f7c700fd-2f71-4450-ba22-2fccb68a7366 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1039/2011

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,

teismo

posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų G. T. ir J. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos

teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas UAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų UAB (duomenys neskelbtini) G. T. , J. T. solidariai 440 141,04 Lt nuostolius, 27 808,59 Lt turto saugojimo iÅ¡laidas, 4 516,50 Lt turto vertinimo iÅ¡laidas, 20 016,10 Lt turto pardavimo komisinius (iÅ¡ viso 492 482,23 Lt) ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. vasario

27 d. buvo sudarytos lizingo sutartys Nr.1070248 ir Nr. 1070249, 2007 m. balandžio 16 d. – Nr. 1070452 ir Nr. 1070453, 2007 m. lapkričio 29 d. – Nr. 10711105 ir Nr. 10711108, kurių objektai: vilkikas VOLVO FM-400 su antstatu VARIOTRANS MP-A5 (2006 m.); priekaba VARIOTRANS APT-A (2006 m.); vilkikas VOLVO FM 12 380hp su antstatu METAGO MP-M1 (2005 m.); priekaba VARIOTRANS APT-A (2005 m.); vilkikas VOLVO FM 12 (2004 m.); priekaba KASSBOHRER (2006 m.). Tarp ieškovo ir atsakovų G. T. ir

J. T. buvo sudarytos laidavimo sutartys, kuriomis laiduotojai įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovui kaip kreditoriui visu nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu pagrindinis skolininkas UAB (duomenys neskelbtini) laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal minėtas lizingo sutartis. Atsakovams tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas 2008 m. gegužės 20 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartis. Dėl atsakovų kaltės nutraukus sutartis ieškovas patyrė nuostolių, kuriuos ir prašo atlyginti.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų

apsaugos priemonių taikymo ir areÅ¡tavo atsakovams UAB (duomenys neskelbtini) , G. T. , J. T. priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar

kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises bendrai 492 482,23 Lt sumai, uždraudžiant šį turtÄ parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti tretiesiems asmenims. Tik neužtenkant ir/ar esant nepakankamai turto – areÅ¡tuoti atsakovų lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pats atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomÄ sias

socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu, o atsakovams G. T. ir J. T. , leidžiant iš areštuotų lėšų naudotis

darbo užmokesčiu ar kitomis darbo užmokesčiui prilyginamomis pajamomis bei atsiskaityti su ieÅ¡kovu. IÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad dėl Å¡ios nutarties vykdymo privalo kreiptis į atsakovų teritorijÄ aptarnaujantį antstolį. Per vienÄ mėnesį nuo turto areÅ¡to akto laikino įregistravimo dienos hipotekos skyriui nepateikus turto areÅ¡to akto, kuriame nurodyti visi areÅ¡tuotÄ turtÄ identifikuojantys duomenys, laikinai įregistruotas turto areÅ¡to aktas gali bÅ«ti iÅ¡registruotas iÅ¡ turto areÅ¡to aktų registro. Nutarties vykdymas pavestas ieÅ¡kovo pasirinktam antstoliui. Teismas atsižvelgė, kad nagrinėjamu atveju praÅ¡oma priteisti suma –

492 482,23 Lt – yra didelė, o tai gali padidinti bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principais, nustatė areÅ¡tuojamo turto eiliÅ¡kumÄ , nevirÅ¡ijant bendros areÅ¡tuojamo turto sumos – 492 482,23 Lt. PraÅ¡ymas iÅ¡nagrinėtas nepraneÅ¡us atsakovams (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirųjų skundų argumentai

Atsakovai G. T. ir J. T. atskiruoju skundu praÅ¡o: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmesti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Ieškovas nepateikė ir nenurodė duomenų pagal CPK 178 straipsnį, kad nurodyta ieškinio suma jam yra didelė, o tai prieštarauja suformuotai teismų praktikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-131/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-435/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-532/2007), kurioje nurodyta, kad vien didelė suma automatiškai nesuponuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, o būtina įvertinti, ar konkrečiam ieškovui ši ieškinio suma yra didelė.

2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovų teisių suvaržymu ir gali sukelti asmenims, kuriems taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neigiamas pasekmes. Todėl taikant laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko, laiduotojų pagrįstus interesus. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti proporcingos siekiamiems tikslams – užtikrinti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ .

IeÅ¡kovas UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai vengia mokėti skolas ieÅ¡kovui jau nuo 2008 m. vasario mėnesio. Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas 2010 m. birželio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-77-392/2010, kuriuo iÅ¡ atsakovų priteista ieÅ¡kovui 193 730,14 Lt suma, tačiau sprendimas neįsiteisėjo. Tai tik patvirtina, kad ateityje atsakovai gali bandyti nuslėpti turimÄ turtÄ . Atsakovai netinkamai cituoja Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , nes turi bÅ«ti vertinama, ar atsakovui ieÅ¡kinio suma yra didelė, o ne ieÅ¡kovui. Atsakovai pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutarties, kuria praÅ¡o atleisti juos nuo viso žyminio mokesčio. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad Å¡iuo metu jų finansinė padėtis pasikeitė ir jie yra mokÅ«s bei ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti suma jiems nėra didelė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar

pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių

taikymo atsakovo atžvilgiu, yra pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atsakovų atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320,

338 str.).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu

gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba

pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama

garantuoti bÅ«simo teismo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Tokių priemonių taikymo

pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti

arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų

apsaugos priemonių, gali bÅ«ti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindÄ taikyti tokio pobÅ«džio priemones.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovai neteisingai interpretuoja teismų praktikÄ , nes ne ieÅ¡kovas, o atsakovas turi pagrįsti, jog ieÅ¡kinio suma, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, jam nėra didelė. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovų UAB (duomenys neskelbtini), G. T. , J. T. solidariai priteisti

492 482,23 Lt. Reikalavimas dėl 492 482,23 Lt sumos priteisimo teismų praktikoje pripažintinas reikalavimu dėl didelės pinigų sumos priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.

balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. 2-1055/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. 2-1129/2011; 2011 m.

kovo 31 d. nutartis byloje Nr. 2-487/2011). Å alis, kuriai pareikÅ¡tas tokio dydžio piniginis reikalavimas, gali pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, kad tokia pinigų suma atsakovui nėra didelė (CPK 12 straipsnis). Nors pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos Å¡alių taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis), bet paskirstydamas įrodinėjimo naÅ¡tÄ teismas taip pat atsižvelgia į tai, kuriai iÅ¡ bylos Å¡alių yra paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, esant minimalioms sÄ naudoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-1422/2009). Geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali jÄ Ä¯rodyti, bÅ«tent atsakovai. Apeliantai, paduodami atskirÄ jį skundÄ , remdamiesi rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), galėjo pateikti teismui įrodymus apie savo turtinę padėtį ir įrodyti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįsta, tačiau nepasinaudojo Å¡ia teise ir nepateikė tokių įrodymų (CPK 178 straipsnis, 314 straipsnis). Nesant duomenų apie apeliantams priklausantį turtÄ ir įsipareigojimus, negalima teigti, jog jų turtinė padėtis yra gera, ieÅ¡kinio suma jiems nėra didelė ir yra pagrindas panaikinti skundžiama teismo nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegija pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso Å¡aliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei bÅ«tina ieÅ¡kiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, t. y. teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kokių ir kiek bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , o laikinosios apsaugos priemonės taikomos taip, kad nesuteiktų nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei reikia teisėtam tikslui pasiekti. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė pirmiausia areÅ¡tuoti atsakovų nekilnojamÄ jį/kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant per mažai – lėšas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutartimi atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra

proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieÅ¡kovo, praÅ¡ančio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bei atsakovų, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrÄ .

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad atsakovai neįrodė, jog jų turtinė padėtis yra gera ir sudaro pagrindÄ panaikinti teismo taikytÄ atsakovų turtui areÅ¡tÄ ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Naikinti ar

keisti teisėtos ir pagrįstos žemesnės instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

Å is teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovams praÅ¡yti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ , įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ reikalaujamÄ priteisti sumÄ , pateikti laidavimÄ , įkeisti turtÄ , praÅ¡yti pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita (CPK 146, 147, 150 straipsniai). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovai, vadovaudamiesi CPK 147 straipsnio 1 dalimi, pareikÅ¡ praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio praÅ¡ymo nepareikÅ¡, įstatymas jiems suteikia teisę reikalauti

nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys (pareiškimas) būtų atmestas (CPK 147

straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                                                       Artūras Driukas

                                                                                                                                                                                       Danutė

Milašienė

                                                                                                                                                                                       Donatas

Å ernas