2017-11-28 Nr. AB-21941-3-63-3-01290-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1016-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01290-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos PK) 2017 m. spalio 2 d. raštą Nr. 30-S-36609(4.1) „Dėl prašymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-9225-793/2017 dėl neteisėto iškeldinimo iš negyvenamosios patalpos (garažo). Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į Klaipėdos PK, prašydama pateikti Klaipėdos miesto apylinkės teismui Klaipėdos PK filmuotą medžiagą; P. B. skirti administracinę baudą už melagingą policijos iškvietimą; pradėti ikiteisminį tyrimą dėl P. B., jo tėvo, motinos ir sesers nusikalstamų veikų; pradėjus ikiteisminį tyrimą, P. B. skirti priverstinę psichiatrijos ekspertizę. Be to, pareiškėja prašė nurodyti ROIK numerį ir leisti susipažinti su nurodyta medžiaga bei gauti reikiamų dokumentų kopijas.

Pareiškėja paaiškino, kad 2017 m. spalio 6 d. gavo Klaipėdos PK Sprendimą, kuriame buvo nurodyta, jog 2017 m. rugpjūčio 18 d. P. B. iškvietė policijos pareigūnus dėl garažo buvusios savininkės (pareiškėjos) veiksmų garaže. Sprendime, pasak pareiškėjos, melagingai nurodyta, kad vaizdo įrašas, atvykus policijai, nebuvo daromas. Sprendime taip pat buvo nurodyta, kad policijos pareigūnai nenustatė, jog policija buvo kviečiama melagingai, ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjos įsitikinimu, tokie Klaipėdos PK veiksmai, ignoruojantys pareiškėjos prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, reiškia, kad pareiškėjos pažeistos teisės nebuvo apgintos.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos T. Ž. skundą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 29 d. prašymo turinį, darė išvadą, kad pareiškėja kreipėsi į policijos įstaigą dėl administracinio nusižengimo (melagingo policijos iškvietimo) teisenos P. B. pradėjimo. Pareiškėja taip pat siekė, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjos judėjimo laisvės suvaržymo, savavaldžiavimo, melagingo pranešimo apie nusikaltimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėja minėtame prašyme neprašė informacijos dėl institucijos organizacinės veiklos ar kitais veiklos klausimais.

Teismas taip pat konstatavo, kad Klaipėdos PK Sprendimu atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, o taip pat ir ikiteisminį tyrimą, nenustačius P. B. veikloje administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, ir nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos kitų teismų kompetencijai. Teismas taip pat pažymėjo, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Spręsdama šiuos klausimus (dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo), policija veikia kaip teisėtumą užtikrinanti institucija, o ne kaip viešojo administravimo subjektas.

Teismas nurodė, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, taip pat nesprendžia jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną tam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 2 p.). Teismas pažymėjo, kad atsisakymas priimti skundą neatima iš pareiškėjos galimybės dėl galbūt pažeistų teisių gynimo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijų priežiūrą vykdančią prokuratūros įstaigą ar bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėja T. Ž. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjos vertinimu, jos skundas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, nes Klaipėdos PK Sprendime nurodė, kad pareiškėja turi teisę šį Sprendimą skųsti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Jei teismas manė, kad skundas neteismingas nurodytam teismui, jis, pareiškėjos nuomone, turėjo pats persiųsti pareiškėjos skundą nagrinėti kitam teismui arba turėjo kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos teismingumo nustatymo. Pareiškėja nurodo, kad jos skundą teismas atsisakė priimti, būdamas šališkas ir suinteresuotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos T. Ž. skundą vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu (skundas nepriskirtinas tam teismui).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti pareiškėjos skundą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtinta ir tai, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, nes sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos siekiamas inicijuoti ginčas, susijęs su nepradėta administracinio nusižengimo teisena ir nepradėtu ikiteisminiu tyrimu, negali būti sprendžiamas administraciniame teisme.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad byla teisminga administraciniam teismui, nes Klaipėdos PK Sprendime nurodyta, jog šį sprendimą galima skųsti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (pvz., 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d.).

Taigi administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Pažymėtina, jog sprendimų, priimtų dėl prašymų pradėti administracinio teisės nusižengimo teiseną, teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Teismų įstatymo 12 str. 3 d., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. birželio 21 d. nutartis; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-549-822/2017; 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas kompetencijos nebuvimą nustatė skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu, todėl, priešingai nei atskirajame skunde teigia pareiškėja, neprivalėjo bylos perduoti pagal rūšinį teismingumą kitam teismui. ABTĮ normos nenustato pareigos administraciniam teismui perduoti nepriimtą nagrinėti skundą tame teisme nagrinėti kitam teismui.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi.

Iš pareiškėjos skundo ir prie jo pridėtų dokumentų turinio matyti, kad pareiškėja ginčija Klaipėdos PK 2017 m. spalio 2 d. raštą Nr. 30-S-36609(4.1) „Dėl prašymo“, kuriuo nebuvo pradėtos ikiteisminio tyrimo bei administracinio teisės nusižengimo teisenos pagal pareiškėjos pateiktą informaciją (prašymą), ir siekia, kad būtų patenkintas jos 2017 m. rugpjūčio 29 d. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl P. B. ir kitų asmenų galbūt atliktų nusikalstamų veikų, skirti P. B. administracinę baudą (pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną). Pareiškėja taip pat siekia iš šių teisenų kylančių procesinių teisių suteikimo, t. y. kad Klaipėdos PK pateiktų pareiškėjai tam tikrus duomenis (įrodymus), suteiktų galimybę susipažinti su bylos medžiaga, daryti dokumentų kopijas. Pareiškėja atsakovo Sprendimo neginčija, kaip sprendimo, priimto vykdant viešąjį administravimą pagal Viešojo administravimo įstatymą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėja siekia inicijuoti bylą administraciniame teisme ne dėl ginčo, kilusio viešojo administravimo srityje. Kadangi pareiškėjos reikalavimas kyla ne iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje, todėl nenagrinėtinas administraciniuose teismuose pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Nors pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė atsisakymo priimti pareiškėjos skundą pagrindą, bet priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir suinteresuotas, teisėjų kolegija akcentuoja, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jų nešališkumu. Akcentuotina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai apie teismo (teisėjo) šališkumą, suinteresuotumą yra deklaratyvaus pobūdžio ir abstraktūs. Kadangi pareiškėja atskirajame skunde nenurodo jokių objektyviais duomenimis pagrįstų abejonių teisėjo R. A., nagrinėjusio skundo priėmimo klausimą, nešališkumu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė