2023-12-13 Nr. AB-22270-3-61-3-08190-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2553-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08190-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 23S122856 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas); 2) atšaukti galioti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2023 m. liepos 11 d. raštą „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ Nr. 18-7620; 3) leisti pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2013 m. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete. 2013 m. rugsėjo mėnesį jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Buvo užpildyti dokumentai, nurodytos mokymosi vietos, tarnavimas kariuomenėje, darbovietės po tarnavimo kariuomenėje. Pabrėžė, kad tai buvo TSRS. Nuo 1985 m. dirbo tuometinės TSRS vidaus reikalų ministerijos sistemoje, saugojo geriamojo vandens teritoriją. Iširus TSRS susiformavo daug atskirų valstybių, viena iš jų (duomenys neskelbtini). Įsidarbinant į TSRS vidaus reikalų sistemą, buvo suteiktas gyvenamasis plotas. Neišdirbus nustatyto termino, būtų nutraukta sutartis, jis būtų netekęs gyvenamojo ploto. Todėl dirbo iki 2004 m., pasibaigus sutarties terminui, išėjo į pensiją.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį prašė išduoti leidimą nuolat gyventi, tačiau jam buvo paaiškinta, kad pirmiausia reikia gauti leidimą gyventi vieneriems metams, po to – dvejiems, po to – trejiems, po to – penkeriems, o tada galima gauti leidimą nuolat gyventi. Nurodė, kad ruošėsi laikyti lietuvių kalbos egzaminą, kad galėtų įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. į (duomenys neskelbtini)buvo išvykęs tik vieną kartą, parduoti buto, pasidalinto su buvusia sutuoktine, dalį, kad galėtų išpirkti namo dalį, priklausančią sutuoktinės buvusiam sutuoktiniui. Taigi nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. turi vieną gyvenamąjį plotą, registracijos vietą. Pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) nei gyvenamojo būsto, nei giminių neturi. Pažymėjo, kad Lietuvoje gauna pensiją, skirtą (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. liepos 11 d. raštas Nr. 18-7620„Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – ir VSD Išvada) nėra pagrįstas įrodymais, o motyvavimas tuo, kad pareiškėjas sąžiningai nurodė buvusią darbovietę negali būti pagrindu, nurodančiu lojalumą ir palaikymą (duomenys neskelbtini)vykdomai politikai. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2004 m. yra pensininkas, nesidomintis politika. Teigė, kad VSD darė prielaidą be įrodymų, jog Lietuvoje gyvenantys asmenys, turintys (duomenys neskelbtini) ar Baltarusijos pilietybę, palaiko agresyvią politiką. Nesuprato, kodėl anksčiau Migracijos departamentui nekėlė įtarimų jo buvusi darbovietė. Manė, kad darbas vandens kanalo apsauginiu prieš 19 metų negali turėti įtakos Lietuvos valstybės saugumui. Pažymėjo, kad nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. gyvendamas Lietuvoje, nesilankė jokioje kitoje Šengeno zonos valstybėje. Prašė atsižvelgti į jo sutuoktinės sveikatos būklę ir leisti ją prižiūrėti, slaugyti.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė užpildytą klausimyną. Atsakydamas į klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 1985–2004 metais pagal darbo sutartį tarnavo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos sistemoje. VSD nurodė, kad atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD nurodė, kad pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD Išvadą ir kitus duomenis, pareiškėjo atžvilgiu priėmė 2023 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2023 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 23S136469 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metus 6 mėnesius), kuris šioje byloje nėra ginčijamas.

6. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečio teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgdamas į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. VSD Išvada nėra nemotyvuota, joje nurodyti motyvai ir aiškiai konstatuojama pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui, ši grėsmė grindžiama individualiomis pareiškėjo situacijos aplinkybėmis (darbine veikla). Pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijoje tarnavo prieš daugiau nei 19 metų, nepaneigia esamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, atsižvelgiant ir į faktą, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) reikalų ministerijoje dirbo ilgą laiką – nuo 1985 iki 2004 metų (19 metų). Pareiškėjas teigė, kad jo darbas susijęs su vandens kanalo apsauga (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijoje, šios aplinkybės nepaneigė Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi grėsmė grindžiama ne konkrečiomis pareigomis, o lojalumu ir (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veikla išnaudojant (duomenys neskelbtini) piliečius.

7. Migracijos departamentas neneigė, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nustatyti, bet pareiškėjo asmeniniai interesai neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos, todėl įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją ir VSD atliktą vertinimą, kad pareiškėjas gali būti potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis (duomenys neskelbtini) jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti, laikė, jog surinkta pakankamai duomenų, kurie leido daryti išvadą, kad užsieniečio asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, ginčijamas Sprendimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą.

8. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo pridėjęs sutuoktinės sveikatos būklę ar globą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas turėjo teisę teikti motyvuotą prašymą išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 28 p.). Migracijos departamentas, remdamasis informacinės sistemos SODRA duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas iki šiol nėra dirbęs Lietuvoje. Pareiškėjo pragyvenimo pajamos, kaip ir pats pareiškėjas skunde nurodė, yra (duomenys neskelbtini) skiriama senatvės pensija. Aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai gyventi, nereiškė, kad jam visada ateityje privalo būti išduoti leidimai gyventi. Pasikeitus geopolitinei situacijai, nuo 2022 m. lapkričio mėn., (duomenys neskelbtini), turi užpildyti specialų klausimyną, kuriame nurodo ir informaciją apie savo darbinę patirtį.

9. Migracijos departamentas teigė, kas Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo socialinius ir kitus ryšius Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, kad pareiškėjas turėjo leidimus laikinai gyventi nuo 2013 m., jo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau, įvertinus VSD Išvadą, aplinkybę, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, geopolitinę situaciją, manė, kad priimtas pagrįstas Sprendimas. Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Manė, kad reikalavimas, jog užsienietis būtų atlikęs konkrečius veiksmus, keliančius grėsmę valstybės saugumui, yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai ir pernelyg rizikingas esant tokiai geopolitinei situacijai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui migracijos teisės kontekste.

10. Atsakovas manė, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. VSD nuomone, skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

13. Vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD Išvada Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas 1985–2004 m. tarnaudamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

14. VSD numatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistema. Tai, kad šiuo metu pareiškėjas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijoje nebetarnauja, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. VSD vertinimu, ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

15. VSD, atlikęs vertinimą, konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o nustatytų faktinių aplinkybių visuma (su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių turėjimas) leido teigti, kad pareiškėjo išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos pozicijai karo Ukrainoje ir Krymo priklausomybės klausimu (atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus) nesudarė pagrindo paneigti VSD vertinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.

16. VSD nurodė, jog iš Migracijos departamento Sprendimo turinio buvo matyti, kad Migracijos departamentas vertino ne tik VSD Išvadą, tačiau ir svarbias aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir pagrįstai konstatavo, kad atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Pakako pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimą. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, aplinkybė, kad pareiškėjas nuo 2013 m. Lietuvoje gyvena su leidimais laikinai gyventi ir kiti skunde nurodyti argumentai apie sutuoktinę, negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Be to, anksčiau išduotas leidimas laikinai gyventi negali sukurti pagrįsto teisėto lūkesčio, kad toks leidimas bus išduotas naujas, (pratęstas) automatiškai ir (ar) nebus panaikintas susiklosčius tam tikroms aplinkybėms.

17. VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino atsakovo Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo atsakovą Migracijos departamentą pareiškėjo E. S. 2023 m. kovo 27 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi išnagrinėti iš naujo ir priimti dėl jo sprendimą.

19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje yra šie rašytiniai įrodymai:

19.1. Pareiškėjo 2023 m. kovo 27 d. prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie kurio pridėti dokumentai: sutuoktinės Sodros duomenys, Išrašas iš banko, Sveikatos draudimas, Įsipareigojimas dėl išlaikymo, Sutuoktinės individualios veiklos pajamų–išlaidų apskaitos žurnalas.

19.2. 2023 m. balandžio 21 d. klausimynas, kurį užpildė pareiškėjas. Klausimyno 2 klausimas suformuluotas taip: „Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)“. Pareiškėjas, į klausimyno 2 klausimą atsakė taip: 1985 m. gruodžio 16 d. – 2004 m. sausio 10 d.: karinė tarnyba pagal sutartį, (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenė (duomenys neskelbtini); Išleistas į atsargą pasibaigus sutarčiai. Šiuo metu nuo 2004 m. esu pensininkas, į pensiją išėjau pagal ištarnautą laiką. (duomenys neskelbtini).

19.3. VSD 2023 m. liepos 11 d. raštas „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ Nr. 18-7620, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis E. S., 2023 m. balandžio 21 d. pildydamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos klausimyną, nurodė, kad 1985–2004 m. pagal sutartį tarnavo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos sistemoje.

19.4. Sprendimas, kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas 1985–2004 metais pagal sutartį tarnavo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos sistemoje.

19.5. 2013 m. kovo 16 d. Santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, patvirtinantis sudarytą santuoką tarp pareiškėjo ir S. O. (po santuokos S. S.).

19.6. 2014 m. gegužės 6 d. Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2014-111-PD)-35, išduota (duomenys neskelbtini), patvirtinanti, kad pareiškėjas nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

20. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju įvertinus Sprendime išdėstytas aplinkybes matyti, kad visapusiško ir objektyvaus individualaus vertinimo Migracijos departamentas neatliko, į Sprendimą buvo perkelta VSD Išvada, pateikta bendro pobūdžio informacija apie pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, t. y., kad pareiškėjas yra susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, kad pareiškėjas Lietuvoje nedirbo, kad gauna pajamas (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD Išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjo tarnybą (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos sistemoje, jo galimą lojalumą (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnyboms bei tikimybę būti išnaudotam (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.

21. Teismas iš Sprendimo turinio nustatė, kad pareiškėjas ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui iš esmės dėl to, kad jo kilmės valstybė yra (duomenys neskelbtini), kurios autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Sprendime, cituojant VSD Išvadą, nėra nurodyta, kad VSD nustatė, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje dėl kokios nors priežasties keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui; vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas prieš daugiau kaip 19 metų baigė tarnybą (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos sistemoje. Sprendime, VSD Išvadoje nurodoma ta pati informacija (apie tai, kad pareiškėjas 1985–2004 metais pagal sutartį tarnavo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos sistemoje), kurią pats pareiškėjas nurodė pildydamas Migracijos departamento Klausimyną. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 1985 m. dirbo tuometinės TSRS vidaus reikalų ministerijos sistemoje, saugojo geriamojo vandens teritoriją, įsidarbinant į TSRS vidaus reikalų sistemą, buvo suteiktas gyvenamasis plotas, neišdirbus nustatyto termino, būtų nutraukta sutartis, jis būtų netekęs gyvenamojo ploto, todėl dirbo iki 2004 m., pasibaigus sutarties terminui, išėjo į pensiją.

22. Teismo vertinimu, nors pareiškėjo į Klausimyno 2 klausimą pateikta informacija gali būti vertinama kaip potencialus pavojus Lietuvos valstybės saugumui, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų, t. y. neatsižvelgiant į pareiškėjo Prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi ir Klausimyne pateiktą informaciją ir atsakymus į visus klausimus, be kita ko, į pareiškėjo klausimyno atsakymą į 10 klausimą – (duomenys neskelbtini).

23. Teismas nurodė, kad grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas turi būti vertinamas laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu. VSD Išvadoje nėra duomenų, ar rengiant ją, buvo vertinama ir kita informacija, ne tik pareiškėjo klausimyne nurodyta apie jo tarnavimą (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos sistemoje 1985–2004 metais. Vertindamas šią aplinkybę nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į ilgą po tarnavimo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos sistemoje praėjusį laikotarpį, į tai, kad pareiškėjas po tarnavimo ir šiuo metu yra pensijoje, į klausimyne išdėstytą poziciją dėl požiūrio į (duomenys neskelbtini) valdžią, taip pat ir į skirtingą geopolitinę situaciją skirtingais laikotarpiais, teismas darė išvadą, kad ji pati savaime nėra pakankama konstatuoti pareiškėjo pavojingumą valstybės saugumui. Nėra neginčijamų duomenų, ar kitos aplinkybės (jei taip, tai kokios) turėjo įtakos VSD padarytai išvadai, todėl teismas neturėjo galimybės jas įvertinti. Nenustatyta akivaizdžių požymių, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Šios išvados nepaneigė ir VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veikimo kitose valstybėse metodus.

24. Teismas darė išvadą, kad Sprendime nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

25. Teismas sprendė, kad nors Migracijos departamentas atsiliepime teigė, kad atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo šeiminę padėtį, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, kad pareiškėjas Lietuvoje nedirbo, kad gauna pajamas (duomenys neskelbtini)), iš Sprendimo turinio nebuvo galima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis kitos informacijos, susijusios su pareiškėju (liko neįvertinti pareiškėjo prie Prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pridėti dokumentai: sutuoktinės Sodros duomenys, Išrašas iš banko, Sveikatos draudimas, Įsipareigojimas dėl išlaikymo, Sutuoktinės individualios veiklos pajamų–išlaidų apskaitos žurnalas), vertinimas. Taip pat pareiškėjui nebuvo pasiūlyta pateikti papildomus duomenis apie jo gyvenimą Lietuvoje (informaciją iš seniūnijos, informaciją apie pareiškėjo sutuoktinės sveikatą, informaciją apie pareiškėjo parduotą butą (duomenys neskelbtini)), informaciją apie pareiškėjo išvykimą iš Lietuvos, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta pravesti individualų pokalbį. Teismo vertinimu, bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga Sprendime ir VSD Išvadoje negali būti laikoma tinkamu pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu. Nagrinėjamu atveju ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, pasveriant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai.

26. Teismas nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymus iš naujo išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali. Galima grėsmė valstybės saugumui turi būti įrodyta tokiu tikėtinumo laipsniu, kad ji būtų pakankamai reali ir akivaizdi.

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas Migracijos departamento Sprendimą naikino, o atsakovas įpareigotas pareiškėjo 2023 m. kovo 27 d. Prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi išnagrinėti iš naujo.

28. Teismas pažymėjo, kad nevertino, ar pareiškėjas kelia grėsmę ar nekelia grėsmės valstybės saugumui; šis teismo sprendimas nereiškia, kad iš naujo nagrinėjant pareiškėjo 2023 m. kovo 27 d. Prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, negali būti priimtas tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis sprendimas.

29. Pareiškėjas teismo prašė atšaukti galioti VSD Išvadą, tačiau teismas pažymėjo, kad VSD Išvada nėra galutinis sprendimas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo procese, todėl vertinamas kaip tarpinis dokumentas, kuris pareiškėjui nesukelia teisinių padarinių, o tik detalizuoja informaciją, kurios Migracijos departamentas prašė iš VSD, siekdamas priimti galutinį sprendimą. Tad, teismas vertino, jog reikalavimas dėl VSD Išvados galiojimo atšaukimo negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

III. 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

31. VSD apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

31.1. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, netinkamai taikė bei aiškino Įstatymo normas, nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą pagrindžiant pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos proceso šalių, nesilaikė teismų praktikos, suformuluotos analogiško pobūdžio bylose. Be to, teismas neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino (duomenys neskelbtini) ir Baltarusijos vykdomos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto, nepagrįstai suteikė prioritetą vieno (duomenys neskelbtini) piliečio teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.

31.2. Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyto imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus, taip pat ir susijusius su užsieniečių teisine padėtimi, analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

31.3. Realumo ir akivaizdumo grėsmei valstybės saugumui reikalavimai yra įtvirtinti Įstatymo 981 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad ES valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti grindžiamas tik atitinkamo asmens elgesiu, kuris turi kelti realią, akivaizdžią ir pakankamai rimtą grėsmę. Tuo tarpu skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį reikalaujama nustatyti tik pačio žemiausio lygmens grėsmę.

31.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo keliamą grėsmę eliminuoja tai, jog po pareiškėjo tarnybos nurodytoje (duomenys neskelbtini) vidaus kariuomenėje (Vidaus reikalų ministerijoje) praėjo tam tikras laikotarpis. Pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendime išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi. Taigi, teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui nėra pakankamai reali Sprendimui priimti.

31.5. Teismas be pagrindo konstatavo, kad vien faktas, jog pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, nėra pakankamas pareiškėjo keliamai grėsmei patvirtinti. Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Sprendimas ir VSD Išvada grindžiami nepakankama bendro pobūdžio informacija. Kadangi sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas, VSD Išvadoje, kuria pagrįstas Sprendimas, nurodyti duomenys nelaikytini nepakankama bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie (duomenys neskelbtini) valdžios ir jos institucijų veiklą bei pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, susiję su užsieniečio teisine padėtimi, ir vertinama, ar Sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. Teismas šiuo aspektu Sprendimą įvertino netinkamai.

31.6. Teismo motyvai ir byloje esantys įrodymai nepaneigia Sprendimo argumentų, susijusių su pareiškėjo lojalumu (duomenys neskelbtini) valdžiai, realiomis galimybėmis pareiškėjui būti išnaudotam (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. (duomenys neskelbtini) keliamų grėsmių Lietuvai ir šių valstybių karinės agresijos veiksmų Ukrainoje kontekste asmens lojalumas Lietuvai priešiškai (duomenys neskelbtini) valstybei savaime suponuoja nelojalumą Lietuvai, kuris sietinas su Lietuvos valstybės pagrįstu nepasitikėjimu tuo asmeniu ir reiškia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl gyventi Lietuvoje gali būti leidžiama tik tokiam asmeniui, kurio veikla, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam gyvenant Lietuvoje, kils grėsmė, o juo labiau bus padaryta žalos Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

31.7. Surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti skundžiamą Sprendimą, nes VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Be to, Sprendimas laikytinas adekvačia, proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui, t. y. užkirsti kelią gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, priešiškų Lietuvai valstybių piliečiams, kurių buvimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

32. Pareiškėjas atsiliepime į VSD apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

33. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

33.1. Pažymi, kad jo atsakymai į Migracijos departamento klausimyną negali būti vertinami atsietai nuo kitų aktualių aplinkybių, be to, VSD savo argumentų nepagrindžia jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, o teikia niekuo nepatvirtintas, išgalvotas išvadas.

33.2. Pareiškėjas nesutinka su VSD vertinimu, kad buvo suteiktas prioritetas vieno (duomenys neskelbtini) piliečio teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės interesams. Nėra aišku, kokiu įstatymu remiasi VSD tvirtindama, jog teismas suteikė prioritetą vienam (duomenys neskelbtini) piliečiui.

33.3. Lieka neaišku, kodėl apeliacinį skundą teikia ne Migracijos departamentas, kuris įpareigotas išnagrinėti iš naujo savo priimtą Sprendimą ir atsižvelgti individualiai į kiekvieną susiklosčiusią situaciją išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o VSD. VSD savo apeliaciniame skunde nepateikia jokių pagrįstų faktinių įrodymų, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nusižengia įstatymams priimdamas tokį sprendimą.

33.4. VSD pateiktas apeliacinis skundas nėra pagrįstas faktiniais įrodymais. Teismas konkrečiai nurodė, kad nėra pakankama konstatuoti keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, kai nėra nurodomos konkrečios faktinės aplinkybės. Negalima užkirsti kelio gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, kurių kaltė neįrodyta, dėl to kad jų valstybės politika nesutampa su Lietuvos valstybės politika. Negalima kaltinti žmogaus tuo, ko jis nepadarė ir remtis į tai, kad gali tai padaryti. Teismų praktika rodo, kad nesant nusikaltimo sudėties, žmogus nėra nusikaltėlis, tuo labiau įrodinėti, kad turi tokią galimybę, nusikaltimui įvykdyti. Pareiškėjo nuomone, VSD praktiškai pareiškia, kad visi užsieniečiai jei jų valstybių politika nesutampa su Lietuvos valstybės politika yra nusikaltėliai, nes jų buvimas Lietuvoje grėsmė valstybės saugumui.

34. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į VSD apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35. Migracijos departamentas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

35.1. VSD išvadoje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

35.2. Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.

35.3. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuris nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. Lietuvoje gyvena su leidimais laikinai gyventi, paskutinis leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2023 m. gegužės 29 d., nėra dirbęs Lietuvoje, gauna senatvės pensiją iš (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 16 d. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete S. S., neturi nepilnamečių vaikų, anketoje nurodė, kad 1985–2004 metais pagal darbo sutartį tarnavo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos sistemoje, įvertinus tarptautinį kontekstą (2022 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) pajėgos pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą), buvo tinkamai atliktas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui perspektyvinis vertinimas ir priimti proporcingi sprendimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsakovas pareiškėjui atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino skundžiamą atsakovo Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi išnagrinėti iš naujo ir priimti dėl jo sprendimą. Teismas konstatavo, kad vertinant pareiškėjo potencialią keliamą grėsmę valstybės saugumui, atsakovas Sprendime dalies reikšmingų aplinkybių nevertino, o bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga Sprendime ir VSD Išvadoje, teismo vertinimu, nebuvo pakankama pareiškėjo keliamai grėsmei valstybės saugumui konstatuoti.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, nesilaikė suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose.

39. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

41. Pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023).

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę aplinkybę – pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą. Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

44. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, sutinka su teismo pozicija, jog Migracijos departamento Sprendime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad visapusiško ir objektyvaus individualaus vertinimo Migracijos departamentas neatliko, į Sprendimą buvo perkelta VSD Išvada, pateikta bendro pobūdžio informacija apie pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, t. y., kad pareiškėjas yra susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, kad pareiškėjas Lietuvoje nedirbo, kad gauna pajamas (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD Išvadoje pateikta informacija.

45. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjas ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui iš esmės dėl to, kad jo kilmės valstybė yra (duomenys neskelbtini), kurios keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Sprendime, cituojant VSD Išvadą, nėra nurodyta, kad VSD nustatė, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje dėl kokios nors priežasties keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui; vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas prieš daugiau kaip 19 metų baigė tarnybą (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos sistemoje. Sprendime, VSD Išvadoje nurodoma ta pati informacija (apie tai, kad pareiškėjas 1985–2004 metais pagal sutartį tarnavo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos sistemoje), kurią pats pareiškėjas nurodė pildydamas Migracijos departamento Klausimyną.

46. VSD Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas prieš 19 metų tarnaudamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos sistemoje „privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad Išvada formuluojama būtuoju laiku, t. y. koks pareiškėjas turėjo būti prieš 19 metų. Tačiau tai nepatvirtina, kad pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos sistemoje 1985–2004 metais, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, atsižvelgiant į jo gyvenimą Lietuvos Respublikoje nuo 2013 m. ir santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, klausimyne išdėstytą poziciją dėl požiūrio į (duomenys neskelbtini) valdžią, karą Ukrainoje, skunde nurodytas aplinkybes, kad tarnaudamas saugojo geriamojo vandens teritoriją, tarnavo, nes nenorėjo prarasti būsto, kad jis ir dabar yra lojalus (duomenys neskelbtini). VSD Išvadoje nėra duomenų, ar rengiant ją, buvo vertinama ir kita informacija, ne tik pareiškėjo klausimyne nurodyta apie jo tarnavimą (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos sistemoje 1985–2004 metais. Vertindamas šią aplinkybę nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į ilgą po tarnavimo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos sistemoje praėjusį laikotarpį, į tai, kad pareiškėjas po tarnavimo ir šiuo metu yra pensijoje, į klausimyne išdėstytą poziciją dėl požiūrio į (duomenys neskelbtini) valdžią, taip pat ir į skirtingą geopolitinę situaciją skirtingais laikotarpiais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad ji pati savaime nėra pakankama konstatuoti pareiškėjo pavojingumą valstybės saugumui. Išvadoje nėra neginčijamų duomenų, ar kitų aplinkybių, kurios turėjo įtakos VSD padarytai išvadai. Nenustatyta akivaizdžių požymių, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Šios išvados nepaneigia ir VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veikimo kitose valstybėse metodus.

47. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš Sprendimo turinio nebuvo galima vienareikšmiškai spręsti, jog buvo atliktas kompleksinis kitos informacijos, susijusios su pareiškėju (liko neįvertinti pareiškėjo prie Prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pridėti dokumentai: sutuoktinės Sodros duomenys, Išrašas iš banko, Sveikatos draudimas, Įsipareigojimas dėl išlaikymo, Sutuoktinės individualios veiklos pajamų–išlaidų apskaitos žurnalas), vertinimas. Taip pat pareiškėjui nebuvo pasiūlyta pateikti papildomus duomenis apie jo gyvenimą Lietuvoje (informaciją iš seniūnijos, informaciją apie pareiškėjo sutuoktinės sveikatą, informaciją apie pareiškėjo parduotą butą (duomenys neskelbtini), informaciją apie pareiškėjo išvykimą iš Lietuvos, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta pravesti individualų pokalbį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga Sprendime ir VSD Išvadoje negali būti laikoma tinkamu pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu. Nagrinėjamu atveju ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, pasveriant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai.

48. Nors VSD apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamento sprendimai laikytini adekvačia, proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui, t. y., užkirsti kelią gyventi Lietuvoje užsieniečiams, priešiškų Lietuvai valstybių piliečiams, kurių buvimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos valstybės saugumui nebuvo tinkamai grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis. Migracijos departamentas neįvertino visumos byloje nustatytų aplinkybių, todėl skundžiamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybės, administracinio sprendimo motyvus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą iš naujo išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga.

49. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Dėl nurodytų argumentų trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė