f7ca0386-d987-44df-85af-7fa6113bfa02 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-552-798/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00169-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal atsakovės T. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria patenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinį atsakovams A. P., T. K. ir E. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas S. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti 2021 m. liepos 14 d. Dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovės A. P. ir atsakovės T. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė A. P. padovanojo atsakovei T. K. butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento); 2) pripažinti 2021 m. rugsėjo 27 d. Dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovės T. K. ir atsakovo E. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė T. K. padovanojo atsakovui ½ dalį buto, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento); 3) pripažinti 2022 m. gegužės 24 d. Dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovo E. K. ir atsakovės T. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas E. K. padovanojo atsakovei T. K. ½ dalį buto negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento); 4) taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti (priteisti) atsakovės A. P. nuosavybėn butÄ ; 5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. areÅ¡tuoti atsakovės T. K. nuosavybės teise registruotÄ bei valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , uždraudžiant bet kokį Å¡io turto nuosavybės perleidimÄ arba apsunkinimÄ prievolėmis, įsipareigojimais, iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos ir sprendimo, priimto Å¡ioje byloje, įsiteisėjimo.

3. Nurodė, kad byloje yra pareikÅ¡ti reikalavimai dėl turtinių teisių į daiktÄ , dėl to siekiant užtikrinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymÄ bei kartu iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomu, bÅ«tina areÅ¡tuoti butÄ . Tik pritaikius ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, bus garantuojamas nurodyto tikslo – status quo, t. y. faktiÅ¡kai jau susiklosčiusios padėties iÅ¡saugojimas iki ginčo teisme galutinio iÅ¡sprendimo, pasiekimas, o kartu – ir bÅ«simo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui. PrieÅ¡ingu atveju, atsakovei T. K. turint galimybę perleisti butÄ tretiesiems asmenims ir (ar) jį apsunkinti, ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas negalės bÅ«ti įvykdytas, kadangi atsakovė T. K. nebedisponuos ginčo turtu ir dėl to jo (buto) grÄ Å¾inimas atsakovei A. P. – ieÅ¡kovo skolininkei, objektyviai vertinant, bus negalimas. ButÄ apsunkinus, pvz. hipoteka, buto grÄ Å¾inimas atsakovei A. P. – ieÅ¡kovo skolininkei, jo teisių taip pat neapgins, nes toks hipoteka apsunkintas turtas galės bÅ«ti priverstine tvarka iÅ¡varžomas trečiųjų asmenų naudai, hipotekos skolininkui nevykdant prievolių hipotekos kreditoriui. Kadangi atsakovė T. K., iki kol bus iÅ¡nagrinėta byla, ir toliau galės netrukdomai ginčo turtu (butu) naudotis, tokiu bÅ«du gaunant iÅ¡ jo naudÄ , negalės tik juo disponuoti bei apsunkinti, tokiu bÅ«du bus iÅ¡laikyta Å¡alių interesų pusiausvyra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ patenkino visiÅ¡kai, ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tavo atsakovės T. K. nuosavybės teise registruotÄ bei valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį Å¡io turto nuosavybės perleidimÄ arba apsunkinimÄ prievolėmis, įsipareigojimais, iki bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, nurodytÄ turtÄ paliko saugojimui atsakovei.

3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio preliminarų pagrįstumÄ , sprendė, kad nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ negalėtų bÅ«ti priimtas jam palankus sprendimas. IeÅ¡kovas nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia ieÅ¡kinio reikalavimus, pateikė juos pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis yra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl aktuali kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tina sÄ lyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įvertinimas.

4. Vertindamas kitos sÄ lygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui – egzistavimÄ teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo bei sÄ sajumo principais.

5. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje praÅ¡o pripažinti negaliojančiais ab initio atsakovų sudarytus sandorius bei taikyti restitucijÄ natÅ«ra, grÄ Å¾inant atsakovei A. P. nuosavybės teisę į perleistÄ butÄ . Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovo reikalavimai yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, todėl, siekiant užtikrinti status quo iÅ¡saugojimÄ , tikslinga ginčo turtui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovų nesÄ Å¾iningumo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.

6. Teismas pažymėjo, kad praÅ¡omo taikyti laikinosios apsaugos priemonės – ginčo turto areÅ¡tas – yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo Å¡alių status quo iÅ¡saugojimÄ , tokia laikinoji apsaugos priemonė atitinka pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų pobÅ«dį ir mastÄ , neprieÅ¡tarauja proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principams. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Atsakovė T. K. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį nepagrįstai nustatė ieÅ¡kinio reikalavimų preliminarų pagrįstumÄ . Teismas privalėjo nustatyti ieÅ¡kovui terminÄ trÅ«kumų paÅ¡alinimui, tačiau to nepadarė. IeÅ¡kovas neįvykdė savo pareigos pateikti teismui įrodymus apie kitÄ atsakovės A. P. turimÄ turtÄ , todėl neįrodė ieÅ¡kinio dalyje, jog atsakovės galimybės atsiskaityti su ieÅ¡kovu buvo panaikintos arba sumažintos. IeÅ¡kovui yra žinoma, kad atsakovė gyvena Danijoje, kurioje yra visas jos įsigytas turtas ir kur ji gauna pastovias pajamas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovė yra nemoki ir nepateikė Å¡iuos argumentus patvirtinančių įrodymų.

1.2. Ieškovas taip pat ieškinyje nenurodė atsakovės A. P. gyvenamosios vietos adreso, nors jam yra žinoma, jog ji gyvena Danijoje.

1.3. Anot atsakovės, ieškovas neturi teisės ginčyti 2021 m. liepos 14 d. Dovanojimo sutarties, kadangi jos pasirašymo metu ieškovas neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę A. P.

1.4. Pirmosios instancijos teismas, areÅ¡tuodamas atsakovei priklausantį turtÄ nepagrįstai nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra reikalinga nustatinėti teismo sprendimo neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo rizikÄ . Å ioje byloje teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015, kadangi Å¡ios bylos ir nurodytos bylos aplinkybės skiriasi.

1.5. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovų galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ . Ginčo turte Å¡iuo metu gyvena atsakovų E. K. ir T. K. nepilnamečiai vaikai. Nėra jokios grėsmės dėl to, kad ginčo Butas gali bÅ«ti perleistas. Todėl nenustačius, kad egzistuoja grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo vykdymui, nėra pagrindo spręsti, jog bÅ«tina yra taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

2. IeÅ¡kovas S. K. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

2.1. Atsakovė A. P. yra skolinga ieÅ¡kovui ir Å¡iuo metu akivaizdu, kad skolinių įsipareigojimų vykdyti neketina. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė savo skunde, 2023 m. vasario 15 d. ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as, notarinio registro Nr. 909, su kuriuo ieÅ¡kovas kreipėsi į antstolį RaimundÄ StanislauskÄ , kuris informavo ieÅ¡kovÄ , kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ A. P. negalimas, nes ji jokio turto neturi.

2.2. IeÅ¡kovas nesutinka su skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, kad atsakovė turi turto Danijoje ir yra moki. Mano, kad ieÅ¡kovas (kreditorius) neturi pareigos ieÅ¡koti skolininko po visÄ pasaulį, siekdamas nustatyti, ar jis turi / ar ne turto kur nors kitoje valstybėje. Be to, ginčo sandoris, kurio pagrindu buvo skolinami pinigai A. P., buvo sudaromas Lietuvoje. Butas, kuriam buvo skolinami pinigai, taip pat yra Lietuvoje.

2.3. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė tÄ skolininkės gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuri jam yra paskutinė žinoma ir kuri yra nurodyta pinigų paskolos sutartyje.

2.4. Atsakovė klaidina teismÄ , nurodydama, kad ieÅ¡kovas į atsakovę A. P. dovanojimo sutarčių sudarymo metu neturėjo reikalavimo teisės. Patikslina, kad ieÅ¡kovas reikalavimo teisę į atsakovę A. P. turėjo nuo pat 2017 m. birželio 12 d., t. y. tuomet, kai perdavė skolinamus pinigus minėtai atsakovei ir kuomet susiklostė tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės A. P. paskoliniai teisiniai santykiai.

2.5. Atsakovės T. K. teigimu, ieÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovai ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdami paslėpti ar perleisti savo turtÄ arba kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį. Tačiau Å¡iuo atveju grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas yra siejamas ne tiek su atsakovų nesÄ Å¾iningumu, kiek su poreikiu iÅ¡saugoti paties ginčo objektÄ (nekilnojamÄ jį turtÄ ). Kita vertus, atsakovų nesÄ Å¾iningumas yra daugiau nei akivaizdus – ieÅ¡kovo skolininkė atsakovė A. P. 2017 m. birželio 12 d. ėmė 28 000 Eur paskolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo su tikslu įsigyti ButÄ . PaskolÄ A. P. turėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 2022 m. birželio 12 d. Tačiau paskolos nei minėtu terminu, nei vėliau negrÄ Å¾ino. Tam, kad nebÅ«tų ieÅ¡kovui iÅ¡ ko priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , vienintelį turtÄ â€“ butÄ , perleido neatlygintinai savo motinai atsakovei T. K., kuri jo dalį perleido savo sutuoktiniui. Atsakovas E. K. yra teisininkas, dirbęs advokato padėjėju. Todėl jo siekis padėti sutuoktinės dukrai iÅ¡vengti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo yra daugiau nei akivaizdus.

2.6. Buto areštas naudojimosi juo neriboja, todėl buto areštas, objektyviai vertinant, atsakovės ir (ar) jos šeimos teisių nepažeidžia.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria visiÅ¡kai patenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

2. Kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas S. K. pateikė paklausimÄ antstoliui bei iÅ¡ jo gautÄ informacijÄ .

3. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

4. Taigi, siekiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme kaip iÅ¡imties iÅ¡ bendrojo draudimo taikymo, bÅ«tina, pirma, pateikti atitinkamÄ praÅ¡ymÄ , antra, šį praÅ¡ymÄ reikia pagrįsti arba objektyviu (t. y. nuo asmens valios nepriklausiusiu) negalėjimu pateikti kurį nors dokumentÄ (ar įrodymÄ ) į bylÄ anksčiau, arba vėliau atsiradusia bÅ«tinybe jį pateikti, arba Å¡io įrodymo savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu jį priimti.

5. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priimti prie atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ pridėto raÅ¡ytinio įrodymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pateikto į apeliacine tvarka nagrinėjamÄ bylÄ naujo įrodymo priėmimo klausimo savo iniciatyva neturi pagrindo spręsti.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

6. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų buvimÄ bÅ«tent toje konkrečioje byloje.

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieÅ¡kovas pateiktame ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieÅ¡kinio reikalavimus, bei teisinius argumentus, pateikė su ginčo pirkimu susijusius dokumentus. Tuo tarpu atsakovė savo skunde teigia, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nėra preliminariai pagrįstas, yra pateiktas su trÅ«kumais. IeÅ¡kovas neįvykdė savo pareigos pateikti teismui įrodymus apie kitÄ atsakovės A. P. turimÄ turtÄ (Å¡iuo atveju esantį Danijoje), todėl neįrodė ieÅ¡kinio dalyje, jog atsakovės galimybės atsiskaityti su ieÅ¡kovu buvo panaikintos arba sumažintos bei nenurodė ieÅ¡kinyje atsakovės A. P. gyvenamosios vietos adreso. Taip pat, kad ieÅ¡kovas, ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo momentu, neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę A. P.

8. Lietuvos apeliacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal prima facie (liet. preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo) doktrinÄ atliekamo ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pareigÄ patikrinti, ar ieÅ¡kinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieÅ¡kovas pasirinko leistinÄ ir aiÅ¡kiai įmanomÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ , ar praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pareikÅ¡tas siekiant užtikrinti reikalavimÄ , kuris pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieÅ¡kinio argumentais bei atsakovės atskirojo skundo argumentais sprendžia, kad jie nėra susiję su aukščiau iÅ¡dėstyta prima facie doktrina. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui pagrįstai susiformavo įsitikinimas, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovo naudai galėtų bÅ«ti priimtas palankus teismo sprendimas. IeÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje pasirinko leistinÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , ieÅ¡kinio reikalavimus pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais bei įrodymais. IeÅ¡kinio reikalavimų materialinis teisinis pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti ar ieÅ¡kovas pateikė pakankamai įrodymų savo reikalavimams pagrįsti. Tai, ar ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę į atsakovę, ar pastaroji turi pakankamai kito turto ir galės atsiskaityti su ieÅ¡kovu, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, dėl ko turi bÅ«ti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , o iÅ¡nagrinėjus kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės ir priimant galutinį teismo sprendimÄ . Atskirojo skundo argumentas, kad ieÅ¡kinys preliminariai nepagrįstas, atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinio argumentai bei su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai sudarė pagrindÄ manyti, jog ieÅ¡kovo reikalavimai preliminariai pagrįsti.

10. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo pareigos nustatyti ieÅ¡kovui terminÄ trÅ«kumų paÅ¡alinimui nenurodžius atsakovės A. P. gyvenamosios vietos adreso Danijoje, pabrėžtina, kad pagal CPK iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieÅ¡kinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieÅ¡kovas nesumokėjo už ieÅ¡kinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentÄ , pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . PrieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trÅ«kumams paÅ¡alinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), taip pat jos asmens kodÄ . Pažymėtina, kad Å¡i atsakovės A. P. gyvenamoji vieta yra nurodyta ir Å¡alių sudarytoje paskolos sutartyje. Taigi, pritartina ieÅ¡kovo pozicijai, kad ieÅ¡kinyje jis nurodė paskutinę jam žinomÄ atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jo ieÅ¡kinio nepriimti arba nustatyti terminÄ trÅ«kumų Å¡alinimui.

12. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga, su kuria taip pat nesutinka apeliantė, yra susijusi su grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sÄ raÅ¡o, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieÅ¡kinio reikalavimų, kurie tikėtina gali bÅ«ti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymÄ . Taigi, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo klausimÄ , tiek ir parenkant konkrečiÄ taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį bei jos taikymo mastÄ , turi bÅ«ti įvertintas byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų pobÅ«dis ir materialinis santykis, kurio įvykdymÄ praÅ¡oma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-302/2017; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1537-516/2018). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti to praÅ¡ančio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokių priemonių taikymo bÅ«tinumÄ , bei spręsti, ar Å¡is praÅ¡ymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai Å¡aliai priemonė. PrieÅ¡ingas vertinimas ir aiÅ¡kinimas (t. y. pripažinimas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iÅ¡kils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui) neabejotinai iÅ¡kreiptų laikinųjų apsaugos priemonių esmę bei jų taikymo prevencinį tikslÄ , pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, kadangi tokių priemonių turėtų bÅ«ti imamasi iÅ¡ esmės kiekvienoje byloje.

14. Atsakovė skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizika, kadangi ginčo bute gyvena atsakovė su sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais, todėl butas negalėtų bÅ«ti perleistas. Be to, ieÅ¡kovas neįrodė atsakovų nesÄ Å¾iningumo.

15. Å iuo atveju aktualu paminėti, kad pagal tikslÄ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti kelių rÅ«Å¡ių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumÄ , status quo iÅ¡saugojimÄ (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sÄ lygas užtikrinti asmenų teisių apsaugÄ , ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimÄ , kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios keliÄ Å¾alai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

16. Ä®vertinus ieÅ¡kinyje keliamus reikalavimus (ieÅ¡kovas siekia, kad daiktinės teisės į butÄ bÅ«tų grÄ Å¾intos atsakovei A. P. tam, jog bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ nurodytÄ turtÄ , jei atsakovė ir toliau vengtų su ieÅ¡kovu atsiskaityti) ir bylos Å¡alių nurodytas buto dovanojimo faktines aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog tikslinga yra taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios užtikrina padėties bylos nagrinėjimo metu stabilumÄ , status quo iÅ¡saugojimÄ . Toks laikinųjų apsaugos priemonių tikslas gali bÅ«ti pasiektas uždraudus atsakovei T. K. imtis veiksmų, dėl kurių butas gali bÅ«ti ne tik perleistas, tačiau ir įkeistas.

17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovės teisės naudotis butu, jame gyventi ir t. t. nėra suvaržytos, o tai reiškia, kad atsakovės teisės nėra suvaržomos labiau nei būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobÅ«dį, tai, kad praÅ¡omomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama, jog ginčo butas nebÅ«tų perleidžiamas kitiems asmenims arba apsunkinamas įkeičiant už skolinius įsipareigojimus bei siekdamas užtikrinti ginčo Å¡alių status quo, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, taip užkertant keliÄ situacijos pokyčiams ar naujų ginčų atsiradimui.

19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinę reglamentacijÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teiginiui, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡ioje byloje pažeidė laikinÄ sias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas arba formuojamÄ praktikÄ , o apeliantės atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ nutartį. Pažymėtina, kad Å¡i nutartis neužkerta kelio atsakovei teikti pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

20. Kiti apeliantės argumentai, neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, kadangi jie yra aktualÅ«s bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas Antanas Rudzinskas