f7cfbbea-c07d-4d81-8a94-17729a0f27da · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3140-815/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01338-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1; 2.3; 20.5.1; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas I. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su 2019 m. balandžio 3 skundu (b. l. 1-7), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 10 000 Eur už kalinimÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) netinkamomis sÄ lygomis.

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. kovo 15 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose ir jo teisės dėl laikymo sÄ lygų buvo pažeidžiamos. 2.1. PareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas kamerose, kuriose nustatyto minimalaus ploto reikalavimo – 3,6 kv. m. vienam asmeniui nebuvo laikomasi. PareiÅ¡kėjo teigimu, laikymas tokiomis sÄ lygomis prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) nuostatoms ir yra pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminančios EŽTK prasme. 2.2.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. kovo 15 d. buvo apgyvendintas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kur jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, taip pažeidžiant teisę į privatumÄ . Sanitarinis mazgas buvo atskirtas tik nepermatoma užuolaida, o vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, sanitariniai mazgai turi bÅ«ti įrengiami atskirose patalpose. 2.3. Nurodė, kad, kol buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, kamerose nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, daug kur matėsi pelėsio, todėl kalinimo sÄ lygos buvo antisanitarinės. 2.4.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu, jis buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelį vienÄ valandÄ per parÄ , kas prieÅ¡tarauja CPT iÅ¡aiÅ¡kinimams. 2.5. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neužtikrino privatumo, sukėlė nepatogumus, diskomfortÄ ir netiesiogiai kankino pareiÅ¡kėjÄ . 2.6. PareiÅ¡kėjas be kita ko, grįsdamas skundÄ , remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, EŽTK ir pažymi, kad teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus.

PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, praÅ¡o atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų. II 1. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 13–17) nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundÄ atmesti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.

2. Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjo teigimu, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose jis buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas vienam asmeniui. Prie atsiliepimo teismui pridėjo LukiÅ¡kių TI-K įskaitos pareiÅ¡kėjo asmens kortelės kopijas, iÅ¡ kurių matyti jo judėjimas, laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiai, kameros, kuriose jis buvo laikomas ir tuo metu kameroje buvusių žmonių skaičius. 2.1. Dėl laikymo, vykdomų perkėlimų Atsakovė nurodo, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d.

įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., taip pat nenumato jokių gyvenamojo ploto standartų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Atsakovė akcentavo, kad iš prie atsiliepimo pateiktų pareiškėjo judėjimo duomenų matyti, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. 2.2. Dėl asmenų stebėjimo kamerose, privatumo 2.2.1. Atsakovė pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), III skyriuje yra kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ . Å ių Taisyklių 14.2 punkte nurodoma, kad kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali bÅ«ti rakinamos.

Vidinėse ir iÅ¡orinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi bÅ«ti iÅ¡ skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. IÅ¡orinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę, iÅ¡orinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. IÅ¡orinių durų užraktas gali bÅ«ti montuojamas į sienÄ . Žymėtina, kad minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. 2.2.2. Vilniaus PN korpusų, esančių LukiÅ¡kių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose, minėta higienos norma nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” reikalavimus; atsakovė pabrėžia, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. 2.2.3. Pažymi, jog pataisos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. 2.3. Dėl kamerų įrengimo 2.3.1. Kameros yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, III skirsnio normomis.

To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). 2.3.2. Atsakovė nurodo, kad lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m.); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.): taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0.7 m (0,56 kv. m). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. 2.3.3.

Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims susidėti. Akcentuoja, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Teisės aktai nenumato pataisos įstaigos administracijos pareigos aprūpinti nuteistuosius (suimtuosius) šaldytuvais. 2.3.4. Atsakovė nurodo, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

3. Dėl neturtinės žalos 3.1.Atsakovė su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ nesutinka. Argumentuoja, kad pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Net ir tuo atveju, kuomet neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymÄ , ieÅ¡kovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo formuojama praktika, kurioje pažymima, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galinius neteisėtus veiksnius (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). 3.2. Nurodo, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina, užtenka nustatyti esant tris sÄ lygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visuma trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Daro iÅ¡vadÄ , kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. 3.3. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Å ios žalos pareiÅ¡kėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinę žalÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. 3.4.

Atsakovė akcentavo, kad sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (LR CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato LR CK 6.250 straipsnis.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaitėjo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, k o n s t a t u o j a : I Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo apgyvendintas Å¡iose kamerose (atsiliepimas, b. l. 14)): – 2018 m. spalio 1 d. I. P. atvyko i LukiÅ¡kių TIK ir buvo uždarytas i kamerÄ Nr. 105, (plotas - 7.38 m2 ), kameroje buvo 2 asmenys; – 2018 m. spalio 2 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 150, (plotas - 7,56 m2), kameroje buvo 2 asmenys; – 2018 m. spalio 3 d. buvo laikomas kameroje Nr. 150, (plotas - 7,56 m2), kameroje buvo 2 asmenys; –2018 m. spalio 4 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 199, (plotas - 7,94 m2) kameroje buvo 2 asmenys;

–2018 m. spalio 5 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 129, (plotas - 7,94 m2) kameroje buvo 1 asmuo; –2018 m. spalio 6 d. – 2018 m. spalio 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 129 (plotas - 7,94 m2), kameroje buvo 1 asmuo; –2018 m. spalio 11 d. buvo laikomas kameroje Nr. 129 (plotas - 7,94 m2) kameroje buvo 2 asmenys; –2018 m. spalio 12 d. buvo perkeltas i kamerÄ Nr. 182, (plotas - 7,94 m2) kameroje buvo 2 asmenys; –2018 m. spalio 13 d. – 2018 m. lapkričio 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 182 (plotas - 7,94 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

–2018 m. lapkričio 26 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 182 (plotas - 7,94 m2), kameroje buvo 1 asmuo; –2018 m. lapkričio 27 d. – 2018 m. gruodžio 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 182 (plotas - 7,94 m2), kameroje buvo 2 asmenys; –2018 m. gruodžio 7 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 182 (plotas - 7,94 m2), kameroje buvo 1 asmuo; –2018 m. gruodžio 08 d. – 2019 m. sausio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 182 (plotas - 7,94 m2), kameroje buvo 2 asmenys; –2018 m. sausio 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 182 (plotas - 7,94 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

–2019 m. sausio 18 d. – 2019 m. vasario 3 d. buvo laikomas kameroje Nr. 182 (plotas - 7,94 m2), kameroje buvo laikomi 2 asmenys; –2019 m. vasario 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 182 (plotas - 7,94 m2), kameroje buvo 1 asmuo; –2019 m. vasario 5 d. – 2019 m. kovo 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 182 (plotas - 7,94 m2), kameroje buvo 2 asmenys; –2019 m. kovo 8 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 1, (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 2 asmenys; –2019 m. kovo 9 d. – 2019 m. kovo 11 buvo laikomas kameroje Nr. 1 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

–2019 m. kovo 12 d. – 2019 m. kovo 13 d. buvo laikomas kameroje Nr. 1 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 1 asmuo; –2019 m. kovo 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 1 , (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 2 asmenys; –2019 m. kovo 15 d. išvyko i Alytaus pataisos namus.

2. Vilniaus pataisos namų (Lukiškių skg. 6, Vilnius) Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio mėn. pranešime „Dėl I. P. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 19-21): 2.1. Vilniaus PN (Lukiškių skg. 6, Vilnius) gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET), patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, reikalavimus. Nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sÄ lygos Vilniaus PN atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) reikalavimus. 2.2. Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” 1.3.1 p., vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Gyvenamosiose kamerose esantys baldai neišskaičiuojami iš vienam asmeniui tenkančio minimalus ploto. 2.3. Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose yra lovos (matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalas (matmenys kamerose iki 4 lovų - apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), kitose kamerose stalai atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus), kamerose iki 4 lovų yra kėdutės (matmenys - apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), kamerose kur daugiau kaip 4 lovos - suolai, kurie atitinka stalo dydį. Visose gyvenamosiose kamerose yra lentyna (1 vnt.), spintelės (1 spintelė dviem asmenims) ir viršutinių drabužių pakabos.

Tai atitinka TIĮET 14.7 - 14.9 p. ir „Laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo”, reikalavimus. 2.4. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,7 m2. Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.).

PraustuvÄ ir klozetÄ skiria 1,5 m. aukščio pertvara, kuri apklijuota drėgmei atspariomis glazÅ«ruotomis plytelėmis. PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga“. 2.5. Pasivaikščiojimo kiemeliai, esantys Vilniaus PN, įrengti vadovaujantis TIÄ®ET reikalavimais. II 1. PareiÅ¡kėjas I. P. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl kalinimo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime netinkamomis sÄ lygomis.

2. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42  straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17  straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

3. Pareiškėjas nurodo, kad buvo laikomas kamerose, kuriose buvo neužtikrinamas minimalus kameros plotas. Teismas pažymi, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡ bendro patalpų ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotÄ ypač vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktÄ ), kad, ir atėmus sanitarinio mazgo plotÄ (0,7 m2), iÅ¡ EŽTT aiÅ¡kinimo kilęs 3 m2 minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo. Antra vertus, teismas, įvertinęs duomenis (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktÄ ), daro iÅ¡vadÄ , kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (atmetus sanitarinio mazgo plotÄ , t. y. 0,7 kv. m. (žr.

Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2.4 punktÄ )), buvo pažeistas, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 105, Nr. 150, Nr. 1 kartu su kitu asmeniu, t. y. iÅ¡ viso 8 paras.

4. PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog sanitarinio mazgo įrengimas, atskiriant jį tik nepermatoma užuolaida, pažeidė jo teisę į privatumÄ . Teismas pažymi, kad HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. TI taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. R. (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Ä® bylÄ pateiktas Vilniaus PN praneÅ¡imas „Dėl I. P. skundo“ (b. l. 19–21), kuriame nurodoma, kad 2005-2018 m. Vilniaus PN remonto darbai buvo atliekami Å¡iose gyvenamose kamerose: 1) 2005 metais kamerose Nr.367, Nr.108, Nr.133, Nr.207, Nr.212, Nr.107, Nr.176-188, Nr.170, Nr.197, Nr.189, Nr.191-196, Nr.198, Nr.44, Nr.199, Nr.200, Nr.153, Nr.174, Nr.175, Nr.112A, Nr.154, Nr.155, Nr.156, Nr.167, 2) 2006 metais kamerose Nr.360, Nr.361, Nr.362, Nr.157, Nr.163, Nr.164, Nr.139, Nr.159-166, Nr.124, Nr.405, Nr.398, Nr.143, Nr.146, Nr.164, Nr.379, 3) 2007 metais kamerose Nr.120;

Nr.216; Nr.219; Nr.337; Nr.338; Nr.386-391; Nr.395; Nr.396; Nr.397; Nr.220, Nr.425, Nr.426, Nr.195, Nr.115, Nr.152, Nr.155, Nr.235A, Nr.104, Nr.105, Nr.361, Nr.139, Nr.168, Nr.169, Nr.170, Nr.126, Nr.127, Nr.171, Nr.172, Nr.173; 4) 2008 metais kamerose Nr.174, Nr.182, Nr.223, Nr.224, Nr.279, Nr.104-125, Nr.175, Nr.151, Nr.152, Nr.153, Nr.154, Nr.156, Nr.155, Nr.159, Nr.160, Nr.252, Nr.149, Nr.196, Nr.232, Nr.265, Nr.161, Nr.190, Nr.194, Nr.376, Nr.380, Nr.422; 5) 2009 metais kamerose Nr.217, Nr.220, Nr.174, Nr.175, Nr.226, Nr.205, Nr.219, Nr.104, Nr.220, Nr.223, Nr.210-215, Nr.119, Nr.120; 6) 2010 metais kamerose Nr.224, Nr.115, Nr.279, Nr.125, Nr.185, Nr.294, Nr.306, Nr.126, Nr.127, Nr.324, Nr.204, Nr.218, Nr.320; 7) 2011 metais kamerose Nr.224, Nr.202, Nr.222, Nr.150, Nr.200, Nr.140-148, Nr.422, Nr.137-139, Nr.396, Nr.111, Nr.112, Nr.128-136, Nr.105, Nr.126, Nr.127, Nr.172, Nr.208, Nr.212, Nr.217, Nr.425, Nr.158, Nr.164, Nr.198, Nr.210, Nr.404; 8) 2012 metais kamerose Nr.389, Nr.386, Nr.96, Nr.108, Nr.81, Nr.112A, Nr.119, Nr.92, Nr.125, Nr.199, Nr.385, Nr.88, Nr.264, Nr.387, Nr.391, Nr.201-224, Nr.226­-242, Nr.83, Nr.312, Nr.235A, Nr.104-106; 9) 2013 metais kamerose Nr.107-125, Nr. 252-258; 10) 2014 metais kamerose Nr.1- 9, Nr.265, Nr.11-24, Nr.17, Nr.360, Nr.359, Nr. 361, Nr.165, Nr.137, Nr.169; 11)2015 metais kamerose:

Nr.27-50, Nr.282, Nr.284, Nr.280, Nr.266, Nr.377, Nr.106, Nr.156, Nr.170, Nr.230, Nr.111, Nr.117, Nr.157, Nr.160, Nr.192, Nr.76, Nr.196, Nr.210-213, Nr.215, Nr.304, Nr.362, Nr.373, Nr.85, Nr.91, Nr.125, Nr.204, Nr.304, Nr.373, Nr.374, Nr.416, Nr.406-408, Nr.417; 12) 2016 metais kamerose Nr.51-75, Nr.68, Nr.418- 425, Nr.113, Nr.193, Nr.176; 13) 2017 metais kamerose: Nr.76-85, Nr.391, Nr.28, Nr.34, Nr.87-100, Nr.197, Nr.216, Nr.219, Nr.314, Nr.385, Nr.268, Nr.386-389, Nr.395, Nr.397, Nr.224, Nr.322; 14) 2018 metais kamerose: Nr.202, Nr.236, Nr.255, Nr.333-335, Nr.398, Nr.235, Nr.326, Nr.327, Nr.368, Nr.207, Nr.270, Nr.395, Nr.417, Nr.336-338, Nr.325, Nr.332-334, Nr.109, Nr.121, Nr.198, Nr.224, Nr.265, Nr.284, Nr.340, Nr.357, Nr.395, Nr.335, Nr.85, Nr.112a, Nr.162, Nr.343, Nr.344, Nr.137, Nr.235a, Nr.108, Nr.202, Nr.374, Nr.238, Nr.268.

Å iuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. kovo 15 d.) pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista, kai jis kamerose buvo laikomas ne vienas (b. l. 14), nes, kaip minėta, pagal EŽTT praktikÄ gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo. LukiÅ¡kių TI-K nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ neužtikrinimas blogino jo kalinimo sÄ lygas 165 paras, iÅ¡ kurių dvylika jis buvo laikomas vienas.

Teismas atsižvelgia į tai, vertindamas neturtinės žalos dydį.

5. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu, jis buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelį vienÄ valandÄ per parÄ , nors tai pažeidžia jo teises. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymÄ , jo 29 straipsnio 1 dalį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore per dienÄ . To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama mažiau negu valanda pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pareiÅ¡kėjui pasinaudoti Å¡ia teise. PareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo suteiktas teisės aktuose nustatytas pasivaikščiojimo laikas, tačiau mano, kad jis yra per trumpas. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN neturėjo pareigos suteikti pareiÅ¡kėjui pasivaikščioti gryname ore ilgiau negu valandÄ ir tai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

Taigi, pareiškėjo teisės pasivaikščioti nebuvo pažeistos.

6. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kol buvo laikomas LukiÅ¡kių TI – K, kamerose nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, daug kur matėsi pelėsio, todėl kalinimo sÄ lygos buvo antisanitarinės. IÅ¡ teismui pateikto 2018 m. gruodžio 3 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8.)PA-8693 (b. l. 25–26) matyti, kad jame reikalavimų, susijusių su Å¡vara, sienų bÅ«kle, pažeidimų nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad VSC nefiksavo Å¡varos, sienų bÅ«klės pažeidimų, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl byrančio tinko atmestini.

7. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ .

8. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad ploto trÅ«kumas (8 paros) bei privatumo sanitariniame mazge trÅ«kumas (165 paros) tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 550 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

9. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo I. P. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 550 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo I. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus Pataisos Namų, 550 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. kovo 15 d. LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Ernestas Spruogis