2025-04-02 Nr. AB-5770-3-61-3-07129-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1670-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07129-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Hegelmann Transporte“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 24S269623, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026 m. sausio 31 d. (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2026 m. sausio 31 d. (toliau – ir Leidimas) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsakovas priėmė Sprendimą, nes nustatė, kad pareiškėją ketinusi įdarbinti bendrovė darbo sutartį su pareiškėju nutraukė ir nemokėjo reikiamo atlyginimo, kurį įsipareigojo mokėti pagal pateiktą tarpininkavimo raštą ir pasirašytą darbo sutartį. Pareiškėjas, neturėdamas teisinių žinių nesuprato, kad jis gali būti neįdarbintas.

2.2. Pareiškėją ketinusi įdarbinti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hegelmann Transporte“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė pasirašytą darbo sutartį, tačiau jos neįregistravo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) sistemoje. Todėl negalima teigti, jog pareiškėjas pateikė informaciją, kuri neatitinka tikrovės. Būtent įsipareigojęs darbdavys neatliko reikiamų ir privalomų veiksmų tam, kad pareiškėjas būtų tinkamai įdarbintas. Pareiškėjas nespėjo pakeisti darbdavio Lietuvos Respublikoje, jis planuoja susirasti kitą darbdavį ir pateikti prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

2.3. Sprendimas yra per griežtas, nes pareiškėjas negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, jog jis gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai. Pareiškėjas bendradarbiauja su atsakovu ir noriai teikia visą informaciją. Pareiškėjas nėra padaręs jokių pažeidimų per visą savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Tik dėl Bendrovės kaltės buvo priimtas Sprendimas. Bendrovė jam nežinant nutraukė sudarytą darbo sutartį, mokėjo per mažą darbo užmokestį nei nurodyta tarpininkavimo rašte, o pareiškėjas nespėjo susirasti naujo darbdavio ir jo pakeisti pagal galiojantį Leidimą. Apie netinkamą Bendrovės įsipareigojimų vykdymą pareiškėjas sužinojo tik gavęs Sprendimą. Jis negavo mokėjimų iš Bendrovės, o paskui paaiškėjo, kad darbo sutartis nebuvo įregistruota.

2.4. Pareiškėjas, vykdamas į Lietuvą, tikėjo, kad vyksta į teisinę valstybe, kur aiškus ir tinkamas imigrantams teisinis reguliavimas, kad Lietuvoje neatsiejami teisinės valstybės principai, yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, kad Lietuvos Respublikos valstybė laikysis dėl užsieniečių prisiimtų įsipareigojimų, o užsieniečių įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos pagal galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas dėl kalbos barjero nesuprato, kaip veikia įstatymai, kokias teises ir pareigas jis turi, ir kokius veiksmus atliko ar neatliko Bendrovė. Atsakovas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs. Sprendimo pažeidimai gali būti ištaisyti teisme.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad nuo atvykimo į Lietuvą čia gyvena, norėtų čia gyventi ir dirbti, o ketinusi jį įdarbinti Bendrovė su juo pasielgė netinkamai. Atvykęs į Lietuvą, jis ir kiti asmenys nuvyko į būsimo darbdavio parūpintą gyvenimo vietą, apie 30 km nuo oro uosto, vyko taksi. Ten pareiškėjas praleido 4 dienas, vyko darbuotojų mokymai, kasdien jam buvo mokama po 10 Eur. Tačiau vadybininkas buvo nesąžiningas, pradėjo reikalauti sumokėti 5 000 Eur, jei pareiškėjas nori toliau tęsti mokymus. Pareiškėjas neturėjo tokių pinigų, nes už tarpininkavimą atvykstant į Lietuvą jau buvo išleidęs 12 000 Eur. Vadybininkas neleido tęsti mokymų, pradėjo grasinti, kad iškvies policiją, tuomet pareiškėjas ir kiti asmenys, nesutikę mokėti, pasišalino iš apgyvendinimo vietos. Pareiškėjas bandė gauti darbdavio ar jo kitų atstovų kontaktus, tačiau negavo. Pareiškėjo atstovas akcentavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Hegelmann Transporte“ atsiliepime nurodytos aplinkybės apie tai, kad pareiškėjas nesusisiekė su būsimu darbdaviu, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas dalyvavo Bendrovės organizuotuose darbuotojų mokymuose. Darbo sutartyje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti turėdamas nacionalinę D vizą ar leidimą gyventi Lietuvoje. Iš pareiškėjo pusės nebuvo jokio delsimo – tik gavęs Leidimą, atvyko į Lietuvą ir pradėjo dalyvauti mokymuose. Netiesa, kad pareiškėjas buvo nepasiekiamas. Žadėjusios įdarbinti Bendrovės atstovai pareiškėjui nurodė, kad jiems nereikia tokios profesijos darbuotojo.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Migracijos departamentas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui panaikinti Leidimą, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Nėra duomenų apie su pareiškėju pasirašytą darbo sutartį. Tarpininkavęs darbdavys UAB „Hegelmann transporte“ pateikė atsakovui pranešimą, kuriuo informavo, kad užsienietis neatvyko dirbti. Migracijos departamentas neturėjo informacijos apie 2024 m. vasario 7 d. darbo sutartį. Pareiškėjas nepasirašė darbo sutarties, todėl 2024 m. vasario 7 d. sutartis gali būti vertinama tik kaip preliminari. Nors darbo sutarties 14 punkte yra nurodoma, kad pareiškėjas pradeda dirbti 2024 m. vasario 7 d., tačiau taip pat šiame punkte yra ir papildoma sąlyga – „darbuotojui turint galiojančią nacionalinę vizą ar leidimą gyventi Lietuvoje“. Vertinant darbdavio UAB „Hegelmann transporte“ pateiktą informaciją ir tai, kad Leidimas pareiškėjui įteiktas tik 2024 m. vasario 26 d., o Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką tik 2024 m. kovo 4 d., manytina, kad 2024 m. vasario 7 d. darbo sutartis neturi juridinės galios, nes pats pareiškėjas šios darbo sutarties nepasirašė ir nesilaikė joje nurodytų sąlygų. 2024 m. vasario 7 d. darbo sutartis gali būti įrodymu, kad Bendrovė ketino pareiškėjui suteikti darbą, tačiau nepatvirtina pareiškėjo ketinimų dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas nėra gavęs pareiškėjo prašymo dėl naujo leidimo laikinai gyventi iki 2025 m. sausio 2 d.

4.2. Nustačius, kad su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjo Leidimą. Vertinamos tik tos aplinkybės ir tokia apimtimi, kiek tai gali daryti įtaką Sprendimui priimti. Migracijos departamentas neturi pareigos vertinti kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes, kadangi Sprendimo priėmimui būtinos ir pakankamos aplinkybės buvo konstatuotos. Pareiškėjo skundo argumentai yra prieštaringi (mokėjo per mažą darbo užmokestį, negavo mokėjimų iš Bendrovės, ketina susirasti / susirado kitą darbdavį), todėl turėtų būti atmesti. Skundo prieštaringumas suteikia pagrindo abejoti, tuo, ar pareiškėjas turėjo ketinimą dirbti Lietuvos Respublikoje, ar siekė būti Lietuvoje turėdamas kitų tikslų. Pareiškėjas nepasirašė darbo sutarties su Bendrove, todėl jo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Skunde cituojama su Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių piliečio statusu susijusi teismų praktika nėra susijusi su pareiškėju, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis.

4.3. Sprendimo motyvai yra aiškūs, pakankami, adekvatūs. Nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, aktualus Sprendimui priimti, konstatuotos aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis. Sprendimas atitinka Įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Hegelmann transporte“ atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

5.1. Bendrovė 2023 m. spalio 12 d. pateikė Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą Nr. 20231012-197938 dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Trečiųjų šalių piliečiai, ketinantys atvykti į ES, turi atitinkamoms institucijoms pateikti dokumentus, suteikiančius teisę įvažiuoti į ES. Vairuotojų paieška ir jų atvykimu rūpinęsis tarpininkas (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 5 d. el. laišku paprašė atsiųsti nurodytų (duomenys neskelbtini) piliečių, įskaitant ir pareiškėjo, darbo sutartis. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS matoma, jog pareiškėjas Leidimą 2024 m. vasario 26 d. atsiėmė (duomenys neskelbtini).

5.2. Vadovaujantis darbo įstatymais, darbo sutartis su trečiųjų šalių piliečiais įsigalioja tik darbuotojui turint visus privalomus dokumentus vykdyti darbo funkcijas pagal pareigas, darbuotojui atvykus bei pasirašius darbo sutartį ir įprasta tvarka pranešus apie darbo santykių pradžią Sodra sistemoje. Šiuo konkrečiu atveju, darbo sutartis neįsigaliojo ir negalėjo įsigalioti, nes pareiškėjas po Leidimo išdavimo neatvyko į Bendrovę. Darbo sutartis buvo pasirašyta tik darbdavio. Darbo sutarties projektas buvo pateiktas pareiškėjui, kad vairuotojas galėtų atvykti į Lietuvos Respubliką ir tik įvykdžius visas privalomas darbo įstatymuose numatytas procedūras pradėti dirbti Bendrovėje. UAB „Hegelmann transporte“ nesulaukusi darbuotojo, teisės aktų nustatyta tvarka Migracijos departamentui 2024 m. balandžio 11 d. pateikė pranešimą Nr. 2404-PRNŠ-2926 apie darbuotojo neatvykimą.

5.3. Darbdavys neturi teisinio pagrindo įdarbinti darbuotojo / deklaruoti darbo santykių pradžios vien todėl, kad darbuotojas gavo leidimą laikinai gyventi. Darbo sutarties įsigaliojimą lemia aiškūs darbuotojo ir darbdavio veiksmai: darbuotojas, ketinantis dirbti privalo atvykti pas darbdavį, pateikti darbo sutarčiai sudaryti ir įsigalioti būtinus dokumentus, pasirašyti darbo sutartį, susipažinti su privalomais vietiniais teisės aktais prieš darbo pradžią, o darbdavys deklaruoti darbo pradžią Sodra sistemoje.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. M. K. skundą.

7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1. Pareiškėjas, gimęs (duomenys neskelbtini), kopija).

7.2. Pareiškėjas per MIGRIS 2023 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą Nr. 2310-LLG-5023 išduoti leidimą laikinai gyventi. Prašyme nurodė, kad ketina įsidarbinti UAB „Hegelmann Transporte“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

7.3. UAB „Hegelmann transporte“ per MIGRIS sistemą pateiktame tarpininkavimo rašte Nr. 20231012-197938 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo nurodoma, jog kvietėjas yra UAB „Hegelmann transporte“, kviečiamas asmuo – pareiškėjas M. M. K.. Atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – pareiškėjo ketinimas dirbti pagal darbo sutartį, profesija – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209) – yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir pareiškėjui nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas.

7.4. Pareiškėjui išduotas Lietuvos Respublikos 2024 m. sausio 31 d. leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026 m. sausio 31 d.

7.5. UAB „Hegelmann transporte“ MIGRIS sistemoje pateikė 2024 m. balandžio 16 d. pranešimą Nr. 2404-PRNŠ-2926 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriame nurodė, kad pareiškėjas neatvyko dirbti. Pranešimo skiltyje „Darbdavio pateikiamas situacijos paaiškinimas“ nurodyta: „Sprendimas priimtas 2024 m. sausio 28 d., neatvyko, nekontaktuoja“.

7.6. Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos išrašo matyti, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos sieną Vilniaus oro uoste kirto 2024 m. kovo 4 d.

7.7. Migracijos departamento Sprendime nurodyta, kad asmeniui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamento duomenimis, įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nesudarė darbo sutarties su užsieniečiu, ir užsienietis šiuo metu nedirba jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse. Atsižvelgus į tai, kad asmeniui leidimas laikinai gyventi išduotas dirbti, tačiau darbo sutartis nesudaryta, konstatuotina, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

7.8. Pareiškėjas teismui pateikė 2024 m. vasario 7 d. darbo sutartį Nr. 2934V, sudarytą lietuvių ir anglų kalbomis tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo. Sutartis pasirašyta iš darbdavio pusės, patvirtinta Bendrovės antspaudu. 2024 m. vasario 7 d. darbo sutartyje nurodyta, kad nustatomas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis (5.1 p.), sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2024 m. vasario 7 d., turėdamas galiojančią nacionalinę D vizą ar leidimą gyventi Lietuvoje (6.11, 14 p.).

8. Teismas nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl bylos faktinių aplinkybių, pagrįstų rašytiniais įrodymais, todėl jos nustatytos. Teismas iš Sodra duomenų nustatė, kad pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 29 d. (bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datos) Lietuvos Respublikoje nedirbo pagal darbo sutartį, nesivertė registruota individualia veikla pagal pažymą ar su verslo liudijimu.

9. Teismas vadovavosi Įstatymo nuostatomis ir priėjo prie išvados, kad Sprendimas priimtas Migracijos departamentui Įstatymu suteiktos diskrecijos ribose. Teismas analizavo pareiškėjo skundo argumentus, paaiškinimus, duotus teismo posėdyje ir nustatė, kad pareiškėjas po atvykimo į Lietuvą, tikėtina, tik pirmas 4 dienas buvo darbdavio žinioje, kuris, tikėtina, organizavo mokymus, o paskui dėl įvykusių nesusipratimų pasišalino ir daugiau nekontaktavo su Bendrovės atstovais. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nuo 2024 m. kovo mėn. vidurio iki Sprendimo priėmimo neabejotinai žinojo, kad nevyksta į darbą Bendrovėje, neatlieka joje jokių darbinių funkcijų, todėl negalėjo turėti lūkesčio ir pagrindo tikėtis, kad darbo sutartis, net jei ji ir būtų buvusi kokiu nors būdu sudaryta ir registruota, tebėra galiojanti ir sukurianti jam teises ir pareigas.

Teismas pažymėjo, jog vien tik UAB „Hegelmann transporte“ pasirašyta darbo sutartis nepatvirtina darbo sutarties sudarymo fakto, kadangi darbo sutarties šalys yra tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Pareiškėjas nepasirašė darbo sutarties, todėl negalėjo tikėtis realaus sandorio sudarymo pasekmių. Teismas vertino, kad pareiškėjo pateikta darbo sutartis iš esmės buvo preliminari, nes joje nurodyta įsigaliojimo ir darbo pradžios data – 2024 m. vasario 7 d., o pareiškėjas Lietuvos Respublikos sieną kirto tik 2024 m. kovo 4 d.

Darbo sutartis, ją realiai įforminant, turėjo būti modifikuojama, tikslinant darbo pradžios datą, tačiau teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie abiejų šalių parašais pasirašytą realią, patikslintą darbo sutartį. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo objektu nėra pareiškėjo neįdarbinimo priežasčių ir susijusių aplinkybių aiškinimasis, todėl nurodė nevertinęs pareiškėjo posėdžio metu nurodytų teiginių apie neva trečiojo suinteresuoto asmens atstovo nesąžiningus veiksmus, reikalaujant pinigų iš pareiškėjo.

Teismas pabrėžė, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kokių priežasčių atsakovas nebuvo įdarbintas, Migracijos departamentui nėra nustatyta ir besąlyginė pareiga kreiptis į užsieniečius dėl papildomų paaiškinimų gavimo. Teismas pažymėjo, jog vien faktas, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi, yra Įstatymo nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo Leidimą.

10. Teismas nustatė, kad Sodros duomenys liudija, jog pareiškėjas nebuvo įdarbintas. UAB „Hegelmann transporte“ per MIGRIS sistemą 2024 m. balandžio 16 d. teikė pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriame nurodė, kad pareiškėjas neatvyko dirbti. Teismas sprendė, jog Sprendime nurodyti atsakovo motyvai (Bendrovė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė, ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse užsienietis šiuo metu nedirba) yra nurodyti tinkamai ir pagrįstai.

11. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika užsieniečių teisės atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi aspektu ir atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis jau susirado ar siekia susirasti kitą darbdavį, tačiau dar nespėjo pateikti dokumentų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nurodęs, jog Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Teismas vadovavosi Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (su vėlesniais pakeitimais; ginčo santykiams taikytina redakcija, galiojusi nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d.) nuostatomis, pažymėjo, kad pareiškėjas, gavęs Leidimą, privalėjo jame nurodytu laikotarpiu dirbti pas konkretų darbdavį arba pakeisti darbdavį tik gavęs atsakovo leidimą, todėl sprendė, jog pareiškėjo teiginiai apie kitą darbdavį negali būti laikomi sudarančiais pagrindą naikinti Sprendimą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog jis nespėjo kreiptis į atsakovą su nauju prašymu dėl leidimo laikinai gyventi, nes pareiškėjas nuo 2024 m. kovo mėn. turėjo daugiau nei 8 mėnesius pateikti naują prašymą.

12. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi. Sprendime buvo konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Teismas Migracijos departamento Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, atitinkančiu VAĮ bei teismų praktikoje administraciniams aktams keliamus reikalavimus.

13. Teismas nusprendė, kad kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai, tarp jų – kalbų nepakankamas mokėjimas, grėsmės valstybės saugumui (ne)kėlimo aspektai, bylos procesinei baigčiai reikšmės neturi, todėl plačiau dėl jų nepasisakė. Teismas atmetė pareiškėjo skundą ir atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad nei Sprendimas, nei teismo priimamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.

III. 14. Pareiškėjas M. M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento Sprendimą bei išduoti leidimą laikinai gyventi. Netenkinus pirmojo prašymo – grąžinti klausimą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su Sprendimo turiniu, jo griežtumu, nesančios grėsmės dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikai, bendradarbiavimo su atsakovu, naujo darbdavio paieška, Bendrovės veiksmais (be kita ko, nutraukta darbo sutartimi ir mokėtu per mažu atlyginimu, neįforminta darbo sutartimi), teisėtų lūkesčių apsauga, teismų praktika dėl ES piliečių statuso, aptaria skundžiamo teismo sprendimo motyvus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi, užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės vertinimo, sąvokos „gali grėsti“ aspektais ir pabrėžia, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali ir turi būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjas vadovaujasi teismų praktika rungimosi principo aspektu, nurodo, kad turi teisę gauti visą prašomą informaciją iš atsakovo, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovą duomenis ir dokumentus pateikti į bylą, paaiškinti, kodėl Leidimas panaikinamas.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja Sprendimo teisinį pagrindą bei jame nurodytas aplinkybes, nurodo, kad Sprendimas atitinka VAĮ ir teismų praktikoje administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjo tikėtina grėsmė nebuvo vertinama, Migracijos departamentas neturėjo pareigos vertinti kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes, kadangi Sprendimui priimti būtinos ir pakankamos aplinkybės buvo konstatuotos. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su Europos Sąjungos valstybių narių piliečių statusu ir laisvo judėjimo teise, tačiau pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, šie argumentai nesusiję su pareiškėjo teisine padėtimi. Pareiškėjo teisė susipažinti su visais teismui pateiktais dokumentais nebuvo apribota, visa su ginču susijusi informacija buvo pateikta, pareiškėjas turėjo galimybę užduoti klausimus ir gauti į juos atsakymus, paaiškinimus, taip pat pareikšti reikalavimus posėdžio metu, todėl pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą teikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus apeliacinės instancijos teismui yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 24S269623, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui M. M. K. leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026 m. sausio 31 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatymo nustatytų reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo arba priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Migracijos departamento Sprendimą bei išduoti leidimą laikinai gyventi, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra nurodyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumas ir neteisėtumas.

22. Pastebėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindai yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus bei faktines ginčo aplinkybes, kurias buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, cituoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su Europos Sąjungos piliečio statusu, rungimosi principu, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teisės į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą aspektu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą sprendžiant dėl užsieniečio galbūt keliamos grėsmės valstybės saugumui ir aiškinant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tačiau konkrečiai nenurodo, kokias teisės taikymo ir (ar) aiškinimo klaidas padarė pirmosios instancijos teismas.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo įpareigoti atsakovą pateikti į bylą duomenis ir dokumentus, paaiškinti, kodėl Leidimas panaikinamas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundą, nustatė terminą iki 2025 m. sausio 2 d. (įskaitytinai), per kurį atsakovą įpareigojo, o trečiajam suinteresuotam asmeniui pasiūlė pateikti atsiliepimą į skundą, visus turimus su ginčo dalyku susijusius rašytinius įrodymus, įskaitant visą turimą medžiagą, susijusią su ginčijamo Sprendimo priėmimu. Atsakovas 2025 m. sausio 2 d. pateikė teismui atsiliepimą ir su ginču susijusią medžiagą. Kadangi pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečių duomenų ir / ar dokumentų, galinčių patvirtinti ar paneigti kokias nors bylai svarbias aplinkybes, atsakovas nepateikė, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

25. Byloje ginčijamu Sprendimu atsakovas nusprendė panaikinti Leidimą, kuris pareiškėjui buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Bendrovėje, galiojantį iki 2026 m. sausio 31 d., nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir darbo sutartis su asmeniu nebuvo sudaryta (Įstatymo 50 str. 1 d. 2, 6 p. ir 35 str. 1 d. 2 p.).

26. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

27. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, o, nustačius bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1887-821/2024; 2024 m rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2239-556/2024; 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2387-968/2024; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1370-629/2025; ir kt.).

29. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Leidimas pareiškėjui buvo išduotas tuo pagrindu, jog jis dirbs UAB „Hegelmann Transporte“. Byloje esantis UAB „Hegelmann Transporte“ 2024 m. balandžio 16 d. pranešimas Nr.2404-PRNŠ-2926, kuriame nurodyta, jog užsienietis neatvyko dirbti, nekontaktuoja, patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas Bendrovėje. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjui neįsidarbinus Bendrovėje, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pagrindas panaikinti jam išduotą Leidimą. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, jis privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas, Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai panaikino Leidimą.

30. Pasisakydama dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo (duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės), teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2438-415/2024; 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2451-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024) Įstatymo nuostatų pateiktais išaiškinimais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas gavo Leidimą tuo pagrindu, jog jis dirbs UAB „Hegelmann transporte“, jam bus mokamas 1 387 Eur darbo užmokestis (2023 m. spalio 12 d. Tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20231012-197938), tačiau pareiškėjas nepradėjo dirbti Bendrovėje ir negavo darbo užmokesčio), tačiau atsakovas padarė faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo klaidą, nurodydamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Vietoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ginčijamame Sprendime atsakovas privalėjo nurodyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu) ir taikyti jame įtvirtintą teisinį reguliavimą. Todėl teisėjų kolegija pakeičia ginčijamame Sprendime nurodytą leidimo pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo teisinį pagrindą iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą byloje esančių įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 5 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Atsižvelgus į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo atmetami. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priėjo prie bylos faktais ir galiojančiomis teisės aktų nuostatomis nepagrįstų išvadų.

32. Sprendimas buvo priimtas nustačius imperatyvius Įstatyme įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (naujo darbdavio paieška, prieštaringi Bendrovės veiksmai (be kita ko, nutraukta darbo sutartis ir mokėtas per mažas atlyginimas, neįforminta darbo sutartis) bei kitos aplinkybės neturi esminės teisinės reikšmės vertinant Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2051-463/2024). Kartu pažymėtina tai, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024).

33. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, lūkesčiai dėl teisinės valstybės, pažeidimų nepadarymas Lietuvos Respublikoje nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes tai nėra ginčo dalykas.

34. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, pakeičiant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 25 d. sprendime Nr. 24S269623 nurodytą leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindą iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 19 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 25 d. sprendime Nr. 24S269623 nurodytą leidimo M. M. K. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindą iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis