Court dismisses appeal and remands case for retrial due to failure to implead actual vehicle owner as third party.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court annulled the first-instance judgment and remanded the case for a new trial because the lower court failed to implead the actual vehicle owner as a third party. The plaintiff argued that the defendant, who was merely the registered owner, had sold the vehicle to the driver involved in the accident, citing a sales contract. The court held that the first-instance court violated procedural law by not investigating the vehicle's true ownership and failing to add the actual owner to the proceedings, a requirement established by Supreme Court precedent.
Legislator headnote
AI generatedCPK 45 str.; CPK 327 str. 1 ir 2 p., 329 str. 2 d. 2 p., 330 str.: When a defendant contests ownership of a vehicle and evidence points to another person as the actual owner, the court must implead that person as a third party; failure to do so requires remanding the case for retrial.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr              CivilinÄ byla Nr. 2A-2089-553/2016  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22345 2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.4; 3.3.1.19.2; 3.3.1.20; 3.3.1.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos Aldonos TilindienÄs, kolegijos teisÄjų Henricho Jaglinskio ir EglÄs SurgailienÄs,teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovo P. C. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016-03-04 sprendimo, priimto civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovui P. C. dÄl nuostolių atlyginimo regreso teise.TeisÄjų kolegija, n u s t a t Ä :GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 3 147,03 EUR nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 94 EUR žyminis mokestis bei 101,61 EUR vertimo į lietuvių kalbÄ paslaugos.NurodÄ, kad 2013-01-12 Rusijoje dÄl transporto priemonÄ AUDI A4, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens kaltÄs įvyko eismo įvykis, kurio metu padaryta žala. Eismo įvykio dienÄ atsakovas buvo transporto priemonÄs AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo. Lietuvoje registruota transporto priemonÄ nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu, kaip tai numato Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos.
Lietuva ir Rusija yra tarptautinÄs transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sistemos dalyvÄs. Pagrindinis teisÄs aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimas, vadovaujasi žaliosios kortelÄs valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos vidaus nuostatai, pagal kuriuos, kuomet eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonÄ nÄra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybÄs nacionalinis draudikų biuras, administruoja žalÄ , ir, atlyginÄs žalÄ nukentÄjusiems asmenims, pateikia reikalavimÄ grÄ Å¾inti iÅ¡mokÄtas sumas bei atlyginti dÄl žalos administravimo patirtas iÅ¡laidas žalÄ sukÄlusios neapdraustos transporto priemonÄs registracijos valstybÄs nacionaliniam draudikų biurui.
Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Rusijoje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvoje registruota bet transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarnybos vidaus nuostatais, eismo įvykio valstybÄs â Rusijos nacionalinis draudikų biuras Russian Association of Motor Insurerers, atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikÄ reikalavimÄ 3 147,03 EUR sumai ieÅ¡kovui, t. y. transporto priemonÄs registracijos valstybÄs â Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.
Tuo tarpu ieÅ¡kovas, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kovas moka iÅ¡mokÄ eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybÄs nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į tos valstybÄs, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus, sumokÄjo Rusijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 3147,03 EUR.
DÄl to ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį atsakovui, kaip neįvykdžiusiam pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartį, atlyginti jam nuostolius. Atsakovas pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti.NurodÄ, kad jis nebuvo eismo įvykio kaltininkas, todÄl nÄra atsakingas už žalos padarymÄ . Atsakovo teigimu, transporto priemonÄs nuosavybÄs teisÄ pereina naujajam savininkui nuo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dienos.
Kadangi jis savo transporto priemonÄ pardavÄ 2012-12-03 pirkimo pardavimo sutartimi L. R. A., jis nebuvo transporto priemonÄs savininkas eismo įvykio dienÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2016-03-04 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: priteisÄ ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 3 147,03 EUR nuostolių iÅ¡ atsakovo P. C. ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo (2015-07-07) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 195,61 EUR bylinÄjimosi iÅ¡laidas.Teismas atmetÄ atsakovo argumentus, jog teismas turÄtų vadovautis transporto priemonÄs pirkimo pardavimo sutartimi, bet ne VÄ® âRegitraâ duomenimis, vertinant, kad atsakovas eismo įvykio dienÄ nebebuvo transporto priemonÄs savininkas.
Teismas konstatavo, kad atsakovo P. C. 2012-12-03 sudaryta transporto priemonÄs pirkimo pardavimo sutartis su L. R. A. turi galiÄ tik jos Å¡alims, bet neturi galios prieÅ¡ treÄiuosius asmenis, Å¡iuo atveju â ieÅ¡kovÄ . Atsakovas, pardavÄs transporto priemonÄ kitam asmeniui, privalÄjo praneÅ¡ti vieÅ¡ajam registrui apie savininko pasikeitimÄ , o nepadarÄs to, jis prisiÄmÄ rizikÄ už kilusias pasekmes dÄl eismo įvykio. Teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovo reikalavimas regreso teise atlyginti jam patirtus nuostolius yra pagrįstas ir tenkinamas, nes nuostoliai buvo patirti dÄl atsakovo kaltÄs â pardavÄs savo automobilį kitam asmeniui, jis nepraneÅ¡Ä apie tai vieÅ¡ajam registrui ir nebuvo sudarÄs transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutarties.
Teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o: panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016-03-04 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nevertino aplinkybių, jog eismo įvykio metu apeliantas nebuvo transporto priemonÄs Audi A4 savininkas, kadangi transporto priemonÄ pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleista asmeniui R.
L. A., kuris buvo pripažintas kaltu dÄl eismo įvykio;Teismas, nurodydamas, kad apelianto ir R. L. A. sudaryta transporto priemonÄs pirkimo-pardavimo sutartis turi galiÄ tik joms Å¡alims, bet neturi galios prieÅ¡ treÄiuosius asmenis, nenurodÄ, kokiu pagrindu ar įstatymu vadovaujantis padarÄ Å¡iÄ iÅ¡vadÄ . TikÄtina, kad teismas remiasi CK 1.75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, taÄiau toks teisÄs normų taikymas prieÅ¡tarauja ne tik elementariai logikai, bet ir CK 1.75 straipsnio nuostatos tikslui, o taip pat suformuotai kasacinio teismo praktikai;Pažymi, kad atskirų imperatyvių nuostatų dÄl transporto priemonÄs perleidimo įstatymuose nenustatyta, taigi kiekvienu konkreÄiu atveju nuosavybÄs teisÄs perÄjimÄ bÅ«tina patikrinti, remiantis Å¡alių sudaryta sutartimi ir remiasi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011-02-15 nutartimi civilinÄje byloje Nr. 3K-3-54/2011.
Apelianto ir R. L. A. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nuosavybÄs teisÄs perÄjimo momentas nÄra konkretizuotas, todÄl konstatuojama, kad nuosavybÄs teisÄs perÄjo iÅ¡ karto po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (CK 6.317 str.; 6.318 str.). Apeliantas nuo Å¡io momento nebebuvo minÄtos transporto priemonÄs savininkas, kadangi transporto priemonÄs nuosavybÄs perleidimas nesiejamas su nuosavybÄs pasikeitimo juridinio fakto registracija vieÅ¡ajame registre;Vadovaujantis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartimi c. b.
Nr. 3K-3-495/2010 ir 2013-11-25 nutartimi c. b. 3K-3-613/2013, daikto savininko pasikeitimas laikomas juridiniu faktu, todÄl savininko pasikeitimo fakto registracija gali bÅ«ti nustatoma tik įstatymu, taÄiau joks įstatymas nenumato transporto priemonÄs pirkimo-pardavimo sutarties registracijos vieÅ¡ajame registre, o CK 1.75 straipsnio norma Å¡iuo konkreÄiu atveju nÄra taikoma;CK 4.254 straipsnio 1 punktas, aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai su CK 1.75 straipsnio 1 dalies ir 4.253 straipsnio nuostatomis, suponuoja, kad vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti registruojami tik tokie sandoriai, kuriais keiÄiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iÅ¡ esmÄs keiÄiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybÄs. Tokias iÅ¡vadas patvirtina ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis c. b.
Nr. 3K-3-448; 2010-11-11 nutartis c. b. Nr. 3K-7-309/2010;VyriausybÄs 2005-11-28 nutarimo Nr. 1286 âDÄl Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimoâ 29.1 punkte įtvirtinta, kad registro duomenys keiÄiami, pasikeitus transporto priemonÄs valdytojui, taÄiau detalios registro duomenų keitimo tvarkos nenustatyta. Be to Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 75 punkte įtvirtinta analogiÅ¡ka nuostata.
Å ios taisyklÄs nustato privalomÄ registracijos duomenų keitimÄ , pasikeitus automobilio valdytojui, bet ne privalomÄ automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registracijÄ . Darytina iÅ¡vada, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarÄiai nekeliamas privalomos registracijos reikalavimas. Tai taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta ir kasacinio teismo 2010-11-30 nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-495/2010. Akivaizdu, kad transporto priemonių savininkai pasikeiÄia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu.
VieÅ¡i registro duomenys atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatanÄiÄ funkcijÄ ; Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-34-1 iÅ¡aiÅ¡kino, jog nustatant transporto priemonÄs savininkÄ pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ , galimybÄ remtis transporto priemonių registro duomenimis yra ribota. Registro duomenys ieÅ¡kovui leidžia tik identifikuoti galimÄ atsakovÄ TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamo nuosavybÄs teisÄs prezumpcijos ir nekliudo atsakovui įrodinÄti nuosavybÄs teisių į transporto priemonÄ perleidimÄ kitam asmeniui.
TodÄl transporto priemonÄs pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas yra neabejotinas automobilio Audi A4 nuosavybÄs teisÄs perÄjimo R. L. A. pagrindas;Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2011-02-15 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-54/2011 yra pasisakÄ, kad teismai, aiÅ¡kindami ir taikydami sandorių registracijÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas, nepagrįstai sprendžia, jog transporto priemonÄs pirkimo-pardavimo sutarÄiai tokia registracija yra privaloma, o jos neatlikÄs asmuo netenka teisÄs remtis nuosavybÄs teisÄs perleidimo ir savininko pasikeitimo faktu.
Taip pat nurodÄ, kad teismai poįstatyminiuose teisÄs aktuose nustatytÄ reikalavimÄ â pakeisti transporto priemonÄs registracijos duomenis nepagrįstai sutapatina su CK 1.75 str. 1 d. nuostata; Eismo įvykio metu asmuo R. L. A. ne tik buvo transporto priemonÄs Audi A4 savininkas, turÄjÄs apdrausti minÄtÄ transporto priemonÄ, bet taip pat ir automobilio valdytojas eismo įvykio metu. TodÄl bÅ«tent R. L. A. kyla prievolÄ atlyginti ieÅ¡kovui žalÄ ; Teismas taip pat padarÄ ir procesinių pažeidimų, kadangi apeliantas civilinÄje byloje nebuvo tinkamas atsakovas, taÄiau teismas nepaisant to, riÄmÄ nepagrįstÄ sprendimÄ apelianto atžvilgiu.IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016-03-04 sprendimÄ nepakeistÄ .
Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, sprÄsdamas tokio pobÅ«džio bylas nurodÄ, kad atsakovas, kuris įrodinÄja jo vardu įregistruotos transporto priemonÄ pardavimo faktÄ , turi pareigÄ Ä¯ procesÄ Ä¯traukti asmenį, kuriam, atsakovo teigimu, eismo įvykio metu buvo perÄjusi nuosavybÄs teisÄ Ä¯ Å¡iÄ transporto priemonÄ. Neįtraukus įbylÄ kitos sandorio Å¡alies ir nesant jos paaiÅ¡kinimų apie automobilio įsigijimÄ , vienos Å¡alies paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimÄ nÄra pakankami padaryti iÅ¡vadai, kad automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo.
Tuo tarpu Biuras gali ginÄyti atsakovo pateiktas aplinkybes, kaip neįrodanÄias nuosavybÄs teisių perleidimo ar nepakankamas registro duomenims nuginÄyti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis c. b. 3K-7-300/2010; Teismų praktika, Biuletenis Nr. 34 ir kt.). Taigi, norint konstatuoti, kad nuosavybÄs teisÄ Ä¯ didesnio pavojaus Å¡altinį â transporto priemonÄ perÄjo kitam asmeniui, šį faktÄ turi tinkamai, paÅ¡alinant bet kokias abejones, patvirtinti naujasis jo savininkas. Apeliantas nepateikÄ tinkamų įrodymų, kurie leistų pagrįsti jo gynybinÄ versijÄ ;Byloje apelianto pateikta transporto priemonÄs pirkimo-pardavimo sutartis buvo pagrįstai įvertinta kritiÅ¡kai, kadangi nÄra patvirtinta notaro, suraÅ¡yta lietuvių kalba, kuriÄ vargu ar supranta apelianto nurodomas asmuo;
Rusijos policijos pažymoje bÅ«tent apeliantas nurodomas kaip transporto priemonÄs Audi A4 savininkas; 2012-12-03 įgaliojime aiÅ¡kiai nurodoma, kad apeliantas įgalioja asmenis disponuoti savo nuožiÅ«ra jo automobiliu; apeliantas iÅ¡registravo transporto priemonÄ tik 2013-04-05, t.y. gerokai po eismo įvykio; be to apeliantas praÅ¡yme iÅ¡registruoti transporto priemonÄ nurodÄ, kad automobilis iÅ¡važiavo į MoldovÄ , nors, apelianto teigimu, neva parduota Ukrainos pilieÄiui. Taigi, pateikta transporto priemonÄs pirkimo-pardavimo sutartis Å¡iuo atveju nÄra pakankama jo teiginiui apie pirkimo-pardavimo faktÄ patvirtinti;Tik grÄ Å¾inÄs ieÅ¡kovui pastarojo iÅ¡mokÄtÄ sumÄ , transporto priemonÄs savininkas ir eismo įvykio kaltininkas galÄtų sprÄsti tarpusavio atsiskaitymo klausimus;Apeliantas turÄjo pareigÄ informuoti VÄ® âRegitraâ apie transporto priemonÄs Audi A4 pardavimÄ .
Tai jis padarÄ tik 2013-04-05. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosCivilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinÄ taisyklÄ yra ta, jog apeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nÄra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinÄs taisyklÄs ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.ApeliacinÄs instancijos teismas, nagrinÄdamas apeliacinį skundÄ , privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikÄ tuo metu galiojusius teisÄs aktus.NagrinÄjamu atveju apeliacijos dalykas â patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, jog atsakovas yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ jÄ atlyginusiam draudikui, kai transporto priemonÄ vairavo kitas asmuo.
DÄl privalomos teisinÄs sandorių registracijos Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovo ir L. R. A. sudaryta transporto priemonÄs pirkimo-pardavimo sutartis galioja tik sandorį sudariusioms Å¡alims, taÄiau negalioja treÄiųjų asmenų atžvilgiu. Pasak apelianto, tokiai sutarÄiai nÄra privaloma registracija, o transporto priemonÄs nuosavybÄs perleidimas nesiejamas su nuosavybÄs pasikeitimo juridinio fakto registracija vieÅ¡ajame registre. Apeliantas nesutinka, jog eismo įvykio padarymo metu jis vis dar buvo automobilio savininkas.Byloje sprendžiamas klausimas dÄl nuosavybÄs teisÄs į pirkimo-pardavimo sutartimi perleidžiamas transporto priemones perÄjimo momento ir dÄl transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarÄių privalomos registracijos.Byloje nustatyta, kad atsakovas P. C. ir L.
R. A. 2012-12-03 sudarÄ transporto priemonÄs Audi A4, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas P. C. minÄtÄ maÅ¡inÄ pardavÄ L. R. A.. 2013-01-12 transporto priemonÄ Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama L. R. A. Rusijoje padarÄ eismo įvykį. IeÅ¡kovas, atlyginÄs žalÄ Rusijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautÄ sumÄ , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio pagrindu, reikalauja iÅ¡ atsakovo atlyginti žalÄ .Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir priteisÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo reikalaujamÄ sumÄ .
Teismas konstatavo, kad atsakovo P. C. 2012-12-03 sudaryta transporto priemonÄs pirkimo-pardavimo sutartis su L. R. A. turi galiÄ tik jos Å¡alims, bet neturi galios prieÅ¡ treÄiuosius asmenis, Å¡iuo atveju â ieÅ¡kovÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2012-12-03 transporto priemonÄs pirkimo-pardavimo sutarties vertinimu.NuosavybÄs teisÄ gali bÅ«ti įgyjama sandoriu (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Automobilis gali bÅ«ti įgyjamas įvairiomis sutartimis, tarp jų â ir pirkimoâpardavimo.
Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog, pagal CK 1.75 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatoma ne visų, bet tik tam tikrų sandorių privaloma registracija (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkriÄio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-448/2010).Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, jog transporto priemonÄs įregistravimas, kaip tai nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, netapatus registravimo duomenų keitimui; pasikeitus transporto priemonÄs valdytojui, transporto priemonÄ nÄra iÅ¡ naujo registruojama, bet tik pakeiÄiami registracijos duomenys, vietoje senojo valdytojo (savininko) įraÅ¡omas naujasis.
Registravimo duomenų keitimas nÄra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeiÄia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Automobilio pirkimoâpardavimo sutartis yra nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nÄra nuosavybÄs teisÄs atsiradimo pagrindas. DÄl to netaikytina CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ treÄiuosius asmenis ir įrodinÄti savo teisių prieÅ¡ treÄiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais.
Vertinant transporto priemonių registro duomenų reikÅ¡mÄ ir santykį su treÄiaisiais asmenimis, konstatuotina, kad vieÅ¡i registro duomenys atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatanÄiÄ funkcijÄ . NuosavybÄs teisÄs nustatymas atliekamas CK IV knygos nustatyta tvarka. Vertinant vieÅ¡ojo registro informacijÄ treÄiųjų asmenų požiÅ«riu svarbus ir kitas aspektas â treÄiųjų asmenų teisių ir teisÄtų lÅ«kesÄių apsauga. BÅ«tent tokia yra esminÄ vieÅ¡ojo registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybÄs teise priklauso neapdrausta transporto priemonÄ, kuriÄ valdant eismo įvykio kaltininkui, Draudikų biurui kyla pareiga nukentÄjusiajam atlyginti patirtus nuostolius.
Vis dÄlto registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimÄ atsakovÄ TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybÄs teisÄs prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginÄyti savo materialinio ir procesinio subjektiÅ¡kumo dÄl nuosavybÄs teisių į transporto priemonÄ. Taigi vieÅ¡o registro informacija paneigiama teismo sprendimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkriÄio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-448/2010).Apibendrinant tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad įstatymo nenustatyta privalomo automobilio pirkimoâpardavimo sutarties registravimo.
DÄl to tais atvejais, kai Draudikų biuras yra pareiÅ¡kÄs ieÅ¡kinį registre nurodytam automobilio savininkui, o Å¡is ginasi, teigdamas, kad nuosavybÄs teisÄ Ä¯ transporto priemonÄ yra perleidÄs kitam asmeniui, pastarasis turi bÅ«ti įtrauktas į bylÄ Å¡alimi arba treÄiuoju asmeniu. Teismui nustaÄius, kad transporto priemonÄs savininkas yra ne atsakovas, teismas pagal CPK 45 straipsnį privalo pasiÅ«lyti netinkamÄ Å¡alį pakeisti tinkama (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-300/2010.
Teismų praktika. 2010, 34; 2010 m. lapkriÄio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-448/2010). TodÄl nagrinÄjamojoje byloje teismas, vertindamas atsakovo atsikirtimus, kad jis automobilį pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavÄ kitam asmeniui, kuris yra užfiksuotas, kaip autoįvykyje dalyvavÄs transporto priemonÄs vairuotojas, bei pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (automobilio pirkimo-pardavimo sutartį), privalÄjo į bylÄ treÄiuoju asmeniu įtraukti L. R. A., iÅ¡tirti ginÄui aktualias aplinkybes ir sprÄsti klausimÄ dÄl netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama.TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas padarÄ materialiosios ir proceso teisÄs normų pažeidimus, turÄjusius įtakos neteisÄto sprendimo ir nutarties priÄmimui, todÄl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas.
Atsižvelgdama į tai, kad bylÄ nagrinÄjusio teismo sprendimas naikinamas tuo pagrindu, jog byloje tinkamai neiÅ¡tirta dÄl transporto priemonÄs registro reikÅ¡mÄs, nustatant jos savininkÄ ir iÅ¡ to kylantį reikalavimÄ atlyginti Draudikų biurui Å¡io nukentÄjusiam asmeniui iÅ¡mokÄtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , teisÄjų kolegija sprendžia, kad byla dÄl Å¡ių esminių proceso teisÄs normų pažeidimo, kuris negali bÅ«ti paÅ¡alintas apeliacinÄs instancijos teisme, turi bÅ«ti perduota iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 ir 2 p., 329 str. 2 d. 2 p., 330 str.).TeisÄjų kolegija nepasisako dÄl kitų apeliacinio skundo argumentų; nagrinÄdamas bylÄ iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas sprÄs apelianto keliamus klausimus ir taikys įstatymų normas pagal bylos nagrinÄjimo metu nustatytas aplinkybes.Byla grÄ Å¾inant pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, Å¡alių patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų klausimas nÄra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui. TeisÄjai                                                                                    Aldona TilindienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Henrichas Jaglinskis EglÄ SurgailienÄ