2016-11-30 Nr. AB-22577-3-61-3-02409-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-751-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02409-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. D.) dėl sprendimo panaikinimo ir skundo pripažinimo pagrįstu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas H. D. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektorės 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (SK-24)SPR-53 „Dėl knygoje „Tikroji (duomenys neskelbtini) istorija“ (UAB „Šviesos takas“, 2015) paskelbtos informacijos“ ir pareiškėjo skundą dėl knygoje „Tikroji (duomenys neskelbtini) istorija“ paskelbtos informacijos bei pareiškėjo atvaizdo ir jo šeimos nuotraukų (panaudotų be pareiškėjo sutikimo) pripažinti pagrįstu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti pareiškėjo skundą dėl „Tikroji (duomenys neskelbtini) istorija“ paskelbtos informacijos bei pareiškėjo atvaizdo ir jo šeimos nuotraukų, panaudotų be pareiškėjo sutikimo, pagrįstu; kitą skundo dalį priėmė.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomo fakto, t. y. jo skundo Žurnalistų etikos inspektoriui pagrįstumo, konstatavimas gali būti tik motyvu panaikinti skundžiamą administracinį aktą, o ne savarankiškas ginčo administracinėje byloje dalykas. Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Teismas reikalavimą pripažinti pareiškėjo skundą dėl „Tikroji (duomenys neskelbtini) istorija“ paskelbtos informacijos bei pareiškėjo atvaizdo ir jo šeimos nuotraukų, panaudotų be pareiškėjo sutikimo, pagrįstu atsisakė priimti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, nes reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

II. Pareiškėjas H. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – priimti skundą ir šioje dalyje bei perduoti jo nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad tokia nutartis dėl atsisakymo priimti nagrinėti skundo dalį grubiai pažeidžia pareiškėjo teises, užkirsdama galimybę ginti savo teises teisme, t. y. tokia pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis pažeidžia konstitucines garantijas savo teises ginti teisme. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad reikalavimas pripažinti pareiškėjo skundą dėl informacijos bei pareiškėjo ir jo šeimos nuotraukų, panaudotų be pareiškėjo sutikimo, pagrįstu nėra priimtinas, kaip nesukeliantis juridinių pasekmių, nes reikalavimo pripažinimas pagrįstu yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Pareiškėjo teigimu, toks pažeistų teisių gynimo būdas gali būti ir papildomu motyvu panaikinti skundžiamą administracinį aktą, tačiau tai nereiškia, kad pats reikalavimas nėra savarankiškas ir tokiu reikalavimu nesiekiama savo pažeistų teisių gynimo. Formuluotės „pripažinti reikalavimą (jo dalį) pagrįstu“, „pripažinti skundą (jo dalį) pagrįstu“ yra dažnos administracinių teismų praktikoje, taip pat ir bylų kategorijoje pagal pareiškėjų skundus prieš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-624/2015).

Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi ABTĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimų nurodyti, į kokią instituciją pareiškėjas turėtų kreiptis, arba nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias nagrinėti pareiškėjo paduotą skundą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pažeidė ABTĮ normas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnį bei neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę kreiptis į administracinės kompetencijos teismą dėl teisminės gynybos ir siekti, kad bylą išnagrinėtų teismas, kaip vienintelė kompetentinga ir įgaliota institucija nagrinėti šios kategorijos ginčus. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundo dalį, taip pat pažeidė konstitucines garantijas kreiptis į teismą, kaip universalią instituciją, nagrinėjančią ginčus tiek dėl teisės, tiek dėl fakto, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisinga, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priimtinumo klausimą, tinkamai išaiškino ir taikė ABTĮ nuostatas. Atsakovo teigimu, iš skunde suformuluoto prašymo yra akivaizdu, kad pareiškėjas siekia, jog teismas išspręstų jo neturtinių teisių pažeidimo klausimą, tačiau skundų dėl neturtinių teisių pažeidimo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti vieną iš pareiškėjo prašymų yra susijęs su teisingu bylų teismingumo nustatymu ir administracinių teismų kompetencija, tačiau ne konstitucine asmens teise kreiptis į teismą. Pareiškėjas neteisingai interpretuoja tiek skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę kreiptis į teismą, taip pat ignoruoja tai, kad pirmosios instancijos teismas patenkino pagrindinį pareiškėjo prašymą iškelti bylą pagal pareiškėjo skundą dėl atsakovo priimto sprendimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė vieno iš pareiškėjo reikalavimų, jokiu būdu nereiškia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisingumo ir nepagrįstumo bei pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą pažeidimo.

Atsakovas pažymi, kad kiekvienam suinteresuotam asmeniui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų teisminio gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo nurodyti, kuo skundžiamas administracinis aktas, viešojo administravimo institucijos veiksmas ar neveikimas pažeidžia jo materialaus pobūdžio teises. Nors administraciniai teismai, nagrinėdami bylas, vykdo teisminę vykdomosios valdžios kontrolę, tačiau ši kontrolė nėra savitikslė, bet yra susijusi su suinteresuoto asmens pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynyba.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo H. D. skundo dalį, t. y. reikalavimą pareiškėjo skundą dėl knygoje „Tikroji (duomenys neskelbtini) istorija“ paskelbtos informacijos bei pareiškėjo atvaizdo ir jo šeimos nuotraukų (panaudotų be pareiškėjo sutikimo) pripažinti pagrįstu, pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas (jo dalis) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka).

Pažymėtina, kad šis atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas pagal atskirąjį skundą pradėtas nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju inicijavo ginčą dėl Žurnalistų etikos inspektorės 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. (SK-24)SPR-53 „Dėl knygoje „Tikroji (duomenys neskelbtini) istorija“ (UAB „Šviesos takas“, 2015) paskelbtos informacijos“ panaikinimo ir šią skundo dalį pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti. Pareiškėjas skunde taip pat suformulavo reikalavimą jo skundą dėl knygoje „Tikroji (duomenys neskelbtini) istorija“ paskelbtos informacijos bei pareiškėjo atvaizdo ir jo šeimos nuotraukų (panaudotų be pareiškėjo sutikimo) pripažinti pagrįstu, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, nurodydamas, kad pareiškėjo nurodomo fakto, t. y. jo skundo Žurnalistų etikos inspektoriui pagrįstumo, konstatavimas gali būti tik motyvu panaikinti skundžiamą administracinį aktą, o ne savarankiškas ginčo administracinėje byloje dalykas, nes administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad tokia pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis pažeidžia konstitucines garantijas savo teises ginti teisme ir teigia, jog reikalavimo pripažinimas pagrįstu yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1435-624/2015 ir atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pažeidė ABTĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundo dalį, teisingai taikė ABTĮ normas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti skundo reikalavimą pareiškėjo skundą dėl knygoje „Tikroji (duomenys neskelbtini) istorija“ paskelbtos informacijos bei pareiškėjo atvaizdo ir jo šeimos nuotraukų (panaudotų be pareiškėjo sutikimo) pripažinti pagrįstu, sutinka su pareiškėjo pozicija, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Todėl ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Tačiau administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Šiuo atveju pareiškėjas kaip tik ir siekia, kad būtų konstatuota, jog jo skundas dėl knygoje „Tikroji (duomenys neskelbtini) istorija“ paskelbtos informacijos bei pareiškėjo atvaizdo ir jo šeimos nuotraukų (panaudotų be pareiškėjo sutikimo) buvo pagrįstas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėjo nurodomo fakto, t. y. jo skundo Žurnalistų etikos inspektoriui pagrįstumo, konstatavimas gali būti tik motyvu panaikinti skundžiamą administracinį aktą, o ne savarankiškas ginčo administracinėje byloje dalykas. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad atsisakymas priimti nagrinėti administracinio proceso tvarka skundo reikalavimą pareiškėjo skundą dėl knygoje „Tikroji (duomenys neskelbtini) istorija“ paskelbtos informacijos bei pareiškėjo atvaizdo ir jo šeimos nuotraukų (panaudotų be pareiškėjo sutikimo) pripažinti pagrįstu pažeidžia konstitucines garantijas savo teises ginti teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentas, kad reikalavimo pripažinimas pagrįstu yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, nesudaro pagrindo kitaip vertinti situaciją.

Nors pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1435-624/2015, teigia, kad formuluotės „pripažinti reikalavimą (jo dalį) pagrįstu“, „pripažinti skundą (jo dalį) pagrįstu“ yra dažnos administracinių teismų praktikoje, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo nurodytoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. SPR-123 dalies, kuria asmens skundas pripažintas iš dalies pagrįstu ir nuspręsta įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 1 bei 2 punktų pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo, o prašymas atmesti atsakovui pareikštą skundą nebuvo vertintas kaip savarankiškas ginčo administracinėje byloje dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad tariamas ABTĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimas taip pat nepatvirtina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies neteisėtumo ar nepagrįstumo.

Apibendrindama nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2016 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo pareiškėjo skundą dėl knygoje „Tikroji (duomenys neskelbtini) istorija“ paskelbtos informacijos bei pareiškėjo atvaizdo ir jo šeimos nuotraukų (panaudotų be pareiškėjo sutikimo) pripažinti pagrįstu. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė