f7c77825-9b97-4e1b-8e81-71dfe40004e5 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3175-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00837-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 27 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. B. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

4) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. birželio mėnesio buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas ankÅ¡tose Å¡eÅ¡iavietėse kamerose Nr. 203, Nr. 205, Nr. 207, Nr. 159 bei keturvietėse kamerose Nr. 331, Nr. 348, kuriose nebuvo galimybės judėti, nes visos vietos buvo užimtos ir pareiÅ¡kėjui teko apie 1,5 kv. m. gyvenamojo ploto. Daug kameros ploto užėmė baldai.

Dėl vietos trÅ«kumo neturėjo galimybės pavalgyti prie stalo, todėl valgė atÅ¡alusį maistÄ . Vasaros metu kamerose buvo karÅ¡ta, trÅ«ko oro, o pasivaikščioti buvo vedamas tik vienÄ valandÄ per parÄ . Teigė, kad minėtais neteisėtais veiksmais atsakovas žemino pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ , pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas. Netinkamos kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui lėmė fizinius ir dvasinius skausmus, kančias, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , menkinimÄ , stresÄ , orumo pažeminimÄ .

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 9-14) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Kauno tardymo izoliatorių buvo atvykęs kelis kartus. Apie 57,4 proc. viso kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje laiko jam teko daugiau nei 3,6 kv. m. ploto. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, jog skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ reikia atmesti kameros baldų užimamÄ plotÄ . Tardymo izoliatoriaus kameros yra įrengtos taip, kaip reikalauja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė į vienos valandos pasivaikščiojimÄ gryname ore, kaip numatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje.

Taip pat vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 96 punktu, suimtiesiems yra sudarytos sÄ lygos sportuoti ir mankÅ¡tintis. PareiÅ¡kėjas kalėdamas Kauno tardymo izoliatoriuje dėl kamerų ploto, pasivaikščiojimų trukmės ar kitų sÄ lygų nesiskundė, o jo nusiskundimai dėl orumo ir garbės pažeminimo yra deklaratyvÅ«s. Kauno tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti, o dauguma jo teiginių yra nepagrįsti įrodymais. Prašė pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį, o likusioje dalyje skundÄ atmesti.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu.Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Kauno tardymo izoliatoriuje pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei higieninių sÄ lygų į Kauno tardymo izoliatoriaus administracijÄ .

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įstaigos administracijos, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismÄ kreipėsi 2016 m. gegužės 16 d. (b. l. 6), todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė fizinius ir dvasinius skausmus, kančias, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , menkinimÄ , stresÄ , orumo pažeminimÄ . Pažymėtina, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ , tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos.

Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimÄ , kuriame buvo praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gegužės 15 d. taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytÄ laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjo buvimas Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2013 m. gegužės 16 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį Konvencijos 3 straipsnio nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Administracinių bylų teisenos įstatymo (akto redakcija iki 2016-07-01) (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių plotas neatitinka higienos normų reikalavimų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas V.

B. Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. liepos 23 d. (b. l. 34). Daliai skundo reikalavimo pritaikius senaties terminÄ , nagrinėjamu atveju aktualus laikotarpis - nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. liepos 23 d.IÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. pažymos Nr. 11-4740 matyti, kad pareiÅ¡kėjas V. B. laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. liepos 23 d. buvo laikomas kameroje Nr. 159, kurios plotas 14,61 kv. m., kameroje buvo laikoma iki 5 asmenų (b. l. 15-32).

Minėtais duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gegužės 16 d. bei 2013 m. gegužės 22-28 dienomis (iÅ¡ viso 8 paras) pareiÅ¡kėjui teko 2,92 kv. m. gyvenamojo ploto, t. y. 0,68 kv. m. mažiau nei Ä®sakymo 1.3.1 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma, todėl konstatuotina, kad Kauno tardymo izoliatorius pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl vietos trÅ«kumo kameroje neturėjo galimybės judėti ir susėsti prie vieno stalo.

Tačiau, teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013). Pripažinus, kad kamerų ploto reikalavimai buvo pažeisti, teismas minėtų aplinkybių nevertina kaip atskirų žalos padarymo pagrindų. Taip pat akcentuotina, kad teisės aktai nenustato baldų ir įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ .PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad kamerose trÅ«ko oro, vasarÄ buvo karÅ¡ta.Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau– Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Oro temperatÅ«ra Å¡iltuoju metu turi bÅ«ti 18-28 oC (26 p.) Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.10 punktÄ , tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti įrengtas natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimas. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Kauno tardymo izoliatoriaus kameros yra įrengtos taip, kaip reikalauja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, todėl pagrindo žalai atsirasti nėra.

IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų foto nuotraukų matyti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus kameros yra vėdinamos per atidaromus langus, taip pat patalpose yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema (b. l. 39, 41, 42, 46, 47). Nors į bylÄ nėra pateikta duomenų apie oro judėjimo greitį patalpose ar oro temperatÅ«rÄ , tačiau teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo Å¡ias aplinkybes, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Kauno tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl oro trÅ«kumo, netinkamos temperatÅ«ros ar kitų nepatogumų. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmestini.PareiÅ¡kėjas skunde neturtinę žalÄ sieja su aplinkybėmis, kad pasivaikščioti buvo vedamas tik valandÄ per parÄ , tačiau pareiÅ¡kėjui to nepakako.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktÄ , pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo pasivaikščioti gryname ore ir kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos apraÅ¡o (b. l. 60-62) 13 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per parÄ , todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vienÄ valandÄ per dienÄ , nenustatyta. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl pasivaikščiojimo laiko pailginimo, todėl suteikti jam ilgesnį pasivaikščiojimÄ atsakovo atstovas neturėjo teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno tardymo izoliatorius ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, t. y. 8 paras trÅ«ko 0,68 kv. m., todėl konstatuotina, kad Kauno tardymo izoliatorius pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl minėtų aplinkybių patyrė skausmus, stresÄ , pažeminimÄ , tačiau į bylÄ nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo nurodytÄ Å¾alÄ ir kurie galėtų bÅ«ti laikomi tiesiogine laikymo sÄ lygų Kauno tardymo izoliatoriuje priežastimi bei suteiktų pakankamÄ pagrindÄ neturtinės žalos priteisimui. Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl jo laikymo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė.

Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų/suimtųjų asmenų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė žala, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgęs į aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-1994-624/2015) bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Pabrėžtina, jog pats pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kuriÄ reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti pareiÅ¡kėjo nepatogumai buvo tokio pobÅ«džio ir pareiÅ¡kėjo teises pažeidė tokiu bÅ«du, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

Tokiu bÅ«du pripažintina, kad 2013 m. gegužės 16 d. ir nuo 2013 m. gegužės 22 iki 2013 m. gegužės 28 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str.).Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (akto redakcija iki 2016-07-01) 79 straipsnio 5 dalimi, 85- 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo V. B. teisė, bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis laikino sulaikymo kamerose, buvo pažeista.ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                  Audrius Grauželis