susijusių su jo išregistravimu iš Nacionalinės teismų administracijos administruojamo tinklapio LITEKO VEP posistemio, įvykdymas pirmiausia priklauso nuo pareiškėjo valios ir veiksmų ir todėl negali būti administracinės bylos dalyku, taip pat ir reikalavimas dėl Nacionalinės teismų administracijos direktorės 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 6P-141(1.1) (toliau – ir Įsakymas) ir juo patvirtintų Viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (3 reikalavimas) (toliau – ir Taisyklės) panaikinimo, kuris laikytinas išvestiniu iš kitų reikalavimu, taip pat negali būti priimtas nagrinėti teisme.

III. Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 52-54), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad visi pareiškėjo reikalavimai, ypač esminiai reikalavimai panaikinti prookupacinio režimo Nacionalinės teismų administracijos direktorės 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. 6P-141(1.1) ir juo patvirtintas Viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisykles; ABTĮ 113 straipsnio pagrindu ištirti, ar Nacionalinės teismų administracijos direktorės 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141(1.1) patvirtintų Viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 36, 37, 44 punktai atitinka Elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, Teismų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių, 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus ir turi būti nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nes reikalavimus patenkinus būtų apgintos pareiškėjo teisės ir įstatymų saugomas interesas procesinius dokumentus iš teismų gauti tik paštu, procesinius dokumentus teismams su saugiu pareiškėjo elektroniniu parašu teisės aktų nustatyta tvarka siųsti ne per atsakovo institucijos monopolio teise valdomą LITEKO sistemą, su kurios naudojimo sąlygomis pareiškėjas nesutinka ir sutarties nepasirašė, atkurti atsakovo institucijos prookupacinio režimo bei diktatūros sąlygomis atimtas pareiškėjo konstitucines teises kreiptis į teismą, į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.).

Taip pat pažymi, jog visi pareiškėjo reikalavimai nepriklauso nuo pareiškėjo veiksmų, todėl skundžiami atsakovo veiksmai pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja iš pareiškėjo atlikti veiksmus LITEKO VEP sistemoje, nes tai nėra skundo pagrindas ir dalykas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus.

Teigia, jog esminiai pareiškėjo reikalavimai panaikinti Įsakymą ir juo patvirtintas Taisykles, ištirti jų 36, 37, 44 punktų atitiktį teisės aktų nuostatoms nėra išvestiniai.

Nurodo, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl iškilusio ginčo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nepagrįstai nesivadovavo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimus ir argumentus, t. y. skundo dalyką ir pagrindą, nustatė, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog būtų išregistruotas iš Nacionalinės teismų administracijos administruojamo tinklapio LITEKO VEP posistemio, būtų atšauktas jo senasis sutikimas gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis bei būtų deaktyvuotos visos pareiškėjo paskyros LITEKO sistemoje, tačiau, kaip nurodyta Nacionalinės teismų administracijos 2016 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. 4R-2113-(6.1) pareiškėjui, tik nuo jo paties veiksmų priklauso šių pareiškėjo reikalavimų įgyvendinimas, todėl skundo reikalavimų, susijusių su įpareigojimais Nacionalinei teismų administracijai išregistruoti pareiškėją iš LITEKO VEP posistemio, panaikinti senąją registraciją, pranešti apie registracijos panaikinimą, nagrinėjimas iš esmės būtų beprasmis, skunde teismui suformuluoti reikalavimai (1-2, 4-5) negali būti administracinės bylos dalyku, nes pareiškėjo keliamų reikalavimų įvykdymas pirmiausia priklauso nuo pareiškėjo, o ne nuo Nacionalinės teismų administracijos atitinkamų veiksmų atlikimo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad visi jo skundo reikalavimai, ypač reikalavimas panaikinti prookupacinio režimo Nacionalinės teismų administracijos direktorės 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. 6P-141(1.1) ir juo patvirtintas Viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisykles, nėra priklausomi nuo pareiškėjo veiksmų ir nagrinėtini Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nes reikalavimus patenkinus būtų apgintos pareiškėjo teisės ir įstatymų saugomas interesas procesinius dokumentus iš teismų gauti tik paštu.

Prieš pasisakydama dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Kita vertus, Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, kaip jau minėtą teisę į teisminę gynybą, bet nustato ir pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad asmuo įgyvendindamas savo teises privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Taigi, asmenys, kreipdamiesi teisminės gynybos, taip pat turi laikytis kreipimosi į teismą tvarkos, įtvirtintos Administracinių bylų teisenos įstatyme.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, jog gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taip pat ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra numatytas ir sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą).

Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pareiškėjas skunde teismui ir nekėlė reikalavimo, susijusio su Nacionalinės teismų administracijos 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 4R-2113-(6.1) jam, tačiau iš jo skundo ir pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją dėl tų pačių skundo reikalavimų, susijusių su įpareigojimais Nacionalinei teismų administracijai išregistruoti pareiškėją iš LITEKO VEP posistemio, panaikinti senąją registraciją, pranešti apie registracijos panaikinimą, tačiau Nacionalinė teismų administracija 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 4R-2113-(6.1) pareiškėjui atsakė, jog tik nuo jo paties veiksmų priklauso šių pareiškėjo reikalavimų įgyvendinimas.

Todėl, nesutikdamas su tokiu atsakovo atsakymu ar galimu atsakovo neveikimu, pareiškėjas šiuo atveju ir kreipėsi į teismą su skundu. Tai reiškia, jog pareiškėjas iš esmė nesutinka su Nacionalinės teismų administracijos 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 4R-2113-(6.1), arba su jame išdėstytu atsisakymu atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, arba apskritai su Nacionalinės teismų administracijos galimu neveikimu. Tokiu būdu, pareiškėjo skundo reikalavimai, susiję su Nacionalinės teismų administracijos sprendimais ar veiksmais (neveikimu), yra susiję su administraciniais teisiniais santykiais, viešojo administravimo srities ginču ir negali būti laikomi neigiama procesine prielaida, kuriai esant ginčo nagrinėjimas administraciniame teisme apskritai yra negalimas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme.

Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata iš esmės susijusi su administracinio teismo kompetencijos klausimu, todėl šiuo pagrindu skundą (prašymą) galima atsisakyti priimti, jei jis apskritai nėra teismingas administraciniam teismui. Kadangi nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjo skundas yra susijęs su Nacionalinės teismų administracijos 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 4R-2113-(6.1) bei Nacionalinės teismų administracijos galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu, tačiau jų atžvilgiu nėra reiškiamas koks nors aiškiai ir tinkamai suformuluotas reikalavimas (-ai), šiuo atveju tai laikytina tik skundo trūkumu, kuris gali būti šalinamas taikant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo priėmimo bei jo trūkumų šalinimo institutą.

Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjo skundas apskritai yra nenagrinėtinas administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), tačiau galimai neatitinka ABTĮ 24, 25 ar 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų (ABTĮ 33 str. 1 d.), todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, tačiau ne atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Be to, atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011), tačiau ne skundo priėmimo stadijoje. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai dėl to, kad pareiškėjo skunde nurodyti atsakovo veiksmai ar aktai pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir dėl to tokio skundo nagrinėjimas būtų beprasmis, nepagrįsti.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas