Legislator Case Law & Legislation
2026-01-07 Nr. AB-467-3-63-3-02709-2023-0 AI generated

2026-01-07 Nr. AB-467-3-63-3-02709-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2026-01-07 Nr. AB-467-3-63-3-02709-2023-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Labarita“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Labarita“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2026-01-07 Nr. AB-467-3-63-3-02709-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Labarita“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, ir Savivaldybė) 2023 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. (19.5E)-D12-130 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atsisakyta suteikti adresą pastatui-poilsio nameliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Poilsio namelis) ir įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka suteikti adresą šiam Poilsio nameliui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-56-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02709-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 53.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Labarita“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Labarita“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Labarita“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, ir Savivaldybė) 2023 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. (19.5E)-D12-130 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atsisakyta suteikti adresą pastatui-poilsio nameliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Poilsio namelis) ir įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka suteikti adresą šiam Poilsio nameliui.

2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Savivaldybę dėl adresų neįregistruotiems pastatams-poilsio nameliams, be kita ko, ir byloje aktualiam Poilsio nameliui, suteikimo. Savivaldybė Sprendime nurodė, kad pastatams-poilsio nameliams (išskyrus Poilsio namelį) adresai bus suteikti ir yra rengiamas Palangos miesto savivaldybės mero potvarkis, o Poilsio nameliui adresas nebus suteiktas, nes pagal Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 20 d., sprendimu Nr. 113 (TPDR registro Nr. T00049083), dalinės korektūros, patikslinant Šventosios jūrų uosto ribas ir dydį (toliau – ir Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinė korektūra), sprendinius jis patenka į suplanuotą infrastruktūros teritoriją (gatvių ir kelių tinklui įrengti ir eksploatuoti), o pats Poilsio namelis nurodomas kaip demontuojamas. Sprendime teigiama, kad remiantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 (toliau – ir Aprašas) 1.1 papunkčiu ir 22 punktu, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos – žemės sklypai, skirti susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams, vandenvietėms, taip pat saulės šviesos energijos elektrinėms esamose vandenvietėse, esamų nuotekų valyklų statiniams, todėl tokioje teritorijoje poilsio nameliai negali stovėti.

2.2. Jokie teisės aktai, reglamentuojantys adresų pastatams suteikimo tvarką, nenumato tokio atsisakymo suteikti adresą pagrindo, kuriuo remdamasi Savivaldybė atsisakė suteikti adresą Poilsio nameliui. Nei viename iš adreso pastatams suteikimo teisinius santykius reglamentuojančiame teisės akte nėra įtvirtinta, kad adresas teisėtai pastatytam pastatui gali būti suteiktas su sąlyga, kad pastatas nėra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose. Adreso ir numerio suteikimo, pakeitimo arba panaikinimo žemės sklypų objektams (pastatams ar jų kompleksams), patalpoms (butams) bei pavadinimų suteikimo gatvėms ir aikštėms administracinės paslaugos teikimo aprašyme, patvirtintame Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. Al-1470 (toliau – ir Aprašymas) nėra nurodytas toks adreso pastatui nesuteikimo pagrindas. Ginčijamu atveju Savivaldybė veikė viršydama savo įgaliojimus, todėl yra pagrindas Sprendimo dalį pripažinti neteisėta.

2.3. Savivaldybė nepagrįstai ir neteisėtai apribojo pareiškėjo nuosavybės teisę. Poilsio namelio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-291-1086/2023, kuriuo nustatyti juridiniai faktai daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimo tikslu, konstatavus, jog pareiškėjas yra nuosavybės teisės į juos perėmėjas.

2.4. Savivaldybės Sprendimo dalis, kuria nuspręsta nesuteikti adreso Poilsio nameliui, sukeliantis pareiškėjo nuosavybės teises ribojantį poveikį, priimtas remiantis poįstatyminiu teisės aktu, kas šiurkščiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 daliai, nes nuosavybės teisė gali būti ribojama tik įstatyme įtvirtintais teisiniais pagrindais.

3. Atsakovas Palangos miesto savivaldybė atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad pareiškėjui buvo atsakyta aiškiai ir pagrįstai. Pagal ginčo teritorijoje galiojančius detaliojo plano sprendinius Poilsio namelis turi būti demontuotas.

II. 4. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 3 d. sprendimu UAB „Labarita“ skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia adreso neįregistruotam Poilsio nameliui suteikimo.

6. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl adresų neįregistruotiems pastatams-poilsio nameliams, be kita ko, ir Poilsio nameliui, suteikimo. Savivaldybė Sprendimu prašymo dalį, susijusią su adreso Poilsio nameliui suteikimu atsisakė tenkinti, konstatavusi, jog šio pastato dalis patenka į suplanuotą infrastruktūros (gatvių ir kelių tinklui įrengti ir eksploatuoti) teritoriją, kurioje negali būti poilsio pastatų, o pats pastatas turi būti demontuotas.

7. Įvertinęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) bei su jo įgyvendinimu susijusių kitų teisės aktų nuostatas, teismas priėjo prie išvados, kad adresų objektais gali būti tik tokie žemės sklypai, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus yra leidžiama pastatų statyba.

8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju matyti, jog pagal ginčo teritorijoje galiojančio Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinės korektūros sprendinius Poilsio namelio dalis patenka į infrastruktūros teritoriją (gatvių ir kelių tinklui įrengti ir eksploatuoti), o patį pastatą numatyta demontuoti.

9. Teismas konstatavo, kad kadangi pagal ginčo teritorijoje galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendinius poilsio pastatų statyba negalima, todėl Poilsio namelis negali būti adresų objektu.

10. Teismas sutiko su pareiškėju, kad Sprendimas turi trūkumų, nes atsisakymas suteikti adresą Poilsio nameliui, nėra grindžiamas Adresų formavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 (toliau – ir Taisyklės), ar Aprašo nuostatomis, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio būtų teisinis pagrindas Sprendimą panaikinti ir atsakovą įpareigoti pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo. Teismas atkreipė dėmesį, kad būtent tokios pozicijos dėl akto formalių trūkumų įtakos teisinių santykių kvalifikavimui laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1423-415/2021).

III. 11. Pareiškėjas UAB „Labarita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

12.1. Savivaldybė viršijo savo įgaliojimus, priėmė ginčijamą Sprendimą ne pagal adresų suteikimą reglamentuojančias teisės normas. Toks pažeidimas yra ypatingai šiurkštus, pažeidžiantis viešojo administravimo principus iš esmės.

12.2. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Savivaldybė veikė pažeisdama teisės aktais suteiktus įgaliojimus (atsisakymas suteikti adresą pastatui–poilsio nameliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra grindžiamas Taisyklių ar Aprašo nuostatomis), tačiau padarė visiškai jokiomis teisės normomis nepagrįstą ir teisiškai nemotyvuotą išvadą, kad teismo pripažintas pažeidimas neva nėra esminis. Viena vertus, teismas visiškai nemotyvavo šios savo išvados, t. y. teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl teismo pripažintas pažeidimas laikytinas „neesminiu“, o vien tai savaime yra pagrindas tokį teismo sprendimą naikinti. Kita vertus, yra kaip tik priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas – Savivaldybės padarytas pažeidimas yra esminis, nes padarytas Savivaldybei veikiant ultra vires (viršijant įgaliojimus). Atitinkamai tokia teismo išvada yra akivaizdžiai teisiškai ydinga ir kertasi tiek su viešąjį administravimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, tiek ir nusistovėjusia teismų praktika.

12.3. Įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu byloje Nr. e2YT-291-1086/2023 tarp tų pačių šalių jau yra konstatuotas faktas apie tai, kad ginčo Poilsio namelio statyba yra teisėta, o namelis buvo priimtas ir pripažintas tinkamu naudoti. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo daroma priešinga išvada apie tai, kad teritorijoje, kurioje stovi Poilsio namelis, yra neva negalima statyba (pažymėtina, kad statybos galimumas ar negalimumas net nebuvo ginčo dalyku šioje administracinėje byloje) yra pažeidžiantis anksčiau kito teismo (Plungės apylinkės teismo) padarytas išvadas, kurių Savivaldybė net neginčijo (neteikė apeliacinio skundo). Šioje administracinėje byloje Poilsio namelio statybos galimumas ar negalimumas net nėra ginčo teisiniu dalyku, todėl vien teismo pasirinkta Sprendimo teisinė logika yra ydinga. Teismas byloje neturėjo teisinio pagrindo spręsti, ar atitinkama Poilsio namelio statyba yra galima, o turėjo vertinti tik teisinius motyvus dėl adreso (ne)suteikimo. Plungės apylinkės teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-291-1086/2023, jau vertino statybos teisėtumo aspektus ir padarė atitinkamą išvadą, kad pareiškėjas gali registruoti savo nuosavybės teisę, o atitinkama Poilsio namelio statybą vertino kaip teisėtą. Priešingu atveju, teismas būtų tiesiog atmetęs pareiškėjo (ieškovės) reikalavimus nurodytoje civilinėje byloje. Taigi ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pažeidė sprendimo prejudiciškumo taisyklę, kas taip pat daro šį teismo sprendimą neteisėtu.

12.4. Ginčo Poilsio namelis yra pastatytas gerokai anksčiau nei Savivaldybės patvirtintas detalusis planas. Teismas byloje visiškai ignoravo faktą, kad ginčo Poilsio namelis buvo pastatytas dar 1968 m., t. y. iki Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinės korektūros sprendinių priėmimo. Be to, Plungės apylinkės teismo sprendimu Poilsio namelio statyba pripažinta teisėta bei pareiškėjui leista registruoti nuosavybės teisę į šį objektą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį administracinį ginčą, aptariamąsias faktines aplinkybes apskritai ignoravo, dėl ko jo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Pirmosios instancijos teismas, norėdamas teisiškai išspręsti ginčą, turėjo atsižvelgti į realią ginčo situaciją – būtent tai, kad Poilsio namelis jau faktiškai stovi, jo statyba yra teisėta, tačiau teismas šių faktinių aplinkybių net nevertino. Atitinkamai ir teismo išvada apie tai, kad adresas neva negali būti suteiktas, nes neva ginčo teritorijoje negalima statyba, negali būti laikoma tinkamai motyvuota. Kita vertus, net jei šiuo atveju būtų galima daryti prielaidą apie ginčo objekto statybos negalimumą, tai nėra teisinis pagrindas adresui nesuteikti, nes to nenumato joks teisės aktas. Net jei būtų daroma prielaida, kad esamas ginčo Poilsio namelis net kaip nors ir hipotetiškai trukdytų įgyvendinti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinės korektūros sprendinius (nors teismas tokių aplinkybių nenustatė, jų nenurodė ir Savivaldybė atsiliepime), tokia teisinė problema yra sprendžiama per objekto paėmimą visuomenės poreikiams ar kitus teisinius institutus, bet tai nėra teisinis pagrindas adresui nesuteikti.

12.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai ydingai aiškino ir adresų suteikimą reglamentuojančias teisės normas. Aiškindamas Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 (toliau – ir Tvarkos aprašas), taip pat kitus su adresu suteikimu susijusius teisės aktus, teismas iš esmės nepagrįstai sutapatino pastatus ir žemės sklypus, nors adresų suteikimą reguliuojančios teisės normos tokio sutapatinimo galimybės nenumato. Taigi teismas tinkamai neįvertino fakto, kad šio ginčo atveju pareiškėjas prašė suteikti adresą ne žemės sklypui, o pastatui.

12.6. Nei Tvarkos aprašas, nei kiti pirmosios instancijos teismo cituoti teisės aktai, nei sisteminis jų aiškinimas neleidžia daryti teismo padarytos teisiškai ydingos išvados, kad neva nėra galimas adreso suteikimas pastatui, jei jis stovėtų tokiame sklype, kur nėra galima statyba. Priešingai, Tvarkos aprašas išskiria atskiras kategorijas objektų, o būtent reglamentuoja pastatų, patalpų, butų ir žemės sklypų, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, adresų suteikimo tvarką. Toks išvardinimas reiškia, kad šis teisės aktas reguliuoja adresų suteikimą visiems pastatams (neišskiriant atskirai jų stovėjimo vietos, t. y. sklype, kur statyba galima, ar sklype, kur statyba negalima; jų statybos (ne)galimumo fakto; jų statybos (ne)teisėtumo fakto; jų esamo ar potencialaus stovėjimo vietos sklypo detaliojo plano ypatybių ar bet kokių kitų objekto savybių ir kt.), o, kiek tai susiję su žemės sklypais, žemės sklypams adreso suteikimas galimas tik jei pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus juose leidžiama pastatų statyba.

12.7. Adreso suteikimo institutas negali būti aiškinamas ir suprantamas kaip mechanizmas vertinti statybos (ne)galimumą, nes tai kertasi su šio teisinio instituto tikslu ir paskirtimi. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo pateiktas adresų suteikimo instituto ir jį reguliuojančių teisės normų aiškinimas yra teisiškai ydingas, kas sudaro pagrindą Sprendimui naikinti.

12.8. Pirmosios instancijos teismas ignoravo pareiškėjo skundo argumentus, kad Savivaldybės atsisakymas suteikti adresą riboja pareiškėjo teisę į nuosavybę, neleidžia jam tinkamai disponuoti Poilsio nameliu, toks nuosavybės teisės ribojimas ne tik kad pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises, bet kartu kertasi ir su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, taigi teismo priimtas sprendimas nėra pakankamai teisiškai motyvuotas.

13. Atsakovas Palangos miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas. Jis taip pat nurodo, kad detaliojo plano sprendiniai yra galiojantys ir nenuginčyti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turi teisę inicijuoti detaliojo plano koregavimą toje dalyje, kuriai nepritaria. Detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Pagal galiojančius detaliojo plano sprendinius pareiškėjo nurodytas pastatas turi būti demontuotas. Ginčijamame Sprendime buvo išsamiai nurodyta aplinkybė ir argumentas, kad neįregistruoto Poilsio pastato dalis pagal Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinės korektūros sprendinius patenka į suplanuotą infrastruktūros teritoriją (gatvių ir kelių tinklui įrengti ir eksploatuoti), o pats Poilsio namelis nurodomas kaip demontuojamas. Atsakovas pažymi, kad Tvarkos aprašo 1.1 papunktis ir 22 punktas nustato, jog susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos – žemės sklypai, skirti susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams, vandenvietėms, taip pat saulės šviesos energijos elektrinėms esamose vandenvietėse, esamų nuotekų valyklų statiniams, todėl poilsio nameliai tokioje teritorijoje negali stovėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių.

16. Teisėjų kolegija iš 2026 m. sausio 5 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatė, kad Bendrovė likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. 2024 m. rugpjūčio 18 d. Bendrovė likviduota Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį. Įvertinusi ginčo teisinį santykį (dėl adreso Poilsio nameliui nesuteikimo), teisėjų kolegija sprendžia, kad jis neleidžia perimti teisių.

17. ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu nustatomos ABTĮ 103 straipsnyje nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti.

18. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos ABTĮ 103 straipsnio 7 punkte nurodytos aplinkybės (juridinis asmuo (pareiškėjas) likviduotas ir negalimas jo teisių perėmimas), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 7 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Labarita“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis