AS-520-191-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-191/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02051-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. E. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. E. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Stebulė“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. E. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, reikšdamas tokius materialius teisinius reikalavimus: 1) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 9 503 Lt žalai atlyginti bei 250 Lt išlaidoms dėl padarytos žalos vertinimo; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. atsakymą Nr. A51-31992(2.9.3.19-UK2). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo E. E. skundą tenkino iš dalies: priteisė E. E. iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto 6 502 Lt žalai atlyginti; kitus reikalavimus atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 16 d., apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą, apeliacinio skundo netenkino.

II. Pareiškėjas E. E. padavė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2 339,33 Lt dydžio išlaidas advokatų pagalbai apmokėti ir 446,95 Lt dydžio išlaidas advokatų pagalbai apmokėti (iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, jog tai turėtų būti įrodymų rinkimo išlaidos).

Prašyme pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. pateikė teismui skundą dėl 9 503 Lt žalos iš Vilniaus miesto savivaldybės atlyginimo, 250 Lt išlaidų dėl padarytos žalos vertinimo atlyginimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. A51-31992(2.9.19-UK2) panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas jo skundą patenkino iš dalies ir priteisė 6 502 Lt žalos atlyginimą, kitus reikalavimus atmetė. Atsižvelgdamas į tai, kad byla vyko dėl žalos atlyginimo, teismas žalos atlyginimą sumažino vienu trečdaliu, o neturtinis reikalavimas buvo išvestinis iš reikalavimo atlyginti žalą ir neturėjo reikšmės bylai, pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas yra priimtas dviem trečdaliais jo naudai. Nurodo, kad pareiškėjui atstovavo advokatai Justas Čobotas ir Julius Petrulionis ir suteikė tokias paslaugas: parengė skundą teismui, atstovavo pareiškėjui teisme, parengė 2011 m. lapkričio 29 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. paaiškinimus teismui, parengė 2012 m. vasario 3 d. ir 2012 m. vasario 27 d. prašymus teismui. Už šias paslaugas pareiškėjas sumokėjo 3 509 Lt. Pareiškėjo patirtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti yra pagrįstos, būtinos ir susijusios su nagrinėjama byla. Todėl prašo priteisti du trečdalius turėtų išlaidų, t. y. 2 339,33 Lt. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad byla yra sudėtinga dėl faktinių aplinkybių specifikos, keliamų teisės klausimų ir jų gausos, ginčo pobūdis reikalavo specialių žinių, nes buvo nagrinėjami specifiniai želdynų priežiūros klausimai, kurių tyrimas, analizė dėl gausios ir sudėtingos teisės aktų bazės, atstovams reikalavo daug papildomo laiko. Be išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, pareiškėjas patyrė išlaidų dėl įrodymų rinkimo: antstoliui sumokėjo 363 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos sumokėjo 57,43 Lt už hidrometeorologinę pažymą, vertėjui M. L. sumokėjo 250 Lt už vertimo paslaugas (Boforto vėjų skalės aprašymo anglų kalba iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos, vertimas į lietuvių kalbą). Todėl prašo priteisti du trečdalius turėtų įrodymų rinkimo išlaidų, t. y. 446,95 Lt.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepimu į pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti, o nutarus tenkinti prašymą, prašė mažinti priteistinas išlaidas, tenkinant ne daugiau kaip vieną trečdalį reikalavimo, t. y. priteistiną išlaidų dydį mažinti 67 proc.

Paaiškino, kad, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, pareiškėjui gali būti priteista tik vienas trečdalis išlaidų. Pasisakydamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovas prašė atkreipti dėmesį į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo iškilusi teisės normų konkurencijos, teisės spragų šalinimo problema, byloje buvo taikomi želdynų priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai, dėl kurių yra suformuota atitinkama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika. Manė, kad maksimalaus galimo priteisti advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydžio priteisimas būtų ženkliai per didelis. Pasisakydamas dėl išlaidų, kurias pareiškėjas patyrė rinkdamas įrodymus, atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą ir hidrometeorologinę pažymą buvo nurodęs kaip skundo reikalavimą, kurį teismas atmetė, nes priteisė tik žalos atlyginimą. Dėl išlaidų už vertimo paslaugas paaiškino, kad šios išlaidos nebuvo būtinos, nes Vikipedijos laisvoji enciklopedija prieinama ir lietuvių kalba, be to, atsakovas jau buvo pateikęs į bylą lietuvišką Boforto skalę.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo E. E. prašymą tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1 366,13 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, o LVAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Todėl pareiškėjas turi teisę į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 ir 6 dalyse numatytų išlaidų atlyginimą. Sprendė, jog, kadangi pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nustatė, kad E. E. skunde teismui kėlė du reikalavimus: 1) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 9 503 Lt žalai atlyginti bei 363 Lt išlaidoms dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, 250 Lt išlaidoms dėl padarytos žalos vertinimo ir 57,43 Lt išlaidoms dėl pažymos apie hidrometeorologines sąlygas gavimo atlyginti; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. atsakymą Nr. A51-31992(2.9.3.19-UK2). Teismas skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto 6 502 Lt žalos atlyginimą, kitus reikalavimus atmetė. Teismas darė išvadą, kad atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reikalavimas visiškai atmestas, o likusių 50 proc. reikalavimų kitam atsakovui, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės, patenkinta du trečdaliai. Įvertindamas tai, kiek pareiškėjui palankus yra priimtas teismo sprendimas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui gali būti priteisiama tik nuo pusės visų išlaidų sumos du trečdaliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 17 d. konsultacija Nr. 02-03-1071, Biuletenis Nr. 5, p. 265). Sprendė, jog bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, nes patenkintas iš dalies jai pareikštas reikalavimas.

Teismas nustatė, kad paduodamas skundą pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Pažymėjo, jog, nors prašyme dėl išlaidų atlyginimo pareiškėjas ir neprašė atlyginti išlaidas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas prašė skunde. Todėl sprendė, kad pareiškėjui priteistina 33,33 Lt žyminio mokesčio (50 Lt x 2/3 = 33,33 Lt) suma.

Pažymėjo, jog pareiškėjas nurodo turėjęs 3 509 Lt išlaidų advokato pagalbai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apmokėti. Nustatė, kad šias išlaidas patvirtina pateikta 2012 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaita faktūra, paslaugų detalizavimas ir vietinio mokėjimo nurodymas, patvirtintas advokatų profesinės bendrijos vyr. finansininko.

Teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsniu, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7, 8 punktais. Teismas darė išvadą, kad byla buvo sudėtinga, nes bylos nagrinėjimas reikalavo ištirti daugybę rašytinių įrodymų, analizuoti teisės aktus, reglamentuojančius specifinius želdynų priežiūros klausimus. Konstatavo, kad priteistini maksimalūs Rekomendacijose nustatyti galimi priteisti dydžiai.

Pažymėjo, jog pateiktoje teisinių paslaugų detalizacijoje nurodyta, kad 3 509 Lt mokėtina už skundo teismui parengimą, atstovavimą teisme, 2011 m. lapkričio 29 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. paaiškinimų teismui rengimą, 2012 m. vasario 3 d. ir 2012 m. vasario 27 d. prašymų teismui priimti rašytinius įrodymus ir prijungti prie bylos rengimą. Vadovaudamasis Rekomendacijų 8.2 punktu teismas sprendė, kad už skundo parengimą galėtų būti priteisiama 2 400 Lt (800 Lt x 3 = 2 400 Lt). Nustatė, kad pareiškėjui advokatas atstovavo 2012 m. sausio 11 d., 2012 m. vasario 27 d. ir 2012 m. balandžio 16 d. posėdžiuose, susumavus posėdžių laiką, iš viso atstovavimas teisme užtruko 1 val. 40 min. Vadovaudamasis Rekomendacijų 8.18, 9 punktais, teismas sprendė, kad už atstovavimą teisme galėtų būti priteisiama 240 Lt ((800 x 0,15) x 2 val. = 240 Lt). Nustatė, jog už 2011 m. lapkričio 22 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus, kuriuose reiškiami pareiškėjo paaiškinimai ir atsikirtimai į atsakovo atsiliepimą, vadovaujantis Rekomendacijų 8.15 punktu, gali būti priteisiama 400 Lt (800 x 0,5 = 400 Lt), už 2011 m. lapkričio 29 d. paaiškinimą ir 2012 m. vasario 9 d. bei 2012 m. vasario 27 d. prašymus priimti rašytinius įrodymus ir prijungti prie bylos vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu gali būti priteisiama 288 Lt ((800 x 0,12) x 3 = 288 Lt). Teismas konstatavo, kad iš viso už advokato teisinę pagalba galėtų būti priteisiama 3 328 Lt. Atsižvelgęs į patenkintų reikalavimų apimtį, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui iš viso priteisiama 1 109,33 Lt atstovavimo išlaidų (1 664 x 2/3 = 1 109,33 Lt).

Teismas nustatė, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą sumokėjo 363 Lt, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos už hidrometeorologinę pažymą sumokėjo 57,43 Lt, vertėjui M. L. už vertimo paslaugas sumokėjo 250 Lt. Pažymėjo, jog teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakė, kad antstolių kontorai sumokėti 363 Lt ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos sumokėti 57,43 Lt priskirtini prie teismo išlaidų, nes šias išlaidas pareiškėjas patyrė rinkdamas įrodymus savo reikalavimams pagrįsti. Nustatė, kad teismas sprendime vertino pareiškėjo pateiktą Boforto vėjų skalės vertimą iš anglų kalbos, remdamasis juo grindė išvadas, todėl sprendė, jog negalima daryti išvados, kad pareiškėjo pateiktas Boforto vėjų skalės aprašymo anglų kalba iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos, vertimas į lietuvių kalbą buvo perteklinis įrodymas. Sprendė, jog iš viso pareiškėjas dėl įrodymų rinkimo turėjo 670,43 Lt išlaidų, todėl pareiškėjui priteistina 223,47 Lt (335,21 x 2/3 = 223,47 Lt).

Konstatavo, jog iš viso pareiškėjui priteistina 1 366,13 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

IV. Pareiškėjas E. E. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo E. E. prašymas, ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo E. E. prašymą tenkinti visiškai.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad pareiškėjas laimėjo tik du trečdalius nuo pusės bylos ir todėl pareiškėjo prašymą tenkino tik dalies. Teigia, kad teismas nepagristai ir neteisėtai sprendė, jog reikalavimas panaikinti atsakymą Nr. A51-31992(2.9.3.19-UK2), kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija sprendė, kad pareiškėjui žala negali būti atlyginama, sudaro 50 proc. bylos reikalavimų. Pažymi, jog byla vyko dėl savivaldybės institucijų pareiškėjo turtui padarytos žalos atlyginimo, neturtinis reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą buvo išvestinis iš reikalavimo atlyginti žalą ir neturėjo reikšmės bylai. Nurodo, jog tuo atveju, kai teismo sprendimu patenkinami ne visi skundo reikalavimai, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, turi įvertinti, kiek pareiškėjo naudai yra priimtas teismo sprendimas, ir atitinkamai nuspręsti, kokia dalis pareiškėjo patirtų teismo išlaidų, numatytų ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje, jam turi būti atlyginta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 17 d. konsultacija Nr. 02-03-1071, Biuletenis Nr. 5, p. 265). Mano esant akivaizdu, jog 2012 m. balandžio 26 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra priimtas dviem trečdaliais pareiškėjo naudai. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą skundė tik todėl, kad pačiame atsakyme buvo nurodyta, jog šis atsakymas gali būti skundžiamas, ir siekė, kad pagrindinis bylos reikalavimas priteisti pareikėjo patirtą žalą nebūtų atmestas vien formaliu pagrindu – atsakymo neskundimu.

Pareiškėjas nurodo, jog yra pagrindas naikinti nutarties dalį, kuria Vilniaus apygardos teismas, išlaidas advokato pagalbai apmokėti apskaičiavo remdamasis 800 Lt minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžiu. Teigia, jog konkrečiu atveju turėtų būti remiamasi pareiškėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti patyrimo metu galiojančiu MMA dydžiu. Pažymi, kad tai, jog pareiškėjas išlaidas patyrė galiojant 850 Lt MMA dydžiui, patvirtina su pareiškėjo prašymu pateikta 2012 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Serija AMG002 Nr. 0451 ir jos apmokėjimą įrodantis banko sąskaitos išrašas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kuria prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamoje nutartyje įvertino 2012 m. balandžio 26 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi tenkintų pareiškėjo reikalavimų dalį, pagrįstai nusprendė, kad gali būti priteisiama ne daugiau nei vienas trečdalis prašomų bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad toks proporcingas sumos mažinimas, jei išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, atitinka tiek ABTĮ 4 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-541/2012, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-298/2012; 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-531/2007; 2004 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-272/2004 ir kt.).

Nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui žyminio mokesčio atlyginimą. Teigia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme dėl išlaidų atlyginimo žyminio mokesčio priteisti neprašė, taigi ir jį priteisti nebuvo jokio pagrindo. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo, pateikiant žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, buvo pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (su skundu), todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovaudamasis ABTĮ 45 straipsnio 2 dalimi ir 87 straipsnio 5 dalies 2 punktu turėjo dėl jo pasisakyti 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje. Daro išvadą, jog reikalavimas dėl žyminio mokesčio buvo atmestas.

Mano, kad šioje byloje nepagrįstai priteista maksimali pagal Rekomendacijas išlaidų suma – 1 109,33 Lt, ji turi būti mažinama. Paaiškina, jog ši administracinė byla nepriskirtina sudėtingų bylų kategorijai, kilęs ginčas pagal savo esmę nebuvo išskirtinis (specifinis), todėl nereikalavo ypatingų specialių žinių, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji. Nurodo, jog visų surašytų procesinių dokumentų pagrindas – želdynų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu jau suformuota, ne vienoje panašioje byloje cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teigia, jog byloje nebuvo iškilusi teisės normų konkurencijos, teisės spragų šalinimo problema, todėl pirmosios instancijos teismo priteista maksimali galima pagal Rekomendacijas išlaidų suma neatspindi šios sumos realumo ir pagrįstumo ir turi būti mažinama.

Atsakovas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi dėl 363 Lt faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, 57,43 Lt išlaidų už hidrometeorologinės pažymos bei 250 Lt išlaidų už vertimo paslaugas priteisimo. Pažymi, jog tiek pats prašymas dėl 363 Lt faktinių aplinkybių konstatavimo bei 57,43 Lt išlaidų už hidrometeorologinės pažymos išdavimą atlyginimo, tiek prašymo pagrindimas buvo pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (su skundu), todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovaudamasis ABTĮ 45 straipsnio 2 dalimi ir 87 straipsnio 5 dalies 2 punktu turėjo išlaidų atlyginimo klausimą išspręsti 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Dėl vertimo paslaugų nesutinka, jog jos buvo būtinos šioje byloje. Pažymi, jog vertimo paslaugomis pareiškėjas naudojosi versdamas Boforto vėjų skalės aprašymą anglų kalba iš Vikipedijos laisvosios enciklopedijos, kuri prieinama lietuvių kalba, ir Vilniaus miesto savivaldybė jau buvo pateikusi į bylą lietuvišką Boforto skalę, todėl vertimą iš anglų kalbos vertintina tik kaip perteklinę informaciją byloje.

Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo E. E. atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime išdėsto iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir savo pateiktame atskirajame skunde. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas, nusprendęs Vilniaus miesto savivaldybės administraciją traukti kaip savarankišką atsakovą, pats prisiėmė riziką jog reikalavimą atmetus atitinkamai bus mažinamos priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Teigia, jog nepagrįstas pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad konkrečiu atveju turėtų būti remiamasi 850 Lt MMA dydžiu. Nurodo, jog tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai (pvz., 2008 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje AS143-563/2008, 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-520/2012), kurioje nurodyta, kad apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas MMA dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Pareiškėjo E. E. atskirasis skundas atmestinas. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas E. E. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo E. E. prašymas, ir pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kuria prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas, ir pareiškėjo prašymą atmesti.

Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012). Tais atvejais, kai skunde kelti reikalavimai turi vien tik kiekybinę (skaitinę) išraišką (pvz., reikalavimai dėl žalos atlyginimo), proporcija paprastai nustatoma pagal priteistą sumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–120/2010, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-9/2012), neturtinių reikalavimų atveju – paprastai pagal tenkintų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-138/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-74/2012), o tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti keli skirtingos prigimties reikalavimai – vėlgi pagal tenkintų pakankamai savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-68/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas E. E. kreipėsi į teismą su skundu, reikšdamas šiuos materialius teisinius reikalavimus: 1) priteisti jam iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 9 503 Lt žalai atlyginti bei 250 Lt išlaidoms dėl padarytos žalos vertinimo; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. atsakymą Nr. A51-31992(2.9.3.19-UK2). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo E. E. skundą tenkino iš dalies: priteisė E. E. iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto 6 502 Lt žalai atlyginti; kitus reikalavimus atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą, apeliacinio skundo netenkino.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo E. E. prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1 366,13 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai visiškai atmestas, o likusių 50 proc. reikalavimų kitam atsakovui, t. y. Vilniaus miesto savivaldybei, patenkinta du trečdaliai. Įvertindamas tai, kiek pareiškėjui palankus yra priimtas teismo sprendimas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui gali būti priteisiama tik nuo pusės visų išlaidų sumos du trečdaliai.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu priteistinų išlaidų procentinio dydžio apskaičiavimu.

Kaip matyti, pareiškėjas skunde kėlė du atskirus savarankiškus reikalavimus (dėl turtinės žalos atlyginimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. atsakymo Nr. A51-31992(2.9.3.19-UK2) panaikinimo), kiekvieną iš jų grindė skirtingomis aplinkybėmis, dėl šių reikalavimų teikė įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo reikalavimus taip pat nagrinėjo kaip atskirus savarankiškus reikalavimus, atskirai dėl jų pasisakė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Todėl darytina išvada, jog abu pareiškėjo kelti skundo reikalavimai (tiek dėl turtinės žalos atlyginimo, tiek dėl skundžiamo akto panaikinimo) yra lygiaverčiai ir sudaro po 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prasme.

Įvertinus tai, kad pareiškėjo turtinis reikalavimas atlyginti žalą buvo patenkintas dviem trečdaliais, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamą aktą buvo atmestas, remiantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje buvo iš viso patenkintas trečdalis pareiškėjo reikštų reikalavimų. Taigi atsižvelgiant į šį dydį vertinamas atlygintinas patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje įstatymo nuostatoje nėra nurodyta, jog negali būti priteistos mažesnės sumos nei nustatytos Rekomendacijose, kadangi jose nurodyti maksimaliai priteistinų bylinėjimosi išlaidų nustatymo kriterijai.

Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus – šios Rekomendacijos, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi ir CPK 98 straipsnio 2 dalimi, yra taikomos ir sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinėse bylose;

2) bylos sudėtingumą;

3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis bylos šalių atliktais mokėjimais. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumą, patenkintų reikalavimų dalį (priteistą sumą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Teismas turi nustatyti, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, būtinos ir protingo dydžio. Taigi teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl išlaidų atlyginimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo prašyme nurodyta, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėjas iš viso patyrė 2 339,33 Lt išlaidas advokatų pagalbai apmokėti ir 446,95 Lt įrodymų rinkimo išlaidas.

Pasisakant dėl pareiškėjui atlygintinų atstovavimo išlaidų, pažymėtina, jog Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA). Atkreiptinas dėmesys, jog minimalios algos dydžiai kito (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2007 m. liepos 1 d. patvirtino 700 Lt MMA, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino 800 Lt MMA, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino 850 Lt MMA), todėl apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas MMA dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-563/2008). Todėl atmestinas, kaip nepagrįstas, pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad konkrečiu atveju turėtų būti remiamasi pareiškėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti patyrimo metu galiojančiu 850 Lt MMA dydžiu. Šiuo atveju pareiškėjui teiktų teisinių paslaugų metu galiojo 800 Lt MMA, todėl į šį dydį atsižvelgtina įvertinant pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Pareiškėjas patirtas atstovavimo išlaidas grindžia 2012 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Serija AMG002 Nr. 0451 (t. III, b. l. 4), suteiktų teisinių paslaugų detalizacija (t. III, b. l. 5), 2012 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 (t. III, b. l. 6).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nustatė, jog pateiktoje teisinių paslaugų detalizacijoje nurodyta, kad 3 509 Lt mokėtina už skundo teismui parengimą, atstovavimą teisme, 2011 m. lapkričio 29 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. paaiškinimų teismui rengimą, 2012 m. vasario 3 d. ir 2012 m. vasario 27 d. prašymų teismui priimti rašytinius įrodymus ir prijungti prie bylos rengimą. Vadovaudamasis Rekomendacijų 8.2 punktu teismas sprendė, kad už skundo parengimą galėtų būti priteisiama 2 400 Lt (800 Lt x 3 = 2 400 Lt). Nustatė, kad pareiškėjui advokatas atstovavo 2012 m. sausio 11 d., 2012 m. vasario 27 d. ir 2012 m. balandžio 16 d. posėdžiuose, susumavus posėdžių laiką, iš viso atstovavimas teisme užtruko 1 val. 40 min. Vadovaudamasis Rekomendacijų 8.18, 9 punktais, teismas sprendė, kad už atstovavimą teisme galėtų būti priteisiama 240 Lt ((800 x 0,15) x 2 val. = 240 Lt). Nustatė, jog už 2011 m. lapkričio 22 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus, kuriuose reiškiami pareiškėjo paaiškinimai ir atsikirtimai į atsakovo atsiliepimą, vadovaujantis Rekomendacijų 8.15 punktu, gali būti priteisiama 400 Lt (800 x 0,5 = 400 Lt), už 2011 m. lapkričio 29 d. paaiškinimą ir 2012 m. vasario 9 d. bei 2012 m. vasario 27 d. prašymus priimti rašytinius įrodymus ir prijungti prie bylos vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu gali būti priteisiama 288 Lt ((800 x 0,12) x 3 = 288 Lt). Teismas konstatavo, kad iš viso už advokato teisinę pagalbą galėtų būti priteisiama 3 328 Lt.

Pažymėtina, jog nurodytų pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų ir nustatytos maksimaliai galimos priteisti sumos, jei būtų visiškai patenkinti pareiškėjo reikalavimai, bylos šalys neginčija. Teisėjų kolegija taip pat iš esmės sutinka su šiais skaičiavimais. Įvertinus pirmiau nustatytą nagrinėjamoje byloje patenkintų pareiškėjo reikalavimų dalį, darytina išvada, kad pareiškėjui maksimaliai galėtų būti priteisiama 1 109,33 Lt.

Pareiškėjas prašyme dėl išlaidų atlyginimo taip pat nurodė, jog patyrė 446,95 Lt įrodymų rinkimo išlaidas, t. y. 363 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą, 57,43 Lt už pažymą apie hidrometeorologines sąlygas, 250 Lt už vertimo paslaugas. Šias pareiškėjo patirtas išlaidas patvirtina byloje pateikti dokumentai: 2011 m. liepos 26 d. PVM sąskaita-faktūra Serija ANA Nr. 0289 (t. I, b. l. 55), 2011 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaita-faktūra Serija LHM Nr. 0011222 (t. I, b. l. 56), 2011 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. 82 (t. I, b. l. 58), 2011 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 83 (t. I, b. l. 57), 2011 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 94 (t. I, b. l. 59), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. M-129 (t. III, b. l. 3a).

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakė, kad antstolių kontorai sumokėti 363 Lt ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sumokėti 57,43 Lt priskirtini prie teismo išlaidų, nes šias išlaidas pareiškėjas patyrė rinkdamas įrodymus savo reikalavimams pagrįsti (t. II, b. l. 145). Taip pat pažymėtina, kad teismas sprendime vertino pareiškėjo pateiktą Boforto vėjų skalės vertimą iš anglų kalbos, remdamasis juo grindė išvadas (t. II, b. l. 143). Įvertinus tai, negalima daryti išvados, kad pareiškėjo pateiktas Boforto vėjų skalės aprašymo anglų kalba iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos, vertimas į lietuvių kalbą buvo perteklinis įrodymas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui priteistinas išlaidų dėl įrodymų rinkimo atlyginimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo 670,43 Lt išlaidų, todėl, įvertinus patenkintų pareiškėjo reikalavimų dalį, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistinas 223,47 Lt įrodymų rinkimo išlaidų atlyginimas.

Dėl pareiškėjo patirtų žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų pažymėtina, jog pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Todėl darytina išvada, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui žyminį mokestį mokėjo dėl antrojo savo skundo reikalavimo, t. y. prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. atsakymą Nr. A51-31992(2.9.3.19-UK2). Kaip jau pirmiau minėta, šis Vilniaus miesto savivaldybės administracijai keltas reikalavimas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju būtų neteisinga priteisti pareiškėjui žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą nei iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, kuriai byloje reikštas reikalavimas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, nei iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kuriai keltas reikalavimas buvo teismo pripažintas nepagrįstu. Darytina išvada, jog pareiškėjui jo patirtos išlaidos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepriteistinos.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog pareiškėjo prašymas dėl tam tikrų išlaidų atlyginimo (žyminio mokesčio, 363 Lt faktinių aplinkybių konstatavimo bei 57,43 Lt išlaidų už hidrometeorologinės pažymos išdavimą atlyginimo) buvo pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (su skundu), todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovaudamasis ABTĮ 45 straipsnio 2 dalimi ir 87 straipsnio 5 dalies 2 punktu turėjo dėl jų pasisakyti 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje. Daro išvadą, jog teismui to nepadarius, reikalavimas dėl šių išlaidų atlyginimo buvo atmestas. Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina.

Pažymėtina, jog remiantis ABTĮ nuostatomis prašymas dėl išlaidų atlyginimo gali būti paduotas: 1) iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos; teismas šį prašymą išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 45 straipsnio 2 dalis); arba 2) ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo; tokiu atveju prašymas paprastai išnagrinėjamas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį (ABTĮ 45 straipsnio 1, 2 dalys). Kai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateikiamas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra užtikrinamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo operatyvumas įgyvendinant įtvirtintą teismo pareigą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas galutiniame sprendime dėl bylos esmės (ABTĮ 87 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tačiau reikia pastebėti, kad šiuo atveju prašymo atlyginti išlaidas išsprendimas yra nulemtas būtinumu asmeniui, kuris pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius, prašymas paprastai paliekamas nenagrinėtu. Tokiu atveju asmeniui dar lieka galimybė pasinaudoti ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta teise teikti tinkamo turinio prašymą per 14 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo (2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-599/2009).

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendime, pasisakydamas dėl teismo išlaidų, nurodė, jog ne visos šios pareiškėjo nurodytos jo patirtos išlaidos pagrįstos įrodymais, todėl pažymėjo, jog išlaidų atlyginimo klausimas bus sprendžiamas, kai į bylą ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka bus pateiktas prašymas (prašyme nurodant ir išlaidas, susijusias su įrodymų rinkimu, t. y. antstolių kontorai ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai sumokėtas sumas) ir pateikti visi turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai.

Konstatuotina, kad atsakovo argumentas, jog pareiškėjo reikalavimas dėl pirmiau minėtų išlaidų atlyginimo buvo pirmosios instancijos teismo sprendimu atmestas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas anksčiau nurodyta, atsižvelgusi į bylos pobūdį, būtinybę ištirti daugybę rašytinių įrodymų, analizuoti teisės aktus, reglamentuojančius specifinius želdynų priežiūros klausimus, ginčo sumą (9 753 Lt), patenkintų reikalavimų dalį (priteistą 6 502 Lt sumą), bylos nagrinėjimo trukmę ir sudėtingumą, pareiškėjo atstovų atliktus veiksmus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sprendžia, jog pareiškėjui iš viso priteistinas 1 332,80 Lt teismo išlaidų (1 109,33 Lt atstovavimo išlaidų bei 223,47 Lt įrodymų rinkimo išlaidų) atlyginimas. Ši suma atitinka išvardytus principus, laikytina realia ir pagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies keistina, priteisiant pareiškėjui E. E. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1 332,80 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. E. atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Pareiškėjo E. E. prašymą tenkinti iš dalies. Priteisti E. E. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1 332,80 Lt (tūkstantį tris šimtus trisdešimt du litus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė