Legislator Case Law & Legislation
f7cc5f12-28eb-436f-8bba-b3b87f161052 AI generated

Court dismisses appeal and remands case for retrial due to failure to implead actual vehicle owner as third party.

Case Number f7cc5f12-28eb-436f-8bba-b3b87f161052
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court annulled the first-instance judgment and remanded the case for a new trial because the lower court failed to implead the actual vehicle owner as a third party. The plaintiff argued that the defendant, who was merely the registered owner, had sold the vehicle to the driver involved in the accident, citing a sales contract. The court held that the first-instance court violated procedural law by not investigating the vehicle's true ownership and failing to add the actual owner to the proceedings, a requirement established by Supreme Court precedent.

Legislator headnote

AI generated

CPK 45 str.; CPK 327 str. 1 ir 2 p., 329 str. 2 d. 2 p., 330 str.: When a defendant contests ownership of a vehicle and evidence points to another person as the actual owner, the court must implead that person as a third party; failure to do so requires remanding the case for retrial.

Keywords

AI generated
vehicle ownership dispute impleading third party procedural error remand insurance claim recovery registered vs actual owner

Cited Legislation

AI generated
CPK 45 str.
CPK 327 str. 1 ir 2 p.
CPK 329 str. 2 d. 2 p.
CPK 330 str.
CPK 93 straipsnis
CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr              Civilinė byla Nr. 2A-2089-553/2016  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22345 2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.4; 3.3.1.19.2; 3.3.1.20; 3.3.1.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo P. C. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovui P. C. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 3 147,03 EUR nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 94 EUR žyminis mokestis bei 101,61 EUR vertimo į lietuvių kalbÄ paslaugos.Nurodė, kad 2013-01-12 Rusijoje dėl transporto priemonę AUDI A4, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu padaryta žala. Eismo įvykio dienÄ atsakovas buvo transporto priemonės AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo. Lietuvoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos.

Lietuva ir Rusija yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimas, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos vidaus nuostatai, pagal kuriuos, kuomet eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, administruoja žalÄ , ir, atlyginęs žalÄ nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimÄ grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas iÅ¡laidas žalÄ sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.

Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Rusijoje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvoje registruota bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarnybos vidaus nuostatais, eismo įvykio valstybės – Rusijos nacionalinis draudikų biuras Russian Association of Motor Insurerers, atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimÄ 3 147,03 EUR sumai ieÅ¡kovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kovas moka iÅ¡mokÄ eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Rusijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 3147,03 EUR.

Dėl to ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį atsakovui, kaip neįvykdžiusiam pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, atlyginti jam nuostolius. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti.Nurodė, kad jis nebuvo eismo įvykio kaltininkas, todėl nėra atsakingas už žalos padarymÄ . Atsakovo teigimu, transporto priemonės nuosavybės teisė pereina naujajam savininkui nuo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dienos.

Kadangi jis savo transporto priemonę pardavė 2012-12-03 pirkimo pardavimo sutartimi L. R. A., jis nebuvo transporto priemonės savininkas eismo įvykio dienÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-04 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: priteisė ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 3 147,03 EUR nuostolių iÅ¡ atsakovo P. C. ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo (2015-07-07) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 195,61 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog teismas turėtų vadovautis transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi, bet ne VÄ® „Regitra“ duomenimis, vertinant, kad atsakovas eismo įvykio dienÄ nebebuvo transporto priemonės savininkas.

Teismas konstatavo, kad atsakovo P. C. 2012-12-03 sudaryta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis su L. R. A. turi galiÄ tik jos Å¡alims, bet neturi galios prieÅ¡ trečiuosius asmenis, Å¡iuo atveju – ieÅ¡kovÄ . Atsakovas, pardavęs transporto priemonę kitam asmeniui, privalėjo praneÅ¡ti vieÅ¡ajam registrui apie savininko pasikeitimÄ , o nepadaręs to, jis prisiėmė rizikÄ už kilusias pasekmes dėl eismo įvykio. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas regreso teise atlyginti jam patirtus nuostolius yra pagrįstas ir tenkinamas, nes nuostoliai buvo patirti dėl atsakovo kaltės – pardavęs savo automobilį kitam asmeniui, jis nepranešė apie tai vieÅ¡ajam registrui ir nebuvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties.

Teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nevertino aplinkybių, jog eismo įvykio metu apeliantas nebuvo transporto priemonės Audi A4 savininkas, kadangi transporto priemonė pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleista asmeniui R.

L. A., kuris buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio;Teismas, nurodydamas, kad apelianto ir R. L. A. sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis turi galiÄ tik joms Å¡alims, bet neturi galios prieÅ¡ trečiuosius asmenis, nenurodė, kokiu pagrindu ar įstatymu vadovaujantis padarė Å¡iÄ iÅ¡vadÄ . Tikėtina, kad teismas remiasi CK 1.75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, tačiau toks teisės normų taikymas prieÅ¡tarauja ne tik elementariai logikai, bet ir CK 1.75 straipsnio nuostatos tikslui, o taip pat suformuotai kasacinio teismo praktikai;Pažymi, kad atskirų imperatyvių nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo įstatymuose nenustatyta, taigi kiekvienu konkrečiu atveju nuosavybės teisės perėjimÄ bÅ«tina patikrinti, remiantis Å¡alių sudaryta sutartimi ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011.

Apelianto ir R. L. A. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nuosavybės teisės perėjimo momentas nėra konkretizuotas, todėl konstatuojama, kad nuosavybės teisės perėjo iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (CK 6.317 str.; 6.318 str.). Apeliantas nuo šio momento nebebuvo minėtos transporto priemonės savininkas, kadangi transporto priemonės nuosavybės perleidimas nesiejamas su nuosavybės pasikeitimo juridinio fakto registracija viešajame registre;Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartimi c. b.

Nr. 3K-3-495/2010 ir 2013-11-25 nutartimi c. b. 3K-3-613/2013, daikto savininko pasikeitimas laikomas juridiniu faktu, todėl savininko pasikeitimo fakto registracija gali būti nustatoma tik įstatymu, tačiau joks įstatymas nenumato transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties registracijos viešajame registre, o CK 1.75 straipsnio norma šiuo konkrečiu atveju nėra taikoma;CK 4.254 straipsnio 1 punktas, aiškinant sistemiškai su CK 1.75 straipsnio 1 dalies ir 4.253 straipsnio nuostatomis, suponuoja, kad viešame registre turi būti registruojami tik tokie sandoriai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Tokias išvadas patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-448; 2010-11-11 nutartis c. b. Nr. 3K-7-309/2010;Vyriausybės 2005-11-28 nutarimo Nr. 1286 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ 29.1 punkte įtvirtinta, kad registro duomenys keičiami, pasikeitus transporto priemonės valdytojui, tačiau detalios registro duomenų keitimo tvarkos nenustatyta. Be to Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 75 punkte įtvirtinta analogiška nuostata.

Å ios taisyklės nustato privalomÄ registracijos duomenų keitimÄ , pasikeitus automobilio valdytojui, bet ne privalomÄ automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registracijÄ . Darytina iÅ¡vada, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarčiai nekeliamas privalomos registracijos reikalavimas. Tai taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta ir kasacinio teismo 2010-11-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010. Akivaizdu, kad transporto priemonių savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu.

VieÅ¡i registro duomenys atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ ; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-34-1 iÅ¡aiÅ¡kino, jog nustatant transporto priemonės savininkÄ pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ , galimybė remtis transporto priemonių registro duomenimis yra ribota. Registro duomenys ieÅ¡kovui leidžia tik identifikuoti galimÄ atsakovÄ TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamo nuosavybės teisės prezumpcijos ir nekliudo atsakovui įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimÄ kitam asmeniui.

Todėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas yra neabejotinas automobilio Audi A4 nuosavybės teisės perėjimo R. L. A. pagrindas;Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-15 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-54/2011 yra pasisakę, kad teismai, aiÅ¡kindami ir taikydami sandorių registracijÄ reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai sprendžia, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčiai tokia registracija yra privaloma, o jos neatlikęs asmuo netenka teisės remtis nuosavybės teisės perleidimo ir savininko pasikeitimo faktu.

Taip pat nurodė, kad teismai poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytÄ reikalavimÄ â€“ pakeisti transporto priemonės registracijos duomenis nepagrįstai sutapatina su CK 1.75 str. 1 d. nuostata; Eismo įvykio metu asmuo R. L. A. ne tik buvo transporto priemonės Audi A4 savininkas, turėjęs apdrausti minėtÄ transporto priemonę, bet taip pat ir automobilio valdytojas eismo įvykio metu. Todėl bÅ«tent R. L. A. kyla prievolė atlyginti ieÅ¡kovui žalÄ ; Teismas taip pat padarė ir procesinių pažeidimų, kadangi apeliantas civilinėje byloje nebuvo tinkamas atsakovas, tačiau teismas nepaisant to, riėmė nepagrįstÄ sprendimÄ apelianto atžvilgiu.IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 sprendimÄ nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tokio pobÅ«džio bylas nurodė, kad atsakovas, kuris įrodinėja jo vardu įregistruotos transporto priemonė pardavimo faktÄ , turi pareigÄ Ä¯ procesÄ Ä¯traukti asmenį, kuriam, atsakovo teigimu, eismo įvykio metu buvo perėjusi nuosavybės teisė į Å¡iÄ transporto priemonę. Neįtraukus įbylÄ kitos sandorio Å¡alies ir nesant jos paaiÅ¡kinimų apie automobilio įsigijimÄ , vienos Å¡alies paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimÄ nėra pakankami padaryti iÅ¡vadai, kad automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo.

Tuo tarpu Biuras gali ginčyti atsakovo pateiktas aplinkybes, kaip neįrodančias nuosavybės teisių perleidimo ar nepakankamas registro duomenims nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis c. b. 3K-7-300/2010; Teismų praktika, Biuletenis Nr. 34 ir kt.). Taigi, norint konstatuoti, kad nuosavybės teisė į didesnio pavojaus Å¡altinį – transporto priemonę perėjo kitam asmeniui, šį faktÄ turi tinkamai, paÅ¡alinant bet kokias abejones, patvirtinti naujasis jo savininkas. Apeliantas nepateikė tinkamų įrodymų, kurie leistų pagrįsti jo gynybinę versijÄ ;Byloje apelianto pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo pagrįstai įvertinta kritiÅ¡kai, kadangi nėra patvirtinta notaro, suraÅ¡yta lietuvių kalba, kuriÄ vargu ar supranta apelianto nurodomas asmuo;

Rusijos policijos pažymoje bÅ«tent apeliantas nurodomas kaip transporto priemonės Audi A4 savininkas; 2012-12-03 įgaliojime aiÅ¡kiai nurodoma, kad apeliantas įgalioja asmenis disponuoti savo nuožiÅ«ra jo automobiliu; apeliantas iÅ¡registravo transporto priemonę tik 2013-04-05, t.y. gerokai po eismo įvykio; be to apeliantas praÅ¡yme iÅ¡registruoti transporto priemonę nurodė, kad automobilis iÅ¡važiavo į MoldovÄ , nors, apelianto teigimu, neva parduota Ukrainos piliečiui. Taigi, pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis Å¡iuo atveju nėra pakankama jo teiginiui apie pirkimo-pardavimo faktÄ patvirtinti;Tik grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovui pastarojo iÅ¡mokėtÄ sumÄ , transporto priemonės savininkas ir eismo įvykio kaltininkas galėtų spręsti tarpusavio atsiskaitymo klausimus;Apeliantas turėjo pareigÄ informuoti VÄ® „Regitra“ apie transporto priemonės Audi A4 pardavimÄ .

Tai jis padarė tik 2013-04-05. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosCivilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ jÄ atlyginusiam draudikui, kai transporto priemonę vairavo kitas asmuo.

Dėl privalomos teisinės sandorių registracijos Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo ir L. R. A. sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis galioja tik sandorį sudariusioms šalims, tačiau negalioja trečiųjų asmenų atžvilgiu. Pasak apelianto, tokiai sutarčiai nėra privaloma registracija, o transporto priemonės nuosavybės perleidimas nesiejamas su nuosavybės pasikeitimo juridinio fakto registracija viešajame registre. Apeliantas nesutinka, jog eismo įvykio padarymo metu jis vis dar buvo automobilio savininkas.Byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės į pirkimo-pardavimo sutartimi perleidžiamas transporto priemones perėjimo momento ir dėl transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių privalomos registracijos.Byloje nustatyta, kad atsakovas P. C. ir L.

R. A. 2012-12-03 sudarė transporto priemonės Audi A4, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas P. C. minėtÄ maÅ¡inÄ pardavė L. R. A.. 2013-01-12 transporto priemonė Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama L. R. A. Rusijoje padarė eismo įvykį. IeÅ¡kovas, atlyginęs žalÄ Rusijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautÄ sumÄ , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio pagrindu, reikalauja iÅ¡ atsakovo atlyginti žalÄ .Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo reikalaujamÄ sumÄ .

Teismas konstatavo, kad atsakovo P. C. 2012-12-03 sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis su L. R. A. turi galiÄ tik jos Å¡alims, bet neturi galios prieÅ¡ trečiuosius asmenis, Å¡iuo atveju – ieÅ¡kovÄ . Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2012-12-03 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties vertinimu.Nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama sandoriu (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Automobilis gali bÅ«ti įgyjamas įvairiomis sutartimis, tarp jų – ir pirkimo–pardavimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, pagal CK 1.75 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatoma ne visų, bet tik tam tikrų sandorių privaloma registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010).Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog transporto priemonės įregistravimas, kaip tai nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, netapatus registravimo duomenų keitimui; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoje senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis.

Registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Dėl to netaikytina CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais.

Vertinant transporto priemonių registro duomenų reikÅ¡mę ir santykį su trečiaisiais asmenimis, konstatuotina, kad vieÅ¡i registro duomenys atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ . Nuosavybės teisės nustatymas atliekamas CK IV knygos nustatyta tvarka. Vertinant vieÅ¡ojo registro informacijÄ trečiųjų asmenų požiÅ«riu svarbus ir kitas aspektas – trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lÅ«kesčių apsauga. BÅ«tent tokia yra esminė vieÅ¡ojo registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso neapdrausta transporto priemonė, kuriÄ valdant eismo įvykio kaltininkui, Draudikų biurui kyla pareiga nukentėjusiajam atlyginti patirtus nuostolius.

Vis dėlto registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimÄ atsakovÄ TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiÅ¡kumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę. Taigi vieÅ¡o registro informacija paneigiama teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010).Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad įstatymo nenustatyta privalomo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo.

Dėl to tais atvejais, kai Draudikų biuras yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį registre nurodytam automobilio savininkui, o Å¡is ginasi, teigdamas, kad nuosavybės teisę į transporto priemonę yra perleidęs kitam asmeniui, pastarasis turi bÅ«ti įtrauktas į bylÄ Å¡alimi arba trečiuoju asmeniu. Teismui nustačius, kad transporto priemonės savininkas yra ne atsakovas, teismas pagal CPK 45 straipsnį privalo pasiÅ«lyti netinkamÄ Å¡alį pakeisti tinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010.

Teismų praktika. 2010, 34; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010). Todėl nagrinėjamojoje byloje teismas, vertindamas atsakovo atsikirtimus, kad jis automobilį pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė kitam asmeniui, kuris yra užfiksuotas, kaip autoįvykyje dalyvavęs transporto priemonės vairuotojas, bei pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (automobilio pirkimo-pardavimo sutartį), privalėjo į bylÄ trečiuoju asmeniu įtraukti L. R. A., iÅ¡tirti ginčui aktualias aplinkybes ir spręsti klausimÄ dėl netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, turėjusius įtakos neteisėto sprendimo ir nutarties priėmimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas.

Atsižvelgdama į tai, kad bylÄ nagrinėjusio teismo sprendimas naikinamas tuo pagrindu, jog byloje tinkamai neiÅ¡tirta dėl transporto priemonės registro reikÅ¡mės, nustatant jos savininkÄ ir iÅ¡ to kylantį reikalavimÄ atlyginti Draudikų biurui Å¡io nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad byla dėl Å¡ių esminių proceso teisės normų pažeidimo, kuris negali bÅ«ti paÅ¡alintas apeliacinės instancijos teisme, turi bÅ«ti perduota iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 ir 2 p., 329 str. 2 d. 2 p., 330 str.).Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų; nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas spręs apelianto keliamus klausimus ir taikys įstatymų normas pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.Byla grÄ Å¾inant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjai                                                                                    Aldona Tilindienė              Henrichas Jaglinskis Eglė Surgailienė